Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11724-473/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-31
Bylos Nr.: eI2-11724-473/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-08272-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: I. K.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11724-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08272-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui I. K., jo įgaliotam atstovui advokatui M. P.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Dariui Juodeliui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įgaliotam atstovui Rokui Žiupsniui,

vertėjui Ruslanas Skrobačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. K. (toliau – Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 23S140629 (toliau – Sprendimas1), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 3S142754 (Sprendimas2), kuriuo uždrausta Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2028 m. rugpjūčio 30 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Sprendimu1 daroma išvada apie Pareiškėjo galimą grėsmę valstybės saugumui yra faktiškai nepagrįsta ir įžeidžianti, Sprendimas1 yra teisiškai nepagrįstas, Atsakovas neteisingai suprato ir aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, neatliko individualaus vertinimo ir nenustatė asmeninio Pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą. Sprendimo1 argumentacija yra teorinė ir hipotetinė pobūdžio, prieštaraujanti aktualiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, neatitinkanti teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, vertinant galimos grėsmės valstybės saugumui realumą, kadangi: 1) Pareiškėjas niekada nedirbo valstybės tarnyboje ir niekada netarnavo kariuomenėje, 2) Pareiškėjas visą gyvenimą dirbo privačiame sektoriuje, 3) „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ priklauso Gazprom įmonių grupei, tačiau tai yra privatus pelno siekiantis subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, o ne viešąjį administravimą, 4) Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), tai yra buvo samdomas darbuotojas ir įmonei nevadovavo, 5) Pareiškėjui dėl jo darbo „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ nebuvo suteikti pagyrimai, apdovanojimai ar laipsniai, 6) „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ vadovybė nelaikė Pareiškėjo komandos branduolio dalimi, todėl prasidėjus etatų mažinimui, Pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, 7) Pareiškėjas laikosi opozicinių pažiūrų, nepalaiko, neremia ir kategoriškai smerkia Rusijos Federacijos valdžios politiką, ką įrodė ne kartą dalyvaudamas mitinguose ir protestuose, 8) Pareiškėjas pildydamas Atsakovo klausimyną pats atskleidė Atsakovui informaciją apie savo buvusį darbą (akivaizdu, kad jeigu Pareiškėjas būtų lojalus Rusijos Federacijos režimui ir norėtų atvykti į Lietuvos Respubliką destruktyviai veiklai, jis ne bendradarbiautų su Atsakovu, o slėptų duomenis apie savo buvusį darbą), 9) nei Atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė Pareiškėjo nusikalstamų veiksmų ar kėsinimosi padaryti nusikalstamą veiksmą, 10) nei Atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė Pareiškėjo veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, 11) nei Atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė Pareiškėjo motyvų imtis kokių nors veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, 12) nei Atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nenustatė, kad Pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo (priešingai, Atsakovo klausimyne Pareiškėjas nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą teisėta Ukrainos dalimi), 13) Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nevertino Pareiškėjo darbo aplinkybių: Pareiškėjas dirbo įmonėje, kuri vertėsi alyvų gamyba ir prekyba, tai yra ši įmonė nevykdė jokios užsienio politikos; darbo metu Pareiškėjas ėjo santykinai žemas pareigas, jokių svarbiu sprendimų įmonės valdymo klausimais nepriiminėjo; Pareiškėjas atėjo dirbti į „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ prieš vienuolika metų, kai geopolitinė situacija buvo kokybiškai kitokia, 14) Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi tarptautinės sankcijos „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ ir jos darbuotojams in corpore niekada nebuvo ir iki šiol nėra taikomos, nei Atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, kad darbas Gazprom įmonių grupėje ar su Rusijos Federacijoje susijusiose įmonėse yra nepageidaujamas. Priešingai, Rusijos Federacijos piliečiams, dirbusiems valstybei netiesiogiai priklausančiose įmonėse, dešimtmečiais buvo išduodami leidimai gyventi, pripažįstant juos nekeliančiais grėsmės valstybės saugumui. Tokiu būdu susiformavo teisėtas lūkestis, kad darbas tokiose įmonėse savaime nėra legalizacijos kliūtis. Atsakovas pradėjo taikyti ne ex ante, o post factum vertinimą, keldamas užsieniečiams naujus ir netikėtus reikalavimus pagal savo subjektyviai nustatytus standartus, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose, nėra išviešinti ir dėl to visuomenei lieka nežinomi. Sutiktina, kad Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens siekis užtikrinti valstybės saugumą yra nekvestionuojamas. Tai turi būti daroma griežtai laikantis taikytinų teisės aktų nustatytos tvarkos, nenukrypstant nuo teismų praktikos, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei geros moralės nuostatomis, 15) Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo vengia konkretaus Pareiškėjo įvertinimo, rezervuotai teigdami, kad Rusijos Federacijos piliečiai „gali būti išnaudoti specialioms operacijoms“, o ne „bus išnaudoti specialioms operacijoms“.

Pareiškėjo nuomone, neteisingą išvadą iš dalies lėmė tai, kad Atsakovas nežinojo ir net nenustatinėjo visos reikšmingos informacijos apie Pareiškėjo biografiją, todėl neturėjo galimybės jos įvertinti. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad užsieniečiai neturi būti vertinami mechaniškai. Pareiškėjas atsakė į Atsakovo klausimyno 10 ir 11 klausimus, nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Pareiškėjas niekada netarnavo kadrinėse pareigose karinėse pajėgose; „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ įmonėje ir po to vykdė išimtinai civilinio pobūdžio funkcijas (dirbo marketingo specialistu); neigiamai vertina Rusijos Federacijos valdžią, savo poziciją išreikšdamas mitinguose ir protestuose. Pareiškėjo tariamas lojalumas Rusijos Federacijos režimui ir iš to neva kylanti grėsmė valstybės saugumui argumentuojama darbo „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ faktu, nors kitos su Pareiškėjo biografija susijusios aplinkybės rodo priešingai (įskaitant tai, kad Pareiškėjo minėto darbo metu 2012-2020 m. geopolitinė situacija buvo visai kitokia).

Teigia, kad Sprendimas1 yra deklaratyvus ir nemotyvuotas, nes įvertinus Sprendime1 išdėstytas aplinkybes, matyti, jog visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Atsakovas neatliko, į Sprendimą1 buvo perkelta trečiojo suinteresuoto asmens išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Sprendime1 nėra paaiškinta, kodėl Pareiškėjo buvęs darbas reiškia, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime1 nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (buvusio darbo) ir daromos išvados apie Pareiškėjo tariamą grėsmę valstybės saugumui. Sprendime1 pasisakoma neigiamai apie Rusijos Federacijos politiką, tačiau net nėra bandoma argumentuoti, kodėl Pareiškėjas turi būti už ją atsakingas (tuo labiau, kai pats Pareiškėjas ją smerkia, ką įrodė ne kartą dalyvaudamas protestuose ir mitinguose). Tokiu būdu Sprendimo1 argumentacija yra bendro pobūdžio, šabloninė ir nepaisanti Pareiškėjo situacijos ypatumų.

Pažymi, kad argumentas, jog darbas valstybei netiesiogiai priklausančioje įmonėje automatiškai reiškia lojalumą režimui ir iš to kylančią grėsmę valstybės saugumui, visiškai neatitinka Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens ankstesnei praktikai. Pasikeitus vertinimui, Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo nurodyti tokio pasikeitimo priežastis. Tikėtina, kad Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimas pasikeitė tik dėl geopolitinės situacijos, kadangi Atsakovo Sprendimas1 grindžiamas teisės aktais, kurie buvo priimti po karo Ukrainoje pražios. Mano, kad Pareiškėjas buvo pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui išimtinai dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodo ir nebando argumentuoti, kodėl asmenys, dirbę valstybei netiesiogiai priklausančiose įmonėse, iki karo buvo pripažįstami nekeliančiais grėsmės, o po karo jau pradėjo kelti grėsmę. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų paaiškinti, kam verbuoti buvusį marketingo specialistą, kokios užduotys tokiam asmeniui gali būti patikėtos, kuo jis gali būti naudingas, turėtų paaiškinti, kodėl Rusijos Federacijos režimui oponuojantis Pareiškėjas sutiktų bendradarbiauti su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Mano, kad Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija yra nenuosekli. Pažymi, kad darbas valstybei netiesiogiai priklausančioje įmonėje savaime nereiškia lojalumo režimui, kadangi tokioje įmonėje dirbęs asmuo gali ne tik laikytis opozicinių pažiūrų, bet ir savo galimybių ribose veikti prieš režimą.

Nurodo, kad Sprendimas1 neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, nes Atsakovas nesuteikė Lietuvoje pagal trūkstamą profesiją dirbančiam Pareiškėjui lengvatų ar kitokios pagalbos, bet pademonstravimo jo atžvilgiu visišką abejingumą ir net nusistatymą. Atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią Lietuvos Respublikoje Pareiškėjas kuria ir gali sukurti, Atsakovo elgesys Pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti.

Teigia, kad Sprendimas1 buvo priimtas, nesilaikant nustatytos tvarkos. Atsakovas turėjo atlikti savarankišką tyrimą, kuris inter alia turėjo apimti aplinkybes, susijusias su Pareiškėjo valstybės tarnyba, nes dėl valstybės tarnybos Pareiškėjas buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, nustatęs, kad Pareiškėjas dirbo valstybei netiesiogiai priklausančioje įmonėje, turėjo ištirti aplinkybes, susijusiais su Pareiškėjo tarnyba, o ne apsiriboti ryšių su Lietuvos Respublika išvardinimu. Atsakovas turėjo konkrečiai išsiaiškinti, kokias funkcijas Pareiškėjas vykdė; kaip Pareiškėjas dirbo; su kuo Pareiškėjas dirbo; ar Pareiškėjui buvo suteikti apdovanojimai, pagyrimai ir tarnybiniai laipsniai; ar Pareiškėjas buvo paaukštintas darbe; ar Pareiškėjui teko vykdyti neteisėtus nurodymus; dėl kokių priežasčių Pareiškėjui atėjo į šį darbą ir išėjo iš jo; kokios yra Pareiškėjo vertybinės nuostatos, politinės pažiūros ir pan. Tam tikslui Atsakovas turėjo iškviesti Pareiškėją į apklausą ar pareikalauti užpildyti papildomą klausimyną, tačiau Atsakovas apsiribojo trečiojo suinteresuoto asmens išvada, mechaniškai perkėlė ją į Sprendimą1, savo vertinimo neatliko, papildomų Pareiškėją kompromituojančių aplinkybių

nenustatė, todėl savarankiškos išvados nepadarė.

Pažymi, kad Pareiškėjas apie Sprendimą1 sužinojo po jo priėmimo. Nesupranta, kodėl Atsakovas nesikreipė į Pareiškėją tam, kad situacija būtų visapusiškai išnagrinėta. Kiekvienas asmuo turi teisę į gerą administravimą, kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Mano, kad tokie Atsakovo veiksmai nelaikytini geru viešuoju administravimu, neatitinka nešališkumo ir objektyvumo principų. Atsakovas, priimdamas Sprendimą1, turėjo įvertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, įskaitant tas aplinkybes, kurios yra palankios Pareiškėjui, tačiau Atsakovas net nebandė to daryti ir neįsigilino į susiklosčiusios situacijos specifiką. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo1 pagrįstumą, Atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma. Mano, kad visos Atsakovo keliamos abejonės turi būti aiškinamos Pareiškėjo naudai.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimu1 taikoma administracinio poveikio priemonė pripažintina neteisėta kaip visiškai neproporcinga, kadangi: 1) Grėsmė saugumui buvo nustatytą ne dėl Pareiškėjo neteisėtu veiksmų ar dėl prieš Lietuvos Respubliką nukreiptų veiksmų, o dėl Pareiškėjo buvusio darbo, kuris nebuvo ir nėra draudžiamas bei apskritai neturi nieko bendro su Lietuvos Respublika; 2) Pareiškėjas visiškai ir besąlygiškai palaiko Lietuvos Respublikos užsienio politiką, įskaitant poziciją karo Ukrainoje klausimu; 3) Pareiškėjas niekada per savo gyvenimą nėra padaręs nusikalstomos veikos; 4) Pareiškėjas niekada neturėjo ir neturi prieigos prie valstybės valdymo ar valstybės paslapčių Rusijos Federacijoje ar Lietuvos Respublikoje, nepažįsta nė vieno Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo ir nepalaiko santykių su buvusiais kolegomis Rusijos Federacijoje; 5) Pareiškėjas turi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, kadangi turi darbą Lietuvos Respublikoje; 6) Pareiškėjo šeimos nariai (sutuoktinė ir vaikas) gyvena ir Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad Atsakovo pritaikyta administracinio poveikio priemonė visiškai neatitinka aplinkybės, dėl kurios buvo nuspręsta ją taikyti. Vien iš užsieniečio buvusio darbo tariamai kylanti grėsmė valstybės saugumui nėra tokio dydžio, laipsnio, realumo ir akivaizdumo, kad pateisintų užsieniečio išsiuntimą iš šalies ir draudimą joje lankytis, gyventi ir dirbti.

2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. spalio 23 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai į Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus, kuriuose nurodė papildomus įrodymus, pagrindžiančius Pareiškėjo argumentą, jog jis negali būti lojalus Rusijos Federacijos režimui, kadangi yra nusiteikęs prieš jį ir savo galimybių ribose veikia prieš jį. Pareiškėjas paaiškina, kad jo buvęs darbas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Smazočnyje Materialy“ tarptautinio marketingo vadovo pareigose neprieštarauja Pareiškėjo argumentui, kad šioje įmonėje aukštų pareigų jis nėjo ir jokių svarbių sprendimų įmonės valdymo klausimais nepriiminėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad priimant Sprendimą1 ir Sprendimą2 buvo vadovautasi kompetentingos institucijos Valstybės saugumo departamento (toliau-VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. VSD išvadoje nurodyta, kad Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas buvo jo ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) eina marketingo vadovo pareigas. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, Pareiškėjo ryšiai ir vykdoma veikla įgijo grėsmės valstybės saugumui pobūdį. Suinteresuoti Rusijos subjektai gali jais pasinaudoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“2 pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, bet ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Po 2022 m. vasario 24 d. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, vykdė veiklą Rusijoje, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir rodančią, kad jis palaiko Kremliaus režimo vykdomą politiką, nepaisant Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje ir tarptautinės teisės pažeidimų. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą, gavus leidimą laikinai gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaujantis viešųjų šaltinių informacija Pareiškėjas yra baigęs Sankt Peterburgo valstybinį universitetą, įgijęs tarptautinių santykių bakalauro ir ekonomikos magistro laipsnius. Nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2020 m. liepos dirbo ir užėmė įvairias pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“. Dirbdamas šioje įmonėje Pareiškėjas išplėtė „Gazpromneft“ prekinių ženklų rinkodaros veiklos geografiją nuo 8 iki 60 šalių, buvo atsakingas už daugiau nei 1000 įvairių rinkodaros renginių vedimą, partnerių paiešką ir pritraukimą Vakarų ir Rytų Europoje, Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jis kūrė tarptautinio verslo strategiją. „Gazpromneft Libricants“ yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom Neft“ antrinė įmonė, kuri specializuojasi alyvų, tepalų ir techninių skysčių gamyboje ir prekyboje. Jos generalinis direktorius yra A. S. (rus. Анатолий Анатольевич Скоромец). 2014 m. kovo mėn. Rusijai neteisėtai aneksavus Krymą Pareiškėjas dirbo „Gazprom Neft“ antrinėje įmonėje. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. „Gazprom Neft“ taiko sankcijas Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV. Taip pat sankcijas šiai įmonei taiko – Ukraina, Šveicarija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. „Gazprom Neft“ generalinis direktorius – A. D. (rus. Александр Валерьевич Дюков). Jam tarptautines sankcijas taiko Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Zelandija dėl to, kad jis vadovauja valstybinei įmonei, gaudamas naudos iš Rusijos vyriausybės arba ją remdamas, yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo bendražygiams. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, nenutraukė ryšių Rusijoje. Atkūrus archyvinius internetinės svetainės ilyakholodnov.com duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2022 .m sausio 22 d. . Pareiškėjo asmeninėje informacijoje minima, kad jis yra „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris, Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo specialybės (MBA) dėstytojas. Šiuo metu Pareiškėjo asmeninėje informacijoje likęs tik apibūdinimas – stambios korporacijos korporatyvinis treneris. Tarp jo klientų taip pat yra „Gazprom Neft“. Iki dabar Pareiškėjas yra Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo specialybės (MBA) kviečiamas dėstytojas ir ekspertas, kuris įvardijamas kaip „Gazprom Neft“ antrinės įmonės marketingo vadovas ir „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose kuria užverbuotų asmenų (agentų) tinklą. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos – žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko, ypač, kai Rusijos piliečiai išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD duomenimis, Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnių galimybių rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. VSD vertinimu, Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Mano, kad Pareiškėjas, dirbęs 2012-2020 m. Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, kuri yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom Neft“ antrinė įmonė, kuriai nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. „Gazprom Neft“ taiko sankcijas Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV, Ukraina, Šveicarija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija, ir gavęs leidimą laikinai gyventi, nenutraukė ryšių Rusijoje. Internetinės svetainės ilyakholodnov.com duomenis iki 2022 .m sausio 22 d. Pareiškėjo asmeninėje informacijoje minima, kad jis yra „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris, Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo specialybės (MBA) dėstytojas. Visa tai duoda pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais ir galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui galimybė. Pažymi, kad vien tai, kad asmuo turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl užsieniečio ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Užsienietis nedirbdamas minėtose įstaigose gali ir toliau palaikyti ryšius su joje dirbančiais lojaliais asmenimis („Gazpromneft Lubricants“, „Gazprom Neft“, Maskvos valstybinio universitetas) ir tai, Migracijos departamento vertinimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui.

Teigia, kad pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę, o reikalavimas pagrįsti tokią išvadą yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie Pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktinei ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl bus sprendžiamas turimų leidimų laikinai gyventi panaikinimo klausimas), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio). Iš jų matyti, kad Pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Pažymi, kad Pareiškėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Priimant Sprendimą2 buvo vadovautasi ne tik VSD išvada, bet ir kitais duomenimis, kurie leidžia daryti išvadą, jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti Pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje. Priimant Sprendimą2 buvo vadovautasi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktais bei 5 punktu ir nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Nurodo, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant Sprendimą1 ir Sprendimą2 buvo įvertinti Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nustatyti, t. y. sutuoktinei ir dukrai išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu), socialiniai ir ekonominiai (neilgalaikiai). Taigi jie nenusveria Pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką, todėl prašo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad Sprendimas1 yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamento Sprendimu1 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo (Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų, išdėstytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, II dalies 9 skyriaus antra pastraipa). VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 18-8536 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad Pareiškėjo (Rusijos Federacijos piliečio) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 18-8536 detaliai aprašyta Pareiškėjo veikla ir ryšiai nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, Pareiškėjo ryšiai ir vykdoma veikla įgijo grėsmės valstybės saugumui pobūdį. Suinteresuoti Rusijos subjektai gali jais pasinaudoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, mato Pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę valstybės saugumui dėl jo veiklos ir turimų ryšių, susiformavusių dėl VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 18-8536 nurodytų aplinkybių. VSD vertinimu, Pareiškėjas gali būti išnaudojamas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, nes Pareiškėjo veikla ir ryšiai sudaro Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms galimybes verbuoti Pareiškėją ir išnaudoti kaip potencialų asmenį žvalgybos informacijai rinkti. Pakanka pagrįsto manymo, kad Pareiškėjo turėti ir šiuo metu palaikomi ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD įsitikinimu, Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo1 argumentų dėl Pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Rusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šios valstybės karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste Pareiškėjo ryšiai ir veikla Rusijoje neabejotinai laikytini Pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas skunde nurodo, jog būdamas Rusijoje jis sulaukė grasinimų, todėl nusprendė pasitraukti iš Rusijos. Ši aplinkybė patvirtina Pareiškėjo pažeidžiamumą. Gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad viena iš aplinkybių, šalinančių jo grėsmę valstybės saugumui, yra tai, jog jis buvo atleistas iš darbo Rusijos įmonėje prasidėjus etatų mažinimui. Su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pareiškėjas darbo santykių Rusijos įmonėje nenutraukė savo iniciatyva (pvz., dėl moralinių priežasčių, vertybinių įsitikinimų ar pan.), todėl ši aplinkybė grėsmės Lietuvos valstybės saugumui kontekste gali būti vertinama tik Pareiškėjo nenaudai, kaip patvirtinanti Pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į ilgą darbo Rusijos įmonėje laikotarpį. Pareiškėjas be pagrindo teigia, kad Sprendime1 nebuvo įvertinta jo individuali situacija. Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad buvo atliktas individualus Pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika (pvz., įvertinta, kad Pareiškėjui iki 2021 m. rugsėjo mėn. niekada anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2021 m. rugsėjo mėn., taip pat tai, kad Pareiškėjo sutuoktinei ir vaikui leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dėl Pareiškėjo – šeimos susijungimo atveju). Teigia Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl Sprendimas1 yra pagrįstas ir šiuo aspektu. Pažymi, kad Pareiškėjo skunde nurodoma teismų praktika nagrinėjamoje byloje remtis nėra jokio pagrindo, nes esmingai skiriasi Pareiškėjo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. VSD vertinimu, priimant Sprendimą1, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu1 nebuvo nepagrįstai suvaržytos Pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas1 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis Pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

2023 m. spalio 20 d. teisme gauti papildomi VSD paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad Pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2020 m. liepos dirbo ir užėmė įvairias pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, kuri yra „Gasprom Neft“ dukterinė įmonė, priklausanti Rusijos koncernui „Gasprom“. Pažymi, kad „Gasprom“ – Rusijos gamtinių dujų monopolininkas, Rusijos valstybės valdomas ir kontroliuojamas koncernas, generuojantis didelę dalį Rusijos šalies biudžeto pajamų, vienas svarbiausių Rusijos valstybinių subjektų. Atkreipia dėmesį, kad Rusijos koncernas „Gasprom“ kasmet aptariamas viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose. Nors Pareiškėjas bando savo eitas pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ pavaizduoti kaip mažai reikšmingas, tačiau iš Pareiškėjo užpildyto klausimyno matyti, kad jis ilgą laiką ėjo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ tarptautinio marketingo (rinkodaros) vadovo pareigas. Šią aplinkybę patvirtina viešai pateikiama informacija Pareiškėjo socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje. Be to, neturėdamas aukšto lygio vadovaujamo darbo patirties, įgytos Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, Pareiškėjas negalėtų eiti ir dabartinių „Penki kontinentai“ įmonių grupės marketingo vadovo pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė skundą. Pažymėjo, kad su išėjimu iš Rusijos įmonės „Gazpromneft Lubricants“ ryšiai nutrūko ir jų negali būti po trejų metų. Nesupranta, kaip galima būti ir opozicijos aktyvistu, ir palaikyti Putino režimą. Mano, kad nesąžininga formaliai konstatuoti lojalumą režimui, siejant jį tik su darbu valstybinėje įmonėje. Reikia suprasti, kad Rusijoje valstybė užima didelę dalį ekonomikos, praktiškai nėra šeimos, kurioje nors vienas asmuo nedirbtų valstybinėje įmonėje ar jos dukterinėje įmonėje, nes valstybinės įmonės turi daug dukterinių įmonių. Tai nereiškia, kad visi darbuotojai palaiko režimą. Be to, tada mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad prasidės karas. Pažymėjo, kad įmonė, kurioje jis dirbo, buvo pripažinta Europos Sąjungoje, JAV, Ukrainoje, jai nebuvo taikomos sankcijos. Tai jam buvo labai svarbus rodiklis. Atvykęs į Lietuvą, jis visais būdais bandė išreikšti paramą Ukrainai. Jam buvo svarbu išgirsti prezidento G. Nausėdos žodžius, kad Lietuva atskiria Rusijos valdžią nuo Rusijos žmonių. Pažymėjo, kad jis neturi skolų, kreditų, aktyvų, turtinių ginčų, žalingų įpročių, niekada nevartojo narkotinių medžiagų, nežaidė azartinių lošimų, nebuvo partijos nariu, iki šios situacijos turėjo finansinę nepriklausomybę ir stabilų darbą ne Rusijos Federacijoje, o sprendimą išvykti iš Rusijos ir gyventi Europos Sąjungoje priėmė dar iki karo pradžios. Nurodė, kad jis niekada nebus rizikos grupėje, mano, kad yra apsaugotas nuo verbavimo, nėra pažeidžiamas. Jis per daug dirbo ir siekė savo tikslų, todėl negali įsivaizduoti, kad galėtų dirbti Putino režimui. Nesupranta Lietuvos nenuoseklumo, nes norima tokius žmones kaip jis įstumti į rizikos grupę. Mano, kad VSD ir Migracijos departamentas yra nusistatę prieš jį. Jis išvyko iš Rusijos dėl teisės nebuvimo, nes tiki teisngumu Europos Sajungoje. Mano, kad VSD ir Migracijos departamentas jo atžvilgiu padarė klaidą, tiki, kad teisingumas įvyks.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad Pareiškėjo biografija yra unikali, nes nė vienas užsienietis negalėtų pasigirti ilgamete nuoseklia opozicine veikla. Mitingai, protestai, piketai, peticijos, parama Ukrainai. Mano, kad tai nusveria aplinkybę – Pareiškėjo darbą Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“. Teigė, kad Migravijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, o tik mechaniškai perkėlė VSD išvadą į Sprendimą1, taip pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nesutiko su Migracijos departamento teiginiu, kad individualus vertinimas buvo atliktas, nes individualaus tyrimo objektas yra ryšiai ir jų pobūdis, t. y. ryšys su Lietuva ir ryšys su Rusija. Ryšiai gali būti, bet jie neprivalo kelti grėsmę. Migracijos departamentas to nepadarė. Prašė tenkinti skundą ir panaikinti sprendimus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Pareiškėjas teigė, kad Rusijos valdžia prieš jį nesiėmė jokių veiksmų dėl jo opozicinės veiklos, todėl Pareiškėjo opozicinė veikla nepašalina reikšmingos aplinkybės, t. y. jo darbo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“. Nurodė, kad Migracijos departamento atliktas individualus vertinimas yra tinkamas, nes atliktas pagal Migracijos departamento kompetenciją. Tai, kad Pareiškėjas nutraukė darbo santykius, nemažina jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo Pareiškėją grąžinti ar išsiųsti į Rusiją. Nurodė, kad Pareiškėjas atvyko į Lietuvą darbo tikslais, todėl atmestini jo argumentai apie tai, kad jis iš Rusjos išvyko dėl Putino režimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, nes Pareiškėjo veikla ir ryšiai yra pakankami, kad spręsti dėl jo grėsmės valstybės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 m., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2021 m. liepos 1 d. pareiškėjo Prašymas išduoti leidimą laiknai gyventi, nes yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas), kuriame nurodė darbdavio pavadinimas (duomenys neskelbtini), profesijos pavadinimas ir kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių Rinkodaros padalinio vadovas (122105), Numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) 4794, ankstesnės darbovietės: (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. Rinkodaros padalinio vadovu (122105), (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Rinkodaros padalinio vadovu (122105).

2023 m. birželio 10 d. Klausimynas, kurį užpildė Pareiškėjas ir kuriame nurodė duomenis apie išsilavinimą: 2007–2009 m. magistro laipsnis, Ekonomikos mokykla, Sankt-Peterburgo universitetas, Tarptautinės prekybos/marketingo magistras 2003–2007, bakalauras, Tarptautinių santykių mokykla, Sankt-Peterburgo universitetas, Tarptautinių santykių bakalauras; duomenis apie visas darbovietes: 1) Lietuva, 2021 – dabar: (duomenys neskelbtini); 2) Rusija, 2020–2021 m., (duomenys neskelbtini), rinkodaros vadovas; 3) Rusija, 2012–2020 m., (duomenys neskelbtini), tarptautinės rinkodaros vadovas; 4) Rusija, 2009–2012 m., (duomenys neskelbtini), prekės ženklo vadovas; 5) Rusija, 2008–2009 m., (duomenys neskelbtini), eksporto–importo vadybininkas; duomenis apie karinę tarnybą: „Kariuomenėje netarnavau, bet baigiau karinius kursus universitete (2004– 2007 m.). Baigęs universitetą gavau atsargos leitenanto vardą (socialinis ir humanitarinis mokymas)“; duomenis apie kontaktus su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis: „Jokių tokių kontaktų neturėjau“; duomenis apie ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose: „Ne. Mano motina dirba „Kareliastat“ – regioniniame statistikos biure. Formaliai jis galėtų būti laikomas viešąja įstaiga. Ji yra statistikos klausimų ekspertė.“

2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindas buvo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 44¹ straipsnio nuostatas (užsieniečio profesija yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą). Nuo 2021 m. rugsėjo Pareiškėjas (duomenys neskelbtini)eina marketingo vadovo pareigas. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, Pareiškėjo ryšiai ir vykdoma veikla įgijo grėsmės valstybės saugumui pobūdį. Suinteresuoti Rusijos subjektai gali jais pasinaudoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, bet ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Po 2022 m. vasario 24 d. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vykdė veiklą Rusijoje, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir rodančią, kad jis palaiko Kremliaus režimo vykdomą politiką, nepaisant Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje ir tarptautinės teisės pažeidimų. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą, gavus leidimą laikinia gyventi Lietuvoje, kelia grėsmę valstybės saugumui. Remiantis viešųjų šaltinių informacija Pareiškėjas yra baigęs Sankt Peterburgo valstybinį universitetą, įgijęs tarptautinių santykių bakalauro ir ekonomikos magistro laipsnius. Nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2020 m. liepos dirbo ir užėmė įvairias pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“. Dirbdamas šioje įmonėje Pareiškėjas išplėtė „Gazpromneft“ prekinių ženklų rinkodaros veiklos geografiją nuo 8 iki 60 šalių, buvo atsakingas už daugiau nei 1000 įvairių rinkodaros renginių vedimą, partnerių paiešką ir pritraukimą Vakarų ir Rytų Europoje, Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jis kūrė tarptautinio verslo strategiją. „Gazpromneft Libricants“ yra Rusijos valstybinės įmonės „Gazprom Neft“ antrinė įmonė, kuri specializuojasi alyvų, tepalų ir techninių skysčių gamyboje ir prekyboje. Jos generalinis direktorius yra A. S. (rus. Анатолий Анатольевич Скоромец). 2014 m. kovo mėn. Rusijai neteisėtai aneksavus Krymą I. K. dirbo „Gazprom Neft“ antrinėje įmonėje. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. „Gazprom Neft“ taiko sankcijas Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV. Taip pat sankcijas šiai įmonei taiko – Ukraina, Šveicarija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija. „Gazprom Neft“ generalinis direktorius – A. D. (rus. Александр Валерьевич Дюков). Jam tarptautines sankcijas taiko Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Zelandija dėl to, kad jis vadovauja valstybinei įmonei, gaudamas naudos iš Rusijos vyriausybės arba ją remdamas, yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo bendražygiams. Pareiškėjas, jau gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nenutraukė ryšių Rusijoje. Atkūrus archyvinius internetinės svetainės ilyakholodnov.com duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad iki 2022 m. sausio 22 d. Pareiškėjo asmeninėje informacijoje minima, kad jis yra „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris, Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo specialybės (MBA) dėstytojas. Šiuo metu Pareiškėjo asmeninėje informacijoje likęs tik apibūdinimas – stambios korporacijos korporatyvinis treneris. Tarp jo klientų taip pat yra „Gazprom Neft“. Iki dabar Pareiškėjas yra Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Verslo administravimo specialybės (MBA) kviečiamas dėstytojas ir ekspertas, kuris įvardijamas kaip „Gazprom Neft“ antrinės įmonės marketingo vadovas ir „Gazprom Neft“ korporatyvinis treneris. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema. Rusijos žvalgybos tarnybos valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose kuria užverbuotų asmenų (agentų) tinklą. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos – žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko, ypač, kai Rusijos piliečiai išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD duomenimis, Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnių galimybių rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Atsižvelgdamas į šiame rašte išdėstytą informaciją, VSD vertina, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, išsiųsti jį iš šalies ir įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

2023 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimas1, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 28 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad vertinant Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kurios galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Jis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki šiol įdarbintas UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“. 2021 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas), priėmė sprendimą Nr. 21S23888, kuriuo nusprendė Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi 3 metams. 2021 m. rugsėjo 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas iki 2024 m. rugsėjo 28 d. Anksčiau Pareiškėjui leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė M. K. turi leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Anksčiau M. K. leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo duktė Rusijos Federacijos pilietė I. K., gim. 2017 m., turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, Pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos Pareiškėjui leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

2023 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimas2, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Nurodyta, kad vertinant Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kurios galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Jis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki šiol įdarbintas (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas), priėmė sprendimą Nr. 21S23888, kuriuo nusprendė Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi 3 metams. 2021 m. rugsėjo 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas iki 2024 m. rugsėjo 28 d. Anksčiau Pareiškėjui leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė M. K. turi leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Anksčiau M. K. leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo duktė Rusijos Federacijos pilietė I. K., gim. 2017 m., turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). Migracijos departamento vertinimu, Pareiškėjui uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos Pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Įvertinus UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog Pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad Pareiškėjo šeimos nariams bus sprendžiamas turimų leidimų laikinai gyventi panaikinimo klausimas, nes Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra panaikintas ir jam uždraustina atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administacinis teismas (toliau-LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1 ir Sprendimą2, vadovavosi 2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD rašte „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536 pateikta informacija apie Pareiškėjo darbą Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, tikimybę būti išnaudotam Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536 apie tai, kad Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankius sprendimus, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek sprendimų turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Migracijos departamentas vadovavosi VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD raštu „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Rusijoje ir vykdytą veiklą, gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – Pareiškėjo darbas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, turėti ir šiuo metu palaikomi ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą1, nes VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD rašte „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536 pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad Pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas daro išvadą, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, jog Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nors Pareiškėjas bando savo eitas pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ pavaizduoti kaip mažai reikšmingas, tačiau iš Pareiškėjo užpildyto klausimyno matyti, kad jis ilgą laiką ėjo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ tarptautinio marketingo (rinkodaros) vadovo pareigas, ir tai savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamų Sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie Pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad ėjo santykinai žemas pareigas, jokių svarbiu sprendimų įmonės valdymo klausimais nepriiminėjo, teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su išėjimu iš Rusijos įmonės „Gazpromneft Lubricants“ ryšiai nutrūko ir jų negali būti po trejų metų, tačiau, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvę kolegos) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia Pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo 2020 m. liepos 10 d., kada Pareiškėjas išėjo iš darbo Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“ yra praėję nedaug laiko. Pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2020 m. liepos dirbo ir užėmė pareigas Rusijos įmonėje „Gazpromneft Lubricants“, kuri yra „Gasprom Neft“ dukterinė įmonė, priklausanti Rusijos koncernui „Gasprom“ – Rusijos gamtinių dujų monopolininkui, Rusijos valstybės valdomam ir kontroliuojamam koncernui, generuojančiam didelę dalį Rusijos šalies biudžeto pajamų, vienam svarbiausių Rusijos valstybinių subjektų. Pabrėžtina, kad Rusijos koncernas „Gasprom“ kasmet aptariamas viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose. Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie Pareiškėjo turėtus ir šiuo metu palaikomus ryšius su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla, kurie nebuvo niekaip paneigti ir kad Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą palaiko Ukrainą, ukrainiečius, prisideda prie paramos Ukrainai akcijų, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą teismui panaikinti Sprendimą1.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo1 nei Pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes Pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad Pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo1 turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą2, kuriuo nuspręsta uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo2 priėmimo dienos penkerius metus.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą̨ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų̨ vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų̨ vertinimo tvarka. Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas Sprendime2 įvertino tiek VSD 2023 m. rugpjūčio 3 d. VSD raštu „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-8536 nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą uždraudimo terminą, tiek Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kurios galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Jis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki šiol įdarbintas UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“. 2021 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas), priėmė sprendimą Nr. 21S23888, kuriuo nusprendė Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi 3 metams. 2021 m. rugsėjo 28 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo laikas iki 2024 m. rugsėjo 28 d. Anksčiau Pareiškėjui leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė M. K. turi leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Anksčiau M. K. leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjo duktė Rusijos Federacijos pilietė I. K., gim. 2017 m., turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugsėjo 28 d., išduotą vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi)) ir nusprendė 60 mėnesių uždrausti Pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui. Taigi Pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia Pareiškėjo teises ir kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 5 metų termino teisingumu ar proporcingumu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas