- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-165-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15124-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Ž. R., Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuras VĮ "Registų centras"
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-640-886/2017 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Ž. R. projektavimo biurui ir J. R. dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių sumų grąžinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. L. 2016 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų Ž. R. projektavimo biuro ir J. R. be pagrindo įgytas 1088,58 Eur lėšas, 361,83 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. balandžio 19 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas savo ieškinio reikalavimus pakeitė, prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. R. projektavimo biuro ir J. R. be pagrindo įgytas 575,54 Eur pinigines lėšas, 191,23 Eur žalos atlyginimą.
Ieškovas 2016 m. liepos 21 d. ieškinyje nurodė, kad jis (pirkėjas) su atsakovais ir S. P. (pardavėjai) 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovų įsigijo butą su dalimi bendro naudojimo patalpos ir 1/62 dalį 0,6553 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta, kad buto plotas yra 81,85 kv. m, sutarties kaina 147 330 Lt (42 669,72 Eur). Atlikus 2015 m. balandį buto, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus, paaiškėjo, kad buto plotas yra 77,67 kv. m, t. y. 4,18 kv. m mažesnis, negu nurodyta sutartyje. Ieškovui parduoto žemės sklypo vidutinė vertė buvo 131,73 Lt (38,15 Eur), už parduotą butą buvo sumokėta 147 198,27 Lt (42 631,57 Eur), t. y. už kiekvieną kvadratinį buto metrą ieškovas sumokėjo po 1798,39 Lt (520,85 Eur). Ieškovo teigimu, pardavėjai negalėjo parduoti bute neegzistuojančių 4,18 kv. m, todėl jie be pagrindo įgijo 2177,15 Eur. Atsakovai ieškovui pardavė 1/2 buto, todėl jie privalo grąžinti 1088,58 Eur. Buto pirkimui ieškovas paėmė iš AB „Citadele“ banko 37 630,33 Eur kreditą, per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2015-12-15 ieškovas bankui sumokėjo 12 498,36 Eur palūkanų. Pardavėjams sumokėtos sumos už buto 4,18 kv. m įsigijimą, skirtos kredito dalies palūkanos sudaro 723,66 Eur. Ieškovo teigimu, pardavėjams nesuklaidinus ieškovo, jis nebūtų ėmęs tokio dydžio kredito ir nebūtų sumokėjęs nurodytos palūkanų sumos, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtą 361,83 Eur žalą (t. 1, b. l. 3-10).
Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 1, b. 145-147), pateiktame byloje 2017 m. balandžio 19 d., ieškovas nurodė, kad specialistams atlikus matavimus ir paskaičiavimus, jis reikalauja be pagrindo atsakovų gautų lėšų ir žalos atlyginimo, kiek tai susiję su 2,21 kv. m. , o ne 4,18 kv. m., kaip buvo nurodyta ieškinyje.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį (t. 1, b. l. 46-51) ir į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 1, b. l. 157-160), kuriuose prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. tarp pardavėjų (atsakovų) ir ieškovo (pirkėjo) sudaryta buto (81,85 kv. m) su dalimi bendro naudojimo patalpos (1/5 16,82 kv. m), 1/62 dalies 0,655 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje buto plotas buvo įrašytas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, registro duomenys nebuvo nuginčyti. Kadastrinius matavimus atlieka reikiamą kvalifikaciją turintis matininkas ir pagal jo pateiktą kadastro bylą Nekilnojamojo turto registre įregistruojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, todėl atsakovai nėra atsakingi dėl galimai netikslių atliktų buto kadastrinių matavimų ar netikslių duomenų registre. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti už pirkto buto mažesnį plotą, nes sudarant sutartį su ieškovu ginčo buto kaina nebuvo nustatyta pagal buto ploto vienetą. Atsakovų teigimu, teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 2A-357/2014, kurioje iš esmės analogiškas ieškinys buvo atmestas. Buto plotas galėjo pasikeisti dėl ieškovo atlikto remonto 2007 metais, 2006-09-13 buto baigtumas buvo 94 proc., o 2015-04-20 buto baigtumas buvo 100 proc., todėl tai patvirtina, kad dėl remonto darbų galimai sumažėjo buto plotas. Ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtino, kad apžiūrėjo ginčo butą, kad butas atitinka jo reikalavimus ir kainą. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl 361,83 Eur ir dėl 191,23 Eur žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra visiškai nesuvokiamas, nesuprantamas ir nepagrįstas. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo būti padaryta žala. Be to ieškovas neįrodo ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.245 str. – 6.249 str.).
Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 104) nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, prašė pašalinti ją iš bylos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovo R. L. ieškinį atmetė.
Teismas pripažino nustatytu, kad pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, individuali įmonė Ž. R. projektavimo biuras, šios įmonės savininko Ž. R. sutuoktinė J. R. ir S. P. pardavė, o ieškovas R. L. pirko gyvenamosios (butų) paskirties patalpą pastate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butą su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos a-5 (1/5 d. nuo 16,82 kv. m.), turintį 81,85 kv. m. bendro ploto, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 94 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/62 dalį 0,6553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjai visą turtą, t. y. butą su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalį žemės sklypo, pirkėjui parduoda už 147 330 Lt (42 669,72 Eur). Tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas, ar jų sudarytoje 2006 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo sutarta dėl konkrečios kainos už visą perkamą turtą – butą su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalimi žemės sklypo, ar priešingai - jų sutarta kaina už butą buvo nustatyta ir apskaičiuota pagal buto ploto vienetą. Teismas, atlikęs ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatė, kad ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje nebuvo nuoseklūs. Ieškovas pripažino, kad jam buvo daromos didelės nuolaidos perkant butą, kadangi jis pats savo jėgomis ir medžiagomis atliko ginčo buto statybos remonto ir inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Taip pat, kad sudarant preliminarią sutartį vyko derybos dėl 1 800 – 1 900 Lt už vieną kvadratinį metrą kainos, ieškovas sumokėjo taikant 1 900 Lt kainą. Iš ginčo sutarties teksto nustatė, kad viso parduodamo turto kaina sudarė 147 330 Lt (42 669,72 Eur), todėl remdamasis atliktais aritmetiniais skaičiavimais (147 330 Lt / 81,85 kv. m. = 1 800 Lt/kv. m.) laikė, jog ieškovo 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl turto kainos neatitinka tikrovės, kadangi jis nurodė 1 900 Lt/kv. m., o pagal teismo atliktus aritmetinius skaičiavimus ši kaina yra 100 Lt mažesnė. 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pardavėjų su ieškovu, 5.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) patvirtino, jog iki jos pasirašymo jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo turtą bei patvirtino, kad jis visiškai atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus ir pardavimo kainą, dėl jo būklės ir kokybės neturi jokių pretenzijų. Todėl teismas laikė, jog pardavėjai pardavė ieškovui perkamą daiktą tokį, kokį ieškovas buvo apžiūrėjęs iki sutarties sudarymo.
Pasisakydamas dėl ginčo buto ploto sumažėjimo teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje ginčo buto plotas buvo įrašytas remiantis nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais 2006 m. gegužės 16 d. atliktais nekilnojamojo daikto matavimais, kurie sutarties sudarymo metu nebuvo nuginčyti, nurodė, kad ginčo buto ploto duomenys buvo pagrįstai įrašyti į pirkimo – pardavimo sutartį (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Ieškovas pripažino, kad jis ginčo bute atliko statybos remonto darbus, paklojo grindų dangą, pertvarkė dalį laikančiųjų sienų, dalį jų papildomai apkalė OSB plokštėmis, vėliau jas tinkavo, įsirengė židinį, statybos darbus galutinai užbaigė 2015 m. gruodžio mėnesį. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, jog ginčo plotas galėjo sumažėti dėl paties ieškovo bute atliktų statybos – remonto ir apdailos darbų.
Nustatęs, jog šalių sulygta turto kaina nebuvo nustatyta pagal buto ploto vienetą, taip pat ieškovui neįrodžius pardavėjo (atsakovo) nesąžiningumo dėl sutartyje nurodyto parduodamo buto ploto, neva turint tikslą suklaidinti pirkėją (ieškovą), taip pat nesant atsakovo kaltės dėl buto ploto sumažėjimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo nurodytą sumą kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas dėl parduoto buto ploto sumažėjimo. Todėl, vadovaudamasis teismų suformuota praktika, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo buto kaina nebuvo siejama su kvadratinio metro kaina, ir ieškovui R. L. neįrodžius šių aplinkybių, ieškinį atmetė.
Taip pat teismas kaip nepagrįstą ir išvestinį iš pirmojo reikalavimo atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 191,23 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, kurias ieškovas patyrė sumokėdamas bankui palūkanų dalį nuo, jo teigimu, atsakovams be pagrindo sumokėtų piniginių lėšų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. L. ieškinį tenkinti ir ieškovo R. L. naudai solidariai iš atsakovų Ž. R. projektavimo biuro ir J. R. priteisti 575,54 Eur be pagrindo įgytas pinigines lėšas, 191,23 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas bei materialinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu. Teismo sprendimas priimtas įvertinus tik dalį į bylą pateiktų įrodymų, dalies jų nevertinant, nenagrinėjant bei nepasisakant, kokią reikšmę jie galėtų turėti ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumui.
Byloje pateikti įrodymai, kad 2006-05-16 buto plane dėl neteisingai nurodytų atstumų viso buto plotas yra padidintas 2,21 kv. m. Taigi pardavėjai negalėjo parduoti bute neegzistuojančių 2,21 kv. m ir gauti už sutartyje nurodytą, bet realiai nesamą buto dalį, t. y. pardavėjai neturėjo teisinio pagrindo gauti 3974,44 Lt sumos, kas sudaro 1151,08 Eur. Kadangi atsakovai veikė kaip ½ buto dalies pardavėjai, jie privalo grąžinti ieškovui pusę šios sumos – 575,54 Eur. Atitinkamai turėtų būti kompensuojama ir žala, kurią ieškovas patyrė imdamas paskolą iš banko ir mokėdamas palūkanas, t. y. 191,23 Eur.
Teismas netinkamai aiškino be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto nuostatas, neteisingai vertino ieškinio pagrindą. Ieškovas reikalavo, kad atsakovai grąžintų be pagrindo įgytą turtą, rėmėsi CK 6.237 straipsniu. Teismas, neįsigilinęs į bylos esmę bei į tai, kaip CK 6.237 straipsnio nuostatos yra vertinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei šio CK straipsnio teisės mokslininkų išaiškinimus, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog ieškovas reikalavimus grindžia ir CK 6.242 straipsnio nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė teismo sprendimo motyvavimo pareigą pasisakydamas dėl ieškovo teikto žalos atlyginimo reikalavimo. Teismas skundžiamame sprendime prieštaringai ir praktiškai vienu sakiniu pateikia argumentus dėl kito ieškovo reikalavimo atmetimo – žalos (sumokėtų palūkanų bankui) atlyginimo. Iš tokio teismo sprendimo neaišku, ar ieškovas neįrodė tik kurios nors iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, ar imtinai visų ir kuo būtent remdamasis, teismas padarė tokią išvadą.
Atsiliepimas
Atsakovai Ž. R. projektavimo biuras ir J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo R. L. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2017 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą bei priteisti jiems visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija neesminius Kauno apylinkės teismo argumentus ir išvadas, juos pateikia išimtus iš bendro konteksto, juos interpretuoja, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, paneigiančių esminę šioje byloje nustatytą aplinkybę – kad sudarant 2006 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį su ieškovu ginčo buto kaina nebuvo nustatyta pagal buto ploto vienetą, kaip tai numatyta CK 6.397 straipsnio 3 dalyje. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, padarytas išvadas grindė visapusišku ir objektyvių bylos aplinkybių vertinimu, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, todėl nepažeidė nei CPK 185 straipsnio, nei Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos suformuotos šio straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos. Ta aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino priešingai, nei to norėtų ir siekė ieškovas, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės nuostatos. Ieškovas neįrodė, kad nekilnojamasis turtas – butas – jam buvo parduotas turto kainą siejant su kvadratiniais metrais. Nors ieškovas, pradėjus nagrinėti bylą teisme, siekė įrodyti, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis dėl ginčo turto įsigijimo, kurioje buvo nurodyta perkamo buto 1 kvadratinio metro kaina, tačiau šios sutarties negalėjo pateikti, nes tariamai jos neišsaugojo. O tai nebejotinai įrodo, kad ieškovo minima preliminari sutartis neegzistavo, apie šios sutarties egzistavimą ieškovas neužsiminė ir pirminiame ieškinyje. Todėl Kauno apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad notarinės sutarties nuostatos neleidžia teigti, jog šalių bendra valia suderėta butų kaina buvo apskaičiuota ir nustatyta pagal buto ploto vienetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis analogiška teismų praktika, taikoma ginčuose, kuomet ieškovų reikalavimai atmetami nenustačius, kad ginčo buto kainai apskaičiuoti įtakos turėjo būtent parduodamo turto ploto vienetas. Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, jog į 2006 m. rugsėjo 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įrašytas ginčo buto plotas vadovaujantis tuo metu buvusiais nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis. Pastatų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) ir patvirtintomis nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymas Nr. 522). Matavimus atlieka reikiamą kvalifikaciją turintis matininkas, o pagal jo pateiktą kadastro bylą nekilnojamojo turto registre įregistruojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Šios nuostatos patvirtina, kad atsakovai, kadastro duomenų nustatymui neturi jokios įtakos ir neatsakingi už jų teisingumą. Tiek iki sudarant sandorį, tiek vėliau VĮ Registrų centro darbuotojai atliko ginčo buto kadastrinius matavimus ir šie matavimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Teisini registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas tuo metu galiojusio nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje - visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti šio buto kadastro duomenys nebuvo nuginčyti nustatyta tvarka, registro tvarkytojui niekada, taip ir šios bylos eigoje nebuvo teiktas skundas dėl šių duomenų įrašymo neteisingumo. Ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2017 m. balandžio 13 d. specialisto (statybos inžinieriaus A. R.) išvadą, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi sutarties sudarymo metu galiojusiais kadastriniais matavimais, kurie buvo atlikti 2006 m. gegužės 6 d. ir perkelti į 2006 m. rugsėjo 13 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai susiję su liudytojo I. N. parodymų vertinimu yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja elementariai logikai. Kauno apylinkės teismas 2017-09-20 sprendimą motyvavo ir atmetė pagal ieškovo ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą, o teismo sprendime nėra jokių argumentų, kad ieškovo R. L. ieškinys buvo vertinimas kitu teisiniu pagrindu, nei nurodyta jo ieškinyje. Nesutikdami su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo netinkamai vertinto ieškinio pagrindo, atsakovai nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo ir atmetė jį pagal ieškovo ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą. Teismui detaliai ir aiškiai sprendime pateikus argumentus, kurių pagrindu atmetamas ieškovo reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo kaip be pagrindo įgyto turto, jam nekilo pareiga detaliai ir iš naujo aiškintis motyvus, kurių pagrindu atmetamas išvestinis ieškovo reikalavimas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, todėl Kauno apylinkės teismo veiksmai atmetant išvestinį reikalavimą būtent tokiu būdu, yra tinkamas ir pripažįstamas motyvas teismų praktikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstojo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovų pastarųjų be pagrindo įgytą turtą ir žalos atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nustatytu, kad ieškovas (pirkėjas) su atsakovais ir S. P. (pardavėjais) 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovų įsigijo butą su dalimi bendro naudojimo patalpos ir 1/62 dalį 0,6553 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta, kad buto plotas yra 81,85 kv. m, sutarties kaina 147 330 Lt (42 669,72 Eur). Atlikus 2015 m. balandį buto, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus, paaiškėjo, kad buto plotas yra 77,67 kv. m, t. y. 4,18 kv. m mažesnis, negu nurodyta sutartyje, todėl ieškovas, teigdamas, kad atsakovai be pagrindo gavo už nesamą buto dalį pinigus, 2016 m. liepos 21 d. pareiškė ieškinį atsakovams dėl be teisėto pagrindo gautų piniginių sumų grąžinimo ir žalos atlyginimo. 2017 m. balandžio 19 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas savo ieškinio reikalavimus pakeitė, prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. R. projektavimo biuro ir J. R. be pagrindo įgytas 575,54 Eur pinigines lėšas, 191,23 Eur žalos atlyginimą. Atsakovai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys, jų vertinimu, yra nepagrįstas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nesutikdamas su šiuo sprendimu ieškovas pateikė byloje nagrinėjamą apeliacinį skundą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Pirmiausia, apeliacinės instancijos vertinimu, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Ieškovas nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovų jų be pagrindo įgytas 575,54 Eur pinigines lėšas, kadangi, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, atsakovai iš ieškovo už butą visas lėšas gavo 2006-09-13 sutarties pagrindu, o ne be teisėto pagrindo, sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį šalys vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įraše nurodytais duomenimis, ieškovas, sudarydamas sutartį patvirtino, kad jis perkamą turtą apžiūrėjo ir šis turtas atitinka ieškovo keliamus reikalavimus, taip pat atitinka pardavimo kainą, kuri buvo šalių susitarimu nustatyta už parduodamą turtą bendrai, o ne už vieną parduodamo buto kvadratinį metrą.
Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakydamas dėl ieškovo teikto žalos atlyginimo reikalavimo, pažeidė teismo sprendimo motyvavimo pareigą, teismas skundžiamame sprendime prieštaringai ir praktiškai vienu sakiniu pateikė argumentus dėl antrojo ieškovo reikalavimo – žalos (sumokėtų palūkanų bankui) atlyginimo – atmetimo.
Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad antrasis ieškovo reikalavimas yra susijęs su pirmuoju, yra išvestinis iš pirmojo. Taigi sprendimas dėl antrojo reikalavimo yra su motyvais. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo – priteisti ieškovui iš atsakovų be pagrindo gautas už parduotą butą lėšas, nepripažinus, kad atsakovų veiksmai parduodant butą buvo neteisėti, akivaizdu, jog nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti ieškovui atlyginimą žalos, kuri, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta skolinantis buto įgijimui pinigus ir už paskolą mokant palūkanas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir apibendrindamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkinamas atsakovo Ž. R. projektavimo biuro prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šis atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Eur (t. 2, b. l. 35-36). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl atsakovui Ž. R. projektavimo biurui iš atsakovės priteisiamos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,23 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. R. projektavimo biurui (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,23 Eur (septynis eurus ir 23 centus) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.