Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3064-577/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: e2A-3064-577/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24853-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: V. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-3064-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24853-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvo valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovo V. M. tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. M., gimusiam (duomenys neskelbtini); 2) jeigu teismas nuspręstų neapriboti atsakovo valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 patvirtintoje šalių 2020 m. gegužės 22 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo minimalią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

- Atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitę vieną dieną nuo penktadienio iki sekmadienio ne ilgiau kaip 6 valandas ir pasimatymo su vaikais dieną bei tikslų laiką suderina iš anksto su ieškove ne mažiau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki planuojamos bendravimo su vaikais dienos;

- Atsakovas ir ieškovė derina nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu dieną ir laiką atsižvelgdami į vaikų būrelius ir papildomus užsiėmimus su mokytojais ar repetitoriais, vizitus pas gydytojus ar terapeutus ir vaikų išvykimą atostogoms su ieškove;

- Atsakovas pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos privalo užtikrinti sveiką ir turiningą laiko praleidimą vaikams, būti neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, visą bendravimo su vaikais laiką su vaikais būti ir juos prižiūrėti asmeniškai bei vaikų nepalikti tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus kai tai yra būtina užtikrinti vaikų sveikatą ir/ar saugumą;

- Ieškovė gali atsisakyti leisti atsakovui matytis su abiem ar vienu vaiku sutartą dieną, jeigu atsakovas atvykęs pasiimti abiejų ar vieno vaiko yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, elgiasi agresyviai vaikų arba ieškovės ar kitų ieškovės namuose esančių asmenų atžvilgiu;

- Atsakovas be atskiro ieškovės sutikimo negali lankyti vaikų mokykloje, darželyje ar kitoje ugdymo įstaigoje arba užklasinių užsiėmimų metu.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 patvirtintoje šalių 2020 m. gegužės 22 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą atsakovo mokėtiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir H. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Eur kiekvienam, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovės ir atsakovo vaikų pilnametystės 4) Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovė sutartį, kurioje yra nustatyta atitinkama bendravimo su vaikais tvarka, pasirašė dėl to, kad norėjo užtikrinti tinkamą materialinį aprūpinimą vaikams ir sutaupyti dideles sumas pinigų, kurios būtų išleistos bylinėjimosi kaštams padengti santuokos nutraukimo byloje.

1.2. Atsakovas ilgą laiką vengė atlikti tėvo pareigas nepilnamečiams vaikams, nustatytas CK 3.155, 3.161. 3.165, 3.186, 3.192 straipsniuose ir kt., neigiamą įtaką vaikams darė ne pavieniais veiksmais ar epizodiškai, tačiau nuolat pasikartojančiu elgesiu. Atsakovas ilgą laiką nemokėjo išlaikymo vaikams, nesilaikė nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, smurtavo tiek fiziškai, tiek emociškai prieš ieškovę ir vaikus, naudojo sūnui H. M. nuosavybės teise priklausantį butą ne vaiko reikmėms. Ieškovė nurodo, kad prieš atsakovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes atsakovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. atvyko į butą, kuriame gyveno ieškovė su vaikais, ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę, išvadino ją necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje. Atsakovas grasino fiziniu susidorojimu ir po santuokos nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 6 d. atvykus perimti sūnui priklausančio buto). Atsakovo smurtavimas prieš ją daro neigiamą įtaką vaikams ir kenkia jų psichiniam vystymuisi.

1.3. Atsakovo narkotinių medžiagų vartojimą patvirtina pateikiami įrodymai. Atsakovas savavališkai nutraukė investicinį gyvybės draudimą, skirtą kaupti lėšas vaiko studijoms arba savarankiško gyvenimo pradžiai ir pasisavino draudimo sąskaitoje sukauptas lėšas .Ieškovė teigia, kad atsakovas tiek iki santuokos nutraukimo, kai šalys jau gyveno skyriumi, tiek po santuokos nutraukimo nesirūpino vaikais ir su jais matėsi vos porą kartų, vengė tinkamai materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovas nesugebėdavo tinkamai užtikrinti vaikų nuvežimo į būrelius; nedalyvauja vaikų šventėse, nesirūpina jų auklėjimu ir mokslais, sveikatos patikrinimu. Atsakovas nesudaro vaikams galimybių turiningai praleisti atostogų ir pats neparodė intereso net dalies vasaros atostogų praleisti su vaikais.

Šalies argumentai

1.4. Ieškovė nurodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigojo kartu turi kas mėnesį vaikų išlaikymui iš viso skirti 1 200 Eur, tačiau teismui tvirtinant sutartį ir šioje byloje ieškinio pareiškimo metu vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį buvo reikalinga ženkliai didesnė suma. Iki šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas teikė tinkamą išlaikymą sūnums. Šalys dar 2019 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą dėl reguliaraus vaikų išlaikymo. Atsakovas buvo įsipareigojęs teikti sutartą mėnesinį vaikų išlaikymą po 2 000 Eur kiekvieną mėnesį abiem vaikams, tačiau prasidėjus skyrybų procesui atsakovas teigia, kad gali teikti tik po 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

1.5. Vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti neskaitant būrelių ir kitų išlaidų vien 2020 m. birželio, rugpjūčio mėn. ieškovė išleido ne mažiau kaip 7 336,37 Eur, tai yra ne mažiau kaip 1 222 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį vasaros atostogų metu. Ieškovės teigimu, kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia ne mažiau 2 000 Eur. Be minėtų realių išlaidų, kitiems sūnaus M. poreikiams kiekvieną mėnesį papildomai reikia skirti apie 2 000 Eur: M. B. užsiėmimai 160 Eur/mėn; muzikos mokykla ir muzikos mokytoja – 200 Eur/mėn.; į namus ateinanti mokytoja (papildomas mokymas) – 300 Eur/mėn.; anglų kalbos užsiėmimai – 80 Eur/mėn; įgūdžių lavinimo centras BrainGym 1 180 Eur/mėn.; žaidimų kambariai, edukaciniai renginiai, spektakliai, knygos – 100 Eur/mėn. Išlaidos M. mokyklai (250 Eur per mėn.): pietų mokykloje 100 Eur/mėn.; arbatpinigiai 60 Eur/mėn.; mėnesinės rinkliavos mokyklose 40 Eur/mėn.; kanceliarinės priemonės – 50 Eur/mėn.; vitaminai ir mikroelementai 50 Eur/mėn.; kitos išlaidos M. poreikiams (270 Eur/mėn.): telefono išlaidos 20 Eur/mėn.; draugų gimtadieniai – 50 Eur/mėn.; išvykos į sveikatingumo centrus kartą per mėnesį savaitgaliais – 100 Eur/mėn.; mokyklinė uniforma ir sportinė bei kita apranga, apavas, lauko sezoniniai drabužiai bei drabužių ir avalynės priežiūra apie 200 Eur/mėn. Be minėtų realių išlaidų, kitiems sūnaus H. poreikiams kiekvieną mėnesį reikia skirti papildomai apie 700 Eur per mėnesį: fizinis lavinimas 65 Eur/mėn.; darželis „(duomenys neskelbtini)“ 92 Eur/mėn.; anglų kalbos būrelis 36 Eur/mėn.; Šachmatų būrelis 35 Eur/mėn.; Darželio rinkliavos 40 Eur/mėn.; žaidimų kambariai, edukaciniai renginiai, žaidimai, spektakliai 50 Eur/mėn.; vitaminai ir mikroelementai 50 Eur/mėn.; draugų gimtadieniai – 50 Eur/mėn.; išvykos į sveikatingumo centrą savaitgalį (kartą per mėnesį) po 100 Eur/mėn.; apranga, apavas, lauko sezoniniai drabužiai bei drabužių ir avalynės priežiūra apie 150 Eur/ mėn.

1.6. Atsakovas savo realias pajamas slepia, o jo tikroji turtinė padėtis leidžia jam teikti prašomą išlaikymą vaikams. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą. Jis ir gyvenant santuokoje su ieškove oficialiai niekuomet nedeklaravo savo tikrųjų pajamų, tačiau sugebėjo šeimai užtikrinti itin aukštą pragyvenimo lygį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. M. prašė ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovas grindė šiais esminiais argumentais:

2.1. Analogišką prašymą dėl išlaikymo priteisimo (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) įvertinęs teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 jau yra konstatavęs, kad ieškovės iš atsakovo reikalaujama 1 000 Eur mėnesinė išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra per didelė.

2.2. Skyrybų byloje sudarydamos taikos sutartį šalys išsisprendė visas tarpusavio turtines teises ir pareigas. Šalys susitarė, kad atsakovas nereikš pretenzijų dėl 46 435 Eur sumos, kurią ieškovė nesąžiningai pasisavino ir paslėpė ir kuri turėjo būti priskirta prie atsakovui tenkančios turto dalies, o ieškovė atitinkamai sutiko, kad kiekvieno vaiko išlaikymui atsakovas skirs po 300 Eur sumą mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė lyginant su tais, kurie buvo skyrybų bylos nagrinėjimo metu ar taikos sutarties tvirtinimo metu.

2.3. Ieškovės turtinė padėtis daug geresnė nei atsakovo. Nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas dirba vadybininku įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Jo alga 607 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius – 356,96 Eur) per mėnesį; nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra neapmokamose atostogose dėl COVID19 situacijos; kurį laiką jis gyvena tik iš santaupų, jam finansiškai padeda tėvai, atsakovas gyvena motinai priklausančiame bute. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 3 000 Eur. Ji gyvena moderniai įrengtame 5 kambarių 140 kv. m. name, vairuoja prabangius automobilius. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 3 000 Eur.

Šalies argumentai

2.4. Ieškovės pateiktuose kvituose nurodytos prekės nesusijusios su vaikų poreikių tenkinimu; iš dalies kvitų nėra galimybės nustatyti, kas buvo pirkta; perkamos nepagrįstai brangios prekės. Atsakovo nuomone, nėra tikėtina, kad nepilnamečiams vaikams ((duomenys neskelbtini)) gali reikėti po 2 000 Eur per mėnesį, kad būtų patenkinti jų poreikiai.

2.5. Atsakovas nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų; jis nėra gydęsis nuo priklausomybių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms ar dėl kokių nors kitų priklausomybės ligų. Ieškovė nevykdo teismo sprendimo ir nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais. Atsakovas niekada nėra padaręs jokių smurtinių nusikaltimų nei ieškovės, nei savo vaikų atžvilgiu.

3. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribojama, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tarnybos nuomone, ieškovė turėtų teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, jog bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad skyrium gyvenantis tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, visiškai yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, rūpinimosi jais, kad neteikia jiems išlaikymo. Pažymėjo, kad šalių santuoka nutraukta bendru šalių sutikimu 2020 m. birželio 12 d. teismo sprendimu. Ieškovė dėl tėvo valdžios ribojimo vaikams į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir šį ieškinį grindžia iš esmės aplinkybėmis, kurios vyko šalių santuokos metu. Tuo metu ieškovės reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo minimalizuojantis atsakovo bendravimą su sūnumis.

6. Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas V. M. dėl įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad V. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai.

7. Teismas pažymėjo, kad šalių ir jų atstovų susirašinėjimas leidžia spręsti, kad ieškovė rūpinimąsi vaikais tiesiogiai suvokia per teikiamo vaikams išlaikymo dydį. Atsakovo atstovės J. K. elektroniniai laiškai ieškovei ir jos atstovui, elektroninis laiškas atsakovo ieškovei, kiti į bylą pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas rodė iniciatyvą bendrauti su vaikais, tačiau bendravimai neįvykdavo dėl šalių bendradarbiavimo ir lankstumo stokos. Ieškovė informuoja ir kviečia atsakovą dalyvauti vaikų šventėje ar vizite pas gydytoją tą pačią dieną. Dėl ieškovės argumento, kad pažeidžiami vaikų interesai dėl to, kad atsakovas nedavė notarinio sutikimo išvykti su vaikais atostogų į užsienį pagal jų teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytą susitarimą, teismas nurodė, kad atsakovas racionaliai argumentavo savo atsisakymą išduoti tokį sutikimą, juolab, kad įprastai toks sutikimas yra reikalingas išvykstant su vaikais gyventi į užsienį, o ne atostogauti.

8. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog išlaikymas vaikams yra teikiamas patvirtina 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 589 (1 200 Eur), 2020 m. gruodžio 11 d. momentinis kredito pervedimas (1 800 Eur sumai), 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 597 (600 Eur sumai) ir 2021 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 594.

9. Dėl nepilnamečiui sūnui H. M. priklausančio buto tarp šalių ir dovanotojo yra kilęs ginčas, ginčijamas atsakovo tėvo sudarytas buto dovanojimo sandoris, dėl to aplinkybė, kad atsakovas buvo apsistojęs savo sūnaus arba pagal jo nurodomas aplinkybes savo tėvo bute, esamų bylos aplinkybių kontekste pati savaime neleidžia spręsti, kad buvo veikiama prieš nepilnamečio vaiko interesus, juolab, iki santuokos nutraukimo, tikėtina, buvo nusistovėjusi kitokia minėto buto valdymo praktika.

10. Įvertinęs 2019 m. gruodžio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2020 m. rugsėjo 22 d. Respublikinės priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pažymą, tai, kad ieškovės inicijuotose ikiteisminiuose tyrimuose, jos teiginiai, kad atsakovas yra apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, yra paneigti laboratorinių tyrimų rezultatais, kad ieškovės pateikti vaizdo įrašai yra 2019 metų, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės teiginių, kad atsakovas vartoja ar yra priklausomas nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, nepagrindžia jokia kita byloje esanti medžiaga.

11. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas ne kartą baustas už greičio viršijimą neturi teisinės reikšmės sprendžiant tėvo valdžios ribojimo klausimą. Ieškovės nurodomi keli atvejai, kuomet atsakovas vartojo įžeidžiančius, menkinančius vaiko savivertę žodžius savo sūnaus M. M. atžvilgiu patvirtina jo tėvystės įgūdžių stoką, kas daro neigiamą įtaką vaikams, tačiau šie duomenys patys savaime nesudaro pagrindo riboti tėvo valdžią jiems. Tėvo bendravimas su vaikais santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo iš esmės nevyko dėl šalių negebėjimo komunikuoti, bendradarbiauti, iš dalies, tikėtina, ir dėl pačios ieškovės sąmoningo nesudarymo sąlygų faktiškai tokiam bendravimui įvykti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktas žinučių turinys atskleidžia šalių tarpusavio santykius, atsakovo kalbėjimo stilių ir bendravimo būdą, kuris, tikėtina, toks buvo ir iki vaikų gimimo. Teismas sprendė, kad riboti atsakovo tėvo valdžią vaikams nurodytų duomenų pagrindu nėra teisinio pagrindo.

12. Pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, teismas nurodė, jog praktiškai visos ieškovės nurodomos aplinkybės yra įvykusios iki santuokos nutraukimo. Be to, santuokos nutraukimo proceso metu šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų. Realiai bendravimas teismo nustatyta tvarka nevyko. Teismo vertinimu, nėra galimybės įvertinti esamos bendravimo tvarkos vaikų interesų aspektu ir daryti išvadas dėl jos atitikties ar priešingumo vaikų interesams. Naujų aplinkybių, kurios atsirado po šalių sulygtos bendravimo tvarkos, kas sudarytų pagrindą keisti jau nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, nepateikta. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad iš esmės ieškovė nesudaro sąlygų realiam bendravimui įvykti (inicijuojami ikiteisminiai tyrimai prieš atsakovą, kviečiami policijos pareigūnai, pakeista ugdymo įstaiga be atsakovo žinios, neatskleidžiant jos, slepiama vaikų gyvenamoji vieta, blokuojami atsakovo telefono numeriai vaikų telefonuose, keičiami vaikų telefono kontaktai ir pan.).

13. Iš Tarnybos išvadų, teismas padarė išvadą, kad jaunesnis sūnus nori bendrauti su tėvu; vyresniojo sūnaus nenoras bendrauti su atsakovu susijęs su šalių tarpusavio santykiais santuokos nutrūkimo metu ir po to, atsakovo elgesiu dėl tėvystės įgūdžių stokos, tikėtina, ieškovės įtaka vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas minimalizuoti vaikų bendravimo su vaikais tvarką grindžiama ne tiek objektyviais duomenimis, kiek jos pačios poreikiu eliminuoti nemalonų bendravimą su buvusiu sutuoktiniu. Be to, pagal šalių santuokos nutraukimo sutartyje sutartą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką atsakovo bendravimas su vaikais nėra labai intensyvus. Atsakovas įvertina vaikų norus, nesiekia priverstinio bendravimo.

14. Teismas sprendė, kad minimalizuoti bendravimo tvarką po poros mėnesių nuo teismo patvirtintos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nėra pagrindo.

15. Teismas nurodė, kad ieškovė išlaikymo dydžio pakeitimą iš esmės grindžia ne pasikeitusiais vaikų poreikiais ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimu, o iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Reikalavimo dėl papildomai realiai patirtų būtinųjų vaikų poreikių ieškovė nepateikė. Sprendimo 80-83 punktuose nurodomi mokėjimai atlikti iki teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikams dydžio. Be to, pateikti duomenys apie vienkartinius mokėjimus tik už vieną kursą, pamoką leidžia manyti, kad patirtos išlaidos buvo vienkartinės. Pateikti kasos kvitai, nedetalizuojant, kas pirkta, patys savaime nepatvirtina faktiškai patirtų išlaidų vaikų poreikiams. Teismas pažymėjo, kad iš šalių ir jų atstovų susirašinėjimo turinio matyti, jog derantis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išlaikymo dydžio, buvo įvertintos ir tokios aplinkybės kaip piniginės kompensacijos reikalavimas iš ieškovės už jos parduotus šalių santuokos metu įgytus butus (duomenys neskelbtini) ir nuslėptus nuo sutuoktinio pinigus, kurių atsakovas atsisakė. Įvertinęs pateiktus mokėjimo kvitus teismas padarė išvadą, jog atsakovas prisideda prie papildomų vaikų išlaidų, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovas apmokėjo M. M. stomatologo paslaugas, 2020 m. gruodžio 4 d. pirko rūbus vaikams. Pažymėjo, kad ieškovės akcentuojami sūnaus M. M. sveikatos sutrikimai buvo ir iki teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas vaikams tiektinas išlaikymo dydis. Be to, jie nepagrįsti į bylą teikiamais įrodymais. Duomenų leidžiančių spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo byloje taipogi nėra. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo padidinti teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020 nustatytą vaikams išlaikymo dydį.

16. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas nurodė, jog neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas tyčia nesąžiningai siekė išvengti dalyvauti teismo posėdžiuose, tokiu būdu veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėjo, kad sušvelninus karantino sąlygas ir pradėjus teismo posėdžius organizuoti įprasta tvarka, atsakovas šaukiamas atvyko į teismą davė savo paaiškinimus, atsakė į jam užduodamus klausimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M.; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas nevengė matytis ir rūpintis savo vaikais, nes jam to daryti neleido ieškovė, teikė vaikams išlaikymą ir nenustatė, kad atsakovas savo elgesiu darytų žalingą poveikį vaikams.

17.2. Ieškinio 23 – 29 punktuose pateiktos aplinkybės dėl atsakovo naudojamo smurto ieškovės atžvilgiu matant vaikams, cituojami su ieškiniu pateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškinio 45 – 47 punktuose pateikiamos aplinkybės dėl atsakovo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir cituojami tai patvirtinantys įrodymai; 2021 m. balandžio 12 d. pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys atsakovo narkotinių medžiagų vartojimą, netinkamą elgesį už vairo, taip pat, kad atsakovas prižiūrėdamas vaikus naudoja necenzūrinę leksiką, vartoja alkoholinius gėrimus ir yra galimai apsvaigęs. Aplinkybes dėl narkotinių medžiagų vartojimo patvirtino liudininkė M. M.-L. (kad atsakovas yra kreipęsis į ją dėl priklausomybės kokainui, tačiau vėliau vėl įvyko „atkritimas“). Po civilinės bylos iškėlimo ieškovė negalėjo pateikti naujų įrodymų, nes su juo kartu nebegyvena ir gyvai nebendrauja, tačiau įrodymai, kad atsakovas praeityje galimai vartojo narkotines medžiagas yra aktualūs sprendžiant jo vertybinį požiūrį ir galimai daromą žalą vaikams. Ieškinio 52 – 67 punktuose pateikiamos aplinkybės, kaip atsakovas ilgą laiką iki ieškinio pareiškimo nesirūpino vaikais, nesidomėjo jų mokslais, gydymu, nutraukė vaikų naudai sudarytą investicinį gyvybės draudimą ir persivedė sukauptus pinigus į savo banko sąskaitą, nedalyvauja vaikų gimtadieniuose ir kt. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje taip pat pateiktas ne vienas įrodymas, kad atsakovas nededa jokių realių pastangų rūpintis vaikais ar domėtis jų gyvenimu. Atsakovo žodžiu išsakytas aplinkybes teismas galimai šališkai vertino atsakovo naudai (sprendimo 46 punktas). Atsakovo teiginiai prieštaringi. 2021 m. gegužės 18 d. pateikti įrodymai, kad sūnus M. buvo gydomas ligoninėje dėl atliktos operacijos, tačiau atsakovas atsisakė padengti dalį sūnaus gydymo išlaidų, taip pat neatvyko sūnaus aplankyti ir net nerodė tokio noro, nesidomėjo sūnaus sveikata. 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikti įrodymai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sūnaus M. gydymą ir gydytojų konsultaciją, į kurią jis atvykti atsisakė. Pažymi, jog atsakovas neteikia jokio išlaikymo vaikams nuo 2021 m. birželio mėn. iki šio apeliacinio skundo padavimo.

17.3. Atsakovas nuo santuokos nutraukimo bylos išsprendimo momento 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gruodžio mėn. neteikė jokio išlaikymo, iki tol, kol ieškovė 2020 m. lapkričio mėn. nesikreipė į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo tikrosios pajamos per mėnesį yra ženkliai didesnės. Ieškovė 2020 m. spalio 9 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vien džinsai ir batai, kuriuos atsakovas vilkėjo lankydamasis sūnaus darželyje kainavo ne mažiau nei 1 183,14 Eur. Atsakovas 2021 m. kovo 2 d. pateikė apsaugos vaizdo kamerų įrašus (dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. incidento), kuriuose matosi, kad atsakovas atvyksta su prabangiu nauju (apynauju) automobiliu Mercedes-Benz S500. Ieškovė su atsakovu iki santuokos nutraukimo gyveno prabangiame bute (duomenys neskelbtini), kurio vertė skyrybų metu buvo ne mažesnė nei 400 000 Eur. Pateikti įrodymai, kad atsakovas santuokos nutraukimo byloje atstovei buvo įsiskolinęs 7 987,79 Eur. Pažymėjo, jog atsakovo oficialios 356,96 Eur pajamos net neleistų jam teikti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

17.4. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. pagalbos planuose užfiksuota, kad atsakovas nesilaiko skyriaus rekomendacijų, nedalyvauja visuose atvejo vadybos posėdžiuose. Atsakovas pradėjo rodyti formalų rūpestį vaikais tik po bylos iškėlimo, išlaikymą pradėjo mokėti tik po 6 mėn. po sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas susitiko su vaikais tik vieną kartą 2020 m. gruodžio mėn. savaitgalį ir tik tam, kad galėtų teismui pateikti įrodymus, kad vaikams pirko rūbus, kad įrašytų suplanuotą telefoninį pokalbį tarp sūnaus ir ieškovės. Atsakovo pateikti mokėjimo pavedimai vaikų išlaikymui yra tik už dalį laikotarpio nuo santuokos nutraukimo bylos pabaigos iki sprendimo priėmimo. Atsakovas neteikia nuolatinio būtino išlaikymo vaikams ir neketina išlaikymą teikti ateityje, jeigu nebus naujo teisminio proceso. Įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovei paprašius atsakovo dalyvauti sūnaus M. gydymo konsultacijose, kurios vyko jau civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne santuokos nutraukimo procese, atsakovas dalyvauti atsisakydavo, kas rodo, jog atsakovas rūpintis vaikais noro neturi ir toliau. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog teismas konstatavo, kad atsakovui trūksta tėvystės įgūdžių ir kad savo elgesiu jis daro neigiamą įtaką vaikams, tačiau Pagalbos planai patvirtina, kad atsakovas tobulinti tėvystės įgūdžių neketina.

17.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, todėl ieškovė ir nurodė visas reikšmingas aplinkybes, turėjusias įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui. Ieškovė grindė ieškinio reikalavimus ir įrodymais, kurie charakterizuoja atsakovo elgesį su vaikais jau po civilinės bylos iškėlimo. Pateikti įrodymai patvirtina tęstinį netinkamą atsakovo elgesį su vaikais.

17.6. Ieškovė mano, kad egzistavo 3 sąlygos, dėl kurių reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo turėjo būti tenkintas: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 3) nesirūpina vaikais (neteikia išlaikymo). Pasak apeliantės, teismas nepilnai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, vertino juos pavieniai, o ne visapusiškai ir ne per geriausių vaiko interesų prioriteto principo prizmę, todėl padarė galimai šališkas ir atsakovui naudingas išvadas taip netinkamai pritaikydamas CK 3.180 straipsnio nuostatas ir aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl tėvo valdžios apribojimo.

17.7. Teismas spręsdamas dėl alternatyvaus reikalavimo nevertino ir išsamiai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų dėl netinkamo atsakovo elgesio su vaikais jau po civilinės bylos iškėlimo. Įrodymai patvirtina, kad pats atsakovas norą matytis rodė tik deklaratyviais, o ne realiais veiksmais. Atsakovas neigiamą įtaką vaikams darė ne pavieniais veiksmais ar epizodiškai, tačiau nuolat pasikartojančiu elgesiu, kuris nesikeičia. Teismas turėjo tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl ieškinyje nurodytos minimalios bendravimo tvarkos nustatymo.

17.8. Teismo argumentai, kad ieškovė siekia peržiūrėti sprendimą dėl santuokos nutraukimo, taip pat kad neįrodė realių pasikeitusių vaikų poreikių ir pasikeitusios atsakovo finansinės padėties, nepagrįsti. Pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimas truko daugiau nei kalendorinius metus laiko, todėl per tokį laiką galėjo pasikeisti ir vaikų poreikiai, ir atsakovo finansinė padėtis. Ieškiniu prašoma ne peržiūrėti sprendimą, o padidinti išlaikymą vaikams pagal realius vaikų poreikius ir pagal tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Ieškovė siekė prisiteisti iš atsakovo tinkamą išlaikymą vaikams, kurį jis teikdavo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią kilus abejonių dėl tikrosios tėvų finansinės padėties, bet kokios abejonės sprendžiamos vaikų naudai.

17.9. Ieškovė detaliai nurodė realius vaikų poreikius ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų kvitų matosi, kokios prekės ar paslaugos buvo pirktos. Be to, teismas šeimos bylose yra aktyvus ir galėjo ieškovei užduoti atitinkamus klausimus teismo posėdžio metu, jeigu teismui buvo neaišku, ką patvirtina pridedami čekiai.

17.10. Įrodymai dėl vaikų išlaikymo po sprendimo įsiteisėjimo, įrodymai, kad atsakovas slepia savo tikrąją finansinę padėtį pateikti naujai. Ieškinio pareiškimo momentas neturėtų daryti įtakos teismo teisingam sprendimo priėmimui.

Šalies argumentai

17.11. Teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tikrosios tėvų finansinės padėties aiškinimo vaikų interesų naudai ir nevisapusiškai tyrė civilinėje byloje pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

18. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Šios civilinės bylos dalyku esantys klausimai buvo aptarti taikos sutartyje, kurią 2020 m. birželio 12 d. patvirtino teismas. Atsakovo pateikta korespondencija atskleidžia aplinkybes: (i) kad ieškovė taikos sutarties sudarymo metu pageidavo, kad būtų skiriamas didesnio dydžio išlaikymas, tačiau atsakovas derybų metu akcentavo, jog neturi finansinės galimybės mokėti didesnio mėnesinio išlaikymo nei 600 Eur abiem vaikams; ginčo šalys susitarė, kad 600 Eur yra pakankamas mėnesinio išlaikymo dydis abiem vaikams; (ii) ieškovė neprieštaravo dėl sutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir netgi siekė, kad ji būtų kuo platesnė. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 13 d. Iki šio momento atsakovei buvo priimtinos taikos sutarties sąlygos, susijusios su išlaikymo dydžiu ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Praėjus 1 mėnesiui ir 18 dienų ieškovė pakeitė nuomonę ir pareiškė ieškinį. Ieškovė teisminiu procesu naudojasi ne pagal jo paskirtį – ne siekdama apginti pažeistas teises, o tikėtina, kad atsakovo nubaudimo ar pinigų išreikalavimo tikslais.

18.2. Nėra pagrindo riboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nes nebuvo nustatyta, kad atsakovas padarė kokias nors nusikalstamas veikas ieškovės atžvilgiu; (ii) ikiteisminių tyrimų objektu esančios tariamai nusikalstamos veikos buvo nukreiptos neva į ieškovę (o ne į vaikus), tokie rašytiniai įrodymai objektyviai negali pagrįsti jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių.

Šalies argumentai

18.3. Ieškovė nurodo, jog teiginius, neva atsakovas vartoja narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, patvirtino liudytoja M. M. – L., tačiau (i) liudytoja yra subjektyvi, nes ją ir ieškovę sieja artimas ryšys (yra nemažai bendrų ieškovės ir šios liudytojos nuotraukų socialiniame tinkle Facebook); (ii) ši liudytoja neturi medicininio išsilavinimo, todėl neturi kompetencijos gydyti nuo priklausomybės ligų ir atsakovui tokių paslaugų teikti objektyviai negalėjo); (iii) ši liudytoja nors ir teigė, kad neva tai teikė atsakovui paslaugas, tačiau apklausos metu patvirtino, kad jokių paslaugų teikimo faktą patvirtinančių įrodymų neturi. Be to, ieškovės teiginius paneigė byloje esantys įrodymai.

18.4. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas nesirūpina vaikais nepagrįsti. Byloje esantys ir teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad ieškovė neleidžia atsakovui matytis su vaikais. Nurodomi atsakovo veiksmai, kuriais jis nutraukė vaikų naudai sudarytą investicinį draudimą, atlikti iki sprendimo skyrybų byloje įsiteisėjimo dienos, nesudaro pagrindo riboti tėvo valdžią. Atsakovas neatsisakė prisidėti prie sūnaus gydymo išlaidų; ieškovė nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas domisi sūnaus sveikata tikrindamas sveikatos įrašus portale www.esveikata.lt. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iki jo pateikimo teismui dienos išlaikymas nėra pervestas, melaginga. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovas sumokėjo visą išlaikymą iki rugsėjo mėn. imtinai. Apeliacinis skundas pateiktas po pavedimo atlikimo. Nėra pagrindo minimalizuoti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, kuri ir taip dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir taip yra minimali. Nėra pagrindo pakeisti išlaikymo dydį.

18.5. Papildomai atsakovas nurodė, jog jis išsiaiškino, kad sūnus H. M. lanko (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 20 d. ugdymo įstaigos darbuotojai su sūnumi pasimatyti neleido, nes ieškovė nurodė nesutinkanti, jog H. M. iš ugdymo įstaigos pasiimtų tėtis. Atsakovas 2021 m. spalio 7 d. el. paštu ugdymo įstaigos prašė patvirtinti, kad leis H. M. iš ugdymo įstaigos atsakovui pasiimti 2021 m. spalio 8 d. (t. y. tą dieną, kai atsakovas turi teisę vaikus iš ugdymo įstaigų pasiimti pagal priimtą teismo sprendimą). Ugdymo įstaiga patvirtino, kad 2021 m. spalio 8 d. ieškovė sūnaus į ugdymo įstaigą neatvedė. Iš portalo www.esveikata.lt įrašų matyti, kad joks vizitas pas gydytojus nurodytą dieną nebuvo registruotas, nėra jokių įrašų apie H. M. ligą. Atsakovas, siekdamas paimti sūnų savaitgaliui, į ugdymo įstaigą el. paštu kreipėsi ir 2021 m. spalio 22 d., tačiau ugdymo įstaiga nurodė, kad dėl atostogų H. M. ugdymo įstaigoje nėra. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2021 m. spalio 11 d. telefonu informavo, kad jo atžvilgiu ieškovė pateikė dar vieną skundą.

18.6. 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas leisti susitikti su vaikais ir vaikus pasiimti į atsakovo brolio sūnaus gimtadienį. Ieškovė nurodė, kad leis su sąlyga, jeigu atsakovas perves išlaikymą. Atsakovas tą padarė, tačiau ieškovė nurodė naujas sąlygas. Ieškovė, nurodžiusi, kad vaikus atveš į M. M. gimtadienį, jų neatvežė.

18.7. Ieškovė inicijavo dar vieną teismo procesą prieš atsakovą – ieškovė siekia pakeisti vaikų pavardes iš „M.“ į „P.“. Ieškovė toliau šmeižia atsakovą visuomenės informavimo priemonėse. Panašūs procesai yra pradėti ir prieš ieškovės dabartinio sutuoktinio buvusią sutuoktinę. Ieškovė neleidžia vaikams matytis ne tik su atsakovu, bet ir su seneliais iš atsakovo pusės.

18.8. Ieškovė ieškinio faktinį pagrindą grindė ir aplinkybe, kad atsakovas neva užgrobė sūnaus H. M. vardu registruotą butą. Pažymi, kad atsakovo tėvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija – butas grąžintas atsakovo tėvui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – vaizdo įrašą. Atsakovas prie atsiliepimo taip pat pridėjo naujus įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atsakovo ir (duomenys neskelbtini) korespondenciją el. paštu; išrašą iš portalo www.esveikata.lt apie H. M. vizitus pas gydytoją; išlaikymo už 3 mėnesius pervedimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovo ir ieškovės korespondenciją trumposiomis SMS žinutėmis dėl susitikimo su vaikais; bylos dėl vaikų pavardžių keitimo medžiagą, paneigimą, paskelbtą portale www.lrytas.lt; straipsnį, paskelbtą žurnale (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog ieškovės naujas įrodymas (vaizdo įrašas) pateiktas pavėluotai, todėl neturi būti priimtas ir vertinamas. Taip pat pažymėjo, kad jo teikiami įrodymai papildomai pagrindžia sprendime nurodytas teismo išvadas, kad pati ieškovė nesudaro galimybės atsakovui pasimatyti su vaikais, kad ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas teisminį procesą naudojant ne pagal jo paskirtį.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

22. Draudimą priimti naujus įrodymus nustatančioje CPK 314 straipsnio normoje numatytos dvi išimtys, kada nauji įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismo gali būti priimti: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Pažymėtina, kad teikiamuose įrodymuose iš esmės užfiksuotos aplinkybės, įvykusios po skundžiamo sprendimo priėmimo (ieškovės pateiktame vaizdo įraše data nenurodyta), taigi, viena vertus, jos negalėtų turėti įtakos vertinant teismo sprendimo teisėtumą, kita vertus, naujai teikiamuose dokumentuose esanti informacija susijusi su ginčijamais klausimais ir procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo esmės

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo arba minimalios atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1742-1102/2020, nutraukta ieškovės R. P., ir atsakovo V. M. santuoka ir patvirtinta šalių 2020 m. gegužės 22 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, vaikų M. M. ir H. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina R. P. (Sutarties 3.1, 3.2 punktai). V. M. įsipareigojo iki vaikų H. M. ir M. M. pilnametystės mokėti jiems periodinį išlaikymą: po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam (Sutarties 3.3 punktas), vaikų motina įsipareigojo vaikams skirti analogišką pinigų sumą (Sutarties 3.4 punktas). 3.6. punktu šalys susitarė, kad: (i) leidžiant šalių finansinėms galimybėms; ir (ii) iškilus objektyviai pagrįstam būtinumui (pavyzdžiui, vaiko liga ar kitos nenumatytos situacijos, susijusios su vaiko sveikatos būkle ar jo lavinimu); ir (iii) kai iš Sutarties 3.9 punkte nurodytų ataskaitų matyti, kad Sutarties 3.3 ir 3.4 punktuose numatyto išlaikymo būtiniems Vaikų poreikiams tenkinti nepakanka, be šios Sutarties 3.3 ir 3.4 punktuose nurodytų sumų tėvas V. M. lygiomis dalimis (po ½ dalį) su motina R. D. apmokės papildomas būtinąsias vaikų išlaikymo, gydymo, bendrojo ir specialaus lavinimo išlaidas ir laisvalaikio poreikius, pavyzdžiui: (1) Būtinąsias mokamas ir valstybės nekompensuojamas sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidas (odontologo, ortodonto, regėjimo gydymo ir priežiūros, traumų ar reikalingo operacinio gydymo ir reabilitacijos paslaugas); (2) Sezoninius vaiku? drabuz?ius, avalynę ir fizinio lavinimo reikmenis; (3) vaikų lankomus bendrojo, specialaus, neformaliojo bei fizinio lavinimo ar sporto bu?relius, mokslo repetitorius; (4) vaikų poilsio atostogų metu stovyklas; (5) vaikų gimtadienio s?ventes. Taip pat nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka (Sutarties 3.11.1 – 3.11.10 papunkčiuose), pagal kurią: „3.11.1. Tėvas bendrauja su Vaikais kas antrą savaitę lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas vaikus lyginės metų savaitės penktadienį iš ugdymo įstaigos (darželio ar mokyklos) ir bendrauja iki sekmadienio įskaitytinai bei grąžina Vaikus sekmadienį 19.00 val. į Vaikų gyvenamąją vietą; 3.11.2. Bendravimo su Vaikais laiku Tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikų apsilankymą pas gydytojus ir (ar) kitus sveikatos priežiūros specialistus, ugdymo įstaigos tinkamą lankymą, dalyvavimą popamokinėje veikloje, būreliuose bei vaikų sveiką gyvenseną ir mitybą; 3.11.3. Bendravimo tvarka, sulygta 3.11.1 punkte, Tėvams iš anksto raštu geranoriškai susitarus gali būti netaikoma toliau nurodytais specifiniais atvejais: bendravimo švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu (išskyrus moksleivių vasaros atostogas), Tėvo ar Motinos atostogų su Vaikais metu. Šiais atvejais, kai Tėvai iš anksto raštu susitaria netaikyti 3.11.1 punkte nurodytos bendravimo tvarkos, minėtais specifiniais atvejais taikoma 3.11.4 – 3.11.5.2 punktuose nurodyta tvarka. Minėtuose Sutarties punktuose detaliai aptartas bendravimas valstybinių švenčių ir šeimos švenčių dienomis, atostogų metu, sutartyje susitarta dėl vykimo su vaikais į užsienį sąlygų, tvarkos ir kt. Pagal 3.11.9. punktą, tėvai įsipareigoja vaikų bendravimo su jais metu neriboti vaikų bendravimo su tėvais elektroninėmis ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar internetu), jeigu tai netrukdo jų mokymosi, poilsio ir dienos režimo. 3.11.10. Šalys susitarė, kad vaikus gali pasiimti ar grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne tik Tėvas ar Motina asmeniškai, o taip pat ir kitas asmuo (pavyzdžiui, Vaikų močiutė ar senelis).

26. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 13 d. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gautas ieškovės R. P. ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, nustatant skyrium gyvenančio tėvo minimalią bendravimo su vaikais tvarką, išlaikymo dydžio padidinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

27. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė CK, CPK normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius bei įrodymų vertinimą bei kasacinio teismo praktiką.

28. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

29. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

30. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

31. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde aptaria ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įrodymus apie atsakovo naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, netinkamą elgesį vairuojant, jo vartojamą necenzūrinę leksiką prižiūrint vaikus, tačiau iš esmės nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis padarytos išvados, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad skyrium gyvenantis tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais, rūpinimosi jais, kad neteikia jiems išlaikymo.

33. Ieškovė neneigia skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ieškovė grindė iš esmės tapačiomis atsakovo elgesį nusakančiomis aplinkybėmis, o tuo metu ieškovės reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo minimalizuojantis atsakovo bendravimą su sūnumis, nors iš esmės visos ieškovės nurodomas aplinkybės šioje byloje egzistavo ir santuokos nutraukimo metu. Teismas pacitavo ir 2020 m. gegužės 22 d. sudarytos ir vėliau teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktą, pagal kurį šalys sutarė, kad tėvai gerbs vienas kito lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Tėvai gerbs vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur šie gyvena; kad motina R. D. įsipareigoja jokiais būdais nekliudyti tėvui V. M. susitikti su vaikais ir/ar bendrauti telekomunikacijų priemonėmis, sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikų ir tėvo ryšiams formuotis ir palaikyti. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atsakovo elgesio nepripažino keliančiu grėsmę vaikams, dėl kurių bendravimas turėtų būti maksimaliai ribojamas, ar juolab sudarantis pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią.

34. Pažymėtina, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį <...>.

35. Šiuo atveju, teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nenustatė, kad ji prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta ir į itin trumpą laiko tarpą nuo po minėto sprendimo įsiteisėjimo iki naujo ieškinio pareiškimo dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškimo.

36. Ieškinio 11 punkte ieškovė nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad ne vienerius metus atsakovas prieš ją ir prieš vaikus smurtavo tiek fiziškai, tiek emociškai ir galiausiai atsižvelgdama į tai, kad sūnaus butas naudojamas ne jo reikmėms tenkinti, o buvo užgrobtas atsakovo, ieškovė suprato, kad neturi kito pasirinkimo kaip tik reikšti šį ieškinį ir prašyti teismo apriboti atsakovo valdžią vaikams ir/ar nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

37. Taigi, iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad pagrindinės kreipimosi į teismą priežastys susijusios su vaiko buto naudojimu, taip pat vengimu mokėti vaikams išlaikymą. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsižvelgiant į nusistovėjusią buto valdymo praktiką, į tai, jog dėl H. M. priklausančio buto tarp šalių ir dovanotojo yra kilęs ginčas (ginčijamas atsakovo tėvo sudarytas buto dovanojimo sandoris), aplinkybė, kad atsakovas buvo apsistojęs minėtame bute, pati savaime neleidžia spręsti, kad buvo veikiama prieš nepilnamečio vaiko interesus. Skundžiamame sprendime taip pat atskleisti įrodymai, kuriais vadovaujantis padaryta išvada, kad išlaikymas vaikams teikiamas. Įsipareigojimo vykdymo nereguliarumas savaime nereiškia, kad atsakovas nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, ir dėl to yra pagrindas riboti tėvo valdžią.

38. Nesutikdama su teismo išvada, jog ieškovės teiginių, kad atsakovas šiuo metu vartoja ar yra priklausomas nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, nepagrindžia jokia kita byloje esanti medžiaga, apeliantė teigia, kad po civilinės bylos iškėlimo ieškovė negalėjo pateikti naujų įrodymų dėl galimo atsakovo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, nes su juo kartu nebegyvena ir gyvai nebendrauja. Pasak apeliantės, pateikti įrodymai, kad atsakovas praeityje galimai vartojo narkotines medžiagas yra aktualūs sprendžiant atsakovo, kaip rūpestingo asmens vertybinį požiūrį ir galimai daromą žalą vaikams.

39. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 išaiškinta, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

40. Taigi, reikšminga ne tik nustatyti, ar atsakovas piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau itin svarbu, kokie duomenys patvirtina esamą situaciją. Šiuo atveju reikalavimą pareiškė būtent ieškovė, todėl ji nėra visiškai atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Kaip minėta neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, taikoma tuomet, kai tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

41. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės teiginiams, kad atsakovas byloje siekė tik sukurti regimybę dėl rūpinimosi vaikais ir fiktyvaus noro rodymu su jais susitikti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų (šalių susirašinėjimo) matyti, kad atsakovo prašymai sudaryti galimybę pasimatyti su vaikais (juos paimti) buvo daugkartiniai. Apeliantė pati nurodo (apeliacinio skundo 24 punktas), kad atsakovas buvo nuvykęs į sūnaus H. darželį. Byloje esantys įrodymai yra pakankami, sprendžiant apie atsakovo realų siekį paimti sūnų teismo nustatytu jo bendravimo su vaikais laiku. Apeliantė net nebandė paneigti skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, kad ji iš esmės nesudaro sąlygų realiam bendravimui įvykti (inicijuojami ikiteisminiai tyrimai prieš atsakovą, kviečiami policijos pareigūnai, pakeista ugdymo įstaiga be atsakovo žinios, neatskleidžiant jos, slepiama vaikų gyvenamoji vieta, blokuojami atsakovo telefono numeriai vaikų telefonuose, keičiami vaikų telefono kontaktai ir pan.). Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolės 2021 m. spalio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio turinio matyti, jog ieškovė ugdymo įstaigai nurodė nesutinkanti, kad vaiką H. M. iš ugdymo įstaigos pasiimtų vaiko tėtis. Taip pat pateiktas el. susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) darbuotoja, iš kurio matyti, kad spalio mėnesį atsakovui susitikti su sūnumi H. nepavyko dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių (vaikas 2021 m. spalio 8 d. nebuvo mokykloje, o nuo spalio 20 d. mokykloje buvo atostogos). Atsižvelgiant į atsakovo iniciatyvas bendrauti su vaikais ir apeliantei nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, jog ji nesudaro sąlygų realiam atsakovo bendravimui, nėra pagrindo pripažinti, jog reikalavimas apriboti tėvo valdžią dėl to, kad atsakovas nesirūpina vaikais, yra pagrįstas.

42. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog ieškinio 52 – 67 punktuose pateikiamos aplinkybės, kaip atsakovas ilgą laiką iki ieškinio pareiškimo civilinėje byloje nesirūpino vaikais, nesidomėjo jų mokslais, gydymu, nutraukė vaikų naudai sudarytą investicinį gyvybės draudimą, persivedė sukauptus pinigus į savo banko sąskaitą, nedalyvauja vaikų gimtadieniuose, pirmos komunijos šventėje, nesugebėjo nuvežti vaikų į būrelius, paprašytas ieškovės nedalyvauja vaikų mokyklos tėvų susirinkimuose, neteikė tinkamo išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent santuokos nutraukimo byloje turėjo būti/buvo išspręsti klausimai, susiję su išlaikymo teikimu vaikams, bendravimu su vaikais ir pan. Ieškovė naują ieškinį pateikė net neišnaudojusi priverstinio vykdymo galimybės. Jau po ieškinio pateikimo (apeliaciniame skunde nurodyta, jog 2020 m. lapkričio mėnesį) ieškovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo, ir kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vėliau išlaikymas buvo mokamas.

43. Taigi, nors atsakovas nevisiškai tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, stokoja tėvystės įgūdžių, pirmosios instancijos teismas išvada, kad tai nereiškia pagrindo apriboti jo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra pagrįsta.

44. Ieškovė alternatyviu reikalavimu prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti minimalią bendravimo tvarką.

45. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog realiai bendravimas teismo nustatyta tvarka nevyko <...>, dėl to nėra galimybės įvertinti esamos bendravimo tvarkos vaikų interesų aspektu ir daryti išvadas dėl jos atitikties ar priešingumo vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai. Kaip minėta, ieškinyje pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą minimalizuoti nustatytą atsakovo bendravimą su vaikais ieškovė iš esmės nenurodė.

47. Sutiktina, kad šalių pateiktas tarpusavio susirašinėjimas dėl bendravimo su vaikais leidžia spręsti, kad pagrindinė problema yra vaiko tėvų nesugebėjimas susitarti, nekonfliktuoti, neįtraukiant į tai vaikų. Net ir iš apeliacinio skundo 29 punkte cituojamo 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovės pokalbio su sūnumi M. turinio matyti, kad būtent ieškovė vaikui „siūlo paklausti V. M., kada jis teiksis vaikus paimti, nes dažniausiai po pasimatymo su vaikais dingsta“, pokalbyje su vaiku ieškovė vartoja tokią frazę kaip „juos apleidęs biologinis tėvas“, ieškovė klausia vaiko, ar tėvas duos pinigų, kad vaikai nueitų į gimtadienį, t. y. akivaizdžiai su vaiku kalba temomis, kurias turi spręsti tik su atsakovu. Toks elgesys gali daryti įtaką vaikų nuomonei dėl bendravimo, turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai.

48. Apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

49. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį - priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

50. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė išlaikymo dydžio pakeitimą iš esmės grindžia ne pasikeitusiais vaikų poreikiais ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimu, o iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, ieškovė apeliaciniame skunde, nors ir cituodama CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, jokių argumentų atitinkančių joje nustatytas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas nenurodė; pati atskleidžia, kad ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovo tinkamą išlaikymą vaikams, kurį atsakovas teikdavo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tai, kad ieškovė ieškinyje išvardino vaikų poreikius ir teikė tai, jos manymu patvirtinančius įrodymus, nepatvirtina, kad tie poreikiai po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė. Teiginys, kad civilinės bylos nagrinėjimas truko daugiau nei kalendorinius metus laiko, todėl tikėtina, kad per tokį laiką galėjo pasikeisti ir vaikų poreikiai, ir atsakovo finansinė padėtis, nelaikytinas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu ar argumentu, galinčiu daryti įtaką sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

51. Apeliantė cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria buvo vadovautasi skundžiamame sprendime, nurodo, kad šioje byloje pateikiami įrodymai dėl vaikų išlaikymo jau po sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo, taip pat pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys atsakovo galimybes teikti prašomą išlaikymą, įrodymai, kad atsakovas slepia savo tikrąją finansinę padėtį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teigiama, kad ir santuokos nutraukimo byloje atsakovas slėpė savo realias pajamas (apeliacinio skundo 54 punktas). Taigi, minėtą aplinkybę apeliantė galėjo įvertinti sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinio skundo 31 punkte nurodytos aplinkybės apie džinsų ir batų, kuriuos atsakovas vilkėjo lankydamasis sūnaus darželyje kainą, automobilį, kuriuo atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. atvyko buto adresu (duomenys neskelbtini), neįrodo rūbų pirkimo laiko, kokiu pagrindu atsakovas naudojasi minėta transporto priemone, nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pagerėjo.

52. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų atsakovei sprendimą, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

54. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė