Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2602-815/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: eA-2602-815/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08272-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis, Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: I. K.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2602-815/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08272-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 23S140629, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 23S142754, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog jis iš esmės yra grindžiamas vienu teiginiu – pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui. Ši išvada buvo padaryta, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu (išvada) Nr. 18-8536 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir VSD raštas). Trečiojo suinteresuoto asmens išvada nebuvo pateikta pareiškėjui ir jam nėra prieinama. Tačiau, sprendžiant iš Sprendimo, trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė pareiškėjui nepalankią išvadą dėl to, kad: i) pastarasis dirbo Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“; ii) buvo ir iki šiol yra „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris; iii) buvo ir iki šiol yra Maskvos valstybinio universiteto ekonomikos fakulteto verslo administravimo specialybės (MBA) dėstytojas.

2.2. Skundžiamame Sprendime daromos prielaidos, kad pareiškėjas iki šiol dirba su Gazprom grupės įmonėmis ir Maskvos valstybiniame universitete, neatitinka tikrovės. Tačiau Sprendime teisingai nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2012 m. iki 2020 m. dirbo „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“. Vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos gali išnaudoti pareiškėją specialioms operacijoms, dėl ko pastarasis neva kelia grėsmę valstybės saugumui. Gyvendamas Rusijos Federacijoje jis periodiškai dalyvavo ir opozicijos veikloje, kadangi nepritarė ir nepalaikė Rusijos Federacijos valdžios vykdomos vidaus ir užsienio politikos, dalyvavo protestuose prieš Rusijos Federacijos valdžią, rėmė liberalios opozicijos aktyvistus. Sulaukęs grasinimų ir nematydamas perspektyvų, jis nusprendė pasitraukti iš Rusijos Federacijos ir pradėjo ieškoti darbo užsienyje. Lietuvos Respublikoje įregistruota ir veikianti įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Penki kontinentai“ pasiūlė pareiškėjui darbą pagal pastarojo įgytą kvalifikaciją ir patirtį. Pareiškėjui priėmė šį pasiūlymą ir 2021 m. rugsėjį atvažiavo į Lietuvą. Visą šį laiką Lietuvoje jis dirbo UAB „Penki kontinentai“ marketingo departamento vadovu. Į Lietuvą pareiškėjas persikėlė su šeima – sutuoktine ir dukra.

2.3. Ukrainoje prasidėjęs karas jam sukėlė šoką. Pareiškėjas iš karto pasirašė prieš karą nukreiptą elektroninę peticiją, o vėliau kelis kartus ją skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, ragindamas kitus ją pasirašyti. Pareiškėjas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ tai pat paskelbė Rusijos Federacijos savivaldos tarybų deputatų kreipimąsi prieš karą, tokiu būdu išsakydamas savo pritarimą šiai pozicijai. Jis taip pat pasirašė viešą ekonomikos mokslininkų peticiją prieš karą. Gyvendamas Lietuvoje jis aktyviai dalyvauja protestuose prieš karą ir mitinguose už Ukrainą. Šią aplinkybę patvirtins antstolių parengtas aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo bus užfiksuotos pareiškėjo telefone esančios nuotraukos ir vaizdo medžiaga iš minėtų mitingų. Pareiškėjas tai pat renka ir teikia pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos, organizuoja ir dalyvauja labdaros renginiuose paramai Ukrainai rinkti. Taigi jo biografija aiškiai rodo, kad jis negali kelti jokios grėsmės. Jis yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyventi. Jis niekada nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Rusijos valdžia, kas ir lėmė sprendimą išvažiuoti iš Rusijos ir nutraukti su ja visus ryšius. Jis taip pat visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu. Pildydamas atsakovo pateiktą klausimyną, jis nurodė, kad nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Todėl skundžiamu Sprendimu daroma išvada apie jo galimą grėsmę valstybės saugumui yra faktiškai nepagrįsta ir net įžeidžianti (ypač turint omenyje pareiškėjo politines pažiūras ir vertybes). Skundžiamas Sprendimas yra ir teisiškai nepagrįstas.

2.4. Atsakovas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, neatliko individualaus vertinimo ir nenustatė asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą. Skundžiamo Sprendimo argumentacija yra teorinė ir hipotetinio pobūdžio bei visiškai neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas prieštarauja aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje eA-1959-1188/2023 išsprendė panašų ginčą, priimdamas užsieniečiui palankų sprendimą. Konstitucinėje doktrinoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 33/03) akcentuojama, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą.

2.5. Skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Įvertinus Sprendime išdėstytas aplinkybes, matyti, jog visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta trečiojo suinteresuoto asmens išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje. Skundžiamame Sprendime nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo buvęs darbas reiškia, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi Sprendime nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (buvusio darbo) ir daromos išvados apie pareiškėjo tariamą grėsmę valstybės saugumui. Skundžiamame Sprendime, nors ir pasisakoma neigiamai apie Rusijos politiką, tačiau net nėra bandoma argumentuoti, kodėl pareiškėjas turi būti už ją atsakingas (tuo labiau, kai pats pareiškėjas ją smerkia, ką įrodė ne kartą dalyvaudamas protestuose ir mitinguose). Tokiu būdu Sprendimo argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė ir nepaisanti pareiškėjo situacijos ypatumų.

2.6. Skundžiamas Sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ne tik dėl to, kad argumentacija yra neišsami, bet ir dėl logikos trūkumo. Pareiškėjo tariamai keliama grėsmė grindžiama darbu įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“, nurodant, kad pareiškėjas vien dėl to gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Tačiau toks darbas anksčiau nebuvo pripažįstamas pakankamu pagrindu grėsmei valstybė saugumui konstatuoti. Todėl argumentas, kad darbas tokioje įmonėje savaime reiškia lojalumą režimui ir iš to kylančią grėsmę valstybės saugumui, visiškai neatitinka atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens ankstesnei praktikai. Akivaizdu, kad pasikeitus vertinimui, atsakovas ir trečiasis asmuo turėjo nurodyti tokio pasikeitimo priežastis, tačiau Sprendime šios priežastys nėra nurodomos. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė jokių su pareiškėjo biografija susijusių aplinkybių, išskyrus darbą „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“, kurios kaip nors kompromituotų pareiškėją.

2.7. Skundžiamas Sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos. Atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti.

2.8. Apie skundžiamą Sprendimą jis sužinojo tik po jo priėmimo. Kiekvienas asmuo turi teisę į gerą administravimą, taip pat kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Atsakovas galėjo apklausti pareiškėją apie jo buvusį darbą, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Tačiau progos pasiaiškinti pareiškėjui atsakovas nesuteikė, o nusprendė iš karto pritaikyti administracinio poveikio priemonę. Tokie veiksmai neatitinka teisės aktų ir gero viešojo administravimo principo.

2.9. Net jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų keltų grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusio darbo, vis tiek Sprendimu taikoma administracinio poveikio priemonė pripažintina neteisėta kaip visiškai neproporcinga, kadangi: a) grėsmė saugumui buvo nustatyta ne dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų ar dėl prieš Lietuvą nukreiptų veiksmų, o dėl pareiškėjo buvusio darbo, kuris nebuvo ir nėra draudžiamas bei apskritai neturi nieko bendro su Lietuva; b) pareiškėjas visiškai ir besąlygiškai palaiko Lietuvos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu; c) pareiškėjas niekada nėra padaręs nusikalstamos veikos; d) pareiškėjas niekada neturėjo ir neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Rusijoje ar Lietuvoje, nepažįsta nė vieno Lietuvos valstybės tarnautojo ir nepalaiko jokių santykių su buvusiais kolegomis Rusijoje; e) pareiškėjas turi ekonominių ryšių su Lietuva, kadangi turi darbą Lietuvoje; f) pareiškėjo šeimos nariai (sutuoktinė ir vaikas) gyvena Lietuvoje. Vien iš užsieniečio buvusio darbo tariamai kylanti grėsmė valstybės saugumui nėra tokio dydžio, laipsnio, realumo ir akivaizdumo, kad pateisintų užsieniečio išsiuntimą iš šalies ir draudimą joje lankytis, gyventi ir dirbti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD, išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

4.2. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Pareiškėjas 2012–2020 m. dirbo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, kuri yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom Neft“ antrinė įmonė. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. „Gazprom Neft“ taiko sankcijas Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV. Taip pat sankcijas šiai įmonei taiko – Ukraina, Šveicarija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. I. K., gavęs leidimą laikinai gyventi, nenutraukė ryšių Rusijoje. Internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini).com iki 2022 m. sausio 22 d. I. K. asmeninėje informacijoje minima, kad jis yra „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris, Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto verslo administravimo specialybės (MBA) dėstytojas. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui. Vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su joje dirbančiais lojaliais asmenimis („Gazpromneft Lubricants“, „Gazprom Neft“, Maskvos valstybinis universitetas) ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui.

4.3. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pirma, pagal suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023) grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktinei ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl bus sprendžiamas turimų leidimų laikinai gyventi panaikinimo klausimas), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio). Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

4.4. Priimant ginčijamą Sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, kad jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 18-8536 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo (Rusijos Federacijos piliečio) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD rašte detaliai aprašyta pareiškėjo veikla ir ryšiai, nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, pareiškėjo ryšiai ir vykdoma veikla įgijo grėsmės valstybės saugumui pobūdį. Suinteresuoti Rusijos subjektai gali jais pasinaudoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. Aktualus yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

6.2. Skunde dėstomi argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia Sprendimo argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Rusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šios valstybės karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste pareiškėjo ryšiai ir veikla Rusijoje neabejotinai laikytini pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog, būdamas Rusijoje, jis sulaukė grasinimų, todėl nusprendė net pasitraukti iš Rusijos. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą. Gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

6.3. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, kad viena iš aplinkybių, šalinančių jo grėsmę valstybės saugumui, yra tai, jog jis buvo atleistas iš darbo Rusijos įmonėje prasidėjus etatų mažinimui. Pareiškėjas darbo santykių Rusijos įmonėje nenutraukė savo iniciatyva (pvz., dėl moralinių priežasčių, vertybinių įsitikinimų ar pan.), todėl ši aplinkybė grėsmės Lietuvos valstybės saugumui kontekste gali būti vertinama tik pareiškėjo nenaudai, kaip patvirtinanti pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į ilgą darbo Rusijos įmonėje laikotarpį.

Šalies argumentai

6.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Sprendime nebuvo įvertinta jo individuali situacija. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika (pvz., įvertinta, kad pareiškėjui iki 2021 m. rugsėjo mėn. niekada anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2021 m. rugsėjo mėn., taip pat tai, kad pareiškėjo sutuoktinei ir vaikui leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dėl pareiškėjo – šeimos susijungimo atveju). Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir šiuo aspektu.

6.5. Teismų praktikoje panašiose bylose užsieniečių ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškomis valstybėmis laikomi neatitinkančiais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei Migracijos departamento sprendimai panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pripažįstami pagrįstais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023). Pareiškėjo skunde nurodoma teismų praktika nagrinėjamoje byloje remtis nėra jokio pagrindo, nes skiriasi pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje yra šie rašytiniais įrodymai:

8.1. 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas), kuriame jis nurodė darbdavio pavadinimą – UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, profesijos pavadinimą ir kodą pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – Rinkodaros padalinio vadovas (122105), numatomą darbo užmokestį (Eur per mėn.) – 4 794, ankstesnes darbovietes: 1FORMA LLC, kurioje dirbo nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. Rinkodaros padalinio vadovu (122105), Gazpromneft Lubricants LLC, kurioje dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Rinkodaros padalinio vadovu (122105).

8.2. 2023 m. birželio 10 d. klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas ir kuriame nurodė duomenis apie išsilavinimą: 2007–2009 m. magistro laipsnis, Ekonomikos mokykla, Sankt-Peterburgo universitetas, Tarptautinės prekybos/marketingo magistras 2003–2007, bakalauras, Tarptautinių santykių mokykla, Sankt-Peterburgo universitetas, Tarptautinių santykių bakalauras; duomenis apie visas darbovietes: 1) Lietuva, 2021 – dabar: „Penkių kontinentų bankinės technologijos“, rinkodaros vadovas; 2) Rusija, 2020–2021 m., „1 forma“, rinkodaros vadovas; 3) Rusija, 2012–2020 m., „Gazpromneft Lubricants“, tarptautinės rinkodaros vadovas; 4) Rusija, 2009–2012 m., „Sk energy / Sk lubricants co., ltd.“, prekės ženklo vadovas; 5) Rusija, 2008–2009 m., „Prcs“, eksporto–importo vadybininkas; duomenis apie karinę tarnybą: „Kariuomenėje netarnavau, bet baigiau karinius kursus universitete (2004–2007 m.). Baigęs universitetą gavau atsargos leitenanto vardą (socialinis ir humanitarinis mokymas)“; duomenis apie kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis – „Jokių tokių kontaktų neturėjau“; duomenis apie ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose – „Ne. Mano motina dirba „Kareliastat“ – regioniniame statistikos biure. Formaliai jis galėtų būti laikomas viešąja įstaiga. Ji yra statistikos klausimų ekspertė.“

8.3. 2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD raštas Nr. 18-8536 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašoma panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, išsiųsti jį iš šalies ir įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

8.4. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760056121, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 28 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

8.5. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimas dėl draudimo atvykti, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

9. Teismas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

10. Atsižvelgęs į nurodytą reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD raštą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. VSD nustatė, kad išvados panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo darbas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, turėti ir šiuo metu palaikomi ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.

11. Teismas konstatavo, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 18-8536 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, dabartinę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nors pareiškėjas bando savo eitas pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ pavaizduoti kaip mažai reikšmingas, tačiau iš pareiškėjo užpildyto klausimyno matyti, kad jis ilgą laiką ėjo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ tarptautinio marketingo (rinkodaros) vadovo pareigas, ir tai savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjas, nors ir nurodo, kad ėjo iš dalies žemas pareigas, jokių svarbių sprendimų įmonės valdymo klausimais nepriiminėjo, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su išėjimu iš Rusijos įmonės „Gazpromneft Lubricants“ ryšiai nutrūko ir jų negali būti po trejų metų, tačiau pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo 2020 m. liepos 10 d., kada pareiškėjas išėjo iš darbo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ yra praėję nedaug laiko. Pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2020 m. liepos dirbo ir užėmė pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, kuri yra „Gasprom Neft“ dukterinė įmonė, priklausanti Rusijos koncernui „Gasprom“ – Rusijos gamtinių dujų monopolininkui, Rusijos valstybės valdomam ir kontroliuojamam koncernui, generuojančiam didelę dalį Rusijos šalies biudžeto pajamų, vienam svarbiausių Rusijos valstybinių subjektų. Rusijos koncernas „Gasprom“ kasmet aptariamas viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose.

13. Teismas darė išvadą, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo turėtus ir šiuo metu palaikomus ryšius su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla, kurie nebuvo niekaip paneigti ir kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą palaiko Ukrainą, ukrainiečius, prisideda prie paramos Ukrainai akcijų, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą teismui panaikinti Sprendimą.

14. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

15. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime dėl draudimo atvykti įvertino tiek VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 18-8536 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą uždraudimo terminą, tiek pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 5 metų termino teisingumu ar proporcingumu.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

17. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo skundas atmestas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III.

18. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir ginčijamus atsakovo sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką ir nenustatė asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad grėsmės realumas buvo konstatuotas išimtinai dėl to, kad pareiškėjas praeityje dirbo Gazprom grupei priklausančioje įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“. Atsakovo ir pirmosios instancijos nuomone, šio ryšio pakanka grėsmės realumui konstatuoti. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 19-A/2021) išaiškinta, kad užsieniečio ryšys su užsienio juridiniais asmenimis savaime nereiškia, kad užsienietis kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Galutinė išvada priklauso nuo šio ryšio pobūdžio. Atitinkamai, pareiškėją ir įmonę „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ siejusio ryšio pobūdis aiškiai rodo, kad pareiškėjas dėl šio darbo negali kelti jokios realios grėsmės valstybės saugumui. Pirma, pareiškėjo santykiai su buvusiu darbdaviu, su kuriuo siejama grėsmė, nutrūko daugiau nei prieš trejus metus. Antra, pareiškėjas niekada netarnavo kariuomenėje, nedirbo valstybės tarnyboje ir savo darbovietėje vykdė išimtinai civilinio pobūdžio funkcijas. Trečia, pareiškėjas ėjo palyginus žemas pareigas įmonės valdymo hierarchijoje. Ketvirta, pareiškėjo buvusio darbdavio vadovai nelaikė pareiškėjo savo komandos dalimi, kadangi prasidėjus pandemijai ir iš to sekančiam etatų mažinimui, pareiškėjas buvo iš karto atleistas. Penkta, pareiškėjas įsidarbino įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ ne dėl ideologinių priežasčių, o dėl ekonominių priežasčių. Šešta, pareiškėjo buvęs darbdavys yra ne viešojo administravimo subjektas, o ūkinę veiklą vykdanti įmonė. Septinta, pareiškėjo buvusio darbdavio akcininkai ir naudos gavėjai taip pat yra ne viešojo administravimo subjektai, o ūkinę veiklą vykdančios įmonės. Aštunta, Rusijos Federacija neturi visiškos kontrolės įmonei „Gazprom“ ir kai kuriuos sprendimus gali priimti tik kartu su kitais akcininkais, priklausančiais ES ir NATO valstybėms. Devinta, pareiškėjo buvusį darbdavį ir Rusijos Federaciją sieja ne politinio pavaldumo, o korporatyvinis ryšys, užtikrinantis veiklos autonomiją. Dešimta, pareiškėjo buvusį darbdavį ir Rusijos Federaciją sieja netiesioginis ryšys.

19.2. Tai, kad pareiškėjas nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ir laikytinas patikimu asmeniu, rodo ir kitos aplinkybės. Pareiškėjas laikosi opozicinių pažiūrų, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Rusijos Federacijos valdžios politiką, ką įrodė ilgą laiką reguliariai dalyvaudamas mitinguose ir protestuose, agituodamas už liberalios opozicijos atstovus, finansiškai juos remdamas, teikdamas paramą Ukrainai bei viešai pasisakydamas prieš karą, šias aplinkybes įrodo dokumentai, kurie yra byloje. Tiek teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi, tiek vėliau pildydamas atsakovo klausimyną du kartus pareiškėjas pats atskleidė atsakovui informaciją apie savo buvusį darbą (jeigu pareiškėjas būtų lojalus Rusijos režimui ir norėtų atvykti į Lietuvą destruktyviai veiklai, jis ne bendradarbiautų su atsakovu, o slėptų duomenis apie savo buvusį darbą). Nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstamą veiksmą. Nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvą arba bylotų apie pareiškėjo lojalumą Rusijos režimui (pavyzdžiui, viešo pritarimo Rusijos vykdomai politikai). Nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo motyvų imtis kokių nors veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nukreipti prieš Lietuvą ar bent jau sudarytų pagrindą tokiam įtarimui kilti. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos politikos vertybinio pagrindo (priešingai, atsakovo klausimyne pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą teisėta Ukrainos dalimi). Neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi jokios tarptautinės sankcijos „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ ir jos darbuotojams in corpore (visi, visi drauge) niekada nebuvo ir iki šiol nėra taikomos. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, kad darbas Gazprom įmonių grupėje ar su Rusijos Federacija susijusiose įmonėse yra nepageidaujamas. Priešingai, Rusijos Federacijos piliečiams, dirbusiems valstybei netiesiogiai priklausančiose įmonėse, dešimtmečiais buvo išduodami leidimai gyventi, pripažįstant juos nekeliančiais grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, neteisingą išvadą iš dalies lėmė tai, kad atsakovas nežinojo ir net nenustatė visos reikšmingos informacijos apie pareiškėjo biografiją, todėl neturėjo galimybės jos įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

19.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokie dokumentai įrodo, kad prieš priimant pareiškėją į darbą buvo patikrintas ir užtikrintas jo lojalumas Rusijos režimui. Teismo sprendime nėra paaiškinta, kodėl nesivadovaujama pareiškėjo pateiktais dokumentais apie jo opozicines pažiūras ir veikimą prieš Rusijos režimą ir kodėl šie dokumentai nepaneigia prielaidos apie keliamą grėsmę, kai kitose šios kategorijos administracinėse bylose teismai tokio pobūdžio dokumentais vadovaujasi. Teismo sprendime nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo buvęs darbas reiškia, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, taigi teismo sprendime nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (buvusio darbo) ir daromos išvados apie pareiškėjo tariamą grėsmę valstybės saugumui. Nors teismo sprendime ir pasisakoma neigiamai apie Rusijos politiką, tačiau net nėra bandoma argumentuoti, kodėl pareiškėjas turi būti už ją atsakingas (tuo labiau, kai pats pareiškėjas ją smerkia, ką įrodė ne kartą dalyvaudamas protestuose, mitinguose ir agitacijoje, finansiškai remdamas liberalios opozicijos atstovus). Taigi teismo sprendimo argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė ir nepaisanti pareiškėjo situacijos ypatumų.

19.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išvadinami tik atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai. Pareiškėjas yra pateikęs daugiau nei 60 dokumentų, įrodančių jo poziciją, tačiau nė vienas iš šių dokumentų nėra paminėtas teismo sprendime ir dėl jų nėra pasisakyta. Teismo sprendime yra daugelis akivaizdžių klaidų fakto klausimu, kas papildomai rodo, kad į bylos medžiagą nebuvo įsigilinta. Pavyzdžiui, teismo sprendime minimi įmonės „Gazprom Neft“ vadovas A. D. ir pareiškėjo buvusio darbdavio vadovas A. S., kuriems taikomos sankcijos, tačiau pirmojo asmens pareiškėjas niekada nematė („Gazprom Neft“ įsikūrusi Sankt Peterburge, o pareiškėjo buvęs darbdavys veikė Maskvoje), o pastarasis asmuo atėjo dirbti pareiškėjo buvusio darbdavio vadovu jau tada, kai pareiškėjas ten nebedirbo; teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas po karo pradžios nenutraukė ryšių su „Gazprom“ grupe, nors pateikti dokumentai rodo, kad pareiškėjas nutraukė šiuos santykius dar 2020 m. liepą ir nuo to laiko jokių pajamų iš ten negauna. Teismo sprendimas argumentuojamas išimtinai atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, o į pareiškėjo pateiktus įrodymus nėra atsižvelgiama.

19.6. Ginčijami atsakovo sprendimai neatitinka gero administravimo principo, Lietuvos Respublikos migracijos politikos. Atsakovas nesuteikė progos pareiškėjui pateikti paaiškinimus apie savo buvusį darbą ar kitas aplinkybes, o iš karto nusprendė pritaikyti administracinio poveikio priemonę, kuri yra neproporcinga. Pareiškėjo teigimu, teismų praktika įpareigoja atsakovą, gavus iš trečiojo suinteresuoto asmens neigiamą išvadą apie užsienietį, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens neigiamą išvadą apie pareiškėją atsakovas turėjo įvertinti ne kaip pagrindą baigti tyrimą, o kaip pagrindą tęsti tyrimą.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo aplinkybes apie tai, kad jis yra aktyvus V. Putino vykdomo režimo priešininkas nuo 2011 m., t. y. jau 12 metų, apie savo ilgą, nuoseklią, viešą poziciją, smerkiančią agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, taip pat aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir jo šeimos integracija Lietuvoje.

Atsiliepimas

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad:

24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2400-821/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-1047/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2039-442/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1978-821/2023 ir kt.). Ši teismo praktika, nuosekliai suformuota analogiškose bylose, patvirtina, kad vertinant perspektyviai valstybei grėsmę keliantys pareiškėjo ryšiai (dėl veiklos ir darbo Rusijoje) leidžia spręsti dėl potencialaus pareiškėjo pažeidžiamumo suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, atžvilgiu, o kartu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamoje byloje remtis nėra jokio pagrindo, nes iš esmės skiriasi pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

24.2. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą grėsmės valstybės saugumui aspektu. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjo veikla ir darbas pakito, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.

24.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, atsakinėdamas į VSD atstovo užduodamus klausimus, nurodė, kad: Rusijoje iki šiol gyvena pensinio amžiaus pareiškėjo motina, kuri visą savo gyvenimą ir iki šiol dirba Rusijos valstybinėje institucijoje; Rusijoje iki šiol gyvena pareiškėjo sutuoktinės tėvai; pas pareiškėją kartais atvyksta jo motina iš Rusijos, taip pat pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje periodu vyko į Rusiją; 2023 m. sausio–vasario mėn. pareiškėjo sutuoktinė kartu su jų dukra taip pat keletui savaičių vyko į Rusiją; gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas bendrauja su Rusijoje gyvenančiais asmenimis; pareiškėjas Rusijoje nuosavybės teise turi butą, automobilį, vertybinių popierių Rusijos banke; pareiškėjas po darbo Rusijos koncerno „Gazprom“ įmonėje buvo įsidarbinęs marketingo vadovu kitoje Rusijos įmonėje „Pervaja forma“, kurios klientai – Rusijos valstybiniai subjektai („Gazprom“, „Rosatom“ įmonės ir kt.); pareiškėjas yra atlikęs praktiką (stažavęsis) Rusijos ekonomikos ministerijoje; pareiškėjas šiuo metu jau yra atleistas iš „Penki kontinentai“ įmonių grupės marketingo vadovo pareigų. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Rusija. Stiprius ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). Vien tik pareiškėjo trumpas gyvenimas Lietuvoje, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo veiklos ir darbo Rusijoje bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Ši išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023).

24.4. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir į bylą pateikti įrodymai nepaneigia Sprendimo argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Rusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šios valstybės karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste pareiškėjo ryšiai ir veikla Rusijoje neabejotinai laikytini pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Pats pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog, būdamas Rusijoje, sulaukė grasinimų, todėl nusprendė pasitraukti iš Rusijos. Pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu, atsakinėdamas į VSD atstovo užduodamus klausimus, taip pat paaiškino, kad jis Rusijoje buvo užpultas ir sumuštas, dėl to gulėjo ligoninėje, tačiau šis įvykis tinkamai nebuvo ištirtas, nors pareiškėjas ir kreipėsi į atsakingą tyrimo instituciją, todėl pareiškėjas jaučiasi nesaugus Rusijoje. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą. Gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

24.5. Apeliaciniame skunde remiamasi naujais argumentais, aplinkybėmis bei įrodymais, kurių pareiškėjas nebuvo pateikęs proceso pirmosios instancijos teisme metu (žr., pvz., apeliacinio skundo 2.10–2.13, 2.15, 2.16 papunkčius ir juose pateiktas teksto išnašas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, ir Sprendimo dėl draudimo atvykti pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, priimant sprendimus buvo atsižvelgta į VSD rašte pateiktą informaciją, taip pat buvo įvertinta šiandieninė geopolitinė situacija, pareiškėjo ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad sprendimai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad neužtenka nustatyti, jog pareiškėjas anksčiau dirbo Gazprom grupei priklausančioje įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“, tačiau būtina įvertinti faktinių aplinkybių visumą, nes vien pareiškėjo buvęs darbinis ryšys nereiškia ir negali reikšti pavojaus Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo, esą, keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui grindžiama vien buvusiais pareiškėjo darbo santykiais. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo faktinių aplinkybių, susijusių su jo pozicija Rusijos Federacijos režimo atžvilgiu.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

29. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

30. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o pagal 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą – jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).

32. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

34. Nagrinėjamu atveju matyti, kad VSD, įvertinęs esamą geopolitinę situaciją, pareiškėjo grėsmę valstybei kildino iš to, kad pareiškėjas dirbo Gazprom grupei priklausančioje įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“. Pareiškėjas neginčija šių aplinkybių, tačiau pažymi, kad toks buvęs darbinis ryšys, kai jis neužėmė itin reikšmingų pareigų minėtoje įmonėje, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jo, esą, keliamą grėsmę Lietuvos valstybei.

35. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).

36. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai bando sumenkinti savo buvusį darbinį ryšį su buvusia darboviete Gazprom grupei priklausančia įmone „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėta įmonė yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom Neft“ antrinė įmonė. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. „Gazprom Neft“ taiko sankcijas Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV. Taip pat sankcijas šiai įmonei taiko Ukraina, Šveicarija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. Paminėtina ir tai, jog Rusijos koncernas „Gasprom“ kasmet aptariamas viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose. Tai, kad minėta įmonių grupė, kuria, be kita ko, savo tikslams naudojasi Rusijos Federacijos valstybinis režimas, patiria sankcijas jau nuo 2014 m., o Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario mėn. pradėjo intensyvų karą Ukrainos teritorijoje ir tuo grasina daug intensyviau Lietuvos (ir apskritai visų Rytų Europos valstybių) nacionaliniam saugumui negu 2014 m., leidžia Lietuvos valstybės institucijoms Rusijos piliečių atžvilgiu taikyti sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartą, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Todėl vien tai, kad I. K. 2021 m. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į nuo 2022 m. vasario mėn. padidėjusią grėsmę visai Rytų Europai, be kita ko, Lietuvai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Užsienietis net ir nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su joje dirbančiais lojaliais Rusijos Federacijos režimui asmenimis ir tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu.

37. Tai, kad, esą, pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos režimo, prieštarauja karui Ukrainoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybei, ypač pabrėžiant, kad Rusijos Federacijos piliečiai priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė.

38. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių, nėra pagrįsti. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika (pvz., įvertinta, kad pareiškėjui iki 2021 m. rugsėjo mėn. niekada anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2021 m. rugsėjo mėn., taip pat tai, kad pareiškėjo sutuoktinei ir vaikui leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dėl pareiškėjo – šeimos susijungimo atveju). Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir šiuo aspektu.

39. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

40. Teismų praktikoje panašiose bylose užsieniečių ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškomis valstybėmis laikomi neatitinkančiais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir keliančiais grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei Migracijos departamento sprendimai panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pripažįstami pagrįstais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023). Pareiškėjo skunde nurodoma teismų praktika nagrinėjamoje byloje remtis nėra jokio pagrindo, nes skiriasi pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Atsakovo Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis išvada (VSD raštu), pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusios darbovietės ir su tuo susijusių ryšių.

42. Vertindama pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendime dėl draudimo atvykti nurodyta, kad, atsižvelgiant į Sprendimą, pareiškėjui uždraudžiama 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime dėl draudimo atvykti buvo įvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominių ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, šių ryšių pobūdis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu dėl draudimo atvykti pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

45. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis