- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- eA-2097-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03581-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Milda Vainienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 6 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimus ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 1986 metų. Kadangi pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje galiojimo terminas ėjo į pabaigą, jis 2022 metų pabaigoje pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo. Pareiškėjas, 2023 m. kovo 6 d. prisijungęs per MIGRIS sistemą gavo Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S23703 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. kovo 15 d. per MIGRIS sistemą buvo pateikta informacija, kad priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimą (toliau – ir Sprendimas dėl nutraukimo).
2.2. Migracijos departamentas daro prielaidą, kad pareiškėjas gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, todėl Migracijos departamento nuomone, nors pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir dirbo daugiau nei 30 metų, visi jo šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tokios spėjamos prielaidos buvimas yra pakankamas ir proporcingas pagrindas panaikinti asmens turimą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Toks Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas paremtas prielaidomis ir spėjimais, nesuderinamas su Lietuvos ir Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu.
2.3. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 1986 metų, kai baigęs mokslus Tomske įgijo fizikos inžinieriaus kvalifikaciją, eksperimentinės branduolinės fizikos specializaciją ir atvyko dirbti į Ignalinos atominę elektrinę (toliau – ir IAE). Pareiškėjas, gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje jau daugiau nei 30 metų, čia sukūrė šeimą, stiprius socialinius, ekonominius ryšius, didžioji jo gyvenimo dalis prabėgo Lietuvoje. Pareiškėjas Lietuvoje užaugino du vaikus, kurie jau yra pilnamečiai, turi savo vaikų. Nuo 1993 metų (kai buvo nustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas) pareiškėjas turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir turėjo nuolatinio gyventojo statusą iki pat skundžiamo Sprendimo priėmimo. Uždarius IAE pareiškėjas neteko darbo ir negalėjo surasti jo pagal kvalifikaciją, todėl 2016 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), kurioje užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjui teko iš esmės keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą ir asmeninio, šeimyninio gyvenimo sąlygas, įpročius, bendravimo įpročius. Pasibaigus sutarčiai (duomenys neskelbtini), pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje techninio direktoriaus pavaduotoju radiacinei saugai ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui. Kitose valstybėse įsidarbinti objekte, kuris yra susijęs su branduoline energetika, yra sudėtinga, kadangi paprastai dirbant tokiuose objektuose ir užtikrinant saugą yra reikalaujama gerai mokėti tos valstybės kalbą. Todėl iš esmės pareiškėjo darbo paieškos buvo apribotos tomis valstybėmis, kuriose komunikavimas elektrinėje vyktų jam suprantama kalba.
2.4. Baigus darbus, kai jau bus galima išeiti į pensija, ar net anksčiau, pareiškėjas planavo toliau nuolat gyventi Lietuvoje, kur gyvena jo vaikai ir anūkai, kur praėjo jo didžioji gyvenimo dalis. Visi pareiškėjo šeimos nariai, t. y. sutuoktinė, 3 vaikai ir 2 anūkės yra Lietuvos piliečiai. Vyresnieji vaikai ir anūkės gyvena Lietuvoje. Lietuvoje gyvena ir sutuoktinės mama, kuriai šiuo metu yra 82 metai ir kurią reikia lankyti, nes jai vis dažniau reikalinga pagalba. Kai pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), vėliau pas jį atvyko ir jo sutuoktinė bei jų nepilnametis sūnus. Pareiškėjo sutuoktinė kartu su sūnumi planuoja grįžti gyventi į Lietuvą po 2022-2023 mokslo metų (į (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiu sūnumi vykti neplanuoja, kadangi ten vaikui būtų sudėtinga užtikrinti mokslų tęsimą). Pareiškėjo sutuoktinė Lietuvoje turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Dirbdamas užsienyje pareiškėjas su savo sutuoktine ir nepilnamečiu sūnumi reguliariai grįždavo į Lietuvą. Pareiškėjui Lietuvoje buvo paskirta kompensacija už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis (dėl darbo IAE). Visos šios aplinkybės Migracijos departamento sprendime net nebuvo vertintos, nebuvo analizuota, kokius ryšius pareiškėjas turi Lietuvoje, nebuvo atsižvelgta, kad su kilmės valstybe pareiškėjas neturi ryšių.
2.5. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštu, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Toks vertinimas paremtas tuo, jog pareiškėjas 2016-2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini) esančioje atominėje elektrinėje (duomenys neskelbtini), kurioje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, o nuo 2022 m. dirba (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje, todėl jis gali būti panaudotas agresyvią politiką vykdančių valstybių jėgos struktūrų, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant operacijoms vykdyti. Sprendime niekuo nepagrindžiamas tokių spėjimų realumas, nenurodyta, kokie pareiškėjo atlikti veiksmai sudaro pagrindą daryti tokią išvadą. Pareiškėjas per visus gyventus Lietuvoje metus neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti bent menkiausią įtarimą, kad jis pavojingas valstybės saugumui. Dar kai dirbo IAE, periodiškai buvo tikrinamas VSD ir dėl jo jokių nesklandumų/įtarimų nekilo. Migracijos departamentas, padarydamas tokią rimtą išvadą, kuri turi didžiulę neigiamą įtaką pareiškėjo gyvenimui, iš esmės sugriauna pareiškėjo gyvenimo planus, net nevertina ir neatsižvelgia, kokios yra pareiškėjo darbo funkcijos, ką jis daro elektrinėje. Pareiškėjo darbas yra techninio pobūdžio, susijęs su elektrinės įrenginių saugaus veikimo užtikrinimu. Pareiškėjas visuomet nurodydavo visą Migracijos departamento prašomą informaciją, užpildydavo klausimynus ir pateikdavo juose prašomus atsakymus. Informacija apie darbus atominėse elektrinėse buvo žinoma Migracijos departamentui ir nebuvo laikoma, kad toks darbas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, paremtas prielaidomis ir spėlionėmis, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas nedirba su jokiomis žvalgybos ar saugumo tarnybomis, nebendradarbiauja ir neteikia jokios informacijos.
2.6. Migracijos departamentas neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas) buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir galiojo iki 2023 m. kovo 13 d. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 24 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-143S (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Migracijos departamentas nurodė vadovavęsis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi paties departamento galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. VSD Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas dalyvauja Rusijos Federacijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“ projektų užsienyje įgyvendinime, šiuose projektuose jis užėmė ir užima atsakingas pareigas. Pareiškėjas 2016–2022 m. dirbo su „Rosatom“ projektu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. jis ėjo šios elektrinės (duomenys neskelbtini) pareigas. (duomenys neskelbtini) projektas buvo įgyvendintas nesilaikant branduolinės saugos reikalavimų. (duomenys neskelbtini) pirmojo bloko eksploatacijos metu šioje elektrinėje įvyko ne vienas incidentas. 2017 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. XIII-451 pripažino Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone statomą branduolinę elektrinę nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už branduolinės saugos klausimus, tiesiogiai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Baltarusijos Respublikoje strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Baltarusijos strateginiuose objektuose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio politikos nepalaikantys asmenys. Ypatingą dėmesį Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos skiria kontroliuoti strateginių objektų darbuotojų ryšius su užsienio valstybėmis, kurias Baltarusijos režimas laiko priešiškomis, keliančiomis grėsmę režimo stabilumui (taip pat ir Lietuva). Beveik neabejotina, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir eidamas atsakingas, su branduoline sauga susijusias pareigas, pareiškėjas turėjo kontaktą su Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Migracijos departamento pateiktame klausimyne pareiškėjas nurodė, kad tokių kontaktų neturėjęs, nors pareiškėjų prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į pateiktus klausimus, įspėjama, kad pateikus netikslią ir neišsamią informaciją ar tikrovės neatitinkančią informaciją, gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi arba vizą, o jeigu tai paaiškės jau išdavus šiuos dokumentus – leidimas gyventi ar viza gali būti panaikinti. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas asmuo.
5. Atsakovas pažymėjo, kad po to, kai pareiškėjas paliko pareigas (duomenys neskelbtini), neatsisakė darbo „Rosatom“ projektuose ir nuo 2022 m. gegužės mėn., nepaisydamas Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą bei žymaus „Rosatom“ vaidmens prisidedant prie Kremliaus režimo stiprinimo, dirba „Rosatom“ projekte, kuris įgyvendinamas (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje. „Rosatom“ akcijų paketas šiame projekte sudaro 99,2 procentų. (duomenys neskelbtini) atominės elektrinės projekte numatyti 4 atominiai blokai. Pirmojo bloko statybos darbai pradėti 2018 m., antrojo ir trečiojo blokų statybos darbai pradėti atitinkamai 2020 ir 2021 m., o ketvirtojo bloko statybos darbai pradėti 2022 m. birželio mėn. Turimais duomenimis, pabaigusi statybos darbus „Rosatom“ antrinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ liks (duomenys neskelbtini) atominės elektrinės savininke ir operatore. Pareiškėjas, dalyvaudamas „Rosatom“ projektuose užsienyje, prisideda prie korporacijos tikslų stiprinant Rusijos režimą ir jo karinę galią įgyvendinimo. Korporacija „Rosatom“ ženkliai prisideda prie Rusijos biudžeto pajamų ir karinės galios vystymo. „Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus funkcionavimą ir generuoja didelę dalį šalies biudžeto pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Korporacija yra atsakinga už Rusijos branduolinių ginklų priežiūrą ir kartu su Rusijos gynybos ministerija bei Rusijos karinėmis pajėgomis užtikrina šalies branduolinio atgrasymo politikos įgyvendinimą, vykdo valstybės gynybos sektoriaus užsakymus. „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidą, užsienio rinkose ir iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Didžiausią „Rosatom“ užsienio pajamų dalį sudaro branduolinių jėgainių statyba – korporacija iš šių projektų gauna apie 4 mlrd. JAV dolerių pajamų per metus. Korporacija „Rosatom“ taip pat tiesiogiai dalyvauja Rusijos kariniuose veiksmuose Ukrainoje. Rusijos karinėms pajėgoms užėmus (duomenys neskelbtini) atominę elektrinę, į ją buvo siunčiami „Rosatom“ darbuotojai. Atsižvelgdamas į visą aukščiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, Valstybės saugumo departamentas vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6. Atsakovo teigimu, ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę.
Šalies argumentai
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. VSD vertinimu, pareiškėjo veikla ir ryšiai nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pasikeitus saugumo situacijai regione, suinteresuoti Rusijos ir Baltarusijos subjektai gali šiais ryšiais pasinaudoti nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
10.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėjo leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 13 d.
10.2. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 24 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-143S, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.
10.3. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S23703, kuriuo panaikino pareiškėjo turėtą Leidimą.
10.4. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. per MIGRIS sistemą informavo pareiškėją apie tai, kad nutraukiama prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimo procedūra.
11. Teismas vertino, kad šiuo atveju svarbu, jog pagal Išvadoje nurodomą informaciją pareiškėjas dalyvauja Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos „Rosatom“ projektų užsienyje įgyvendinime, juose užėmė ir užima atsakingas pareigas. Pareiškėjas 2016-2022 m. dirbo su „Rosatom“ projektu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. buvo šios elektrinės (duomenys neskelbtini). Šis projektas 2017 m. birželio 7 d. įstatymu Nr. XIII-451 pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Teismas sutiko, kad pareiškėjas, dirbęs (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už branduolinės saugos klausimus, tiesiogiai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas taip pat vertino, kad lieka nepaneigtas Išvadoje nurodytas teiginys, kad Baltarusijos strateginiuose objektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Priešingai – ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtinto, kad turėjo praeiti patikimumo patikrą, nes dirbo objekte, kuriam taikomas specialus režimas. Tai rodo, kad Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnyboms nekilo abejonių dėl pareiškėjo patikimumo, taigi tuo pačiu ir lojalumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ir toliau dalyvauja „Rosatom“ projektuose – nuo 2022 m. eina atsakingas pareigas „Rosatom“ kontroliuojamame (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad ir jo sutuoktinė T. V. dirba (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad visos šios aplinkybės rodo, jog „Rosatom“ laiko pareiškėją patikimu asmeniu. Tuo tarpu nėra ginčo, kad Rusijos valstybinė energetikos korporacija „Rosatom“ yra svarbus Rusijos branduolinės energetikos elementas, kaip nurodoma Išvadoje, „Rosatom“ aktyviai talkina Rusijos karinėms pajėgoms, okupavusioms Zaporižės atominę elektrinę. Tuo pačiu visuotinai žinoma, kad Rusijos režimas energetikos sektorių dažnai naudoja kaip spaudimo priemonę kitų valstybių atžvilgiu savo tikslams siekti, taigi ir „Rosatom“ neišvengiamai yra tokios veiklos dalis (įrankis), t. y. naudojama priešiškai Lietuvos valstybei veikla. Teismas nurodė, kad nenuginčytas Išvados teiginys, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie yra lojalūs Rusijos ar Baltarusijos režimams. Pareiškėjo ryšiai ir (ar) ekonominis priklausomumas nuo Rusijos valdžios kontroliuojamų subjektų neabejotinai patvirtina, kad jis gali būti įtakojamas Rusijos ar Baltarusijos saugumo tarnybų ir juo gali būti pasinaudota.
12. Teismas papildomai pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjunga, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tai rodo, kad, reaguojant į iš Rusijos kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių pateikimas į Europos Sąjungą, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę gali būti vertinamos itin jautriai. Šiuo atveju pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat jį sieja aptarti ryšiai su šios šalies valstybės (tuo pačiu valdančiojo režimo) kontroliuojamais subjektais, kurie naudojami kaip įrankiai agresyviai veiklai. Šiuo atveju nereikia įrodyti konkrečių pradėtų planuojamų ar daromų veikų ar įsipareigojimų, o atlikus pareiškėjo veiklos ir ryšių perspektyvinį vertinimą, galima daryti išvadą, kad dėl nustatytų aplinkybių (ryšių) gali kilti grėsmė valstybės saugumui.
13. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas vengė atsakyti į klausimą, ar būtent Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, tik nurodė, kad nėra politikas ir kad karas apskritai nereikalingas. Teismo vertinimu, tai parodo, kad pareiškėjas vengia konfrontacijos su Rusijos režimu, siekia išlikti jam lojalus.
14. Vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuva teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš Lietuvos išvyko 2016 m., kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pats pareiškėjas, jo sutuoktinė ir nepilnametis vaikas taip pat su juo atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) 2016 m., sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas nuo 2016 m. mokosi (lanko mokyklą) (duomenys neskelbtini), šiuo metu pareiškėjas nurodė gyvenąs (duomenys neskelbtini), tačiau nepilnametis vaikas ir sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius 3 metus į Lietuvą pareiškėjas atvykdavo epizodiškai (kelioms dienoms ar dienai). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas turi 2 suaugusius vaikus, kurie yra Lietuvos piliečiai ir gyvena Lietuvoje, pareiškėjas beveik 30 metų yra gyvenęs Lietuvoje, pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Teismas vertino, kad minėtos aplinkybės rodo pareiškėjo socialinius, įskaitant ir šeiminius, ryšius su Lietuva, tačiau akcentavo, jog pareiškėjas ir jo šeima (sutuoktinė ir nepilnametis vaikas) Lietuvoje faktiškai negyvena nuo 2016 m., taigi socialiniai ryšiai iš esmės pasireiškia prieš tai buvusiu ilgalaikiu gyvenimu ir santykiu su suaugusiais vaikais (taip pat ir vaikų vaikais). Šie ryšiai nėra tokie reikšmingi lyginant su keliame grėsme valstybės saugumui. Be to, šie ryšiai galėtų būti palaikomi ir neturint teisės nuolatos gyventi Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad nėra paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jo ryšiai su Lietuva susilpnėjo dėl ekonominių priežasčių (neradęs darbo pagal kvalifikaciją, turėjo išvykti), visgi darė išvadą, kad tai nepaneigia aptartų aplinkybių vertinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad galėjo po 1990 m. pasirinkti ir gauti Lietuvos pilietybę, tačiau pasirinko (duomenys neskelbtini) pilietybę, taigi jis sąmoningai savo pilietiškumą siejo su lojalumu šiai valstybei, o ne Lietuvai. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje 30 metų, per šį laikotarpį, būdamas darbingas ir turėdamas branduolinės fizikos srities aukštąjį išsilavinimą (kas rodo tam tikrus gebėjimus), neišmoko lietuvių kalbos taip, kad galėtų laisvai susikalbėti (teismo posėdžio metu naudojosi vertėjo iš/į rusų kalbą pagalba, paaiškino, kad yra išlaikęs tik I (įžanginio) lygio egzaminą, aukštesnių lygių egzaminų nėra išlaikęs). Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat rodo, kad pareiškėjas nedėjo visų pastangų integruotis Lietuvos visuomenėje.
15. Įvertinęs aptartus socialinius ryšius su Lietuva teismas darė išvadą, kad jie nėra tokio pobūdžio ir masto, kad pagal Konstituciją ar Konvenciją sukurtų pareigą valstybei prisiimti riziką valstybės saugumo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą.
16. Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis pareiškėjui sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas, be to, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti savo argumentus teismui, teismas nurodė neturintis pagrindo konstatuoti, jog priimant Sprendimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas paneigiant pareiškėjo teisę būti išklausytam.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamu teisiniu reguliavimu, t. y. teismas savo sprendimą grindė teisės normomis, skirtomis reguliuoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą ir panaikinimą, nors pareiškėjas R.V. yra nuolatinis gyventojas, turintis leidimą nuolat gyventi, kurį Migracijos departamentas panaikino dėl neva pareiškėjo keliamos grėsmės.
18.2. Teismas neatsižvelgė į nuolatinių gyventojų teisinio statuso reguliavimui taikytinus Europos Sąjungos teisės aktus (t. y. ES Direktyvą Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso įgyvendinimo) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri yra privaloma nacionaliniams teismams, užtikrinant vienodą ES teisės taikymą, ir kurioje yra suformuotos taisyklės taikytinos sprendžiant klausimus dėl nuolatinių gyventojų galimos grėsmės saugumui.
18.3. Teismas pats neatliko EŽTT praktikoje, kuria rėmėsi, nustatyto vertinimo testo nei pagal EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 54273/00; nei pagal 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ūner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ilgalaikiams gyventojams (EŽTT praktikoje angl. settled migrants) yra taikoma platesnė, ne tik šeimos gyvenimo apsauga, bet vertinami ir kiti asmens ryšiai, kurie yra ne mažiau svarbūs.
18.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos 2022 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-948-492/2022, 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5231-968/2020, kuriose yra nurodoma, kad turi būti įvertinti visi asmens reikšmingi interesai (šeimyniniai ryšiai (tiek su nepilnamečiais vaikais, tiek su suaugusiais vaikais bei kitais šeimos nariais), socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai). Sprendime turi būti motyvuotai pagrįsta, kodėl laikoma, jog šie ryšiai mažiau reikšmingi, nei nurodoma keliama grėsmė.
18.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes. Visame teismo sprendime yra akcentuojama, jog pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje dirbo nuo 2016 m. iki 2022 m. (t. y. kai buvo sprendžiamas klausimas dėl neva keliamos grėsmės, nes palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) institucijomis, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nedirbo). Nuo 2022 m. pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) atominėje elektrinėje (akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)), t. y. NATO valstybės strateginiame objekte. Tačiau teismas savo sprendime nepateikė jokio vertinimo, kaip pareiškėjo darbas NATO valstybės narės (duomenys neskelbtini) elektrinėje kelia grėsmę valstybės saugumui.
18.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino integracijos kriterijus. Pasak teismo tai, kad pareiškėjas yra išlaikęs tik I kategorijos lietuvių kalbos egzaminą, rodo, kad pareiškėjas nėra pakankamai integravęsis. Tačiau neaišku, kuo teismas grindžia tokią poziciją, kai I kategorijos egzaminas yra pakankamas tam, kad asmuo patvirtintų savo lietuvių kalbos žinias, kai teikia prašymą dėl Lietuvos pilietybės.
18.7. Teismas netinkamai aiškino teisę būti išklausytam. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje S. M. prieš Préfet de police, Préfet de la Seine-Saint-Denis Nr. C-166/13 pateiktu išaiškinimu, jog teisė būti išklausytam turi būti užtikrinama visuomet, net kai taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas. Teismas nepateikė jokios argumentacijos, kodėl nesivadovauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, kuris privalomas be išimties visiems nacionaliniams teismams ir nacionalinėms institucijoms. Teismas pateikė nuorodas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2021 m. birželio16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021, 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1717-520/2023, tačiau nurodomose bylose sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, o ne dėl nuolatinio leidimo panaikinimo (kuriam taikomos ES direktyvos Nr. 2003/109/EB nuostatos).
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Valstybės saugumo departamentas savo išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui turint leidimą nuolat gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsakovas pažymi, kad ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Migracijos departamento vertinimu, leidimo nuolat gyventi panaikinimas pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamentas taip pat nurodo, kad Įstatymas nenumato jam pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, nes turėdamas leidimo nuolat gyventi savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis.
21. VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. VSD vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateikti argumentai, paneigiantys teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. VSD laikosi pozicijos, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
23. Administracinis ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 6 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nagrinėjamu atveju nenustatė.
25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėjo leidimą nuolatos gyventi Lietuvoje, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 13 d. Pareiškėjas 2022 metų pabaigoje pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 24 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-143S, kuriame nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S23703, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjo turėtą Leidimą, o 2023 m. kovo 15 d. per MIGRIS sistemą informavo pareiškėją apie tai, kad nutraukiama prašymo pakeisti Leidimą nagrinėjimo procedūra.
26. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje be kita ko nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
28. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo sprendimai teisėti ir reikalavimą dėl jų panaikinimo atmetė.
30. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
32. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokio vertinimo nekeičia tiek teismo tiek atsakovo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjo ryšių su Lietuva. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimams dėl procedūrinių taisyklių laikymosi, tame tarpe ir dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam, ir dėl jų plačiau nepasisako.
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.