- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2A-1884-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03775-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- UAB „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Finansų Bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovui V. M., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-10-31 CBP-12648) prašė priteisti iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas):
1) 3 758,11 Eur negrąžintos paskolos;
2) 248,85 Eur paskolos palūkanų pagal Paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. spalio 24 d.
3) 412,70 Eur administravimo mokesčio pagal Paskolos sutartį;
4) 9,71 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. spalio 29 d.;
5) 16 procentų dydžio nuostolių (negautos pajamos), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. kovo 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 244,52 Eur sumos;
6) 358,24 Eur sutarties sudarymo mokesčio;
7) 12,90 Eur delspinigių;
8) 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
9) bylinėjimosi išlaidas: 158 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur už teisines paslaugas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. balandžio 2 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 73249542 (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria ieškovė sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 4 170 Eur paskolą (3 803,04 Eur paskolos suma ir 366,96 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas 2031 m. kovo 25 d. Atsakovui laiku nemokant įmokų pagal paskolos sutartį, ieškovė 2024 m. spalio 25 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-615-1115/2025, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo: 3 758,11 Eur negrąžintos paskolos; 248,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 40,84 Eur administravimo mokesčio; 9,71 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2024 m. spalio 29 d.); 16 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. kovo 25 d.) nuo pagal 2024 m. balandžio 2 d. paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 73249542 tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 2 244,52 Eur sumos; 21,90 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 12,90 Eur delspinigių; 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 4 092,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo; 648,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu (2025-02-12 DOK-8481) prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 358,24 Eur sutarties sudarymo mokestį, 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1258-1097/2025 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-615-1115/2025, dalis dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo ir valstybei iš atsakovo priteisimo ir šias bylos dalis grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo:
1) 230,71 Eur pelno palūkanų;
2) 11,14 Eur delspinigių;
3) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą (731,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) 659,40 Eur bylinėjimosi išlaidų;
5) priteisė valstybei iš atsakovo 15,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties taikymo. Teismas vertino tai, kad nei ieškovės pateiktas išrašas (nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. II ketv.) apie investicijas į paskolas, nei tai, kad ieškovė į bendrąsias sutarties sąlygas įtraukė nuostatą, jog į kiekvieną paskolą investuojama ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos, nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą, be to pati ieškovė šią aplinkybę iš esmės patvirtino, teikdama teismui papildomus duomenis. Pati ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, jog ji veikia kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių skolintojų (investuotojų) ir paskolų gavėjų, o atsakovui tiek suteiktą paskolos sumą, tiek sutarties sudarymo mokestį sudaro būtent platformoje užsiregistravusių investuotojų lėšos.
9. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 358,24 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nustatė, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 44,37 procentus. Vadinasi, ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjo vykdant sutartį grąžinta kredito suma, ribą, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Ieškovė ieškinyje nurodė sutarties sudarymo mokestį įskaičiusi sutarties sudarymo metu. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis draudžia sutarties sudarymo metu išskaityti didesnę nei 25 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį tiek iš paskolos gavėjo, tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Taip pat teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas atmesdamas reikalavimą dėl 412,70 Eur sutarties administravimo mokesčio, vertino, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Ieškovė iš atsakovo gautais mokėjimais įskaitė 44,93 Eur (3 803,04 Eur – 3 758,11 Eur) arba 1,18 proc. (44,93 Eur × 100 proc. ÷ 3 803,04 Eur) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 5,04 Eur. Gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 14,46 Eur sutarties administravimo mokesčio, tačiau ieškovė ne tik neturi teisės į jokią papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 9,42 Eur permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui.
11. Pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir konstatavus viso 18,14 Eur permoką (8,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio + 9,42 Eur sutarties administravimo mokesčio), atitinkamai vadovaujantis sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 4.7 punkte pateikta įmokų paskirstymo tvarka, teismas šia suma iki 230,71 Eur (248,85 – 18,14) sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną mokėjimo palūkanų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas spręsdamas dėl delspinigių (0,05 %) už pavėluotas sumokėti mėnesines įmokas už ne daugiau nei 180 dienų, nustatė, kad ieškovė delspinigius skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo ir administravimo mokesčio dalį. Teismas priteistą ieškovei iš atsakovo delspinigių sumą sumažino iki 11,14 Eur (3,82 + 3,70 + 2,44 + 1,18) sumos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2025-06-09 DOK-30541) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį ir priteisti 358,24 Eur sutarties sudarymo mokesčio, pakeisti sprendimo dalis dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio ir delspinigių perskaičiavimo ir priteisti 23 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1 Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentais, kuriais remiantis atmesti ieškovės argumentai dėl VKĮ 25³ straipsnio 61 dalyje įtvirtintos išimties taikymo. Bendrovės kaip skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702) investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 505 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 460,57 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,11 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 44,43 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ir tai įrodo, kad apeliantė veikia ne tik kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių investuotojų, tačiau ir pati investuoja į visas per platformą suteikiamas paskolas. Į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo Įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų, per visą laikotarpį suteikta 2607 paskolų, iš kurių dėl techninių kliūčių neinvestuota tik į 33. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui. Esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi.
13.2 Įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl, dėl mažareikšmiškumo aspekto, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, vertinant pateiktų įrodymų visumą matyti, kad apeliantė savo veikloje vadovaujasi tokia investavimo tvarka, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos. Nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys pagrindžia, jog apeliantė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti ieškinio reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio priteisimo bei sumažinti ieškovės reikalavimai dėl pelno palūkanų ir delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantės vertinimu, ji atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi. Bendrovės kaip skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702) investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 505 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 460,57 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,11 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 44,43 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliantės teigimu, tai įrodo, kad ji veikia ne tik kaip tarpininkė tarp platformoje užsiregistravusių investuotojų, tačiau ir pati investuoja į visas per platformą suteikiamas paskolas. Į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo Įstatymas, tačiau tai sudaro nežymią dalį visų paskolų, per visą laikotarpį suteikta 2607 paskolų, iš kurių, dėl techninių kliūčių neinvestuota tik į 33. Kadangi koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui. Esant minėtam mažareikšmiškumui neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 251 straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko (1 t. 25-26 l.) matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė 7 184,73 Eur paskolos suma, 2 587,57 Eur palūkanos, 366,96 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 427,16 Eur sutarties administravimo mokestis.
19. Pagal Paskolos sutarties (1 t. 47-57 l.) Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis yra Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas Organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos, šio mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose, o mokėjimo tvarka nurodyta Paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.
20. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
21. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.
22. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 505 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 460,57 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, ir 44,43 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovė nurodė, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702 (2 t. 3 l.) ir kad ji pagal 2024 m. balandžio 2 d. sutartį suteikė paskolos gavėjui U-68344438 460,57 Eur paskolos sumą (2 t. 27 l.). Paskolos (vartojimo kredito) sutartyje nurodyta mokėjimo paskirtis – U-68344438. Iš to seka, kad ieškovė suteikė atsakovui 12,11 proc. bendros vartojimo kredito sumos (460,57 Eur / 3 803,04 Eur x 100 proc.). Ieškovė pateikė pažymą už 2024 m. balandžio 2 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpį apie investicijas į paskolas (2 t. 4-42 l.), iš kurios matyti, kad ji investuoja ne į visas paskolas arba ne į visas ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantė nurodo, jog neinvestuota į nežymią dalį paskolų, nesant apeliantės tyčiai ar dideliam neatsargumui, todėl dėl mažareikšmiškumo aspekto, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytos išimties taikymo galimumo, įvertinus jos formuluotę bei remiantis bendraisiais teisės principais, tam tikri investavimo į paskolas laikotarpiai nėra pakankami tam, kad nustatyti, ar yra pagrindas išimčiai taikyti. Priešingas vertinimas neatitiktų minėtos teisės normos turinio (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-871/2025).
23. Ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą teikiamą vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai operatorius investuoja tik į dalį vartojimo kreditų (tam tikro reitingo vartojimo kreditus ar pan. arba tik į tuos vartojimo kreditus, kai nesusirenka pakankamai paskolos davėjų), nepaisant to, jog tokiais atvejais investuojama ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69 patvirtintų Vartojimo kredito teikimo gairių (aktuali redakcija nuo 2023 m. kovo 14 d.) 44.6 papunktis) (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-1142/2025).
24. Apeliantei neturint teisės naudotis minėtoje įstatymo nuostatoje nustatyta išimtimi, pastaroji pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo.
25. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su kitų sumų mažinimu, konkrečiai administravimo mokesčio perskaičiavimu bei pelno palūkanų ir delspinigių sumažinimu ir prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio ir delspinigių perskaičiavimo. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė dėl minėtų apeliacinio skundo reikalavimų nenurodo jokių motyvų, argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo sprendimo dalies nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, pažeidžiančių ieškovės teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliantės reikalavimo plačiau nepasisako ir jo nevertina.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.