Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. C. AS, akcinė bendrovė Š., uždaroji akcinė bendrovė „S.“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Santa Selezniovienė, antstolė Asta Pliuškevičienė, antstolis Kęstutis Košys, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašo: 1) iškelti A. L. bankroto bylą; 2) A. L. nemokumo administratoriumi paskirti Edris, UAB, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), sąrašo eil. Nr. N-JA0129; 3) patvirtinti 638 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjos bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) patvirtinti 500 Eur + PVM sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti A. L. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti A. L. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Pareiškėja nurodo, kad jos įsipareigojimų kreditoriams susidarymą sąlygojo tai, jog pareiškėja, būdama A. L. sutuoktine, laidavo už A. L. prievoles, kurias pastarasis prisiėmė verslo vystymui, kuriame pareiškėja nedalyvavo. Pareiškėjos atžvilgiu vykdomasis dokumentas kreditorės AB Š. išduotas 2011 m. sausio 31 d. Pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų suma 103 247,36 Eur. Pareiškėja savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėja ir MB „J.“ 2024 m. balandžio 30 d. sudarė darbo sutartį. Remiantis darbo sutarties nuostatomis, pareiškėjos dirbtinas darbo laikas sudaro 8 darbo valandas per dieną. Pareiškėjos sulygtas darbo užmokestis lygus MMA, t. y. 708,42 Eur/mėn., atskaičius mokėtinus mokesčius. Pareiškėjos pajamos ir turtas nesudaro sąlygų tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pagrindinė skola atsirado po 2008 m. ekonominės krizės nebegalėjo dengti paskolos už įsigytą gyvenamąjį namą, taip pat laidavo už paskolą sutuoktinio verslui. Nuo vaikystės turi daug ligų, sutuoktinių sutarimu ji rūpinosi šeima ir vaikais, o vyras rūpinosi šeimos išlaikymu, dėl ko ilgą laiką nedirbo. Baigė teisės studijas. Nuo vaikystės turi klausos negalią, atsirado autoimuninė liga, dėl kurios negalėjo dirbti. Prasidėjus pandemijai, negalėjo dirbti dėl savo ligos, dėl virusų. Gimus anūkams padėjo vaikams juos prižiūrėti, už tai vaikai padėjo pareiškėjai finansiškai. Taip pat turi ir kitų ligų (migrena, depresija) dėl kurių darbas yra apsunkintas. Pagal sveikatos galimybes bando susirasti geriau apmokamą darbą. Šiuo metu pareiškėjos atlyginimą sudaro 760 Eur po mokesčių.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčiu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo A. L. neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė apie iškeltą bylą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Suinteresuoti asmenys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, P. C. AS atstovas, akcinės bendrovės Š., uždarosios akcinės bendrovės „S.“ atstovas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Santa Selezniovienė, antstolis Kęstutis Košys, antstolis Jonas Petrikas, antstolė Asta Pliuųkevičienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai sudaro 111 988,66 Eur. Pareiškėjos kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolą sudaro – 48,13 Eur, P. C. AS skolą sudaro – 20 937,67 Eur, AB Š., skolą sudaro 76 982,49 Eur, antstolis Aleksandras Selezniovas, skolą sudaro 133,44 Eur, antstolė Santa Selezniovienė, skolą sudaro 1 778,05 Eur, antstolis Kęstutis Košys, skolą sudaro 3 315,98 Eur, antstolė Asta Pliuškevičienė, skolą sudaro 51,60 Eur, UAB „S.“, skolą sudaro 8 741,30 Eur,

Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nėra juridinių asmenų dalyvis. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina apie turimas sveikatos problemas. Remiantis Registrų centro duomenimis, pareiškėja neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto. VĮ Regitra duomenimis pareiškėjos vardu nėra įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų kelių transporto priemonių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja turėtų kitokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pagal byloje esančius duomenis, pareiškėja taip pat neturi piniginių lėšų bankų sąskaitose. Pareiškėja neturi akcijų ar vertybinių popierių, kito turto, kurį pardavus būtų galima gauti pajamų.

Kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė 2024 m. balandžio 30 d. darbo sutartį Nr. 2, bei 2024 m. liepos 22 d. priedą prie 2024 m. balandžio 30 d. darbo sutarties Nr. 2, kurie patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodoma aplinkybę, jog pareiškėja dirba įmonėje MB „J.“. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad gauna 708,42 Eur darbo užmokestį, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio ir šiuo metu gauna 760 Eur darbo užmokestį po mokesčių. Pareiškėja prie pareiškimo pridėjo 2024 m. gegužės 29 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kurios pagrindu pareiškėja ir jos sutuoktinis išsinuomojo gyvenamąsias patalpas, kambarius gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos kaina 500 Eur įskaitant ir komunalines paslaugas. Pareiškėjai tenka 250 Eur minėtų išlaidų.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, atsižvelgiant į pareiškėjos turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, teismas pripažįsta, kad pareiškėja neturi galimybės vykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA.

Teismas pažymi, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus.

Pagal pareiškėjos pateiktą pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, nustatyta, kad pareiškėja yra neteista.

Minėtas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas detalizuoja, kokiais skolininko nesąžiningumo atvejais teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Kaip minėta, pagal FABĮ teismas turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar atliko kitokius tyčinius veiksmus, išvardintus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, ir dėl šių veiksmų asmuo tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių, ar yra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus, kodėl ilgą laiką niekur nedirbo, byloje esantys duomenys patvirtina faktą apie pareiškėjos sveikatos problemas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja yra nesąžininga ir tokiu būdu siekė išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.

Vadovaudamasis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti administratorių. Pareiškėja prašo bankroto administratoriumi skirti UAB Edris. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Edris“ bankroto administratoriumi, nenustatyta. Nors suinteresuotas asmuo P. C. AS nesutiko su prašomo paskirti bankroto administratoriaus UAB „Edris“ bankroto administravimo lėšų suma, tačiau prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo bankroto administratoriumi skirti UAB „Edris“ neteikė, taip pat esant UAB „Edris“ sutikimui būti paskirtam bankroto administratoriumi byloje, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Edris“ pareiškėjos A. L. bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja prašo patvirtinti 500 Eur + PVM sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti A. L. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti A. L. mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Suinteresuotas asmuo P. C. AS nesutiko su administratoriaus lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, motyvuodamas tuo, kad išlaidos yra per didelės ir kiti nemokumo administratoriai gali suteikti paslaugas ženkliai pigiau, tačiau į bylą neteikė bankroto administratoriaus kandidatūrų, kurie bankroto administravimo paslaugas sutiktų teikti pigiau. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad 500 Eur suma (neįskaitant PVM), yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 500 Eur (be PVM) lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę panaudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Esant nustatytų aplinkybių visumai, suinteresuoto asmens P. C. AS prašymas patvirtinti ne didesnę nei 40 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos netenkintinas.

Teismas pažymi, kad bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimas turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus tinkamumo, jo neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams (FABĮ 24 straipsnio 10 punktas).

Pareiškėja prašo patvirtinti 638 Eur sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti. Pareiškėja pateikė pajamų ir būtinų išlaidų kas mėnesį sumos detalizaciją, kurioje nurodo, jog kiekvieną mėnesį pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga: 250 Eur maistui, 60 Eur transportui, nuvykimui į darbą, 250 Eur nuomai, 78 Eur rūbams, vaistams, avalynei, higienos priemonėms.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima būtinųjų išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Suinteresuotas asmuo P. C. AS pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos prašo patvirtinti 354 Eur per mėnesį sumą. Mano, kad pareiškėja dirbtinai didina jai būtiniesiems poreikiams reikalingą sumą. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, nurodytą būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos detalizaciją, neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens pozicija. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys – nuomos sutartis, rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos sveikatos būklę bei vartojamus vaistus, visuotinai žinomos maisto produktų, paslaugų ir ne maisto produktų kainos pagrindžia pareiškėjos prašomo patvirtinti būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos dydį. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma būtų neatitinkanti realybės ir / ar dirbtinai išaukštinta. Su šiomis būtinosiomis išlaidomis iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teismas sutinka, o pareiškėjos galimybės šias išlaidas sumažinti atsiskaitymo su kreditoriais tikslu yra tolesnio bankroto proceso – mokumo atkūrimo plano rengimo – dalykas, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 638 Eur per mėnesį (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas, CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių skaičių, nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Pareiškėjos A. L. nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę Edris, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), sąrašo eil. Nr. N-JA0129.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą (be PVM), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. L. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 638 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. L. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjos bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Edris“.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėją aptarnaujančiai kredito įstaigai – akcinei bendrovei S, antstoliams Aleksandrui Selezniovui, Santai Selezniovienei, Astai Pliuškevičienei, Kęstučiui Košiui, Jonui Petrikui ir paskirtam bankroto administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.