- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eAN2-381-1121/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01148-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties (toliau – Skundas), kuria netenkintas jo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja Olga Švenčionė 2025 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (past. – ROIK: 25275429519), kuriuo nustatė, kad M. T., 2025 m. birželio 10 d. apie 16.15 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairavo transporto priemonę kai atimta teisė vairuoti, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu. Šiais savo veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14, 16, 20 punktus, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 424 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Minėtu Nutarimu M. T. paskirta: 1) administracinė nuobauda – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda; 2) administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams; 3) įpareigojimas išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje.
2. Apeliantas, nesutikdamas su Nutarimu, apskundė Nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. T. skundą, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) skundo netenkino ir paliko galioti Nutarimą nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo prašymai, paaiškinimai ir argumentai
4. Apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu (toliau – ir Skundas) prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK 424 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 3) panaikinti 2025 m. liepos 1 d. nutarimą ir skirti minimalią baudą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas; 4) netaikyti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) 6 (šešeriems) mėnesiams.
5. Apelianto Skunde dėstoma pozicija dėl galimo teisės į teisingą teismą pažeidimo, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo 2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu perskaityto ir įteikto teismui Apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Nutartyje apie prašymą nepasisakė, esant tokiai situacijai, apeliantas negali suformuluoti apeliacinio skundo.
6. Apeliantas pabrėžia, kad Apeliantas nėra teisininkas, Nutarime esantį tekstą galimai suvokė tiesiogiai (past. Apeliantas tariamai suvokė, kad specialios teisės atėmimas, t. y. teisė vairuoti transporto priemonės 2 mėnesiams, bus taikoma laikotarpyje nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.). Apeliantas teigia, kad tyčios neišklausyti kursų neturėjo, nebuvo aiškiai nurodyta, kad Apeliantas turi išklausyti kursus. Apelianto vertinimu – tai žmogiška klaida. Apeliantas nurodo, kad informacijos apie tai, jog Apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemones – negaudavo.
7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 straipsnio 3 dalį yra ne kas kita, kaip bausmė, žiauri pasekmė (past. Apeliantas nurodo, kad neteks darbo), kuri Apeliantą kankina, žemina ir pažeidžia jo orumą. Apeliantas mano, kad tai antra bausmė už tą patį pažeidimą.
8. Pasak Apelianto byloje yra nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas rašo, kad savo veiksmus vertina kritiškai, dėl jų gailisi, iškart po pažeidimo užfiksavimo užsiregistravo į kursus ir juos baigė. Apeliantas papildomai nurodo, kad yra nebaustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už KET pažeidimus esu sumokėjęs. Teisė vairuoti Apeliantui būtina dėl darbo, nes pajamas gauna tik iš darbinės veiklos UAB „K“, kaip darbuotojas, charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad net nuo 2023 m. birželio 3 d. nesinaudojo telefonu vairuodamas automobilį, savo veiksmais nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę. Apeliantas mano, kad dirbdamas sumokės valstybei mokesčius, nestovės darbo biržoje ir negaus pašalpos iš valstybės. Apelianto manymu, aptartų aplinkybių visuma, rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis, ne tyčinis ir padarytas ne sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
9. Susipažinęs su 2025 m. spalio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus atsiliepimu, Apeliantas 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė paaiškinimą, kuriame prašė teismo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, perkvalifikuoti veiką iš ANK 424 straipsnio 4 dalies į ANK 424 straipsnio 1 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl normų atitikties Konstitucijai. Paaiškinime Apeliantas teigia, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 2 (dvejiems) mėnesiams – turėjo aiškų terminą nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl po šios datos teisės atėmimas nebegaliojo, o vairavimas 2025 m. birželio 10 d. laikytinas vairavimu su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimu, o ne be teisės vairuoti. Papildomų vairavimų mokymų neišklausymas nėra atskira atsakomybė pagal ANK, todėl veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad teisė vairuoti grąžinama tik baigus papildomus mokymus, prieštarauja ANK 417 straipsnio 8 daliai, kurioje teisės atėmimo terminas aiškiai ribotas ir nėra siejamas su kursų išklausymu. Atsižvelgiant į tai, kad už sveikatos patikrinimo neatlikimą ar pasibaigusį pažymėjimą taikoma tik 30-50 Eur bauda, tuo tarpu už neišklausytus kursus – griežtesnė sankcija, toks reguliavimas pažeidžia proporcingumo principą. Be to, valstybė nesukūrė mechanizmo užtikrinti realų teisės atėmimo įvykdymą (vairuoto pažymėjimas fiziškai nepaimamas), todėl negalima antrą kartą bausti už tai, kad pamiršo išklausyti kursus. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teiginys, jog Apeliantas sąmoningai vairavo žinodamas, kad jo teisė vairuoti nėra grąžinta nustatyta tvarka, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nei 2023 m. spalio 3 d., nei 2024 m. balandžio 22 d., nei 2024 m. rugpjūčio 7 d. fiksuotų administracinių nusižengimų metu Apeliantui nebuvo pranešta ar kitaip žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, o už šiuos nusižengimus baudos už vairavimą be teisės nebuvo skirtos. Byloje nenustatyta, jog Apeliantas būtų veikęs tyčia ar siekęs pažeisti teisės normas – priešingai, byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažinimo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas iškart po pažeidimo užfiksavimo ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti – užsiregistravo ir baigė papildomus vairuotojų kursus, už kuriuos sumokėjo 97 Eur. Be to, nebaustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už KET pažeidimus sumokėjęs. Apeliantas pažymi, kad 2023 m. birželio 29 d. priimtu nutarimu jam buvo paskirta 75 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams (nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.), nes jis laiku nesumokėjo anksčiau paskirtos 60 Eur baudos. Apeliantas nurodo, kad baudos nesumokėjo dėl paprasto žmogiško aplaidumo (pamiršimo), o ne tyčios, ir jam nebuvo aišku, jog dėl šios priežasties bus taikomas teisės vairuoti atėmimas. Apeliantas pažymi, kad nutarime paskirtos poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo – įgyvendinimas nėra užtikrinamas valstybės institucijų, nes vairuotojo pažymėjimas fiziškai nepaimamas, o visą atsakomybę už įvykdymą faktiškai perkelia pačiam asmeniui. Dėl to nubaudus asmenį antrą kartą už tos pačios priemonės neįvykdymą, pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai
10. 2025 m. spalio 9 d. atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius (toliau – Institucijos atstovas), prašo M. T. skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą.
11. Atsiliepime nurodoma, kad Apeliantas 2025 m. birželio 10 d. apie 16.15 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, nepasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu, vairavo automobilį „KIA CEED“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo atimta vairuoti transporto priemones. Be to, vairavo ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tuo pažeisdamas KET 14, 16 ir 20 punktuose nustatytus reikalavimus. Institucijos atstovo teigimu, apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, Apelianto teiginiai, kad administracinio poveikio priemonė per griežta, o nusižengimas padarytas dėl „žmogiškos klaidos“ nepagrįsti. Institucija paskyrė Apeliantui minimalų įstatyme numatytą terminą, todėl poveikio priemonė yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Institucijos atstovas tvirtina, kad Apeliantas sąmoningai vairavo, žinodamas, jog Apelianto teisė vairuoti nėra grąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Apeliantas pamiršo išklausyti papildomus kursus, nėra išimtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, o argumentai dėl darbo ir gyvenamosios vietos sunkumų su veikos pavojingumu nesusiję, todėl nesudaro teisinio pagrindo poveikio priemonės švelninti. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei pagrįstai pripažino, kad Institucijos Nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
M. T. apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl vėlesni paaiškinimai nepatenka į skundo ribas.
12. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu, įvertinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią bylos eAN2-381-1121/2025 medžiagą, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai netenkino ir atmetė Apelianto skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažinta, jog M. T. padarė KET ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 424 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Apeliantui paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams – proporcingos, ne per griežtos ir konstatuotos pagrįstai.
13. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ANK 424 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims. Skunde teigia, kad tariamai negali suformuluoti apeliacinio skundo. Apeliantas mano, kad dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas turėtų tenkinti apelianto prašymą panaikinti skundžiamą nutartį. Pasak apelianto jis nėra teisininkas, tekstą suvokia tiesiogiai, tyčios neišklausyti kursų neturėjo, apeliantui nebuvo aiškiai nurodyta, kad jis turi išklausyti kursus, informacijos apie tai, jog Apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemones – negaudavo. Apelianto vertinimu – tai žmogiška klaida.
14. Pagal ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Teismas atmeta Apelianto argumentą kaip nepagrįstą todėl, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokole nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tinkami išaiškino apeliantui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio įrašą pažymi, kad apeliantas suprato, jog turėjo teisę pasisamdyti advokatą. Taigi apeliantas turėjo realią galimybę pasinaudoti ANK suteikiamomis teisėmis. Į teisėjos klausimą ar apeliantas suprato teisėjos išaiškintas teises ir pareigas, apeliantas atsakė: „supratau“ (2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 sek. – 1 min. 02 sek.). Be to, bylos nagrinėjimo metu, apeliantas patvirtino, kad atstovaus pats save (2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 17 sek. – 1 min. 24 sek.). Teismas, vykdydamas teisingumą, veikia nešališkai (Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 3 straipsnis), klauso tik įstatymo ir neturi pareigos formuluoti apeliantui palankius procesinius prašymus. Kita vertus, apeliantas nepateikė argumentų paaiškinančių, dėl kokių teisinių priežasčių 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams pagal Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį yra ne kas kita, kaip bausmė, kuri apeliantą kankina, žemina ir pažeidžia jo orumą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas apeliantas suprato, konkretaus, teisiniais argumentais suformuluoto prašymo teismui nepateikė, tačiau priėmė sprendimą gintis pats, darytina išvada, kad tokiais veiksmais ar neveikimu, apeliantas prisiėmė visas iš tokio sprendimo (dalyvauti teisminiame procese be advokato) išplaukusias ir kilusias teisines pasekmes.
15. Deklaratyvaus pobūdžio apelianto teiginys dėl galimo teisės į teisingą teismą pažeidimo nepagrįstas, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo veiksmus teisės į teisingą teismo pažeidimo prasme. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie minėtą apelianto argumentą nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nenumato atsakomybės ir sankcijų išvengimo už padarytus administracinius nusižengimus dėl „žmogiškos klaidos“. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad informacijos apie tai, jog apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemones negaudavo – nepasitvirtino. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama asmeniui, iš kurio ši teisė buvo atimta pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ). Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą (SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis).
17. Apelianto argumentai, kad savo veiksmais nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę ir, kad aptartų aplinkybių visuma, tariamai rodo mažesnį apelianto padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą, kad padarytas apelianto pažeidimas buvo atsitiktinis, ne tyčinis ir padarytas ne sąmoningai ignoruojant teisės aktų reikalavimus, neatleidžia apelianto nuo ANK nustatytos atsakomybės. Kita vertus, apeliantas Skunde pats pripažįsta, kad 2023 m. birželio 3 d. buvo padaręs analogiško pobūdžio pažeidimą ir kad 2023 m. birželio 29 d. nutarimu, apeliantui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 (dviem) mėnesiams).
18. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti ANK nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti ANK nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-1-976/2024, Nr. 2AT-29-594/2024, Nr. 2AT-3-813/2025).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 424 straipsnio 1 dalyje ar ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų sudėtys yra formalios, atsakomybė pagal minėtus straipsnius vairuotojams kyla vien už jų padarymą. Tokius veiksmus įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingus ir baustinus, todėl aptariamos dispozicijos nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybių.
20. Apeliantas Skunde nurodo, kad pamiršo sumokėti baudą, 2023 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas ir paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė specialios teisės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams. Apeliantas argumentuoja, kad Institucijos Nutarimu paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams yra antra bausmė už tą pati pažeidimą. Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra pažymėjęs tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas principas non bis in idem (lietuviškai, negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas pakartotinumo institutas; šis institutas apima ir tokį teisinį reguliavimą, kai asmeniui, vėl padariusiam tos pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidusiam tą pačią ar kitą įstatyme nurodytą tos pačios teisės šakos normą, ta aplinkybė, kad šis teisės pažeidimas yra padarytas pakartotinai (taigi liudija, kad tas asmuo yra labiau linkęs nepaisyti teisės reikalavimų) yra inkriminuojama kaip aplinkybė, dėl kurios asmuo už šį vėl padarytą teisės pažeidimą gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn tos pačios rūšies teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimas byloje Nr. KT133-N10/2020).
21. Apeliantas prašo panaikinti 2025 m. liepos 1 d. Institucijos Nutarimą ir skirti apeliantui minimalią baudą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš tiesų, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Tačiau šiuo atveju, pirmiau paminėta teisės norma netaikytina.
22. Institucijos Nutarime, Olga Švenčionė, vadovaudamasi ANK 34 straipsniu, ANK 38 straipsniu, atsižvelgiant į apelianto padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, už apelianto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 424 straipsnio 1 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus apeliantui paskyrė 450 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams. Be to, apeliantui Nutarimu paskirtas įpareigojimas išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje. Apeliantas argumentuoja, kad savo veiksmus vertina kritiškai, dėl jų gailisi, iškart po pažeidimo užfiksavimo užsiregistravo į kursus ir juos baigė, kad yra nebaustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už KET pažeidimus sumokėjęs, teisė vairuoti apeliantui būtina dėl darbo UAB „K“, apeliantas kaip darbuotojas, charakterizuojamas teigiamai (past. kartu su Skundu apeliantas pateikė UAB „K“ charakteristiką), kad dirbdamas sumokės valstybei mokesčius, nestovės darbo biržoje ir negaus pašalpos iš valstybės.
23. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda ANK nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų.
24. Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir nuodugniai įvertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę. Neprieštaraujama, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Sutiktina, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taip pat sutiktina, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2AT-17-697/2025). Apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos atstovo argumentams, kad apeliantas sąmoningai vairavo, žinodamas, jog apelianto teisė vairuoti nėra grąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad apeliantas pamiršo išklausyti papildomus kursus, nėra išimtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, o argumentai dėl darbo ir gyvenamosios vietos sunkumų su veikos pavojingumu nesusiję, todėl nesudaro teisinio pagrindo poveikio priemonės švelninti. Apygardos teismas neprieštarauja skundžiamoje nutartyje nurodytai kasacinio teismo praktikai, kad tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šioje byloje nenustatyta ekstraordinarių aplinkybių dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl, naikinti skundžiamą Institucijos Nutarimą nėra jokio – nei teisinio nei faktinio – pagrindo.
26. Konstatuotina, kad apeliantui paskirtos sankcijos, t. y. 450 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams yra proporcingos apelianto padarytiems administraciniams nusižengimams, nėra per griežtos ir atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Todėl, nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo šešeriems mėnesiams) netaikyti. Institucija, Nutarimu paskirdama M. T. 450 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams, teisės pažeidimų nepadarė. Materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų nepadarė ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apelianto bylą, skundą bei priimdamas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Todėl, apelianto skundo reikalavimai panaikinti 2025 m. liepos 1 d. Nutarimą, panaikinti skundžiamą 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį, skirti apeliantui minimalią baudą pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti apeliantui administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) 6 (šešeriems) mėnesiams ir kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetami kaip nepagrįsti.
27. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, įvertinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią bylos Nr. eAN2-381-1121/2025 medžiagą, patikrinus skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų, pagrįstai netenkino ir atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir paliko galioti Institucijos priimtą Nutarimą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.