- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-786-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13220-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. O.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. O. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. O. prašydama priteisti 906 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33093-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalies, padarymo. Nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta ieškovė, o įtarimai buvo pareikšti atsakovei. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir atsakovę atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ikiteisminiame tyrime ieškovės civilinis ieškinys atsakovės buvo apmokėtas, t. y. ieškovei atlyginta 2 500 Eur dydžio neturtinė žala, 537,99 Eur turtinė žala bei 1 591,70 Eur išlaidos advokatų pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės sveikata negerėjo, ji 2024 m. sausio 15 d. kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „InMedica“ ir gavo medikamentinį gydymą bei siuntimą gydytojo neurologo konsultacijai. 2024 m. vasario 13 d. gydytoja neurologė išrašė siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui. Ieškovė nuvyko į konsultaciją UAB „Kardiolita“ klinikose, už kurią turėjo sumokėti 66 Eur ir pagal gydytojo siuntimą buvo siunčiama reabilitacijai į Birštoną nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. birželio 2 d. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompensuoja reabilitacijos procedūras, bet apgyvendinimo išlaidas turi sumokėti pats atvykęs pacientas, todėl ieškovė patyrė ir papildomas apgyvendinimo išlaidas dėl reabilitacijos. Ieškovė pagal 2024 m. gegužės 23 d. kvitą atvykusi į UAB „Eglės sanatorija“ sumokėjo 830 Eur. Taip pat, 2024 m. gegužės 23 d. ieškovė patyrė ir transporto išlaidas atvykimui į UAB „Eglės sanatorija“ Birštone – sumokėjo 10 Eur už autobuso Vilnius – Birštonas keleivio bilietą. Iš viso ieškovė patyrė 906 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Nurodyta žala yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su ikiteisminio tyrimo įvykiu (2023 m. rugpjūčio 29 d.), nes nurodytos reabilitacijos ir su ja susijusios išlaidos buvo dėsningo ieškovės gydymo dalys, susijusios su tolesniu ieškovės gydymu ir padarytos žalos sveikatai atkūrimu. Medicininiai dokumentai, apsilankymų aprašymai aiškiai parodo ieškovės simptomų, pojūčių nuoseklią grandinę, dėl kurių 2024 m. balandžio 2 d. ieškovei konstatuota Kaklo diskų liga su radikulopatija (M50.1). Ieškovė kreipėsi į medikus, praėjus kelioms valandoms po 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio, o tolesnės gydytojų konsultacijos, tyrimai aiškiai parodo ieškovės patirtus ilgalaikius simptomus, skausmus, pojūčių pasikeitimus ir vėliau nustatytą radikulopatiją.
3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovė piktnaudžiauja susidariusia situacija bei atsakovės visiškai pripažinta kalte, visiškai atlygintu ieškovės civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, kadangi ieškovės šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala nėra susijusi su ikiteisminiame tyrime tirtu 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykiu bei jame ieškovei sukelta žala. Ieškovės ieškinio tenkinimas ne tik sudarytų galimybes ieškovei tokiu būdu piktnaudžiauti ir ateityje, tačiau taip pat reikštų ir ieškovės nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33093-23 tirto įvykio, dėl kurio atsakovė visiškai prisiėmė kaltę bei atlygino ieškovei visą jos tuo metu reikalautą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nors atsakovė neginčija savo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl tirto įvykio, taip pat, neginčija tuo metu ieškovės patirtos ir dar ikiteisminio tyrimo metu ieškovei atsakovės atlygintos turtinės bei neturtinės žalos, tačiau atsakovė nesutinka, jog šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su ikiteisminiame tyrime nagrinėtu įvykiu, taipogi, nesutinka su tokiu ieškovės nurodomu žalos dydžiu. Anamnezės skiltyje nurodyti ieškovės pasakojimai nepagrindžia ir neįrodo priežastinio ryšio tarp tariamos patirtos ir reikalaujamos priteisti žalos bei atsakovės neteisėtų veiksmų, tirtų ikiteisminiame tyrime. Ieškovės nurodyti nusiskundimai bei diagnozė M50.1 yra galimai lemti pačios ieškovės gyvenimo būdo, amžiaus, darbo ar kitų aplinkybių, susijusių su lėtiniais procesais žmogaus organizme, tačiau ne tariamo trauminio poveikio 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu. Ieškovė savo gyvenamojoje vietoje – Vilniaus mieste galėjo gauti Valstybinės ligonių kasos kompensuojamas reabilitacijos procedūras, todėl nebūtų patyrusi jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei 9 145,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jų pobūdis ir mastas, t. y., kad atsakovė sukėlė ieškovei fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sužalojimą. Teismas nurodė, kad BK 141 straipsnyje nurodyta, jog BK 140 straipsnio numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte apibrėžtos sąvokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiškia žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Pagal šių taisyklių 9 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Duomenų apie atnaujintą ar naują ikiteisminį tyrimą dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo ar sužalojimo, nei buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-33093-23, nepateikta. Atsakovės neteisėti veiksmai, jų mastas, intensyvumas ir poveikis ieškovės sveikatai nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl papildomai neįrodinėjamos, atitinkamai negali būti vertinamos skirtingai, kitaip, nei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuria atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo pareiškusi 2024 m. kovo 4 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 537,99 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ši ieškovės nurodyta žala buvo atsakovės atlyginta. Iš esmės ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad ji patyrė papildomas išlaidas, susijusias su jos sveikatos būkle, kurios buvo patirtos po to, kai atsakovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju didžiąją dalį ieškovės nurodomų išlaidų sudaro 830 Eur suma sumokėta už 10 dienų nakvynę Birštono mieste esančioje UAB „Eglės sanatorija“. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, kuriame, pagal atsakovės pateiktus duomenis, yra 43 įstaigos teikiančios reabilitacijos paslaugas. Nors ieškovė teigia, kad nebuvo galimybės operatyviai gauti reabilitacinių paslaugų, tačiau šie jos paaiškinimai nėra paremti jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis, todėl laikytini neįrodytais. Pateiktuose ieškovės dokumentuose nėra galimybės nustatyti, kokia dalis iš 830 Eur sumos sudarė maitinimo kaina. Kadangi ieškovė turėjo maitintis nepriklausomai nuo to ar buvo sanatorijoje, ar namuose, todėl akivaizdu, kad dalis iš 830 Eur sumos yra aiškiai nepagrįsta. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad vykti į Birštoną į „Eglės“ sanatoriją jai buvo būtina, todėl jos patirtos išlaidos – 830 Eur, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis, atitinkamai išlaidos už autobuso bilietą – 10 Eur, taip pat neatlygintinos. Ieškovė taip pat prašė 66 Eur išlaidų už konsultaciją Kardiolitos klinikose. Tačiau duomenų, kad nebuvo galimybės registruotis pas specialistą konsultacijai ne privačioje klinikoje ar kad ieškovės sveikatos būklė tuo metu buvo labai sudėtinga ir reikėjo neatidėliotinos ir skubios konsultacijos byloje nėra, todėl pripažintina, kad ieškovė savo rizika prisiėmė ir patyrė tokias išlaidas. Ieškovei patirtos išlaidos dėl sveikatos sužalojimo buvo atlygintos vienkartine išmoka, vėliau patirtos išlaidos (išlaidos už kelionės bilietą į Birštoną, „Eglės“ sanatorijos apgyvendinimo išlaidos, bei Kardiolitos klinikos konsultacija) nebuvo būtinos ir realios ir pagrįstos, todėl ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio ir jo pagrįstumo, t. y. neįrodė žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
7. Teismas įvertinęs paskirtos ekspertizės išvadas, konsultacinę specialisto išvadą, apklaustus liudytojus konstatavo, kad ekspertizės išvadas patvirtina tiek patys ekspertai, tiek liudytojai, tiek konsultacinė išvada, t. y. objektyvaus pobūdžio duomenų dėl ekspertizės akto trūkumo, dėl atliktos ekspertizės atlikimo procedūrų galimo pažeidimo, kas galėjo turėti įtakos ekspertizės išvadoms nepateikta. Be to, nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovės nurodomi sveikatos pažeidimai yra trunkamojo pobūdžio, t. y. susiję su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 29 d. veiksmais. Tikėtina, kad iki atsakovės veiksmų, šios ligos simptomų ieškovė galimai nejuto, nesureikšmino, nekreipė dėmesio ar kt., tačiau tai nepaneigia pačios ligos diagnozės kilmės – degeneracinio organizmo procesų. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė priežastinio ryšio dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos sveikatos sutrikdymo, su tuo susijusių išlaidų (patirtos turtinės žalos).
8. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį atlygintinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 6 213,36 Eur už teisines paslaugas, 1645,80 Eur už ekspertizę, 181,50 Eur už liudytojo dr. P. P. apklausą, 605 Eur už konsultacinę išvadą, 500 Eur už papildomą konsultacinę išdavą, t. y. iš viso 9 145,66 Eur išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos medžiaga ir visi medicininiai dokumentai patvirtina, jog prieš įvykį ieškovė jokių simptomų nejautė ir yra akivaizdu, įvertinus trunkamąjį tęstinį gydymą po įvykio, jog medicininiuose dokumentuose aprašytus simptomus ieškovė pajautė ir skųstis jais pradėjo tik po 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio. Nebūtų smurtinių veiksmų, nebūtų ir ligos su diagnoze M50.1 simptomų pasireiškimo, po ko ir reikėjo reabilitacijos ir būtent su šiomis pasekmėmis ieškovė ir kovojo bei patyrė išlaidas, kurias siekė prisiteisti iš atsakingo už jų atsiradimą asmens šioje byloje. Nei atsakovės pasitelkto specialisto išvadose, nei ekspertizės akte nėra nurodyta, kad reabilitacijos ieškovei nereikėjo, jog ieškovę gydę bei ją apžiūrėję medikai (neurochirurgas, šeimos gydytoja ir kiti gydytojai) padarė neteisingas išvadas dėl rekomenduojamos reabilitacijos, kad ieškovė būtų melavusi dėl kurių nors aplinkybių. Ieškovė neįrodinėja, jog nustatyta diagnozė M50.1 yra trauminės kilmės. Ieškovė akcentuoja pasireiškusius šios ligos simptomus, kurie būtent ir kilo išimtinai tik po 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio ir kuriuos reikėjo gydyti bei taikyti reabilitaciją. Nebuvo paneigtos aplinkybės, jog atsakovės veiksmai sukėlė simptomus, o jei nebūtų buvę atsakovės veiksmų – skausmai taip ir nebūtų pasireiškę, kadangi prieš įvykį niekada jų ir nebuvo. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad būtent su ieškove tiesiogiai ir ne kartą bendravę medikai pateikė tikslesnes išvadas apie šiuos po atsakovės atliktų smūgių ieškovei pasireiškusius simptomus. Byloje esantys išrašai iš apsilankymų pas gydytoją neurochirurgą (2024 m. gruodžio 12 d.) ir šeimos gydytoją (2024 m. spalio 31 d.) patvirtina, kad būtent smurtiniai veiksmai lėmė simptomų, dėl kurių reikėjo reabilitacijos, atsiradimą pirmą kartą ieškovės gyvenime.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju teismas netinkamai įvertino bylos sudėtingumą, ginčo sumą, kuri siekia tik 906 Eur. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl atsakovei priteistinos būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurios net 9 kartus viršija ginčo sumą. Teismas net neįvertino, ar atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų koeficientų. Atsakovės teikiamas atsiliepimas į ieškinį, triplikas ir kiti procesiniai dokumentai teisiškai nebuvo sudėtingi, todėl 6 213,36 Eur atsakovės patirtos išlaidos vien advokato padėjėjo pagalbai yra neproporcingos bylos sudėtingumo ir ginčo sumos prasme, neatitinkančios Rekomendacijų. Atsakovė specialisto konsultacines išvadas teikė savo iniciatyva. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčo sumą, atsakovės pasitelktas konsultantas ir net dvi konsultacinės išvados (vienos kaina – 605 Eur, papildomos išvados kaina – 500Eur) šioje byloje buvo perteklinės, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas. Teismas atsakovės naudai priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas turėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dar ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada konstatuotas tik nežymus ieškovės sveikatos sutrikdymas, kuris negalėjo sutrikdyti ieškovės sveikatos ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba dėl kurio ieškovė negalėjo prarasti didesnio nei 5 procentų profesinio arba bendro darbingumo, nėra ir negali būti priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės net metus laiko trunkančiais sveikatos nusiskundimais ar po devynių mėnesių laiko UAB „Eglės sanatorija“, Birštone, turėtomis procedūromis bei dėl jų (dėl apgyvendinimo sanatorijoje) patirtomis išlaidomis, kaip turtine žala, nes tokie trunkamieji ieškovės nusiskundimai tiesiogiai prieštarauja dar ikiteisminiame tyrime objektyviai nustatytam ieškovės sveikatos sutrikdymo mastui. Kaip nustatyta civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovės nurodoma diagnozė M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija, kurios simptomus ieškovė jaučia bei gydo ilgiau nei metus laiko, nėra susijusi su trauminiais sužalojimais, o yra naudojama esant būtent degeneraciniams sutrikimams, kurie susiję su žmogaus amžiumi, gyvenimo būdu, darbo specifika ir panašiomis aplinkybėmis, dėl kurių ši liga formuojasi metais. Nagrinėjamu atveju tai, įvertinę visus ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, visą civilinės bylos medžiagą, net ir įvykio vaizdo įrašus, patvirtino net trys teismo medicinos ekspertai, taip pat, būtent ieškovės prašymu liudytoju apklaustas gydytojas neurochirurgas. Ta aplinkybė, jog ieškovė galimai dėl šių savo degeneracinių (amžinių) ir lėtinių susirgimų, kurie formavosi per ne vienus ieškovės gyvenimo metus, anksčiau galimai nesikreipė į gydytojus, nėra priežastis šiuos lėtinius susirgimus bei su jų gydymu susijusias išlaidas dabar, pasitaikius progai, susieti su 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykiu, nes toks dirbtinis priežastinio ryšio sukūrimas tarp kaklo odos įdrėskimų, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir amžinių degeneracinių susirgimų, kurie formavosi ne vienus metus pagal pačios ieškovės gyvenimo būdą, būtų ne tik nepagrįstas, bet ir tiesiogiai prieštarautų baudžiamojoje byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Vien tos aplinkybės, jog atsakovė ikiteisminiame tyrime pripažino savo kaltę, buvo konstatuoti jos neteisėti veiksmai, ieškovei kilę padariniai ir atsakovė ikiteisminiame tyrime atlygino ieškovės reikalautą žalą, niekaip nepatvirtina priežastinio ryšio tarp dar 2023 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei įdrėkstos kaklo odos bei po metų laiko ieškovės gydomų degeneracinių susirgimų. Vien tik priešingas pačios ieškovės įvykių vertinimas niekaip neįrodo ir nepatvirtina objektyviais įrodymais civilinėje byloje paneigto priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomos priteisti žalos bei atsakovės 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu atliktų veiksmų. Ieškovė turėdama darbą ir būdama apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu turėjo teisę gauti šias medicinos paslaugas (gydytojo konsultaciją), kuriai buvo siųsta, nemokamai. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė savo rizika prisiėmė ir patyrė tokias išlaidas. Net pati UAB „Eglės sanatorija“, kurios reabilitacijos paslaugas pasirinko ieškovė, turi Vilniaus miesto padalinį, kuris teikia identiškas reabilitacijos paslaugas, kokias gavo ieškovė. Tiek eksperto pateiktos konsultacinės išvados, tiek civilinėje byloje gautas ekspertizės aktas laikytini objektyviais ir išsamiai pagrįstais įrodymais, aiškiai nustatančiais, jog ieškovės diagnozė M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija ir dėl to ieškovės turėtos gydymo išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su dar 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykio metu ieškovei nežymiai sutrikdyta sveikata (odos įbrėžimais).
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą
teigiama, jog pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į gautų paslaugų apimtį, sudėtingumą ir trukmę, laikytinos protingo dydžio, pagrįstomis, atitinka Rekomendacijose rekomenduojamus užmokesčių dydžius, jų neviršija ir net nėra artimos maksimaliems nurodytiems dydžiams. Didžiąją dalį atsakovės atstovavimo sudarė būtent advokato teiktos teisinės paslaugos, tuo tarpu, tik dėl advokato didelio užimtumo kituose teismo posėdžiuose atsakovę šios civilinės bylos teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja. Pačios ieškovės bylinėjimosi išlaidos vien tik dėl patirtų savo atstovo teisinių išlaidų apmokėjimo (ieškovė nepatyrė jokių išlaidų dėl ekspertizių apmokėjimo ar pan.) sudarė 4 844,03 Eur. Taigi, atsakovės bylinėjimosi išlaidos dėl teisinių paslaugų gavimo tebuvo tik 1 369,33 Eur didesnės nei ieškovės, tačiau atsakovės teiktų procesinių dokumentų apimtis buvo didesnė, taip pat, civilinės bylos metu atsakovė teismui teikė daugiau procesinių prašymų bei pranešimų nei ieškovė, dėl ko toks išlaidų dydžio skirtumas laikytinas pagrįstu. Atsakovė specialiai nenorėjo didinti ir pati patirti bylinėjimosi išlaidų ekspertų išlaidoms apmokėti, tačiau jas patyrė būtent dėl pačios ieškovės veiksmų, t. y. atsakovė iš karto matydama, jog ši civilinė byla bei jai pareikštas ieškovės ieškinys reikalauja specialių medicininių žinių, užsakė bei apmokėjo teismo ekspertų sąraše esančio eksperto konsultacinę išvadą, kurią pateikė iškart su savo atsiliepimu į ieškinį. Visgi, būtent dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, kuomet ieškovė tik su dubliku pateikė visus turimus medicininius dokumentus, reikšmingus civilinei bylai nagrinėti, atsakovei siekiant, jog būtų įvertinti visi reikšmingi civilinės bylos dokumentai, tame tarpe visi ieškovės pateikti medicininiai dokumentai, atsakovė privalėjo antrą kartą užsakyti ir į civilinę bylą pateikti papildomą eksperto konsultacinę išvadą. Toks ieškovės elgesys reiškėsi ir prieš kiekvieną teismo posėdį ieškovei teikiant vis naujus medicininius išrašus. Visgi 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu pats teismas iškėlė klausimą dėl medicininės ekspertizės civilinėje byloje skyrimo tikslingumo. Ieškovė turėjo prisiimti įrodinėjimo pareigą, dėl ko būtent ieškovė būtų patyrusi ekspertizės išlaidas, tačiau ieškovei atsisakius tą daryti, atsakovė, girdėdama apie poreikį civilinėje byloje paskirti medicininę ekspertizę, prisiėmė šią įrodinėjimo naštą bei paprašė skirti ekspertizę, patirdama visas bylinėjimosi išlaidas dėl ekspertizės civilinėje byloje atlikimo. Būtent dėl ieškovės veiksmų išaugo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės A. B. ieškinį atsakovei L. O. dėl 906 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovei 9 145,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai nustatė reikšmingas bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes, nepagrįstai ignoravo šeimos gydytojos ir neurochirurgo pateiktus paaiškinimus ir parengtus medicininius dokumentus, jų nesugretino su visiškai jiems atitinkančiais ieškovės duotais paaiškinimais bei tuo, kad ir teismo taip akcentuotas teismo ekspertizės aktas taip pat nepaneigė minėtų medicininių dokumentų, kurie buvo parengti su ieškove ne vieną kartą bendravusių medikų, o tai sąlygoja, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo
19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33093-23 duomenis atsakovei pareikšti įtarimai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), požeminėje laiptinėje priėjusi prie ieškovės griebė už suknelės priekio ir tempė į priekį, po ko kaire ranka sudavė į kairės pusės skruostą, dešine ranka sudavė du smūgius per veidą, ieškovei nusisukus ir nuėjus prie lifto durų, atsakovė, suėmusi ieškovę už suknelės ir atitempusi į save, sudavė du smūgius į veidą, po ko ieškovei laiptais užlipus į pirmąjį namo aukštą, atsakovė pasivijo ieškovę tris kartus sudavė nukentėjusiajai į skruostą, o ieškovei išėjus iš laiptinės į vidinį namo kiemą, atsakovė tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ranka sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių ieškovei į abu veido skruostus; ieškovei nuėjus iki laiptinės durų, atsakovė abejomis rankomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių ranka per veidą ir taip sukėlė ieškovei fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 4 d. pareikštas civilinis ieškinys.
20. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33093-23 nutrauktas ir atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atmestas ieškovės atstovo skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas – rezoliucija, kuriuo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas. Atsakovė atlygino ieškovei 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą, 537,99 Eur turtinę žalą bei 1 591,70 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
21. Po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovė prašo atlyginti papildomas 906 Eur išlaidas, kurias sudaro 66 Eur suma už mokamą konsultaciją UAB „Kardiolita“ klinikoje, 830 Eur suma už 10 dienų nakvynę Birštono mieste esančioje UAB „Eglės sanatorija“ bei 10 Eur suma už autobuso Vilnius–Birštonas keleivio bilietą, vykstant į minėtą sanatoriją. Iš esmės ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad ji patyrė papildomas išlaidas, susijusias su jos sveikatos būkle, kurios buvo patirtos po to, kai atsakovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
22. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius bei neturtinę žalą. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).
24. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad sveikatos sužalojimą patyrusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti tokios žalos dydį, atsakovui – paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tokiomis išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias nukentėjęs asmuo patyrė siekdamas grąžinti sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją; didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia tikslinga nustatyti ar ieškovės nurodyta žala yra apskritai priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės padarytu ieškovės sveikatos sužalojimu, t. y. ar ieškovės nurodoma žala atsirado dėl atsakovės veiksmų.
26. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213, kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33093-23 buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantei ikiteisminiame tyrime specialisto išvada Nr. G 2705/2023(01) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos įbrėžimai kaklo kairėje pusėje, dėl kurio ieškovė įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą.
28. BK 141 straipsnyje („Sąvokų išaiškinimas“) nurodyta, jog BK 140 straipsnio numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Taisyklių 5 punkte apibrėžtos sąvokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiškia žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Taisyklėse nurodyti ir medicininiai sveikatos sutrikdymo masto (nežymaus, nesunkaus, sunkaus) nustatymo kriterijai. Nustatant, koks sveikatos sutrikdymas (arba kitaip tariant – sužalojimas, susargdinimas) buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios, o tai reiškia, kad, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 89, 90 straipsniuose, šiais klausimais tyrimą atlieka ir išvadas teikia specialistas (taip pat tai gali būti ekspertas – BPK 84-88 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).
29. Taisyklių 9 punkte nustatyta, jog nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Kaip teisingai nurodė pirmosio instancijos teismas skundžiamame sprendime, nėra duomenų apie atnaujintą ar naują ikiteisminį tyrimą dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo ar sužalojimo, nei buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-33093-23, nepateikta.
30. Ieškovei 2024 m. balandžio 2 d. konstatuota liga – M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija. Byloje nėra ginčo, kad ši liga, kaip byloje esančiuose atitinkamuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė tiek ekspertai, tiek ieškovę konsultavę gydytojai, nėra trauminio pobūdžio ir yra nulemta lėtinių degeneracinių pakitimų stuburo kaklinėje dalyje, kurie atsiranda dėl gyvenimo būdo, amžiaus, darbo ar kitų aplinkybių, susijusių su lėtiniais procesais žmogaus organizme.
31. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji neįrodinėja, jog diagnozė M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija atsirado būtent dėl atsakovės smurtinių veiksmų. Ieškovė nurodo, kad būtent dėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu jai pasireiškė ligos M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija simptomai (galvos svaigimas, sprando skausmais, nemiga, rankų tirpimas) ir būtent dėl to buvo patirtos jos nurodomos papildomos išlaidos už konsultaciją klinikoje, kelionę į sanatoriją ir apgyvendinimą sanatorijoje, kur jai buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos. Ieškovės teigimu, jei nebūtų buvę minėtų atsakovės veiksmų, šios ligos simptomai taip ir nebūtų pasireiškę, kadangi prieš įvykį niekada jų ir nebuvo. Kitaip tariant, ieškovė sutinka, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji nesusirgo minėta liga – ji nėra trauminės kilmės, tačiau, ieškovės teigimu, šie atsakovės veiksmai sukėlė šios ligos simptomus. Ieškovės teigimu, tai patvirtina byloje surinkti medicininiai dokumentai bei ieškovę gydžiusių bei ją apžiūrėjusių medikų (neurochirurgas, šeimos gydytoja ir kiti gydytojai) nurodytos aplinkybės, kad iki atsakovės užpuolimo, ieškovė jokių šios ligos simptomų nejautė.
32. Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus – tiek ieškovės medicininių dokumentų išrašus, tiek byloje atliktos ekspertizės aktą Nr. EKG 44/2025(01), tiek konsultacines išvadas, tiek teismo posėdžių metu ekspertų ir liudytojų pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ligos M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija simptomus sukėlė būtent 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės panaudotas fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Tokių aplinkybių nepatvirtino nei byloje esantys ieškovės medicininiai dokumentai, nei ekspertizę atlikę ekspertai, nei liudytojais apklausti konsultacinę išvadas teikęs ekspertas ir ieškovę konsultavę gydytojai. Viena vertus, ieškovę gydžiusių gydytojų išvados, jog ieškovė iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. jokių minėtos ligos simptomų nejautė buvo padarytos iš esmės remiantis ieškovės paaiškinimais ir nesant ligos istorijoje tokių duomenų. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad kokios nors ieškovės ligos simptomai pasireiškė netrukus po 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu dar nereiškia, jog būtent tie veiksmai sukėlė tuos simptomus. Tuo labiau, kad byloje nenustatyta jokių duomenų apie ieškovei padarytą tokio pobūdžio traumą, kuri ekspertų teigimu galėtų sukelti tokius simptomus – pvz., kaklo srities sumušimai, patempimai ir pan. Magnetinio rezonanso tyrimo metu ieškovei nustatyti lėtiniai stuburo pakitimai (kaulinės išaugos, spondiloartrozė, Šmorlio mazgai), kurie vystosi metais.
33. Kita vertus, byloje liudytojais apklausti ekspertas, ieškovę konsultavęs neurochirurgas nurodė, kad ieškovei nustatyta liga galėjo anksčiau būti be simptomų arba simptomai galėjo būti tokie, kad pacientė galėjo į juos nekreipti dėmesio, be to, šios ligos simptomai gali paūmėti ir dėl streso, nepatogios padėtis miegant, kitokių kaklo srities sujudinimų ir pan. aplinkybių. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šios ligos simptomai jei ne 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvykis, taip ir nebūtų pasireiškę.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Taisyklių 11.1 punkte nustatyta, kad kūno sužalojimo, susargdinimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos ankstesnių ligų ar traumų paūmėjimas, individualios tiriamojo asmens organizmo savybės. Taigi, ligos, kuria ieškovė, akivaizdu, susirgo ne dėl atsakovės veiksmų, paūmėjimas apskritai nevertintinas kaip didinantis atsakovės veiksmai ieškovei padaryto kūno sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo mąstą.
35. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės nurodomos papildomos išlaidos už konsultaciją klinikoje, kelionę į sanatoriją ir apgyvendinimą sanatorijoje, kur jai buvo teikiamos reabilitacijos paslaugos, buvo patirtos dėl pasireiškusių ligos M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija simptomų (galvos svaigimas, sprando skausmais, nemiga, rankų tirpimas). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ieškovės nurodyta žala apskritai yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 29 d. padarytu ieškovės sveikatos sužalojimu, t. y. ieškovė neįrodė, kad ieškovės nurodoma žala atsirado dėl atsakovės veiksmų. Jau vien dėl šios aplinkybės konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą atmesti ieškovės pareikštą ieškinį nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Konstatavus, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pritariant pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvams ir argumentas, pakartotinai plačiau nepasisakytina.
36. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 9 145,66 Eur išlaidų.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas).
39. EŽTT savo praktikoje vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų priteistą kompensaciją iš esmės (EŽTT 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje Perdigao prieš Portugaliją, peticijos Nr. 24768/06, 61 punktas; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Kasacinis teismas, remdamasis EŽTT praktika, taip yra išaiškinęs, kad teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 51 punktas).
40. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54171/21) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išaiškino, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek ieškinys buvo kiekybiškai patenkintas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 6 213,36 Eur už teisines paslaugas, 1 645,80 Eur už ekspertizę, 181,50 Eur už liudytojo apklausą, 605 Eur už konsultacinę išvadą, 500 Eur už papildomą konsultacinę išdavą, t. y. iš viso 9 145,66 Eur išlaidų. Teismo vertinimu, šios išlaidos pagrįstos, atitinka teisės aktų reikalavimus pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimas iš esmės vyko dėl nedidelės sumos – 906 Eur, o bylinėjimosi išlaidos 9 kartus viršija ginčo sumą, ginčas savo esme nebuvo reikalaujantis sudėtingų teisinių ir specialių žinių, atsakovės teikiamas atsiliepimas į ieškinį, triplikas ir kiti procesiniai dokumentai teisiškai nebuvo sudėtingi, be to, visuose teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja, kas taip pat turėjo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl atsakovei priteistinos būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, neįvertino ar atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų koeficientų. Nurodo, kad pasitelktas konsultantas ir net dvi konsultacinės išvados (vienos kaina – 605 Eur, papildomos išvados kaina – 500 Eur) šioje byloje buvo perteklinės, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas.
43. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės nurodytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų nesutinka. Visu pirma, pažymėtina, kad nėra ginčo, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme realiai patyrė 9 145,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog teismas nevertino ar priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijomis nustatytus maksimalius dydžius ir kad teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja, kas taip pat turėjo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovė neteikia jokių skaičiavimų, kurie patvirtintų tokius jos teiginius. Nėra aišku su kokia dalimi atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė konkrečiai nesutinka. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad didžiąją dalį atsakovės atstovavimo sudarė būtent advokato teiktos teisinės paslaugos, tuo tarpu, tik dėl advokato didelio užimtumo kituose teismo posėdžiuose atsakovę šios civilinės bylos teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pačios ieškovės bylinėjimosi išlaidos vien tik dėl patirtų savo atstovo teisinių išlaidų apmokėjimo (ieškovė nepatyrė išlaidų dėl ekspertizių apmokėjimo ar pan.) sudarė 4 844,03 Eur, taigi atsakovės bylinėjimosi išlaidos dėl teisinių paslaugų gavimo buvo tik 1 369,33 Eur didesnės nei ieškovės. Toks skirtumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas žymia disproporcija. Antra, sutiktina, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko pusantrų metų, vyko ne vienas civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdis, kurių metu buvo apklaustas ne vienas liudytojas, ekspertai, šalys ne vieną kartą teikė papildomus naujus įrodymus, ginčas didžiąja dalimi buvo susijęs su aplinkybių medicininiu vertinimu ir pan., todėl atmestini ieškovės argumentai, kad ginčas savo esme nebuvo sudėtingas. Trečia, kaip nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, matydama, jog ši civilinė byla bei jai pareikštas ieškinys reikalauja specialių medicininių žinių, iš karto užsakė ir apmokėjo eksperto konsultacinę išvadą. Ieškovė su dubliku vėl pateikė eilę papildomų, bet jau anksčiau turėtų, įrodymų. Atsakovė nurodo, jog būtent dėl to, kad konsultacinė išvada būtų pagrįsta ir joje būtų įvertinti visi reikšmingi civilinės bylos dokumentai, ji antrą kartą užsakė ir į civilinę bylą pateikė papildomą eksperto konsultacinę išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekspertizė pirmosios instancijos teismo buvo paskirta žymiai vėliau nei atsakovės užsakymu buvo parengtos ir pateiktos eksperto konsultacinės išvados. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas, atsakovės pasitelktas konsultantas ir net dvi konsultacinės išvados (vienos kaina – 605 Eur, papildomos išvados kaina – 500 Eur) buvo perteklinės.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovės, atsižvelgiant į bylos baigtį, į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, įvertinant taisyklę „pralaimėjęs moka“ ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo. Vertinant tai, nėra pagrindo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei 9 145,66 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
45. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstus ir teisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai.
49. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės ieškovei. Atitinkamai netenkintinas ieškovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovei L. O. 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.