- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2FB-10041-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00884-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- L. T.
- Advokatai
- Benius Brazaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Giedrius Salickas, (duomenys neskelbtini), D. T., (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja L. T. (toliau ir – pareiškėja) prašė teismo: 1) iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; 2) patvirtinti 1310 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 3) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad pareiškėja siekdama gauti apyvartinių lėšų jos įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) asmeniškai skolinosi iš kreditorių lėšas, nes kredito įstaigos naujai įsteigtai įmonei nebūtų skolinusios. Įmonė teikė maitinimo paslaugas, tačiau veikla nesusiklostė, tam įtakos turėjo šalyje paskelbtas karantinas. Kol įmonė vykdė veiklą, pareiškėja gražino kreditoriams 1655 Eur iš 15 000 Eur kredito, vėliau 2022 m. kreditoriui prisiteisus skolą buvo išieškota apie 2400 Eur. Lėšų panaudojimas įmonės veikloje savaime nėra nesąžiningas elgesys. Kadangi civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl pareiškėjos kreditoriai turi įrodyti jos nesąžiningumą. Pareiškėja taip pat įmonės veiklai skolinosi 8000 Eur iš savo mamos D. T.. Pareiškėjai buvo perduoti grynieji pinigai, pagal paskolos raštelį. Teisinių žinių stoka lėmė, kad sandoris nebuvo sudarytas notarinės formos kaip reikalauja įstatymo nuostatos. Skolos grąžinimo terminas yra suėjęs, kreditorė nėra atsisakiusi reikalavimo teisės ar dovanojusi pinigus dukrai, o į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipia nenorėdama bloginti dukros turtinės padėties. Pareiškėja iki įmonės įsteigimo dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo įsteigė įmonę, kuri dabar jau likviduota dėl bankroto. Pareiškėja šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1350 Eur atlyginimą, po privalomų atskaičiuoti mokesčių, darbo sutartyje yra numatyti ir priedai, kurie galėtų būti išmokėti metų gale, įvertinus jos darbo rezultatus. Pareiškėjos išsilavinimas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo turto ar santaupų neturi. Pareiškėjos skolos didėja dėl palūkanų skaičiavimo. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja skolų dengimui galėtų skirti kas mėnesį po 400-500 Eur, ji skolą grąžintų po 4-5 metų, o toks terminas nėra protingas, viršija fizinio asmens bankroto procese numatytą mokumo atkūrimo maksimalų 3 metų terminą. Pareiškėjos 1310 Eur išlaidos, reikalingos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra pagrįstos. 300 Eur kainuoja buto nuoma, 75 Eur komunaliniai mokesčiai, 50 Eur šuns maistas, vaistai, 25 Eur plaukų priežiūra, kirpimas, 20 Eur telefono sąskaita, 30 Eur internetas ir televizija, 500 Eur maistas, 60 Eur kosmetika, higienos priemonės. Išlaidos maistui nėra nepagrįstai didelės. Pareiškėja vykimui į darbą naudojasi jos mamos paskolintu dyzeliniu automobiliu, taip pat tam tikrais atvejais asmeninėms reikmėms naudojosi tarnybiniu benzininiu automobiliu, todėl pareiškėjai buvo reikalinga pirkti dyzeliną ir benziną, kurio įsigijimo kvitai yra pateikto byloje. Pareiškėja, vykdydama darbo funkcijas, turi atrodyti reprezentatyviai, todėl nurodytos išlaidos kosmetikai, higienai būtinos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo kreditorė (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nesutiko su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja negali būti laikoma sąžininga, ir bankroto procesu bando pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad 23 000 Eur buvo panaudoti jos valdytos (duomenys neskelbtini), veikloje. Tarp pareiškėjos ir jos motinos sudaryta 8 000 Eur paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja, nes nesilaikyta privalomos notarinės formos tokiai sutarčiai sudaryti. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), pasiskolinusi iš (duomenys neskelbtini), 15000 Eur, (duomenys neskelbtini), prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, todėl toks elgesys visiškai nesiderina su atsakingu finansiniu elgesiu ir teismų praktikoje pripažįstamas neatsakingu ir nesąžiningu. Pažymima, kad prieš kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos atstovas siūlė sumokėti 4 000 Eur (t.y. apie ketvirtadalį nuo visos skolos), jei kreditorius atsisakytų reikalavimo dėl likusios skolos dalies. Kreditoriui pasiūlius sumažinti skolos sumą iki 17 000 Eur, ją užfiksuoti ir išdėstyti mokėjimus dalimis, pareiškėja su tokiu pasiūlymu nesutiko, nurodydama, kad sutiktų sumokėti maksimaliai 5 000 Eur sumą. Tokia pareiškėjos pozicija, suinteresuoto asmens įsitikinimu, vertintina išimtinai kaip nesąžiningas siekis pasinaudojant bankroto institutu susimažinti savo skolinius įsipareigojimus, didžiosios jų dalies išvengiant. 2021 m. pareiškėja iš (duomenys neskelbtini), vidutiniškai gaudavo apie 800 Eur dydžio darbo užmokestį, 2022 m. jos darbo užmokestis buvo didesnis nei 1000 Eur/mėn. 2022 metais mokėdama po 10 Eur/mėn. skolos dengimui, ji skirdavo mažiau nei 1 procentą savo mėnesinių pajamų atsiskaitymui su kreditoriumi. Akivaizdu, jog tai negali būti laikoma tinkamomis pastangomis sąžiningo asmens, kuris siekia atsiskaityti su kreditoriais. Kredito gavėjas gali skirti iki 40 procentų savo mėnesinių pajamų savo skolinių įsipareigojimų dengimui. Jei pareiškėja 2021-2022 metais skolos dengimui būtų skyrusi apie 40 procentų savo mėnesinių pajamų (320-400 Eur), o ne po 10 Eur/mėn., iki šiol būtų padengusi jau apie pusę skolos kreditoriui. Pareiškėja nurodo, kad jos vidutinės pajamos sudarys 1350 Eur/mėn. Jei Pareiškėja skirtų iki 40 procentų (apie 540 Eur) savo pajamų atsiskaitymui su kreditoriais, skolą kreditoriui (duomenys neskelbtini), galėtų apmokėti per 32 mėnesius. Atsižvelgiant į pareiškėjos jauną amžių, jos gaunamas reguliarias pajamas ir skolų dydžius, yra reali galimybė ir be bankroto proceso per protingą terminą (nors galimai kiek ir ilgesnį nei 36 mėn.) atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja yra nemoki. Pareiškėja rašytiniais įrodymais turėtų pagrįsti būtinųjų išlaidų, viršijančių 354 Eur sumą (1/2 MMA). Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai reikės kas mėnesį 85 Eur įvairioms kosmetologinėms priemonėms ir paslaugoms (plaukų priežiūra, kosmetika, šampūnas, higienos priemonės). Pažymėtina, kad bankroto proceso metu gali būti tenkinami tik būtiniausi bankrutuojančio asmens poreikiai, todėl tokios išlaidos nelaikomos pirmojo būtinumo. 500 Eur/mėn. suma maistui vienam asmeniui yra per didelė ir nepagrįsta. LEGO konstruktoriai, kvepalai ar bižuterija nelaikytina būtinosiomis išlaidomis, 50 Eur išlaidos vaistams nepagrįstos, nes nepateikti duomenys, kad pareiškėja sirgtų kokiomis nors lėtinėmis ligomis, dėl ko jai kiltų būtinybė nuolat vartoti vaistus.
Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai į teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Iš byloje pateikto antstolio Giedriaus Salicko (duomenys neskelbtini), patvarkymo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), el. laiško dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad pareiškėjos skolinis įsipareigojimas kreditoriui (duomenys neskelbtini), yra 17151,66 Eur, antstoliui Giedriui Salickui – 961,27 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini), paskolos raštelį pareiškėja įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini), grąžinti kreditorei D. T. 8000 Eur. (duomenys neskelbtini), laidavimo sutartis ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini), sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos L. T. buvo priteista 3815,55 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 86,00 Eur žyminis mokestis (duomenys neskelbtini). Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi skolos mokėjimas buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Duomenų apie skolos sumokėjimą nėra. Taigi, bendra pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kreditoriams (duomenys neskelbtini), antstoliui Giedriui Salickui, D. T. ir (duomenys neskelbtini) suma sudaro 30014,48 Eur. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėjos vardu atidarytose sąskaitose lėšų likutis: AB Šiaulių bankas – (duomenys neskelbtini) Eur, Monzo banke – (duomenys neskelbtini), Revolut banke – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėja neteista, nėra registruota Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei nėra kreipusis į Respublikinio priklausomybės ligų centro filialus dėl konsultavimo ar gydymo. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, nuo (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 2191,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius privalomų mokėti mokesčių.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko (fizinio ar juridinio asmens) sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. <...> Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.
Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
Nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos pateiktas paskolos raštelis, pagal kurį pareiškėja gavo 8000 Eur paskolą iš savo motinos D. T., negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių egzistavimą, nes tokiai sutarčiai yra privaloma notarinė forma pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį, o sutarties formos nesilaikymas šią sutartį daro niekine ir negaliojančia. Pažymėtina, kad net ir konstatavus niekinio ir negaliojančio sandorio faktą, turėtų būti taikoma restitucija ir viena sandorio šalis privalėtų grąžinti visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, tariamo ar apsimestinio sandorio faktą, todėl pareiškėja gavusi iš savo motinos pinigus suėjus jų grąžinimo terminui, turi galiojančią prievolę juos grąžinti. Dėl to suinteresuoto asmens argumentai nepripažinti D. T. pareiškėjos kreditore laikytini nepagrįstais.
Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjos bendra skolų suma šiuo metu yra 30014,48 Eur, t. y. ji viršija 25 MMA (25 x 924 Eur = 23100 Eur) dydį. Pareiškėjos turimų skolų mokėjimo terminai yra suėję, dėl dalies skolų yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai pagal vykdomąjį dokumentą pateiktą antstoliui.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja net ir skirdama kas mėnesį po 400-500 Eur turimų skolų mokėjimui, jas padengti galėtų tik per 4-5 metų laikotarpį, o įvertinus ir mokėtinas palūkanas šis terminas galėtų būti ir ilgesnis. Pareiškėjos atstovo vertinimu toks terminas yra neprotingai ilgas, kadangi fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytas maksimalus asmens mokumo plano įgyvendinimo terminas yra 3 metai.
Pareiškėjos darbo užmokestis neatskaičius privalomų mokėti mokesčių – 2191 Eur arba 1350 Eur atskaičius privalomus mokėti mokesčius. Pareiškėja išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi, yra darbingo 29 metų amžiaus, turi nuolatinę darbo vietą, gauna reguliarias pajamos, kaip teismo posėdžio metu nurodė jos atstovas turi galimybę gauti priedą prie darbo užmokesčio, metu pabaigoje esant geriems darbo rezultatams, taigi net yra tikimybė, kad pareiškėjos faktiškai gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį net būtų didesnės nei 1350 Eur, juolab, kad darbo užmokestis gali augti ir dėl šalies ekonomikos procesų. Pagal Lietuvos banko valdybos 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 03-22 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 19 punktą ir priedo lentelės eilutę Nr. 2 kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir kredito gavėjo mėnesio pajamų santykis turi būti ne didesnis 40 proc. Taigi, pagal atsakingo skolinimo nuostatus asmuo gali skirti iki 40 procentų savo mėnesinių pajamų savo skolinių įsipareigojimų dengimui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja gauna 1350 Eur pajamas per mėnesį, todėl vadovaujantis minėtais nuostatais, pareiškėja galėtų skirti iki 40 procentų pajamų savo turimų skolų dengimui, t. y. 540 Eur per mėnesį. Pareiškėjai mokant po 540 Eur kas mėnesį, jos turimas 30014,48 Eur įsiskolinimas kreditoriams galėtų būti grąžintas per ~55 mėnesius ar per 4 metus ir 7 mėnesius. Iš pareiškėjos pateikto 2023 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapelio matyti, kad pareiškėja dirbant (duomenys neskelbtini), buvo priskaitytas 1750,34 Eur darbo užmokestis, kartu su priedais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš kurio buvo išskaičiuota 386,73 Eur suma pagal vykdomąjį raštą. Pareiškėjai šiuo metu (duomenys neskelbtini), yra priskaičiuojamas didesnis nei (duomenys neskelbtini) gautas darbo užmokestis – 2191 Eur, tačiau net ir atliekant panašaus (386,73 Eur) dydžio išskaitas, pareiškėja skolą kreditoriui (duomenys neskelbtini), kuri išieškoma priverstinio vykdymo tvarka pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą galėtų grąžinti per 44 mėn. arba 3 metus ir 8 mėn. (17151,66 Eur / 386,73 Eur= 44 mėn.).
Be to, nors pareiškėja turi galiojančią ir vykdytiną 8000 Eur prievolę savo mamai D. T., tačiau pastaroji aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš dukros nesiėmė, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prievolė yra galiojanti ir vykdytina, tačiau mama dėl moralinių priežasčių – nenorėdama bloginti dukros turtinės padėties, į teismą nesikreipė ir nurodė, kad mamos teigimu dukra skolą grąžins tada kada galės. Iš to spręstina, kad pareiškėjos motina iš esmės sutinka su dukros skolos mokėjimo atidėjimu, todėl tokiu atveju pareiškėja, kaip nurodyta pirmiau skirdama iki 40 procentų savo gaunamų pajamų skolų dengimui (540 Eur per mėnesį), skolą visiems kitiems kreditoriams, išskyrus D. T., galėtų grąžinti per 40 mėn. terminą arba 3 metus ir 4 mėnesius (30014,48 Eur – 8000 Eur = 22014,48 Eur/540Eur=~40 mėn.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, pareiškėja skirdama didesnę šiuo metu gaunamų savo pajamų dalį skolų mokėjimui galėtų su kreditoriais atsiskaityti per 3-4 metus, juolab, kad vienas iš kreditorių (duomenys neskelbtini), kaip nurodė atsiliepime į pareiškimą, buvo pateikęs skolininkei konkretų pasiūlymą dėl 17000 Eur skolos užfiksavimo, o kita kreditorė D. T. net nesiėmė jokių skolos išieškojimo iš pareiškėjos veiksmų ir iš esmės sutinka su skolos grąžinimo atidėjimu. Teismas sprendžia, kad nurodytas 3-4 metų atsiskaitymo su kreditoriais terminas nėra itin ilgas ir atitinka pareiškėjos finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais per protingą terminą kriterijų, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti pareiškėjos nemokumo būklės numatytos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos atstovo nurodytas argumentas, kad pareiškėjos turimų skolų grąžinimo terminas viršija fizinio asmens bankroto procese numatytą mokumo atkūrimo maksimalų 3 metų terminą ir dėl to yra neprotingai didelis, atmestinas, kadangi įstatyme numatytas maksimalus 3 metų terminas yra skirtas nemokaus asmens mokumo būklei atkurti, o šiuo atveju pareiškėja nėra nemoki.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškimas atmetamas ir atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nenustačius fizinio asmens nemokumo būklės, teismas nevertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, susijusių su pareiškėjos nesąžiningumu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimis,
nutaria:
pareiškimą atmesti ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti antstoliui Giedriui Salickui, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, Revolut bankui, Monzo bankui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.