Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio, Reginos Pocienės (kolegijos pranešėjos ir pirmininkės),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbiami) gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbiami) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.

Priteista iš (duomenys neskelbiami) nukentėjusiajai (duomenys neskelbiami) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šių lėšų tvarkytoja paskirta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbiami).

Priteista iš (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) komisariatui 83,38 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbiami) nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbiami) mėnesio viduryje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbiami) gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbiami), pasinaudodamas (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), gim. (duomenys neskelbiami), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, privertė (duomenys neskelbiami) laižyti savo lytinį organą ir sistemingai savaitę laiko savo lytinį organą – varpą – kišo tarp jos kojų prie lytinių organų, lytiniu organu lietė jos įvairias kūno vietas, liežuviu laižė jos lytinius organus, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu prieš mažametės nukentėjusiosios valią.

1.1. Be to, (duomenys neskelbiami), tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbiami) mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbiami), savo namuose, pasinaudodamas savo (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), gim. (duomenys neskelbiami), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, ne mažiau kaip penkis kartus seksualiai ją prievartavo, tai yra numovęs jai apatines kelnaites ranka glostė jos lytinius organus, savo lytinį organą – varpą kišo prie jos lytinių organų ir mergaitei gulint ant pilvo savo lytinį organą kišo į užpakalį, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš mažametės nukentėjusiosios valią.

2. Taip pat (duomenys neskelbiami) nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbiami), tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbiami) gyvenamojo namo kieme esančiame (duomenys neskelbiami), per planšetinį kompiuterį rodė (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), gim. (duomenys neskelbiami), nuotraukas, kuriose vaizduojami erotinio pobūdžio turinio dalykai, taip, sukeldamas per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, ir sutrikdydamas vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi, atliko tvirkinamuosius veiksmus mažametei (duomenys neskelbiami).

3. Taip pat (duomenys neskelbiami) nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbiami), seksualiai prievartaudamas ir tvirkindamas (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), gim. (duomenys neskelbiami), sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbiami), kurio išsivystymą lėmė byloje tiriami (duomenys neskelbiami) veiksmai, ir taip nesunkiai sutrikdė mažametės (duomenys neskelbiami) sveikatą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

4.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad (duomenys neskelbiami) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir įrodymais, kurie ištirti pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pagal teismų suformuotą nuoseklią praktiką, esant nepašalintoms abejonėms dėl bylai reikšmingų aplinkybių, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K619/2012, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

4.4. Skunde analizuojant BK 150 straipsnio 4 dalies nusikaltimo požymius teigiama, kad pagal šios nusikalstamos veikos sudėtį būtina nustatyti mechaninius lytinių organų pažeidimus dėl tariamai atliktų seksualinio prievartavimo veiksmų, kadangi tik tokiu būdu ši nusikalstama veika gali būti padaryta. Nagrinėjamoje byloje tokie fiziniai liekamieji reiškiniai ar mechaniniai pažeidimai ginekologinės apžiūros metu (duomenys neskelbiami) nenustatyti. Pasak gynėjo, nustatyti vulvito pažeidimai niekaip nesusiję su (duomenys neskelbiami) pateiktais kaltinimais. Gynėjo teigimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta (duomenys neskelbiami) kaltę patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi byloje surinktus bei apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus ekspertes (duomenys neskelbiami), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistajam (duomenys neskelbiami) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus bei tiesiogiai ištirtus įrodymus ir, jais remdamasis, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas, kad būtent nuteistasis (duomenys neskelbiami) seksualiai prievartavo ir tvirkino savo mažametę dukrą (duomenys neskelbiami) ir šiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuos jo nusikalstamus veiksmus apygardos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus. Nuteistojo (duomenys neskelbiami) gynėjo advokato D. Lengvino apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė tik prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti patikimi bylos faktiniai duomenys, yra nepagrįsti, prieštarauja nuosprendyje nustatytoms faktinėms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, kurias patvirtina byloje esantys, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

Dėl (duomenys neskelbiami) nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

14. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino minėtų liudytojų parodymus, nes jie yra išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas asmens kaltės klausimą teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo išvados gali būti grindžiamos tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados sujungti tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine. Nors liudytojos (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) apie nuteistojo naudotą seksualinę prievartą sužinojo iš nukentėjusiosios (duomenys neskelbiami), tačiau jų nurodomos aplinkybės, kokiomis aplinkybėmis jos sužinojo apie nuteistojo naudojamą seksualinę prievartą, jos pobūdį, be jokios abejonės patvirtina mažametės mergaitės patirtos seksualinės situacijos realumą ir jos parodymų atitikimą tikrovei.

15. Nuteistojo (duomenys neskelbiami) gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tą faktą, jog nuteistasis savo dukros seksualiai neprievartavo, ji fantazuoja ir tėvą apkalba, siekdama jo dėmesio, patvirtina (duomenys neskelbiami) 2020 m. vasario 5 d. rašte pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu darant išvadą, jog mergaitė nėra linkusi fantazuoti. Iš minėtame rašte pateiktos (duomenys neskelbiami) charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji buvo lakios fantazijos, siekdama išskirtinio dėmesio imituodavo įvairius kūno somatinius skausmus. Gydėsi pas psichologę ir buvo nukreipta gydytis pas vaikų psichiatrą.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios skunde nurodytos aplinkybės, taip pat nekelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo ir objektyvumo. Iš tiesų, (duomenys neskelbiami) pateiktoje (duomenys neskelbiami) charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė buvo daugiau intravertė, jai buvo sunku žaisti ir dirbti kartu su vaikais. Ji nenorėjo derintis prie kitų ir norėjo išskirtinio dėmesio sau. Buvo lakios fantazijos, kai norėdavo išskirtinio dėmesio, sugalvodavo, kad jai skauda ranką, koją ar pilvą, tačiau nematant darbuotojams, linksmai žaisdavo, užmiršdama skaudamas vietas. Mėgo suaugusiųjų darbuotojų draugiją, dažnai net perdėtai linkdavo į buvimą su suaugusiais, gal taip jautėsi saugiau. Tačiau dėl šių charakteristikoje nurodytų aplinkybių abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl patirtos seksualinės prievartos teisėjų kolegija nemato pagrindo. Jos neprieštarauja teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoms, kad (duomenys neskelbiami) buvo lakios fantazijos, bet padidinto polinkio fantazuoti neturi. Kaip matyti iš ekspertizės akto aprašomosios dalies, tiriant nukentėjusiąją, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) vaizduotė išvystyta, tiriamoji geba sukurti rišlų ir vaizdingą pasakojimą pagal paveikslėlius. Šioje istorijose įvardina tiek išorinius objektų požymius, veikėjų veiksmus, tiek už jų slypinčias veikėjų psichikos būsenas: jausmus, norus, motyvus. Stebimas palaipsnis perėjimas nuo dichtominio (,,geras“, ,,blogas“) herojų vertinimo prie sudėtingesnio, labiau įvairialypio (pavyzdžiui, ,,šuniukas pasielgė blogai, išdaužė langą, bet jis yra geras, tik išdykęs labai“). Atgamindama po pertraukos matytų paveikslėlių turinį, mergaitė geba adekvačiai atskirti suvoktą ir įsimintą faktinį paveikslėlio turinį nuo vaizduojamos produkcijos. Tačiau padidinto fantazavimo jai nenustatyta. Nors tiriamoji trokšta savo kuriamas istorijas užbaigti laimingai, tačiau pati pakomentuoja, kad taip įmanoma tik ,,pasakoje“, demonstruodama savo gebėjimą skirti realybę nuo savo vaizduotės pasaulio, esamą nuo trokštamo, diferencijuoti mintis nuo faktų, jausmus nuo poelgių. Mergaitė, atlikusi keletą užduočių, puikiai galėjo diferencijuoti tai, ką sukūrė pasitelkdama vaizduotę nuo tos faktinės informacijos, kurią buvo paprašyta atgaminti. (duomenys neskelbiami) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pakankamai detalūs, nuoseklūs, atitinkantys jos individualius psichologinius ypatumus (kalbos išsivystymą, socialinį supratingumą, adekvačias atminties galimybes bei asmenybės ypatumus) ir iš esmės sutampa su jos pasakojimu 2019 m. kovo 29 d. konsultavusiai (duomenys neskelbiami) psichologei bei pasakojimu ekspertizės atlikimo metu. Ekspertizės metu mergaitė, kalbėdama apie bylos tyriamus įvykius, jaudinosi, akivaizdžiai išgyveno nemalonius gėdos, pasišlykštėjimo ir kaltės jausmus. Apeliacinės instancijos teisme apklausta psichologinį tyrimą atlikusi ekspertė (duomenys neskelbiami) patvirtino ekspertizės išvadas ir teismo posėdžio metu išsamiai jas paaiškino, atsakė į nuteistojo bei jo gynėjos keliamus klausimus. Ekspertės (duomenys neskelbiami) teigimu, pažymoje (duomenys neskelbiami) nurodyti duomenys apie (duomenys neskelbiami), jos polinkį fantazuoti neprieštaravo duomenims, kurie jai buvo pateikti apie šią mergaitę, ir tyrimo metu jos atliktam psichologiniam (duomenys neskelbiami) įvertinimui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mergaitė yra laikios fantazijos, ji geba sukurti vaizdingus pasakojimus, kas yra būdinga kiekvienam sveikam vaikui. Tačiau mergaitei padidintas fantazavimas nebūdingas. Tyrimo metu mergaitei buvo užduoti klausimai siekiant įvertinti padidintą vaiko fantaziją. Padidinta fantazija yra tokia vaiko ypatybė, kai jis savo vaizduotės produkciją ima painioti su tikrove. Mergaitė, atlikusi keletą užduočių, puikiai galėjo diferencijuoti tai, ką sukūrė pasitelkdama vaizduotę nuo tos faktinės informacijos, kurią buvo paprašyta atgaminti (t. 4, b. l. 147–148). Tai neprieštarauja ir liudytojos (duomenys neskelbiami) nurodytoms aplinkybėms, kad kai dukra po Kalėdų grįžo iš tėvo, prausėsi, kišo pirštus į burną, kad vemtų, po to kišo pirštus į užpakalį, o tai rodo, kad mergaitės neigiamos patirtys buvo realios. Todėl, ta aplinkybė, kad mergaitė globos namų aplinkoje apibūdinama kaip linkusi bendrauti, lakios fantazijos, nepatvirtina jos padidinto polinkio fantazuoti ir tikslo tėvą apkalbėti, siekiant jo dėmesio, kaip tvirtina nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde. Ekspertės tyrimo rezultatai ir išvados abejonių dėl jų teisingumo ir objektyvumo nekelia. Ekspertė (duomenys neskelbiami) turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taigi, abejoti ekspertės kvalifikacija taip pat nėra pagrindo, nes jos duotas išvadas papildo ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šiame sprendime aptarti įrodymai.

17. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad, atlikus (duomenys neskelbiami) ginekologinę apžiūrą, nebuvo nustatyti mergystės plėvės pažeidimai (t. 1, b. l. 157), taip pat nepaneigia (duomenys neskelbiami) parodymų, kad prieš ją nuteistasis atliko seksualinio prievartavimo veiksmus. Nukentėjusioji tvirtino, kad dėl tėvo veiksmų jai skaudėjo, tačiau jis savo lytinio organo jai į vidų nekišo, lytiniu organu tik trynėsi jai tarp kojų, lietė kitas kūno vietas, seksualinio prievartavimo veiksmai vyko (duomenys neskelbiami) mėnesiais. Apie seksualinę prievartą mergaitė nurodė praėjus kuriam laikui po įvykio, kovo mėnesį, kai buvo paguldyta į ligoninę. Taigi, mergaitės išangėje ar lytinių organų srityje, pagal jos nupasakotas aplinkybes, sužalojimų galėjo ir nebūti, o jei ir buvo po to karto, kai prievartavimo metu jai skaudėjo, tai medicininės apžiūros metu gleivinės pažeidimai galėjo būti užgiję, nes apžiūra vyko ne iš karto po nusikaltimo padarymo.

18. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis (duomenys neskelbiami) nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka seksualinio prievartavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, įstatymą taikė tinkamai. (duomenys neskelbiami) seksualiai, kitokio fizinio sąlyčio būdu ir oraliniu būdu prievartavo mažametę (duomenys neskelbiami), kuri buvo bejėgiškos būklės, nes dėl savo amžiaus negalėjo suprasti su ja atliekamų nusikalstamų reikšmės ir prasmės bei jiems tinkamai pasipriešinti.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų taikymo

19. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį savo šeimos narį.

20. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad gynėjas, prašydamas išteisinti nuteistąjį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, prašymą grindžia teiginiais, jog (duomenys neskelbiami) 2020 m. vasario 5 d. rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami) inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo gydėsi pas psichologą ir psichiatrą. Nukentėjusiajai (duomenys neskelbiami) buvo nustatytas (duomenys neskelbiami) sutrikimas. Tai, pasak apelianto, tvirtina, jog nukentėjusiosios sveikata iš esmės buvo sutrikdyta ne dėl tariamų (duomenys neskelbiami) neteisėtų veiksmų, tačiau galimai dėl stresogeninių gyvenimo pokyčių dėl vaikystėje patirtų išgyvenimų, susijusių su tėvų šeimyniniu gyvenimu, skyrybomis, motinos alkoholio vartojimu, nukentėjusiosios atskyrimu nuo tėvų, gyvenimu globos namuose ir pan.

21. Šį skundo argumentą paneigia teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, ekspertės paaiškinimai.

22. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. rugsėjo 23 d.–lapkričio 20 d. ekspertizės akto išvados (t. 1, b. l. 112–124) patvirtina, kad po byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusiajai (duomenys neskelbiami) atsirado (duomenys neskelbiami), kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šią išvadą pateikusi ekspertė (duomenys neskelbiami) patvirtino išvadą ir paaiškino, kad iki nagrinėjamų įvykių vykę įvykiai, tokie, kaip mergaitės motinos girtavimas, tėvų skyrybos, tėvo atsisakymas auginti mergaitę, jos gyvenimas skirtinguose globos namuose, turėjo įtakos mergaitės asmenybės raidai, bet ne jos (duomenys neskelbiami) sutrikimui, kuris buvo nustatytas tyrimo metu. Ji, nustatydama (duomenys neskelbiami) sutrikimą mergaitei, rėmėsi jos psichikos būsenos ištyrimu, psichologiniu įvertinimu, gretino mergaitės pasisakymus, emocinę išraišką su byloje turimais duomenimis, kitų gydytojų įrašais, liudytojų parodymais. (duomenys neskelbiami) 2020 m. vasario 5 d. rašte nurodyti duomenys jos išvadų dėl (duomenys neskelbiami) sutrikimo nekeičia (t. 4, b. l. 102–104). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog tarp nuteistojo (duomenys neskelbiami) nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

23. (duomenys neskelbiami), būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turėjo suprasti ir suprato, jog jo nusikalstami veiksmai yra pavojingi mažametės dukros sveikatai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius dukros psichikai, ir nors šių padarinių nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti. Taip jis nesunkiai sutrikdė savo mažametės dukros (duomenys neskelbiami) sveikatą, veikdamas netiesiogine tyčia.

24. Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs psichiniais sutrikimais, atsiranda dėl prievartinių santykių, kaip ir nagrinėjamu atveju, tai kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 150 straipsnį su BK 138 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-105-307/2017, Nr. 1A-417-483/2018, Nr.1A-123-518/2020 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbiami) nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalies taikymo

25. BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Tvirkinimu yra suprantami seksualinio pobūdžio veiksmai prieš tokį asmenį, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus tokio pobūdžio veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Visgi, nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui matyti, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia ne tik demonstruojant jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens akivaizdoje, tačiau ir kitokiais - intelektualiniais veiksmais – amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą, seksualinio pobūdžio SMS žinučių rašymu, siuntimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-205/2013, Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi. Pažymėtina, kad aptariama nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbiami) per planšetinį kompiuterį rodė savo mažametei dukrai (duomenys neskelbiami), gim. (duomenys neskelbiami), nuotraukas, kuriose vaizduojami erotinio pobūdžio turinio dalykai, taip sukeldamas per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, ir sutrikdydamas vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi atliko tvirkinamuosius veiksmus mažametei (duomenys neskelbiami).

27. Nuteistasis (duomenys neskelbiami), apklaustas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad planšetinis kompiuteris yra tikrai jo. Tačiau tvirtino, kad erotinių nuotraukų mažametei dukrai nedemonstravo. Jo nuomone, mergaitė tas nuotraukas galėjo be jo žinios žiūrėti per planšetinį kompiuterį arba matyti jas savo telefone.

28. Tokius argumentus kolegija atmeta. Juos pirmiausia paneigia pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai. Iš ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų ir teisiamojo posėdžio metu tinkamai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perskaitytų mažametės (duomenys neskelbiami) parodymų matyti, kad nuotraukas, kuriose vaizduojami erotinio pobūdžio turinio vaizdai, ji tikrai matė ir kad jas jai rodė būtent nuteistasis (duomenys neskelbiami). Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui (duomenys neskelbiami) parodė, kad jai tėtis rodė per planšetę, kaip ,,viskas“ vyksta. Jis rodė tik nuotraukas. Dar plačiau apie tai (duomenys neskelbiami) papasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Ji nurodė, kad vieną kartą (duomenys neskelbiami) namelyje tėtis parodė per planšetę seksą. Ten buvo nuotraukos, kuriose laižė, kišo į vidų. Taip jai sakė tėtis. Ji nežino, kodėl tėtis jai rodė. Jis sakė, kad ji žiūrėtų.

29. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tokiais nukentėjusiosios parodymais negalėjo remtis, nes jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

30. Pažymėtina, kad jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų tvirkinimo bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – asmenų, jaunesnių nei šešiolikos metų, parodymai, teismo medicinos specialistų, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiaisiais ir kuriems jie pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai. Ypatingą reikšmę turi pačių asmenų, jaunesnių nei šešiolika metų, kurių atžvilgiu buvo atliekami tvirkinimo veiksmai, parodymai. Nors nukentėjusiųjų parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai, tačiau jie yra išties reikšmingi ir, nors jaunesnio nei šešiolikos metų nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, kas šiuo atveju vienareikšmiškai ir buvo padaryta. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismo posėdyje apklausė netiesioginius liudytojus, ištyrė ekspertų pateiktas išvadas. Byloje nustatyta, kad šie nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja (duomenys neskelbiami) ekspertei tyrimo metu atskleistoms aplinkybėms. Mergaitė ekspertei patvirtino, kad tėtis (duomenys neskelbiami) jai per planšetę rodė nuotraukas ir ji žino, kas yra seksas. Be to, kaip jau minėta, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. rugsėjo 23 d.–2019 m. lapkričio 20 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbiami) nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) byloje nagrinėjamų įvykių metu, atsižvelgiant į amžių ir pažintinių gebėjimų lygį, galėjo adekvačiai suvokti ir įsiminti faktines bylos aplinkybes (t. 1, b. l. 112–124). Aplinkybių, kurios rodytų (duomenys neskelbiami) padidintą polinkį fantazuoti, manipuliuoti ar norą nepagrįstai apkaltinti (duomenys neskelbiami) nusikaltimo padarymu, byloje nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys savo informaciniu turiniu yra neprieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl šių aplinkybių duotais nukentėjusiosios parodymais.

31. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad ekspertizės atlikimo metu mažametė (duomenys neskelbiami) pati parodė, jog ji jau seniai turėjo žinių apie lytinius santykius, jai apie tai daug kas pasakojo ir viena mergaitė buvo rodžiusi tai per planšetinį kompiuterį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie jos parodymai apeliaciniame skunde nepagrįstai pateikiami, kaip nuteistojo kaltumą paneigiantis įrodymas. Ekspertės paaiškinimai tvirtina, kad mažametės nukentėjusiosios įgytos jos amžiui penelyg detalios žinios apie oralinio ir analinio seksualinio santykiavimo formas, kurias ji apibūdindavo gėdindamasi, šlykštėdamai, yra ne kas kitas, o prieš pačią nukentėjusiąją patirtų seksualinių veiksmų padarinys (t. 1, b. l. 123). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, kitų vaikų nukentėjusiajai rodytos nuotraukos, matyti erotiniai vaizdai per televeziją nedaro paties (duomenys neskelbiami) atliktų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu mažiau pavojingesniais bei nepaneigia nuteistojo kaltės ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Erotinių nuotraukų demonstravimas, galimai tam tikrų erotinių santykių matymas per vaizdo priemones, jokiu būdu neparodo nukentėjusiosios brandumo ir nesuteikia teisės kitam asmeniui atlikti asmenį tvirkinančius veiksmus.

32. Skunde nurodyta aplinkybė, kad namelyje nebuvo internetinio ryšio, dėl ko nuteistasis negalėjo (duomenys neskelbiami) rodyti erotinių nuotraukų, taip pat nekelia abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų teisingumo, nes internetinis ryšys gali būti pajungtas iš bet kokio tam skirto įrenginio.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nukentėjusiosios amžių, taip pat visiškai nerealu, kad mergaitė galėjo pati susirasti erotinio pobūdžio nuotraukas planšetiniame kompiuteryje ir jas žiūrėti pati, nuteistajam to nežinant.

34. Taigi, nepaisant to, kad mažametė (duomenys neskelbiami) turėjo tam tikrų paviršutiniškų žinių apie seksualinius santykius, (duomenys neskelbiami) nusikalstami veiksmai – per planšetinį kompiuterį rodė savo mažametei dukrai (duomenys neskelbiami) nuotraukas, kuriose vaizduojami erotinio pobūdžio turinio dalykai, sudaro BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius.

35. (duomenys neskelbiami), būdamas suaugęs žmogus, nukentėjusiosios tėvas, turėdamas gyvenimišką patirtį bei būdamas pakaltinamas, suvokė, kad jo veiksmai – nuotraukų, kuriose vaizduojami erotinio pobūdžio turinio dalykai, rodymas, akcentuojant lytinius santykius, atitinka vaikų tvirkinimo požymius. Nuteistasis žinojo, kad mergaitė yra mažametė, nesupranta seksualinės prievartos veiksmų prasmės ir negali tam tinkamai pasipriešinti, tačiau siekė su ją tenkinti savo lytinę aistrą, todėl rodė jai nustatyto turinio dalykus, norėdamas sukelti mergaitės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. (duomenys neskelbiami) be jokios abejonės suprato dėl jo veiksmų galimai kilsiančias pasekmes ir jų siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

36. Todėl pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbiami) nusikalstamus veiksmus savo mažametės dukros (duomenys neskelbiami) atžvilgiu, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, kvalifikuodamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl kitų teismo nuosprendžiu išspręstų klausimų

37. Apeliantas skunde nepateikė argumentų dėl (duomenys neskelbiami) paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertino visas (duomenys neskelbiami) bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir už nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą ir atsiradusius padarinius atitinkančias bausmes. Bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais ir nuteistajam paskyrė subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri tikrai nėra per griežta.

39. Byloje tinkamai išspręstas ir pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Apygardos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Nukentėjusiajai (duomenys neskelbiami) priteistas 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jos patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams ir nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-576-699/2015, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-176-693/2017 ir kt.).

40. Kadangi nuteistojo gynėjas dėl bausmės ir civilinio ieškinio dydžių apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, teisėjų kolegija plačiau šiais klausimais nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo nuteistojo (duomenys neskelbiami) gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti.