Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auginsta“ kreditoriaus T. V. pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auginsta“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys – S. J., D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Auginsta“ kreditorius T. V. prašo pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad atsakingais dėl BUAB „Auginsta“ tyčinio bankroto asmenys yra buvęs bendrovės vadovas D. S. ir akcininkas, buvęs darbuotojas, S. J.

2. Pareiškimas ir rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Nurodė, kad BUAB „Auginsta” prie bankroto buvo privesta tyčia, ją sąmoningai blogai valdant, bloginant jos finansinę padėtį ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

2.2. BUAB „Auginsta“ tapo nemokia 2021 m. gruodžio 31 d., bendrovės finansiniai rodikliai atsižvelgiant į tolimesnius metus tik blogėjo iki nemokumo bylos iškėlimo. Nuo 2021 metų balanso sudarymo UAB „Auginsta“ mokumas su kiekvienais metais mažėjo ir buvusiam vadovui nuo 2021 m. gruodžio 31 d. buvo žinoma apie vadovavimą nemokiai įmonei, ko pasekoje netinkamas veikimas nesikreipiant dėl nemokumo bylos kėlimo po minimos datos ir vykdant veiklą nepaisant finansinių rodiklių užtraukia atsakomybę prieš kreditorius. Nepaisant to, jog kiekvienais metais bendrovės finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, UAB „Auginsta“ vadovas D. S. ir akcininkas S. J. pažeidė ir imperatyvią pareigą atkurti nuosavą kapitalą. Buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas (kuris bendrovėje užėmė gamybos vadovo pareigas) neatliko jokių veiksmų atkurti nuosavą kapitalą ir tokiu būdu taisyti bendrovės finansinę padėtį, o priešingai – ją toliau blogino.

2.3. BUAB „Auginsta“ piniginės lėšos, kaip pinigai kasoje, buvusio vadovo buvo dėsningai pasisavinamos nuo 2021 metų iki nemokumo bylos iškėlimo teisme.

2.4. BUAB „Auginsta“ vadovas D. S. ir akcininkas S. J. yra susiję ir veikė kaip bendrininkai, siekdami pasipelnyti ir neteisėtais veiksmais gauti naudą kreditorių sąskaita. S. J. dalyvavo tiesioginiame bendrovės valdyme ir kaip akcininkas, ir kaip gamybos vadovas. Šiuos faktus patvirtina tai, kad UAB „Auginsta“ nemokumo byloje patvirtintas ir S. J. kreditorinis reikalavimas. S. J. ir D. S. iš anksto sutarę siekė gauti ir gavo materialinę naudą UAB „Auginsta“ sąskaita išankstiniais tyčiniais veiksmais. S. J. būdamas šimtaprocentinis akcininkas ir vadovaujantis darbuotojas tikrai turėjo ir žinojo apie bendrovės finansines problemas jau nuo 2021 metų, bet ne tik nesiėmė jų spręsti, kaip akcininkas, atstatant bendrovės mokumą, priimant, kaip akcininkui sprendimus dėl naujo vadovo paskyrimo, ar nemokumo bylos iniciavimo ne teismo tvarka nuo 2021 metų.

2.5. Sutartinais veiksmais tarp BUAB „Auginsta“ vadovo ir akcininko buvo vykdoma piniginių lėšų pasisavinimo schema iš UAB „Lapis“ išvengiant privalomųjų mokesčių pinigines lėšas išimant iš UAB „Lapis“ banko sąskaitos iš anksto žinant, kad piniginės lėšos nebus grąžinamos. UAB „Lapis“ yra suteikęs paskolų BUAB „Auginsta“ bendroje 6 850 Eur sumoje. Analizuojant paskolų sutartis nustatyta, kad UAB „Lapis“ suteikė beprocentines paskolas, paskolų sutartis pasirašė S. J. ir D. S., piniginėms lėšoms patekus į UAB „Auginsta“ D. S. nesant jokio kito paaiškinimo per bendrovės kasą išėmė ir perdavė akcininkui. Sutartinius veiksmus patvirtina tai, kad UAB „Lapis“ neteikė kreditorinio reikalavimo UAB „Auginsta“ nemokumo byloje. UAB „Lapis“ vadovas ir UAB „Auginsta“ darbuotojas S. J. nesiėmė nemokumo bylos kėlimo ar kitų aktyvių veiksmų dėl skolos atgavimo, kaip įžvalgus ir visą situaciją žinantis abiejose įmonėse vadovas.

2.6. Sutartinais veiksmais tarp UAB „Auginsta“ vadovo ir akcininko atliktas įskaitymas 2023 m. gegužės 2 d. dėl 4200 Eur sumos, kurią UAB „Lapis“ buvo skolingas UAB „Auginsta“. Trišaliu įskaitymu, kurį patvirtino UAB „Auginsta“ vadovas ir akcininkas, buvo pažeistas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, suteikiant pirmumą UAB „Generalinė Ranga“.

2.7. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir/arba apgaulingai, nemokumo administratorei neperduoti bendrovės veiklos ir buhalteriniai dokumentai už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam vadovui skirta 200 Eur bauda, ko pasekoje užkirsta galimybė patikrinti bendrovės sudarytus sandorius už 36 kalendorinius mėnesius ir nustatyti tikrąsias bankroto priežastis.

2.8. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog vien tik kreditoriai, pateikę atsiliepimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir nurodę sutarčių numerius, bei piniginių lėšų pervedimą UAB „Auginsta“ laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 1 d. pagal baldų gamybos ir montavimo sutartis UAB „Auginsta“ pervedė 21129,30 Eur. Tai nėra galutinė minimo laikotarpio UAB „Auginsta“ iš kreditorių surinktų piniginių lėšų suma. Atkreipė dėmesį, kad S. J., kaip UAB „Auginsta“ gamybos vadovas žinojo apie bendrovės prisiimtas prievoles, kurios nebuvo įvykdytos iki nemokumo bylos iškėlimo. UAB „Auginsta“ būdama prievolės skolininkė, 2023 m. vasario 28 d. su S. J. atstovaujama UAB „Lapis“ pasirašė baldų gamybos sutartį, kuri įvykdyta visa apimtimi, kai sutartys su kitais kreditoriais nebuvo vykdomos nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Tokiu būdu sudaryta pirmumo eilė akcininko bendrovės UAB „Lapis“ interesams tenkinti.

5. Atsiliepimas ir rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. Sutiko su pareiškėjo nurodytu bendrovės nemokumo momentu (2021 m. gruodžio 31 d.), kai bendrovės įsipareigojimai pradėjo viršyti bendrovės turtą. Visa tolimesnė bendrovės veikla buvo nukreipta ne į mokumo atkūrimą, o į dėsningą ir nuoseklų bendrovės turtinės padėties bloginimą bendrovės kreditorių sąskaita. Bendrovės nuosavas kapitalas nuosekliai mažėjo nuo 2021 m. gruodžio 31 d., žymiai išaugo bendrovės kreditorių reikalavimų sumos (nuo 18 235 Eur 2021 m. iki - 135 122 Eur 2023 m. rugsėjo 13 d.).

5.2. Tai, kad buvo vėluojama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir bankrotas pripažintinas tyčiniu, patvirtina ir tai, kad bendrovė buvo pradelsusi atsiskaityti su savo darbuotojais.

5.3. Pažymėjo, kad dėl vėlavimo inicijuoti bendrovės bankroto bylą kaltas ir bendrovės akcininkas S. J. Nurodė, jog bendrovės nuosavas kapitalas tapo buvo neigiamas jau 2021 m. gruodžio 31 d. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 str. 3 d., 59 str. 10, 11 d., bendrovės akcininkas S. J. turėjo: priimti sprendimą dėl bendrovės nuostolių padengimo savo papildomais įnašais (per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 30 d. (t. y. terminas eiliniam akcininkų susirinkimui sušaukti)); arba priimti sprendimą likviduoti bendrovę. S. J. nepriėmė nei vieno iš ABĮ nurodytų sprendimų, nors jam, bendrovės darbuotojui ir akcininkui, bendrovės finansinė būklė turėjo ir galėjo būti žinoma. S. J. žinojo apie prastą bendrovės finansinę padėtį, ką patvirtina ir jo finansinis reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau jis nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų bendrovės mokumui atkurti, o taip pat – nepriėmė jokio akcininko sprendimo, kuriuo bendrovės vadovas būtų įpareigotas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

5.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 buvo nustatytas šiai bylai reikšmingas prejudicinis faktas, kad D. S. neperdavė nemokumo administratorei grynųjų pinigų, bankroto bylos iškėlimo metu buvusių bendrovės kasoje, taip padarydamas bendrovei 42 563,82 Eur žalą. Dar daugiau – tai, kad iššvaistytas bendrovės turtas buvo apskaitomas kaip realiai esantis bendrovėje (žr. Bendrovės balansą 2023 m. rugsėjo 13 d.), reiškia tai, kad bendrovės finansinė atskaitomybė buvo fiktyvi, o bendrovės balanse buvo apskaitomas ir nurodomas realiai nebeegzistuojantis turtas. Todėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022-2023 metus laikytini neteisingais (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.), kas yra savarankišku tyčinio bankroto požymiu. Be to, 2022 m. finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registro tvarkytojui iš viso nebuvo pateikta. Už bendrovės lėšas buvo įsigyjamas su jos veikla nesusijęs turtas, kuris po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei neperduotas.

5.5. Bendrovės turtas žymiai viršija bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, bendrovė keliant bankroto bylą nebeturėjo jokio turto.

5.6. Bendrovė sudarė nuostolingus, kreditorių teises pažeidžiančius sandorius su susijusiu juridiniu asmeniu, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu (JANĮ 70 str. 1 d., 2 d. 1 p.). 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Lapis“, kurio vadovu ir akcininku yra S. J. ir bendrovė, pastarajai jau esant nemokiai sudarė tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį. Tokiu būdu, lyginant su kitais kreditoriais, S. J. kontroliuojama ir valdoma UAB „Lapis“ 4 000 Eur suma, pažeidžiant kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą, patenkino savo reikalavimą į bendrovę. Tokiu būdu buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės (CK 6.66 str.); prioritetas patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, lyginant su kitais bendrovės kreditoriais, buvo suteiktas S. J. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio sandoriui, be kita ko, taikytina CK 6.67 str. numatyta nesąžiningumo prezumpcija. Tai, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki, žinojo ne tik bendrovės vadovas, bet jos akcininkas S. J. Atsižvelgiant į tai, dėl bendrovės tyčinio bankroto kalti tiek buvęs bendrovės vadovas D. S., tiek bendrovės akcininkas S. J.

5.7. Nesutiko su suinteresuoto asmens S. J. teiginiais, kad jis ir UAB „Lapis“ gelbėjo bendrovę. Tokie teiginiai nepagrįsti, ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirma, bendrovė, veikdama kaip gamintojas, visiškai įvykdė įsipareigojimus UAB „Lapis“ (veikusiai kaip užsakovas) pagal rangos sutartį Nr. 2023/02/28-1, ir sutartis buvo įvykdyta 2023 m. balandžio 28 d. Kreditorė atkreipė dėmesį, kad tiek jos, tiek visos eilės kitų kreditorių reikalavimai kyla iš to, kad bendrovė kreditoriams nevykdė įsipareigojimų pagal rangos sutartis. Be to, bendrovė buvo praleidusi visus įmanomus rangos sutarčių įvykdymo šiems kreditoriams terminus. Taigi, pateikta rangos sutartis ir jos vykdymas liudija, kad bendrovė, veikdama per savo vadovą ir akcininką suteikinėjo prioritetą susijusiam asmeniui UAB „Lapis“ ir selektyviai pasirinko vykdyti tik sutartis su susijusiu asmeniu, kas laikytina tyčinio bankroto požymiu. Be to, kadangi UAB „Lapis“ ir bendrovė yra susiję asmenys, remiantis CK 6.67 str., jų (o ir jų atstovų) veikimas pripažintinas nesąžiningu (nesąžiningumas preziumuotinas). Kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė ir paskolos grąžinimu UAB „Lapis“ net nesuėjus paskolų grąžinimo terminams. Nemokumo administratorė su atsiliepimu pateikė bendrovės banko sąskaitos išrašus, kuriuose yra atvaizduotos bankinės operacijos susijusios su bendrovės vykdyta veikla bei su UAB „Lapis“. 2023 m. kovo 9 d. bendrovė sumokėjo UAB „Lapis“ 2 900 Eur sumą, nurodydama, kad mokėjimo paskirtis „Paskolos grąžinimas“. Su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktose sutartyse nurodytas paskolos grąžinimo terminas mokėjimo metu nebuvo suėjęs. Vadinasi, ir šiuo atveju, bendrovė pasirinko prievoles vykdyti selektyviai pasirinktam kreditoriui – susijusiam asmeniui UAB „Lapis“, taip suteikdama pirmenybės teisę į reikalavimų patenkinimą lyginant su kitais kreditoriais. Taigi, byloje pateikti papildomi įrodymai tik patvirtina, kad bendrovės bankrotas laikytinas tyčiniu, o atsakomybė už tyčinį bankrotą tenka būtent suinteresuotiems asmenims D. S. ir S. J.

7. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Nurodė, kad apskaičiavusi D. S. padarytos žalos dydį, nemokumo administratorė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 43 214,95 Eur žalos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 priteisė iš D. S. 43 214,95 Eur nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (43 214,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. balandžio 11 d. Taigi laikytina, kad kreditorių interesai buvo apginti priteisus BUAB „Auginsta“ naudai žalą iš įgaliojimų netekusio vadovo. Pažymėjo, kad antstolis neišieškojo jokių piniginių lėšų iš D. S. vykdomojoje byloje, o bankroto procese reikalavimo teisė į D. S. buvo parduota pagal kreditorių nustatytą tvarką.

7.2. Sutiko su kreditoriaus pareiškime pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu išdėstytais argumentais, kad vertinant BUAB „Auginsta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, BUAB „Auginsta“ nemoki buvo 2021 m. gruodžio 31 d., kai turtas sudarė 17 066 Eur, o mokėtinos sumos 18 235 Eur, tai yra kai finansinės ataskaitos duomenimis įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą. D. S. apie UAB „Auginsta“ nemokumą neabejotinai žinojo 2022 m. balandžio 29 d., kai VĮ „Registrų centrui“ buvo pateikta UAB „Auginsta“ finansinė ataskaita už 2021 metus. Taigi jau 2022 m. balandžio 29 d. D. S., kaip UAB „Auginsta“ vadovas, turėjo imtis veiksmų ir vykdyti savo kaip vadovo pareigą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė.

7.3. Iš bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai pradėjo kauptis 2022 metais, o iškėlus bankroto bylą padidėjo daugiau nei 90 tūkstančių.

7.4. Nuo 2022 m. sausio 24 d. UAB „Auginsta“ banko sąskaitų atžvilgiu buvo taikomas areštas ir per PLAIS sistemą Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai buvo nuskaičiuojamos lėšos.

7.5. Pažymėjo, kad D. S. sau darbo užmokesčio nuo 2022 m. sausio mėnesio nebemokėjo. Jei įmonės kasoje 2021 metais būtų buvę 989 Eur, kaip nurodyta 2021 m. balanse, tai D. S. būtų galėjęs pats sau išsimokėti darbo užmokestį. Vėliau situacija nesikeitė, nes pačiam D. S. darbo užmokestis nebuvo mokamas, nors įmonė kasoje neva turėjo 2022 metų balanso duomenimis 29 038 Eur. Iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad tokių lėšų įmonės kasoje nėra, nes jos pasisavintos D. S. Šios aplinkybės rodo, kad jau faktiškai nemokios UAB „Auginsta“ turtinė padėtis tyčiniais D. S. veiksmais vėliau dar labiau esmingai buvo bloginama, taigi yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo. Jei D. S. nebūtų pasisavinęs didelės vertės 43 214,95 Eur turto, tai kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti bent iš dalies (bankroto procese patvirtinta 110981,61 Eur kreditorinių reikalavimų).

11. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

11.1. Nesutiko su pareiškėju, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, ją sąmoningai blogai valdant, bloginant finansinę padėtį ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų su kreditoriais vykdymo. Suinteresuotas asmuo niekada neišsimokėjo jokių dividendų ir negavo jokios naudos iš buvimo bendrovės akcininku, nes žinojo, jog bendrovės veiklos pradžioje visos lėšos yra reikalingos bendrovei įsivažiuoti į vykdomą veiklą, gauti kuo didesnius ir pelningesnius užsakymus, įtvirtinti rinkoje bendrovės vardą. Suinteresuotas asmuo darė viską, kad bendrovės veikla gaminant nestandartinius baldus nestrigtų, bendrovės vadovui informavus bendrovės akcininką apie sunkumus dėl atsiskaitymų su kai kuriais tiekėjais suinteresuotas asmuo bandė padėti pagal paties finansines galimybes, skolindavo savo asmenines lėšas ir įmonės UAB „Lapis“ lėšas, kad bendrovė ir toliau galėtų įsigyti reikiamas medžiagas iš tiekėjų. Tačiau suinteresuotas asmuo žinojo tik tiek, kiek informacijos jam suteikdavo bendrovės vadovas, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo galvoti, jog bendrovė susiduria su realiais finansiniais sunkumais ir yra ant nemokumo ribos, nes bendrovė užsakymų gaudavo, projektai buvo vystomi ir vykdomi, darbuotojai bendrovės nepaliko, todėl suinteresuotam asmeniui nebuvo pagrindo manyti, jog bendrovė yra pasiekusi nemokumo stadiją. Suinteresuotas asmuo neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų tyčia siekęs išvengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais.

11.2. Nesutiko, jog bendrovės vadovo nesikreipimas laiku dėl nemokumo inicijavimo reiškia, jog bendrovė buvo tyčia vedama prie bankroto. Pažymėjo, jog bendrovė pakeitė vykdomą veiklą iš statybos rangos į nestandartinių baldų gamybą. Bendrovei pradėjus įsivažiuoti į baldų gamybos veiklą buvo gaunama vis daugiau užsakymų, tokia tendencija rodė teigiamą pokytį, jog bendrovė neabejotinai bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. 2022 metais pradėjo didėti bendrovės darbuotojų komanda ir antroje metų pusėje komanda buvo nusistovėjusi. Užsakymų kiekis ir darbuotojų užimtumas leido pagrįstai tikėti teigiamais bendrovės rezultatais. Kai bendrovės akcininkui S. J. buvo pateiktas bendrovės balansas už 2022 metus (jis buvo sudarytas tik 2023 m. balandžio 28 d.) akcininkas suprato, kad bendrovė yra sudėtingoje finansinėje padėtyje ir nedelsiant norėjo pamatyti tarpinę finansinę ataskaitą už 2023 metus. Gavęs 2023 m. liepos mėnesio bendrovės tarpinę finansinę ataskaitą suinteresuotas asmuo S. J. suprato, kad bendrovė neveikia pelningai ir yra nemokumo būsenoje, todėl bendrovės vadovui D. S. nurodė iškelti bendrovei nemokumo bylą (kaip matyti, laiku bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovė pilną finansinę padėtį, nemokumo bylos nekėlė). Tačiau iki gavęs bendrovės balansą už 2022 metus ir tarpinę finansinę ataskaitą už 2023 metus suinteresuotas asmuo net negalėjo numanyti, jog bendrovės finansinė padėtis yra tokia bloga.

11.3. Nėra pagrindo teigti, jog bendrovės akcininkas netinkamai vykdė savo pareigas pagal ABĮ. Pažymėjo, jog 2021 metais bendrovės nuosavas kapitalas sudarė - 1169 Eur, t. y. nesiekė 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo (2500 Eur). Bendrovės vadovas finansinę ataskaitą už 2021 metus bendrovės akcininkui pateikė 2022 metų pavasarį, kuomet pradėjo didėti darbuotojų skaičius ir užsakymai, todėl neabejotinai tikėtasi, jog toks nedidelis atotrūkis nuo įstatinio kapitalo bus sparčiai padengtas. 2022 metais bendrovės nuosavas kapitalas buvo - 74 677 Eur, t. y. mažiau nei 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo (2500 Eur). Bendrovės vadovas finansinę ataskaitą už 2022 metus bendrovės akcininkui pateikė 2023 metų pavasarį (ataskaita vadovo buvo patvirtinta 2023 m. balandžio 28 d.), susipažinęs su bendrovės finansine būkle akcininkas pareikalavo bendrovės vadovo kuo skubiau pateikti skaičius už 2023 metus. Susipažinęs su 2022 metų finansine ataskaita suinteresuotas asmuo tikėjosi atstatyti bendrovės įstatinį kapitalą, tačiau neilgai trukus, ir gavus tarpinę bendrovės finansinę ataskaitą už 2023 metus liepos mėnesio duomenimis suinteresuotas asmuo pamatė, jog nei bendrovė, nei bendrovės akcininkas savo jėgomis negalės atstatyti nuosavo kapitalo, todėl buvo priimtas sprendimas bendrovei kelti nemokumo bylą.

11.4. Kiek žinoma bendrovės akcininkui, bendrovės vadovas nesisavino bendrovės lėšų, o priešingai, stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, atsiskaityti su kai kuriais tiekėjais grynaisiais pinigais, nes to reikalavo patys tiekėjai, kad toliau teiktų medžiagas ir bendrovėje nestotų gamyba. Vis tik suinteresuotas asmuo S. J. plačiau pasisakyti negali, įrodymų pateikti neturi galimybės, nes visi dokumentai turėtų būti perduoti bendrovės nemokumo administratorei.

Dėl tyčinio bankroto požymių

14. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

Motyvuojamoji dalis

17. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

18. Taigi, tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi veiksmai, kurie yra bendrovės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti bedrovės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, bendrovei esant nemokiai.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (kreditorius) T. V. bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, remdamasis taip pat JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei šio straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais. Tai yra, UAB „Auginsta“ sąmoningais, kryptingais ir tyčiniais buvusio vadovo D. S. ir akcininko (darbuotojo) S. J. veiksmais buvo privesta prie bankroto, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pažymėjo, kad bendrovės valdymo organai (vadovas D. S. ir akcininkas S. J.) neatlygintinai pasisavino bendrovės pinigines lėšas, taip atlikdami neatitaisomą finansinę žalą bendrovei; bendrovei esant nemokiai 2023 metais gegužės mėn., prieš pat nemokumo bylos kėlimą, bendrovės vadovas ir akcininkas atliko įskaitymą pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokiu būdu pažeisdami kreditorių teises; bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir /arba apgaulingai, nemokumo administratorei neperduoti bendrovės veiklos ir buhalteriniai dokumentai, už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam vadovui skirta 200 Eur bauda, ko pasekoje užkirsta galimybė patikrinti bendrovės sudarytus sandorius už 36 kalendorinius mėnesius ir nustatyti tikrąsias bankroto priežastis.

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą

20. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

21. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23. Pareiškėjas T. V. nurodo, jog BUAB „Auginsta“ tapo nemokia 2021 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad nuo 2021 metų balanso sudarymo UAB „Auginsta“ mokumas su kiekvienais metais mažėjo.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Auginsta“ bankroto byla iškelta 2023 m. rugsėjo 4 d. (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 13 d.). Nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nustatyta, jog paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis ji buvo pateikusi 2021 metais. Pagal paskutinius registrui teiktus dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė turėjo turto 17 066 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 18 235 Eur. Iš 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 5 709 Eur nuostolį (teismo pastaba – iš JAR pateikto 2021 m. metų finansinės atskaitomybės (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) taip pat matyti duomenys už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. 2020 metus. Nustatyta, kad 2020 metais įmonė turėjo turto 8 271 Eur sumai, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3 731 Eur; 2020 metais įmonė uždirbo 3 271 Eur grynojo pelno). Taip pat sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pareiškėjas (vadovas D. S.) teismui buvo pateikęs bendrovės balansą už 2022 m. ir 2023 m. (iki 2023 m. liepos mėn.). Iš 2022 m. gruodžio 31 d. parengto įmonės balanso, matyti, kad 2022 metais įmonė turėjo turto 65 023 Eur sumai, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 139 690 Eur. Iš 2023 m. liepos 7 d. sudaryto įmonės balanso matyti, kad bendrovė ataskaitiniu metu turėjo turto 21 266 Eur sumai, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 154 447 Eur sumą. Po bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės vadovas D. S. nemokumo administratorei taip pat pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auginsta“ įsiteisėjimo dienos duomenimis) parengtą balansą, iš kurio duomenų nustatyta, kad bendrovė 2023 m. rugsėjo 13 d. turėjo turto 45 420 Eur sumai, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 180 542 Eur sumą.

25. Taigi vertinant anksčiau nurodytus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis matyti, jog finansiniai sunkumai įmonėje pradėjo nuo 2021 metų, jau 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė veikė nuostolingai (patyrė 5 709 Eur nuostolį), jos turimi įsipareigojimai viršijo turimą turtą (turtas sudarė 17 066 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 18 235 Eur). Taigi jau 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonė atitiko nemokios įmonės būseną pagal JANĮ nuostatas. Tuo tarpu vėlesni (2022 m. ir 2023 m.) įmonės balanso duomenys patvirtina, jog nuo 2021 m. balanso sudarymo UAB „Auginsta“ mokumas su kiekvienais metais ženkliai mažėjo, t. y. 2022 metais įmonės įsipareigojimai viršijo turimą įmonės turtą net 74 667 Eur suma (139 690 Eur – 65 023 Eur), o 2023 metais (2023 m. rugsėjo 13 d. duomenimis) – 135 122 Eur suma (180 542 Eur – 45 420 Eur). Taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, kad jau 2021 m. gruodžio 30 d. duomenimis bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, t. y. -1 169 Eur, ir nuosekliai mažėjo iki – -135 122 Eur (2023 m. rugsėjo 13 d. balanso duomenys). Taip pat nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. žymiai išaugo bendrovės kreditorių reikalavimų sumos, t. y. nuo 18 235 Eur iki 180 542 Eur.

26. Analizuojant kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą nustatyta, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui D. S. pateikė kreditorių sąrašą, tačiau iš jo turinio nėra galimybės nustatyti šių kreditorinių reikalavimų atsiradimo momento ir (ar) šių įsipareigojimų įvykdymo termino. Vis tik iš bankroto byloje esančių nemokumo administratorės Rasos Židonytės 2023 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 9 d. prašymų patvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (DOK – 39958 ir DOK – 40704) ir prie prašymų pridėtų priedų nustatyta, jog kreditoriniai reikalavimai pradėjo kauptis nuo 2022 m. (pavyzdžiui, V. S., B. U. ir kt. kreditoriniai reikalavimai). Kreditorė VSDFV Kauno skyrius taip pat pateiktame atsiliepime nurodo, jog UAB „Auginsta“ įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė nuo 2022 m. gruodžio mėnesio.

27. Vertinant šiuos aukščiau nurodytus duomenis, sutiktina su pareiškėju, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (juridinio asmens įsipareigojimai viršijo jo turto vertę) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

28. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

29. Teismų praktikoje pažymėta, kad skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 39 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad: bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 13 d. įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Auginsta“ iškėlimo) buvo D. S.; bendrovės akcininku nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. yra S. J. Taigi, bendrovės nemokumo momentu (2021 m. gruodžio 31 d.) vadovo pareigas ėjo D. S., todėl būtent jam ir teko JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.

31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad į teismą 2023 m. liepos 7 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Auginsta“ kreipėsi bendrovės vadovas D. S. Teismo vertinimu, nors pareigą bendrovei esant nemokiai jai inicijuoti bankroto bylą (kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo) įvykdė pats bendrovės vadovas, tačiau minėta, kad pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą bendrovei tapus nemokiai. Šia nutartimi konstatuota, kad bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną jau 2021 m. gruodžio 31 d., todėl tai, kad bendrovės vadovas kreipėsi į teismą po daugiau nei pusantrų metų (2023 m. liepos mėn.), leidžia spręsti, jog bendrovės vadovas buvo pasyvus ir laiku neinicijavo bankroto proceso, tokiu būdu leido didėti bendrovės įsiskolinimams, o tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta.

32. Buvęs bendrovės vadovas D. S. atsiliepime į pareiškimą nurodo nesutinkantis, kad jis laiku nesikreipdamas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai blogino bendrovės padėtį. Nurodė, kad jis, kaip bendrovės vadovas, tikėjo, jog UAB „Auginsta“ pavyks įveikti susidariusius finansinius sunkumus. Teismas šiuos suinteresuoto asmens D. S. argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, jog bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Jis atstovauja bendrovei, atsako už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo žinoti bendrovės finansinę būklę, jos finansinius įsipareigojimus. Šiuo atveju buvęs vadovas D. S. neneigia, jog jis žinojo (turėjo žinoti) apie sunkią bendrovės finansinę padėtį nuo 2021 m. gruodžio 31 d. D. S. nenurodo, kokių aktyvių veiksmų buvo imtasi bendrovės finansinei būsenai atstatyti, sudarančių pagrįstą pagrindą tikėtis, jog finansiniai sunkumai bus įveikti. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje nutartyje aptarti įmonės finansiniai dokumentai atskleidžia, jog įmonės finansinė padėtis nuo 2021 m. gruodžio 31 d. sparčiai blogėjo (pavyzdžiui, 2022 metais įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 139 690 Eur, nors 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 18 235 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai per vienų metų laikotarpį išaugo net 121 455 Eur suma). Teismas atsižvelgdamas į tai, jog įmonės finansinė padėtis nuo 2021 m. gruodžio 31 d. nuosekliai blogėjo, tai, kad bendrovės vadovas turėjo žinoti apie bendrovės nemokumą, ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo tik po daugiau nei pusantrų metų nuo įmonės nemokumo būsenos atsiradimo momento, sprendžia, kad tokiu buvo sąmoningai didinami bendrovės įsiskolinimai ir pažeidžiami bendrovės kreditorių teisėti interesai, kas sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punkto požymių

33. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

34. Pareiškėjas nurodo, kad bendrovės valdymo organai, vadovas D. S. ir akcininkas S. J., neatlygintinai pasisavino bendrovės pinigines lėšas, taip atlikdami neatitaisomą finansinę žalą bendrovei.

35. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl to, kad D. S. būdamas UAB „Auginsta“ vadovu neatlygintinai pasisavino bendrovės lėšas ir jas naudojo savo interesais patvirtina kitų teismų priimtuose ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią.

36. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Auginsta“, atstovaujamos nemokumo administratorės Rasos Židonytės, ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. S. 43 214,95 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, jog iš atsakovo perduotos 2023 m. rugsėjo 13 d. Didžiosios knygos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. dienai UAB „Auginsta“ kasoje buvo apskaityta 42 563,82 Eur suma; įmonės banko sąskaitoje buvo minusas, todėl susumavus turimas lėšas kasoje ir atskaičius minusą, esantį banko sąskaitose, buvo gauta bendra 42 554,83 Eur suma, kuri yra atvaizduota 2023 m. rugsėjo 13 d. balanse suapvalinta iki 42 555 Eur. Nemokumo administratorė, patikrinusi UAB „Auginsta“ banko sąskaitą, esančią Luminor banke, nustatė, kad nei 2023 m. liepos 7 d., nei 2023 m. rugsėjo 13 d., nei vėlesniu laikotarpiu įmonė neturėjo piniginių lėšų banko sąskaitose. Perdavęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakovas neperdavė įmonės kasoje esančių lėšų. Taip pat nurodė, kad kreditorė UAB „TELE2“ pateikė savo finansinį reikalavimą, kartu pateikdama su UAB „Auginsta“ sudarytų sutarčių kopijas. Iš pateiktų sutarčių nustatyta, kad: UAB „Auginsta“ 2021 m. gruodžio 30 d. įsigijo televizorių Samsung UE55TU7092UXXH už 509,20 Eur. Nemokumo administratorė nustatė, kad televizoriaus likutinė vertė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarė 221,15 Eur (509,20-288,05). Taip pat nustatė, kad UAB „Auginsta“ 2022 m. kovo 23 d. sutartimi įgijo mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S22 už 908,91 Eur. Telefono likutinė vertė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarė 429,98 Eur (908,91-478,93). Atsižvelgiant į tai, UAB „Auginsta“ padarytą žalą sudaro 651,13 Eur dydžio likutinės vertės neperduotas turtas. Teismas 2024 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei BUAB „Auginsta“ iš atsakovo D. S. 43 214,95 Eur nuostolių. Teismas sprendime pažymėjo, kad į bylą ieškovės pateikti įrodymai (įmonės Didžioji knyga, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, balansai, banko išrašai ir sutartys su UAB „TELE2“) patvirtina, kad ieškovės kasoje turėjo būti 42 563,82 Eur grynųjų pinigų suma, taip pat įmonė turėjo turto (televizorius ir telefonas), kurio likutinė vertė 651,13 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovas, neperduodamas ieškovei įmonės grynųjų pinigų bei įmonės turto (arba turto likutinės vertės) pažeidė fiduciarines bendrovės vadovo lojalumo ir rūpestingumo pareigas. Pažymėjo, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir tai, kad būtent dėl tokio neteisėto atsakovo elgesio įmonė patyrė 43 214,95 Eur nuostolių.

37. Teismo vertinimu, šios įsiteisėjusiame sprendime už akių konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad jau faktiškai nemokios BUAB „Auginsta“ turtinė padėtis tyčiniais D. S. veiksmais vėliau dar labiau esmingai buvo bloginama, taigi yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo. Tai, kad D. S. neperdavė nemokumo administratorei balanse įrašytų grynųjų pinigų ir turto (telefonas, televizorius), leidžia spręsti apie galimą šio turto pasisavinimą. Jei D. S. nebūtų pasisavinęs didelės vertės 43 214,95 Eur turto, tai kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinti bent iš dalies (bankroto procese patvirtinta 110981,61 Eur kreditorinių reikalavimų) bankroto byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad buvęs įmonės vadovas D. S. atsiliepime į pareiškimą net neginčijo nurodytų aplinkybių.

38. Taip pat iš byloje kreditorių (D. K., M. P., UAB „Higiena verslui“ ir kt.) pateiktų atsiliepimų, su jais pridėtų įrodymų ir nurodytų paaiškinimų nustatyta, kad įmonė būdama nemoki 2022-2023 metų laikotarpiu su pastaraisiais sudarė baldų gamybos ir montavimo sutartis, pagal kurias UAB „Auginsta“ įsipareigojo suteikti baldų gamybos ir montavimo paslaugas, o kita sutarties šalis įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti kainą, sutartyje nustatyta tvarka. Kreditoriai patvirtino, jog UAB „Auginsta“ pervesdavo atitinkamo dydžio avansinius mokėjimus, tačiau UAB „Auginsta“ savo įsipareigojimų nevykdydavo – kreditoriai negavo nei prekių, nei paslaugų. Nurodė, kad įmonės vadovas D. S. ignoravo skambučius, el. laiškus, nesilaikė sutarties sąlygų ir terminų bei nebendradarbiavo. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nuosekliais kreditorių paaiškinimais, juolab, kad kreditorių atsiliepimuose nurodytų aplinkybių neginčija nei bendrovės buvęs vadovas D. S., nei vienintelis akcininkas, gamybos vadovas S. J. Pažymėtina, kad esant neįvykdytoms sutartims dėl baldų gamybos ir montavimo, kreditoriams turėjo būti grąžinti jų sumokėti avansai, tačiau tokių duomenų byloje nėra (minėti kreditoriai yra įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog iš kreditorių gautos lėšos, kurios nebuvo panaudotos įmonės veikloje vykdant sutartinius įsipareigojimus, taip pat galėjo būti pasisavintos ir naudojamos kitų asmenų interesams tenkinti. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog minėtos gautos lėšos būtų panaudotos įmonės veikloje.

39. Iš pareiškėjo byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, jog UAB „Auginsta“, atstovaujama direktoriaus D. S., ir UAB „Lapis“, atstovaujama generalinio direktoriaus S. J., laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn. (įmonei esant nemokiai) sudarė keturias paskolos sutartis (2022 m. liepos 1 d. paskolos sutartis Nr. 2022/01; 2022 m. liepos 2 d. paskolos sutartis Nr. 2022/002; 2022 m. liepos 11 d. paskolos sutartis Nr. 2022/003; 2023 m. sausio 7 d. paskolos sutartis Nr. 2023/001), kuriomis UAB „Lapis“ UAB „Auginsta“ bendrai suteikė 6 850 Eur (2 900 Eur + 2 900 Eur + 300 Eur + 750 Eur) dydžio piniginę paskolą, kurią UAB „Auginsta“ paskolos davėjui įsipareigojo grąžinti per ne vėliau kaip vienerius metus nuo paskolų suteikimo dienos. Teismas pažymi, kad tokiu būdu UAB „Auginsta“ būdama nemoki prisiėmė įsipareigojimų, kuriais dar labiau pablogino ir taip nemokios bendrovės finansinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kokiam tikslui bendrovė prisiėmė šiuos papildomus finansinius įsipareigojimus, kam paskolomis suteikta suma buvo panaudota.

40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimas arba panaikinimas, kai juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

41. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

42. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 17 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. tarp UAB „Lapis“, UAB „Auginsta“ ir UAB „Generalinė ranga“ buvo sudaryti trišaliai susitarimai dėl mokėtinų sumų užskaitymo, kuriais UAB „Lapis“ atliko mokėjimus arba atliko darbus mokėtino nuomos mokesčio sumai UAB „Generalinė ranga“ naudai už „Auginsta“ pagal bendrovės ir UAB „Generalinė ranga“ 2021 m. gruodžio 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Pagal nurodytus susitarimus UAB „Lapis“ už UAB „Auginsta“ sumokėjo ir atliko darbų 4 000 Eur sumai.

43. Taip pat nustatyta, kad UAB „Auginsta“, atstovaujama direktoriaus D. S., ir UAB „Lapis“, atstovaujama direktoriaus S. J., 2023 m. gegužės 2 d. sudarė susitarimą dėl mokėtinų sumų užskaitymo, kuriame nurodyta, jog UAB „Auginsta“ įsipareigojimas 4 200 Eur sumai laikomas įvykdytu, taip pat laikomas įvykdytu UAB „Lapis“ įsipareigojimas apmokėti UAB „Auginsta“ sąskaitą serija A2023 Nr. 0007 4 200 Eur sumai.

44. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Lapis“ direktorius yra S. J., kuris taip pat yra ir UAB „Auginsta“ akcininkas, buvęs darbuotojas (gamybos vadovas). Taigi nurodytos įmonės yra susiję per bendrą asmenį, t. y. S. J. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Lapis“, kurio vadovu ir akcininku yra S. J., ir bendrovė, pastarajai jau esant nemokiai sudarė tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą ir prioritetą suteikė S. J. vadovaujamai įmonei UAB „Lapis“.

45. Be to, iš byloje pateiktų bendrovės banko išrašų taip pat nustatyta, jog 2023 m. kovo 9 d. UAB „Auginsta“ pervedė UAB „Lapis“ 2 900 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos grąžinimas“. Minėta, kad paskolos sutartys, kuriomis bendrovei buvo paskolinta 2 900 Eur suma buvo sudarytos 2022 m. liepos mėn. ir bendrovė paskolos davėjui paskolintą sumą įsipareigojo grąžinti per ne vėliau kaip vienerius metus nuo paskolų suteikimo dienos. Todėl laikytina, kad paskolų grąžinimo terminas būtų suėjęs tik 2023 m. liepos mėn. Taigi bendrovė su UAB „Lapis“ atsiskaitydama pagal vieną iš paskolų sutarčių, šį įsipareigojimą UAB „Lapis“ naudai įvykdė dar nesant suėjus atsiskaitymo terminui, kai tuo tarpu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams pagal sutartis, kurių įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę.

46. Teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens, BUAB „Auginsta“ akcininko S. J. teiginius, kad nurodytais veiksmais ir sudarytais sandoriais S. J. per savo vadovaujamą įmonę UAB „Lapis“ siekė išgelbėti įmonę ir padėti jai finansiškai. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.67 straipsniu, vien ta aplinkybė, jog UAB „Lapis“ ir UAB „Auginsta“ yra susiję asmenys per jų valdymo organą S. J., savaime preziumuoja šių sandorių šalių nesąžiningumą. Nepaisant to, teismo vertinimu, UAB „Auginsta“ vienintelis akcininkas S. J. minėtų sandorių sudarymo metu turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį, atitinkančią nemokumo būseną, ir žinoti apie tai, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis su kitais kreditoriais (kurių įvykdymo terminai jau buvo pasibaigę), todėl tokiu būdu UAB „Auginsta“, veikdama per savo vadovą D. S. ir akcininką S. J. sudarytų susitarimų pagrindu suteikė prioritetą susijusiam asmeniui UAB „Lapis“ ir išimtinai pasirinko vykdyti tik sutartis su susijusiu asmeniu, kas laikytina tyčinio bankroto požymiu.

47. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

48. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

49. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

50. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Iš įstatymų leidėjo teisės normų formuluočių matyti, kad siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su sąmoningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu.

51. Pareiškėjas nurodo, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir /arba apgaulingai, nemokumo administratorei neperduoti bendrovės veiklos ir buhalteriniai dokumentai, už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam vadovui skirta 200 Eur bauda, ko pasekoje užkirsta galimybė patikrinti bendrovės sudarytus sandorius už 36 kalendorinius mėnesius ir nustatyti tikrąsias bankroto priežastis.

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, minėta teismo nutartimi nustatytas 15 dienų terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. rezoliucija pratęsė terminą įmonės vadovui perduoti įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei iki 2023 m. spalio 25 d. Tačiau įmonės vadovui per nustatytą papildomą terminą neįvykdžius įpareigojimų perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovui paskyrė 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

53. Vis tik nors, buvęs bendrovės vadovas vengė perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus, tačiau nemokumo administratorė atsiliepime nurodė, kad D. S. 2024 m. sausio 10 d. nemokumo administratorei atsiuntė jo žinioje buvusius įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos įvertinusi bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-4239-1200/2024 su ieškiniu atsakovui D. S. dėl 43 214,95 Eur žalos priteisimo. Taigi, vien ta aplinkybė, kad buvęs vadovas laiku neperdavė įmonės dokumentų nemokumo administratorei ir už tai jam teisme skirta bauda, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog dokumentai buvo neteikiami sąmoningai, siekiant nuslėpti tikrąsias bankroto priežastis. Teismo vertinimu, vien tik fakto dėl dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei konstatavimas, nesant duomenų apie sąmoningą tokį atsakingo asmens (ne)veikimą, neturėtų būti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu ir atsakingų asmenų

54. Teismas įvertinęs nutartyje nurodytas aplinkybes, taip pat nustatęs, jog egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose esantys bankroto pripažinimo tyčiniu požymiai, sprendžia, jog BUAB „Auginsta“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu.

55. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

56. Teismas sutinka su pareiškėju, kad BUAB „Auginsta“ tyčinį bankrotą sukėlė ne tik buvusio vadovo D. S. veiksmai ir neveikimas (nesikreipimas laiku dėl bankroto inicijavimo nemokiai įmonei, bendrovės turto pasisavinimas, įmonei nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymas, jai esant nemokiai ir kt.), tačiau ir įmonės akcininko, buvusio darbuotojo (gamybos vadovo) S. J. veiksmai, t. y. būdamas BUAB „Auginsta“ valdymo organu (vieninteliu akcininku) ir žinodamas apie įmonės nemokumą, veikdamas kartu su bendrovės vadovu D. S., sudarė įmonei nenaudingus sandorius su susijusia įmone UAB „Lapis“, kurios vadovu yra S. J., tokiu būdu pažeidžiant kreditorių atsiskaitymo eiliškumą ir suteikiant prioritetą atsiskaitymui su susijusia įmone. Atitinkamai, atsakingais asmenimis dėl BUAB „Auginsta“ tyčinio bankroto pripažįstami buvęs bendrovės vadovas D. S. ir akcininkas, buvęs darbuotojas, S. J.

57. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl teismas nepasisako dėl prašymo priimti atskirąją nutartį priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

59. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš suinteresuotų asmenų D. S. ir S. J. priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas už civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas. Nagrinėjamu atveju, patenkinus prašymą pripažinti BUAB „Auginsta“ bankrotą tyčiniu, yra pagrindas iš suinteresuotų asmenų D. S. ir S. J. lygiomis dalimis priteisti kreditorės V. S. naudai jos patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 225 Eur.

60. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra tenkintinas ir atsakingais asmenimis dėl BUAB „Auginsta“ tyčinio bankroto pripažinti suinteresuoti asmenys D. S. ir S. J., suinteresuoto asmens S. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auginsta“, juridinio asmens kodas 305222958, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, jog dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys yra D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus).

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.