- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-813-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Baltic research“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovui advokatui V. Z.,
trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ įgaliotam asmeniui M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Baltic research“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės AB „Baltic Research“ bankrutuojančiai UAB „Baltijos plieno sistemos“ 53 184,91 EUR skolą, priteisti iš atsakovės AB „Baltic Research“ bankrutuojančiai UAB „Baltijos plieno sistemos“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės AB „Baltic Research“ ieškovei bankrutavusiai UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė bankrutavusi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ yra bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas, patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-808-796/2018, sudaro 577 998,47 EUR. Naudodamasi kreditoriaus procesinėmis teisėmis UAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje, bankrutavusi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ gavo UAB „Baltijos plieno sistemos“ dokumentų, patvirtinančių, kad už šios įmonės atliktus darbus (suteiktas paslaugas) nėra atsiskaičiusi AB „Baltic Research“. Tikrinant turimus UAB „Baltijos plieno sistemos“ dokumentus ir piniginių lėšų judėjimą įmonės banko sąskaitose, buvo nustatyta, kad pagal UAB „Baltijos plieno sistemos“ administratoriaus pateiktus UAB „Baltijos plieno sistemos“ išrašytų sąskaitų žiniaraščius 2016 m. balandžio mėn. – 2018 m. vasario mėn., išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus UAB „Baltijos plieno sistemos“ atliko darbų (suteikė paslaugų) AB „Baltic research“ iš viso už 53 184,91 EUR. Darbų atlikimo ir perdavimo AB „Baltic research“ faktą patvirtina atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktai, kuriuose nėra nurodyta jokių pastabų dėl darbų kokybės ar kokių kitų trūkumų. Šiuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose taip pat nurodoma, kad atliktų darbų kiekiai ir sumos atitinka faktiškai perduodamų darbų / gaminių kiekius, o kainos atitinka sutartyje nurodytas kainas. Visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsiskaitymo terminas – 10 dienų nuo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Visų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas yra neabejotinai suėjęs. Patikrinus turimus UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitų bankuose išrašų duomenis, buvo nustatyta, kad per tą patį 2016 m., balandžio mėn. – 2018 m. vasario mėn. laikotarpį AB „Baltic research“ už atliktus darbus į UAB „Baltijos plieno sistemos“ sąskaitą pinigų nepervedė. Taigi AB „Baltic research“ liko (turėjo likti) skolinga UAB „Baltijos plieno sistemos“ 53 184,91 EUR. Į prašymus pateikti duomenis, ar už atliktus darbus yra atsiskaityta, nei atsakovė, nei jos bankroto administratorius neatsakė. Dėl šių priežasčių bankrutavusi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ turi pagrindo manyti, kad AB „Baltic research“ tebėra skolinga UAB „Baltijos plieno sistemos“ ir / ar slepia galbūt neteisėtai atliktą atsiskaitymą patvirtinančias aplinkybes, kurias nustačius paaiškėtų, kad AB „Baltic research“ skola UAB „Baltijos plieno sistemos“ tebėra nepadengta. Kadangi nuo bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ turtinės padėties tiesiogiai priklauso bankrutavusios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ finansinio reikalavimo patenkinimas ir bankrutavusios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių galimybė atgauti savo skolas, o bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ administratorius nėra pakankamai aktyvus ir nesiima teisinių priemonių prieš AB „Baltic research“, neteikia kreditoriams dokumentų ir informacijos, bankrutavusi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ yra priversta reikšti netiesioginį ieškinį dėl 53 184,91 EUR skolos priteisimo iš AB „Baltic research“ bankrutuojančiai UAB „Baltijos plieno sistemos“.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškinyje teigiama, esą atsakovė yra (turi būti) skolinga trečiajam asmeniui 53 184,91 EUR už jos atsakovei atliktus darbus, nes, ieškovei patikrinus trečiojo asmens dokumentus, nebuvo rasta atsiskaitymą patvirtinančių duomenų. Atsakovė pažymi, kad su trečiuoju asmeniu buvo atsiskaityta įskaitymo būdu – atsakovei padengiant turimus priešpriešinius reikalavimus trečiajam asmeniui. Pridedami prie atsiliepimo įrodymai patvirtina, jog atsakovė nėra skolinga, priešingai, atsakovei skolingas būtent trečiasis asmuo.
5. Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog pagal bankroto administratoriui pateiktą trečiojo asmens skolininkų sąrašą, buhalterinėje apskaitoje nėra įtraukto į apskaitą atsakovės trečiajam asmeniui įsiskolinimo, kurį prašo priteisti ieškovė. Vis dėlto pirminių skolos nebuvimą pagrindžiančių dokumentų (mokėjimo pavedimų kopijų, kasos pajamų ir / ar išlaidų orderių, kt.) trečiajam asmeniui rasti nepavyko. Nors Trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje nėra užfiksuotas atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui, šie duomenys vertintini kaip išvestiniai iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais savo reikalavimą grindžia ieškovė. Siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtina įvertinti pirminius ieškovės reikalavimą galinčius paneigti dokumentus, kuriuos pateikti turėtų atsakovė. Nepateikus minėtų dokumentų arba pateiktiems dokumentams nepatvirtinus atsiskaitymo fakto, ieškinys galėtų būti patenkintas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame prašo patenkinti ieškinį.
7. Papildomai nurodė, jog pareiga įrodyti atsiskaitymo su UAB „Baltijos plieno sistemos“ už 2016 m. balandžio mėn. – 2017 m. vasario mėn. atlikus darbus (suteiktas paslaugas) faktą tenka atsakovei AB „Baltic research“. Atsakovės argumentai, esą atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos plieno sistemos“ patvirtina 2017 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas, yra visiškai nepagrįsta. Pirma, 2017 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas atspindi AB „Baltic research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ tarpusavio reikalavimus tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Taigi, jei būtų daroma prielaida, kad 2017 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas patvirtina atsiskaitvmą tarp AB „Baltic research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“, tuomet šis aktas galėtų patvirtinti tik atsiskaitymą už tuos darbus, kuriuos UAB „Baltijos plieno sistemos“ atliko per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Tuo tarpu jokių dokumentų, patvirtinančių AB „Baltic research“ atsiskaitymą su UAB „Baltijos plieno sistemos“ už darbus, kurie buvo atlikti iki 2017 m., atsakovė su atsiliepimu į ieškinį nepateikė. Atsakovės AB „Baltic research“ pateiktas 2017 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas niekaip neįrodo atsiskaitymo su UAB „Baltijos plieno sistemos“ fakto. Nesant įrodymų dėl to, kad atsakovė AB „Baltic research“ suteikė paskolą, atliko darbus (teikė paslaugas) trečiajam asmeniui ir / ar pardavė prekes trečiajam asmeniui, 2017 m. balandžio 20 d. skolų suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip šalių atsiskaitymą patvirtinantis įrodymas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti.
9. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui yra reikšminga Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama Bendrovės bankroto byla (Nr. eB2-362-796/2019), kurioje dalyvauja ir ieškovė bei atsakovė. Bankroto byloje yra ne tik sprendžiamas atsakovės finansinio reikalavimo trečiajam asmeniui patvirtinimo klausimas, kuris yra svarbus nustatant atsakovės priešpriešinių reikalavimų trečiajam asmeniui egzistavimą nagrinėjamoje byloje, bet ir yra kitų nagrinėjamai bylai reikšmingų įrodymų. Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą yra reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl atsakovės priešpriešinių reikalavimų trečiajam asmeniui. Šis prašymas patvirtina, kad tuo metu, kai 2016 m. balandžio 29 d. atsakovei buvo pateiktos pirmosios trečiojo asmens sąskaitos, kurių apmokėjimo reikalaujama ieškiniu, trečiojo asmens atsakovei neįvykdytų piniginių įsipareigojimų suma siekė 468 273,84 EUR, o didžiąją šios sumos dalį – net 319 482,41 EUR – sudarė trečiojo asmens įsipareigojimai, atsiradę dar 2013–2015 m. laikotarpiu, t. y. gerokai anksčiau nei pats trečiasis asmuo įgijo priešpriešinių reikalavimų atsakovei. Pažymėtina, kad ir po nagrinėjamos bylos dalyku esančių trečiojo asmens 2016 m. balandžio 29 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpiu atsakovei išrašytų 53 184,91 EUR dydžio sąskaitų pateikimo, taip pat ir jų pateikimo metu, trečiojo asmens įsipareigojimai toliau augo ir net įskaičius trečiojo asmens 53 184,91 EUR dydžio reikalavimą, įsiskolinimas atsakovei 2018 m. sausio 31 d. pasiekė 609 403,82 EUR sumą. Atsakovė savo priešpriešinius reikalavimus į trečiojo asmens iš ginčo sąskaitų kylančius reikalavimus vienašališkai įskaitydavo tą pačią dieną, kai trečiasis asmuo išrašydavo konkrečią sąskaitą. Šie įskaitymai būdavo pažymimi tiek atsakovės apskaitoje, tiek trečiojo asmens apskaitoje, kurią, minėta, tvarkė atsakovė. Būtent dėl šių priežasčių ir nėra jokių atsakovės mokėjimo pavedimų trečiajam asmeniui, kasos pajamų orderių ir pan. Priešingai nei traktuoja ieškovė ir trečiasis asmuo, 2017 m. balandžio 20 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytas skolų suderinimo aktas nėra nei dvišalis įskaitymo sandoris, nei pareiškimas dėl įskaitymo. Šio dokumento paskirtis yra sutikrinti atsakovės ir trečiojo asmens apskaitos tikslumą (teisingumą), bet ne atlikti įskaitymą ar sudaryti kitus sandorius.
10. Trečiasis asmuo tripliko nustatytu terminu nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirta dokumentų rekvizitų ekspertizė.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovė yra trečiojo asmens akcininkė ir tvarkė jos buhalterinę apskaitą, įmonių priešpriešiniai reikalavimai buvo apmokami įskaitymu, tačiau ginčo suma buvo neapmokėta. Dokumentų, kad ginčo suma apmokėta ar įskaityta nėra, nes nėra jokio dokumento, į kurią sumą buvo įskaitytos pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Įskaitymui yra keliami griežti reikalavimai ir jo vykdymas konkliudentiniais veiksmais yra negalimas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad įskaitymo nebuvo, o skolų suderinimo dokumentas nėra įskaitymą patvirtinantis dokumentas. Skolų suderinimo aktas yra dėl prievolių, kurios atsirado 2017 m. pradžioje ir neapima visos prievolės, nors 4668, 49 EUR būtų dėl ginčo sumos iš UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ kaip gautina suma. Šio akto negalima ginčyti, nes neaišku, kas buvo įskaityta.
Atsiliepimas
13. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė nurodė, jog prievolę įvykdė įskaitymu, tačiau tokių dokumentų nepateikė, 2017-04-20 aktas nėra įskaitymo aktas, nes nėra aiškiai nurodyta prievolė.
14. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių niekada nebuvo mokami grynieji pinigai, nes šalys buvo susijusios, atsakovė tvarkė trečiojo asmens apskaitą. Buvo išrašoma sąskaita ir sąskaita kompiuterinėje programoje buvo žymima kaip apmokėta. Pranešimai dėl prievolės įskaitymo buvo žodiniai įmonės vadovui ir asmenims, atsakingiems už apskaitą. Trečiojo asmens bankroto byloje yra konstatuota, kad buvo atliekami įskaitymai ir teikiant atsakovei kreditinį reikalavimą buvo nurodyta tik nepadengta įskaitymu suma. Ginčo suma buvo padengta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys: atsakovė yra vienintelė trečiojo asmens akcininkė, o trečiasis asmuo yra vienintelė ieškovės akcininkė. Be to, nuo 2013-06-01 atsakovė tvarkė trečiojo asmens buhalterinę apskaitą. Dalyvaujančių byloje asmenų atstovai pripažįsta aplinkybę, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens niekada nebuvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o buvo tik atliekami kompiuterinėje sistemoje įskaitymai.
16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos plieno sistemos“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratoriai“.
17. 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-362-796/2019 buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kuris įrodo, kad šios bylos trečiojo asmens administratorius neginčijo atsakovės AB „Baltic Research“ 465 400,07 Eur dydžio kreditinio reikalavimo, išnagrinėjus ginčą dėl atsakovės AB „Baltic Research“ 144 303,75 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, buvo patvirtintas atsakovės akcinės bendrovės „Baltic Research“ 605 379,82 Eur finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje. Šios bylos atsakovė buvo pareiškusi 609 403, 82 EUR kreditinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje.
18. Atsakovės 2018-03-05 prašymo bankroto administratoriui patvirtinti 609 40,82 Eur dydžio reikalavimą II lentelė įrodo, kad atsakovė trečiojo asmens bankroto byloje pateikė kreditinio reikalavimo dalį už laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2018-01-31 (t. 1, b. l. 91–97).
19. Klaipėdos apygardos teismas trečiojo asmens bankroto byloje 2019-01-28 nutarties 20–-22 punktuose konstatavo, kad šiame atsakovo prašyme nurodyti tik tie šios bylos trečiojo asmens įsipareigojimai atsakovei, kurių UAB „Baltijos plieno sistemos“ nebuvo įvykdžiusi. Paminėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad šios bylos atsakovė pagrindė, už kokius įsiskolinimus buvo padengti UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2013, 2014 ir 2015 metais atlikti mokėjimai, kurių bendra suma – 198767,48 Eur, todėl BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašymą netvirtinti AB ,,Baltic research“ 198767,48 Eur dydžio kreditinio reikalavimo dalies laikė nepagrįstu. Ši nutartis įsiteisėjo 2019-04-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Šioje byloje konstatuotas AB ,,Baltic research“ ir UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ iki bankroto bylos iškėlimo egzistavusi atsiskaitymų tarp įmonių tvarka – įskaitymu.
20. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei apmokėti 53 184,91 EUR skolą pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-02-02 (t.1, b. l. 98). Atkreiptinas dėmesys, jog šios PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos nei AB ,,Baltic research“ ir UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ atstovų. Šis faktas leidžia padaryti išvadą, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo siunčiamos ir patvirtina atsakovės poziciją, kad ji, kaip tvarkanti UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ apskaitą įmonė, kompiuterinėje sistemoje tiesiog įskaitydavo į UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ skolą AB ,,Baltic research“ . Šią aplinkybę patvirtina paminėta šios nutarties 19 p. nutartis, įrodanti, kad AB ,,Baltic research“ yra UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ kreditorė. Ieškovo atstovas teikdamas paaiškinimus byloje prašo konstatuoti, ar toks įskaitymas buvo galimas tarp įmonių, neginčija 2017-04-20 skolų suderinimo akto (t.1, b. l. 177) prievolių negaliojimo pagrindais, nurodydamas, kad šis aktas nėra skolų suderinimo aktas, nes jame nenurodyta, kokios prievolės yra įskaitomos, tačiau tokia pozicija yra neparemta bylos medžiaga, nes byloje atsakovė pateikė 2017-04-20 skolų suderinimo aktą.
21. 2017-04-20 skolų suderinimo aktas įrodo, kad 2017-01-01 UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ įsiskolinimas atsakovei buvo 505 566,89 Eur, o atsakovė UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ skolinga nebuvo. Paminėtas aktas įrodo, kad iki 2017-03-31 UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ skola atsakovei išaugo 35 084,21 Eur suma, ir ši suma visiškai sutampa su šios nutarties 18 p. nurodytu atsakovės prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą (atsakovės uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos plieno sistemos“ suteiktų paslaugų, atliktų mokėjimų suma) (t. 1, b. l. 94, 95). Per tą patį laikotarpį UAB ,,Baltijos plieno sistemos“į atsakovę įgijo 4 668,49 Eur dydžio finansinį reikalavimą, ir jis visiškai atitinka šalių nurodomu laikotarpiu UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ išrašytų ginčo sąskaitų sumą (t. 1, b. l. 36, 39, 42, 45). Šiame akte buvo konstatuojamas įskaitymas ir nurodoma, kad per 2017-01-01–2017-03-31 laikotarpį UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ atsakovei išaugusi skola sumažėjo UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ atsakovei išrašytų 4 668,49 Eur dydžio sąskaitų suma, ir bendras UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ įsiskolinimas atsakovei 2017-03-31 yra 535 982,61 Eur. Atsakovės 2018-03-05 prašymo bankroto administratoriui patvirtinti dydžio reikalavimą II lentelė įrodo, kad atsakovės kreditinis reikalavimas UAB ,,Baltijos plieno sistemos“bankroto byloje iki 2018-01-31 padidėjo iki 609 40,82 Eur (t. 1, b. l. 91–97). Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teisme nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ buvo priimta 2017-12-15, o Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko galioti 2018-02-02 nutartimi. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad įskaitymas buvo padarytas jau iškėlus bankroto bylą.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010); tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
23. Šioje byloje atsakovė 2017-04-20 skolų suderinimo aktu, Klaipėdos apygardos teismo trečiojo asmens bankroto byloje Nr. B2-362-796/2019 2019-01-28 nutartimi, šios nutarties 15 p. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodė, kad ginčo suma buvo įskaityta į UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ skolą akcinei bendrovei ,,Baltic research“. Įskaitymo faktą pripažįsta ir ieškovės atstovas savo paaiškinime nurodydamas, jog šioje byloje būtina konstatuoti įskaitymo teisėtumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių dėl kreditorių teisių pažeidimo, dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. ir 6.930-1 str. nustatytais pagrindais. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nurodytas ieškinyje ir juo prašoma priteisti ginčo sumą kaip neapmokėtą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-02-02 (t. 1, b. l. 98), neginčijant įskaitymo fakto, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo.
24. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 522/2010; kt.). Šioje byloje įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens teisinius santykius, šalių pripažintą faktą, kad šių įmonių reikalavimai vienos kitai buvo dengiami tik įskaitymu, darytina išvada, kad UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ ir AB ,,Baltic research“ teisiniai santykiai dėl ginčo sumos šioje byloje atitiko paminėtą teisinį reglamentavimą. Byloje įrodyta, kad UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ buvo informuota 2017-04-20 skolų suderinimo aktu apie vienarūšės, priešpriešinės prievolės įskaitymą, nes šis aktas šalių atstovų pasirašytas, jame nurodytos piniginės prievolės ir datos, todėl ieškovei neginčijant šio akto sandorio negaliojimo pagrindais konstatuoti įskaitymo nebuvimo nėra teisinio pagrindo. Šioje byloje prašoma priteisti ginčo sumą, kaip neapmokėtą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-02-02 (t.1, b. l. 98), neginčijant įskaitymo akto.
25. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama viešojo intereso svarba bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto procese, kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta UAB „Termosta“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-22/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-630/2012). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes nėra pagrindo šioje byloje pasisakyti dėl trečiojo asmens kreditorių teisių pažeidimo dėl ginčo sumos įskaitymo.
27. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str.1d., 98 str. nustatytas taisykles. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 4 054, 71 EUR išlaidų advokato pagalbai (t. 3, b. l. 82). Byloje nustatyta, kad atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į prašymą skirti ekspertizę, advokatas atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, todėl ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p., 8.16 p.
28. Iš ieškovės BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį. Pagal CPK 93 str. 1 d. atmetus ieškinį ieškovui atsiranda pareiga atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju šios bylos atsakovė turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovės prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
n u sprendž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti UAB ,,Baltic research“ iš bankrutuojančios UAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ administravimo lėšų 4 054, 71 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.