- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-126-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01631-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Kategorijos
- 3.2.9.4Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
- 3.6.3.6Jurisdikcija santuokos ir tėvų pareigų bylose
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką tarp ieškovės J. T. (toliau – ir ieškovė) ir atsakovo V. T. (toliau – ir atsakovas) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; dukrų R. ir U. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo kiekvienai dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; ieškovę paskirti dukrų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Prašė nustatyti, koks santuokos metu įgytas turtas po santuokos nutraukimo priklauso atsakovui, o koks ieškovei <...>. Prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie jo gautas pajamas per paskutiniuosius metus. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriams yra asmeniniai atsakovo ir toliau bus jo asmeniškai vykdomi <...>. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – T., atsakovui – T..
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, šioje byloje prašė ieškovės J. T. pateiktą ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovas nesutiko, jog byla priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paliko nenagrinėtą. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 19,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. <...>.
4. Teismas sprendė, kad šeimos byla pasižymi tarptautiniu elementu. Šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimai dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais nustatymo, kurie priskirtini prie reikalavimų dėl tėvų pareigų, teismingi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinės Karalystės teismams. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta išimtimi negali būti nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teisme, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apie visų būtinų prorogacijos taikymo sąlygų, nurodytų 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje, buvimą. Šioje byloje atsakovas nereiškia sutikimo, kad minėti reikalavimai būtų nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje (Lietuvoje).
5. Teismas nustatė, jog šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra prasidėjusi skyrybų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo dalyje dėl sutuoktinių įgyto bendro turto padalijimo priklausys, kaip, kokiu būdu Lietuvos Respublikoje įgytas turtas bus padalytas tarp sutuoktinių. Nesulaukus Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, neįmanoma sudaryti tikslaus turto balanso, kadangi bendro ir vertingo turto dalis yra Jungtinėje Karalystėje. Dėl to nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje, galės būti padalytas jau nutraukus santuoką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
6.1. teismo nuomone, ieškinio priėmimo metu ieškinys buvo teismingas Lietuvos Respublikos teismui ir nebuvo nei vieno CPK 296 straipsnyje numatyto pagrindo palikti nenagrinėtu. Atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą dėl santuokos nutraukimo po to, kai gavo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo ieškovės procesinius dokumentus, todėl ieškinys turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje;
6.2. nepagrįstai teismas nurodo dėl šalių įgyto vertingo turto ir įsipareigojimų Jungtinėje Karalystėje, kadangi šalys jokio turto šioje šalyje neįgijo, nėra pateikta apie kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje ar esamus įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje;
6.3. teismas turi taikyti tarptautinės teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį arba nacionalinės tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublika su ginčo valstybe nesieja jokie tarptautiniai susitarimai. Lietuvos su Jungtine Karalyste nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, taip pat tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų, todėl ši byla teisminga Lietuvos Respublikai.
Atsiliepimas
2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu prašo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7625-1115/2024 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo ir gražinimo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priimti teismo nuožiūra.
3. Atsakovas V. T. atsiliepimu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą bei ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:
8.1. šalių ekonominiai, socialiniai ir kiti interesai nuo 2009 metų yra Jungtinėje Karalystėje. Čia gimė viena iš dukterų. Šalys įgijo kilnojamojo turto, automobilį, aukso, sidabro dirbinių, bendri vaikai gyvena ir lanko Jungtinėje Karalystėje veikiančias ugdymo įstaigas. Šalys naudojasi šios šalies socialinėmis paslaugomis;
8.2. teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtiną, kadangi Jungtinėje Karalystėje pradėtas skyrybų procesas. Šioje šalyje atsakovo advokatas į ieškovę dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gerokai anksčiau nei V. T. sužinojo apie šią bylą. Ieškovė pradėjo šią bylą Lietuvos Respublikoje tik po to, kai sužinojo, kad atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės advokatą, o vėliau ir į Jos Didenybės teismų ir tribunolų tarnybą dėl šalių santuokos nutraukimo. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vyksta skyrybų procesas;
8.3. ieškovė atskiruoju skundu net neginčija fakto, kad santuokos nutraukimo klausimai, susiję su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo dydžio vaikams nustatymu nenagrinėtini Lietuvos Respublikos teisme. Šios bylos dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo vienareikšmiškai nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui;
8.4. nuo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo dalyje dėl sutuoktinių įgyto bendro turto padalijimo priklausys, kaip, kokiu būdu Lietuvos Respublikoje įgytas turtas bus padalytas tarp sutuoktinių. Nesulaukus Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, šioje byloje neįmanoma sudaryti tikslaus turto balanso. Ateityje bus pagrindas spręsti klausimą dėl bendro šalių turto ir įsipareigojimų padalinimo Lietuvos teisme, kai Jungtinės Karalystės teismas išspręs santuokos nutraukimo klausimus ir tuo pagrindu pasibaigs šalių bendra jungtinė nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. Teismas ginčijama nutartimi nutarė, kad civilinė byla nenagrinėtina teisme dėl to, kad reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo teismingi ir nagrinėti Jungtinėje Karalystėje, remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje jau yra pateiktas V. T. (šioje byloje atsakovo) prašymas/pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir kt., vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu J. T. ieškinį paliko nenagrinėtą.
7. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad iš esmės prašydama panaikinti teismo nutartį, apeliantė teikia argumentus toje apimtyje, kurioje nurodyta, kad Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamoje byloje išsprendus šioje valstybėje įgyto turto padalijimo klausimą, priklausys, kokiu būdu bus padalintas Lietuvos Respublikoje įgytas turtas. Taigi apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka dėl klausimo, susijusio su dalintino turto jurisdikcija.
8. Pastebėtina, kad byloje ieškovės atstovas teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktas prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, kuris dar nėra išnagrinėtas (reg. Nr. DOK-3002). Pažymėjo, jei Vilniaus regiono apylinkės teismas patvirtintų šalių prašymą, ieškovė atskirojo skundo atsisakytų. Tačiau Vilniaus regionų apylinkės teismas, jam šalių teiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo persiuntė Kauno apygardos teismui į šią nagrinėjamą bylą (reg. Nr. DOK-6367).
9. Pažymėtina, kad gavęs ieškinį teismas, pirmiausia patikrina, ar tas ieškinys nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereguliuoja kitaip.
10. Taigi, teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016 ir kt.). CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
11. Jungtinė Karalystė nuo 2020 m. sausio 31 d. nėra Europos Sąjungos narė. Lietuvos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje dalyvės, todėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą teismingumo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė vadovaudamasis 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau - Konvencija) nustatytomis taisyklėmis.
12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, į tai, kad tiek atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl jurisdikcijos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt. klausimu, taip pat iš pateiktos sutarties turinio matyti, kad šalys nebekvestionuoja aplinkybių, kad ginčas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. yra nagrinėtinas Jungtinėje Karalystėje, todėl šioje apimtyje (susijusioje su vaikų teisių ir jų interesų apsauga) dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisakoma.
13. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).
14. Kadangi santuokos nutraukimo byloje yra keliami ir kiti susiję reikalavimai, esant užsienio elementui, reikia įvertinti kiekvieno iš jų teismingumo klausimą. Šiuo atveju išlieka aktualus teismingumo nustatymas dėl reikalavimo dėl šalių nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo. Galima suprasti, kad teismas įvertinęs Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamos santuokos nutraukimo bylos faktą ir pateikto ieškinio turinį, summa summarum ir šioje Lietuvos Respublikoje šalims priklausančio nekilnojamojo turto apimtyje paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, t. y. teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu.
15. Pažymėtina, kad CPK 786 straipsnyje nustatyta, jog išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Ši teisės norma visiškai eliminuoja ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybę spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo bei pagarbos principus, ši taisyklė taip pat reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą.
16. Taigi, remiantis ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Jungtine Karalyste sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje ir/ar Jungtinėje Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, turi išimtinę teisę spręsti dėl santuokoje įgyto Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto padalijimo.
17. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje nagrinėjama santuokos nutraukimo byla (ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai), minėtoje byloje nustatytos aplinkybės ir aplinkybės dėl Lietuvos Respublikoje esančio šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo turi būti nagrinėjamos atskirose bylose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik Jungtinėje Karalystėje nagrinėjamos bylos, kurioje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir kt., faktas savaime nesudaro pagrindo teismui ieškinį dalyje dėl Lietuvos Respublikoje esančio šalių nekilnojamojo turto padalijimo palikti nenagrinėtą. Teismo procesinis sprendimas, kad nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, galės būti padalytas tik nutraukus santuoką, suponuoja klaidingą išvadą dėl ieškovės neva išankstinio kreipimosi į teismą (kreipėsi per anksti, turės teisę kreiptis vėliau). Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą siekdama apginti ir/ar įgyvendinti savo subjektines teises, jos kreipimasis į teismą yra savalaikis, sudaręs teismui pagrindą ieškinį šioje dalyje ne palikti nenagrinėtą, o, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, pritaikyti kitas civiliniame procese numatytas konkretaus instituto nuostatas (pvz:. bylos sustabdymo ar kt.).
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi svarbią aplinkybę, kad Vilniaus regionų apylinkės teismui buvo teiktas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo nesprendė ir persiuntė Kauno apygardos teismui, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas dėl pirmosios instancijos teismo priimtų tarpinių procesinių sprendimų ir negali nagrinėti klausimų, kurie iš esmės priskirtini spręsti/nagrinėti pirmosios instancijos teismams (kurio procesinis rezultatas gali būti apeliacijos objektas).
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį dalyje dėl Lietuvos Respublikoje esančio ir ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto nepagrįstai paliko nenagrinėtą (remdamasis faktinių aplinkybių ir situacijos taikymui neatitinkančia Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-784-324/2024), taip pat nėra išsprendęs prašymo ir priėmęs procesinio sprendimo dėl šalių teiktos sutarties dėl teisinių pasekmių tvirtinimo, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teises normas, reglamentuojančias jurisdikcijos klausimus ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.