Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaigai Aleksandravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

V. M. yra nepilnametis, jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą įgyvendinti jo įstatyminiai atstovai. Tačiau globėja V. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė nepilnamečio globotinio valios dėl palikimo priėmimo, atsisakymo ar nepriėmimo.

Šiuo atveju nepilnametis V. M. praleido terminą gauti teismo leidimą priimti palikimą ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), o jo įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Tai, kad V. M. globėja, kaip jo atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo. Todėl neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnamečio V. M. turtinių interesų. Šiuo atveju nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, t. y. galėtų būti vertintina kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų turtinių teisių apsauga suinteresuota visa visuomenė, kad paveldėjimas - vienas iš nedaugelio būdų, kuriais nepilnamečiai vaikai realiai gali įgyti nuosavybės teisę, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, remiantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, vaiko interesai neturėtų nukentėti dėl įstatyminio atstovo neveikimo ar netinkamo veikimo ir tik termino palikimui priimti atnaujinimas sudarytų prielaidas pašalinti viešojo intereso - vaiko turtinių teisių pažeidimą. Todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas.

Vaiko teisių ir jo geriausių interesų apsauga yra bendras tiek jo tėvų, tiek ir visos valstybės siekis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dalinį subjektiškumą, paveldėjimo srityje didesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai keliamo ne tik jo tėvams, bet ir valstybinėms institucijoms bei pareigūnams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014). Nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ir nepilnamečio vaiko tėvai, ir valstybinės institucijos ir pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 2 dalis).

Nors pareiškime keliami skirtingo pobūdžio reikalavimai, kurių nagrinėjimo procesą reglamentuoja skirtingos normos, tačiau vadovaujantis CPK 7 straipsniu, reglamentuojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bei siekiant, kad kuo skubiau būtų apginti nepilnamečio asmens interesai, abu reikalavimai nagrinėtini vienoje byloje.

Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (LAT 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2016); taip pat ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kita (LAT 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2015-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąži­ningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai (LAT 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-126/2004; 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016) ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti (LAT 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje 3K-3-455/2007).

Nors vienas iš kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi būti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys išnyko ir pan.

Kaip jau teismas yra nurodęs vadovaujantis CPK 576 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas veiksmas, t. y. kur turi būti paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą. Kadangi šiuo atveju teisinę reikšmę turintis veiksmas - pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas, kuriam atlikti teismo prašoma atnaujinti praleistą terminą, turi būti atliktas ne teisme, o notaro biure, toks pareiškimas visais atvejais nagrinėjamas žodžiu. Nutartis dėl termino atnaujinimo įsiteisėja praėjus jos apskundimo terminui, t. y. po septynių dienų. Jei terminas palikimui priimti teismo nutartimi buvo atnaujintas ir ji nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, jai įsiteisėjus įpėdinis gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, teismas privalėtų nurodyti, per kiek laiko nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos įpėdinis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, šiuo atveju turėtų būti taikomas tas pats trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip ir atsiradus palikimui. Tačiau, kad ir kaip būtų, įpėdinis, kuris jau buvo praleidęs terminą ir kuriam jis yra atnaujintas, turėtų veikti nedelsdamas, nes paprastai į tokių bylų nagrinėjimą notaras nėra įtraukiamas ir apie tokį įpėdinio prašymą nežino ir tuo atveju, jei terminą prašantis atnaujinti įpėdinis nėra paprašęs ar teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nėra uždrausta notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitiems įpėdiniams, kurie dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku, arba paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo, gali susidaryti teisiškai ir faktiškai ydinga situacija, kai teismo nutartimi įpėdiniui bus atnaujintas terminas palikimui priimti, o kitam įpėdiniui ar valstybei teisėtai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (atitinkamai - palikimo perėjimo valstybei liudijimas).

Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nėra vien formalus veiksmas, kaip neretai gali pasirodyti, ir nebūtinai bus atnaujintas, jei jis praleistas dėl asmens nerūpestingumo, aplaidumo ar kitų nereikšmingų priežasčių. Terminai ir yra nustatomi tam, kad jų būtų laikomasi, t. y. siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą. Vis dėlto terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2004; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 ir kt.).

Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis atnaujinti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti turtą praradimą, kitaip tariant, laikomasi pozicijos, kad nežinojimas apie paveldimą turtą nėra priežastis atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, be to, įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę.

Kaip minėta, trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla. Atnaujinamojo termino sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmą pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas.

Visų pirma, manytina, kad šiuo atveju ši teisė (nuspręsti, ar yra visos sąlygos leisti įpėdiniui priimti palikimą pasibaigus terminui, ir faktiškai atnaujinti praleistą terminą) paliekama ir notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, nors tai aiškiai iš šios teisės normos neišplaukia, o tik gali būti numanoma, kadangi jokio kito valstybės įgalioto asmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose nėra.

Antra, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą, tokiu neteisminiu būdu terminą palikimui priimti praleidusiam įpėdiniui gali būti leidžiama priimti palikimą (faktiškai - atnaujintas terminas palikimui priimti) tik esant šioms sąlygoms: pirma, yra kitų įpėdinių ir, antra, jie priėmė palikimą ir, trečia, visi palikimą priėmę įpėdiniai sutinka, kad terminą praleidęs įpėdinis taip pat priimtų palikimą.

Nepilnamečių asmenų teisės į palikimą įgyvendinimas.

Tam tikros socialinės grupės kiekvienoje teisės sistemoje laikomos labiau pažeidžiamomis ir reikalauja didesnio valstybės dėmesio. Įprastai tokiais asmenimis paveldėjimo procedūrose laikomi nepilnamečiai vaikai, taip pat neveiksnūs ar ribotai veiksnūs tam tikrose srityse asmenys. Kaip asmenys, neturintys visiško veiksnumo, jie ribotai dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau, kalbant apie paveldėjimo teisę, ribotas veiksnumas neapriboja jiems galimybės būti pavedėjimo teisės subjektais, t. y įpėdiniais. Ribota yra tik jų galimybė savo paveldėjimo teisę įgyvendinti. Būtent dėl to teisės aktuose šiems asmenims įtvirtinti papildomi saugikliai, užtikrinantys, kad jų teisė į palikimą būtų įgyvendinta tinkamai ir jų interesais.

Nepilnamečiais asmenimis laikomi asmenys iki aštuoniolikos metų, nuo kurių jie įgyja visišką veiksnumą. Lietuvos civilinėje teisėje nepilnamečiai pagal jų veiksnumo apimtį dar skirstomi į dvi kategorijas: mažamečius iki 14 m. ir nepilnamečius nuo 14 iki 18 metų. Pirmieji laikomi visiškai neveiksniais ir jų civilines teises ir pareigas įgyvendina bei už juos atsako jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai). Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m. turi dalinį veiksnumą ir tam tikras įstatymo numatytas civilines teises ir pareigas įgyvendina asmeniškai, o kitas - turėdami savo atstovų pagal įstatymą (tėvų, įtėvių, rūpintojų) sutikimą.

Lietuvos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečių asmenų teisės į palikimą įgyvendinimą, yra konkuruojančios. Civilinio kodekso 5.56 straipsnyje numatyta, kad neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Ribotai veiksnūs šioje srityje asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintojų sutikimu. Civilinio kodekso 3.188 straipsnyje numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra speciali norma Civilinio kodekso 5.56 straipsnio normos atžvilgiu, todėl priimant /atsisakant palikimo, kai įpėdinis yra asmuo iki 18 metų, visais atvejais būtinas teismo leidimas, nedarant skirtumo tarp neveiksnių ir dalinį veiksnumą turinčių nepilnamečių. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams, globėjams, nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Teismo leidimų institutas sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Teismo leidimo, kaip būtinos nepilnamečio paveldėjimo sąlygos, klausimą išsamiai išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas konstatavo, kad išankstinio leidimo gavimas yra nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės forma Teismo vaidmuo nepilnamečio vaiko paveldėjimo procese svarbus ne tik dėl to, kad būtina konkrečiu atveju nustatyti, ar palikimo priėmimas /atsisakymas nepažeis vaiko interesų, bet taip pat ir užkirsti kelią interesų konfliktui, kuris kyla tais atvejais, kai vaiko atstovas pagal įstatymą kreipiasi dėl teismo leidimo atsisakyti vaiko vardu palikimo gavimo, ir šio leidimo išdavimas lemia pareiškėjo (vaiko atstovo) teisę paveldėti didesnę palikimo dalį. Teismas, išduodamas leidimą nepilnamečio vardu priimti palikimą, siekdamas apsaugoti vaiko turtinius interesus, gali nurodyti palikimą priimti sudarant turto apyrašą. Palikimo priėmimo būdą nurodyti būtina, kai teismas neįsitikinęs, kad paveldimų skolų nėra ar kad jos akivaizdžiai mažesnės už paveldimą turtą. Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldimo turto, ir į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami, todėl šis būdas geriausiai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus. Visgi šis palikimo priėmimo būdas neturėtų būti taikomas universaliai visais nepilnamečių paveldėjimo atvejais, turėtų būti įvertinta konkreti situacija.

Nepilnamečiai paveldi pagal įstatymą arba pagal testamentą, tačiau visais atvejais ne mažiau kaip privalomąją palikimo dalį. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką testamentinio paveldėjimo atveju lemia ir jo teisę į privalomąją palikimo dalį, mirus vienam iš tėvų (tėvams), t. y. nepilnametis vaikas teisę į privalomąją palikimo dalį turi visais atvejais, nes išlaikymo reikalingumo faktas yra preziumuojamas, jo papildomai nustatinėti /įrodinėti nereikia. Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą arba įpėdiniams pagal įstatymą, todėl nepilnametis, įgyvendindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama. Dėl šios priežasties, paveldint privalomąją dalį, kaip ir kitais nepilnamečių paveldėjimo atvejais, būtinas teismo leidimas priimti palikimą. Teismas, išduodamas tokį leidimą, turi įvertinti palikimo priimti pagal apyrašą reikalingumą. Įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu pilnamečiai: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyrašą. Taigi, teisės aktai nepilnamečiams vaikams neriboja palikimo priėmimo būdų. Nepilnamečiai vaikai palikimą gali priimti ir pradedamai paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Ne mažiau svarbus vaidmuo nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimo teisiniuose santykiuose tenka notarui. Notaras, turėdamas duomenų, kad yra nepilnamečių vaikų, turinčių teisę paveldėti (pavyzdžiui, įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą, privalomoji palikimo dalis, paveldėjimo teisė transmisijos būdu, paveldėjimo teisė atstovavimo būdu ir kt.), turi būti aktyvus ir užtikrinti, kad vaiko teisės nebūtų pažeistos: informuoti vaiko atstovus apie vaiko teisę paveldėti, jų pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą ar jo atsisakyti gavimo. Jei vaiko atstovai vengia atlikti savo pareigas ir nesikreipia į teismą dėl leidimo gavimo notaras apie galimą vaiko teisių pažeidimą ar netinkamą vaiko atstovų pareigų vykdymą turi informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą, o reikalui esant net ir prokurorą, kuriam pavesta ginti viešąjį interesą.

Kaip minėta, nepilnamečių vaikų teises paveldėjimo procese užtikrina ir įgyvendina jų atstovai pagal įstatymą - t. y. tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai. Kadangi, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.185 straipsnį, tėvai nepilnamečių vaikų paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teise, išduodant leidimą dėl palikimo priėmimo nereikia tėvų skirti turto administratoriais. Tais atvejais, kai vaiko vardu palikimą priima ne tėvai, o globėjas ar rūpintojas, turto administratoriaus skyrimas yra būtinas, juo gali būti paskirtas ir pats globėjas (rūpintojas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus tenkintinas pareiškėjos V. M., atstovaujančios globotinio V. M. interesus ir jam atnaujintinas įstatymo nustatytas terminas palikimui po tėvo M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjo V. M., prašymas išduoti leidimą priimti palikimą globotinio V. M. vardu ir leisti jai priimti M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą globotinio nepilnamečio V. M. a.k(duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 38 str. 4 d., 45 str., 290-292, 576-578 str.,

nutaria:

Atnaujinti nepilnamečiui V. M. a.k(duomenys neskelbtini), atstovaujamam globėjos V. M., praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jo tėvo M. M. a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir leisti pareiškėjai V. M. priimti globotinio V. M. a.k(duomenys neskelbtini) vardu jo tėvo M. M. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.