- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00617-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“
- Trečiasis asmuo
- J. P., VĮ Registrų centras, Mordechay Sztrum, UAB „Dutma“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. P. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-560/2013 pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sermeta“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti daikto trūkumus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sermeta“ priešieškinį ieškovui B. P. dėl ieškovo B. P. pripažinimo pažeidus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys J. P., VĮ Registrų centras, Mordechay Sztrum, UAB „Dutma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 85 060,65 Lt nuostolius, patirtus dėl atsakovui parduotų butų klaidingos kvadratūros; negautas 68 939,35 Lt pajamas, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 16 d. iki kada turėjo būti pabaigti pastato bei butų statybos/ rekonstravimo darbai, kurie iki šiol yra nepabaigti dėl atsakovo kaltės; įpareigoti atsakovą nedelsiant pašalinti šiuos pastato trūkumus: užtikrinti šildymą pastato koridoriuose, užtikrinti karšto ir šalto vandens tiekimą pastate, pastate užtikrinti lifto veikimą, įrengti laiptus prie pastato įėjimo, užbaigti remontuoti įėjimą į pastatą, įrengti pašto dėžutę, įrengti šildymo radiatorius, suremontuoti laiptinę ketvirtame aukšte – įrengti laiptus ir rekonstruoti laiptų turėklus, ketvirtame ir penktame aukštuose įrengti naujus laiptų turėklus, baigti remontuoti pastato fasadą; įpareigoti atsakovą Nekilnojamojo turto registre patikslinti butų duomenis, susijusius su pastato aukšto, kuriame yra butai, identifikavimu, t.y. įregistruoti butus penktame aukšte; priteisti 6 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas ir ieškovas 2008 m. gruodžio 18 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7479) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. P. iš atsakovo įsigijo du butus – (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovui yra sumokėjęs visą butų kainą. Ieškinyje pažymima, kad ieškovas Sutarties 4.3.3 punktu įsipareigojo atsakovui atlikti visus statybos/rekonstravimo darbus iki butų 100 % baigtumo ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d., tačiau šių ieškovo įsipareigojimų įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo pastate atsakovo atliekamų darbų užbaigimo. 2010 m. kovo 16 d. pastate darbai dėl atsakovo kaltės nėra iki galo pabaigti, dėl ko nėra galimybės atlikti ieškovui pagal Sutartį priklausančius statybos / rekonstravimo darbus iki butų 100 % baigtumo bei teisėtai ir pagal paskirtį naudotis savo nuosavybe. Dėl atsakovo kaltės pastate yra atjungta elektra, neveikia liftas, išjungtas vanduo, neįrengti laiptai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotuose Butų pripažinimo tinkamais naudotis aktuose 2009 m. balandžio 1 d. Nr. (101)-11.4-668 ir Nr. 2009 m. balandžio 1 d. Nr. (101)-11.4-666 yra suklastotas ieškovo parašas, nes ieškovas nebuvo informuotas apie jam priklausančių butų pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą, nedalyvavo vertinant butus ir nepasirašinėjo nurodomų aktų. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti pripažinimo tinkamais naudoti aktus ir 2010-02-10 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-632-580/2010 tenkino ieškovo skundą bei panaikino minimus pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Teismas konstatavo, kad pagal paskirtį negalima naudotis butais bei bendromis pastato patalpomis. Nurodė, kad atsakovas ieškovui nurodė tikrovės neatitinkančius butų plotus, nes vieną iš butų perdavė, nurodydamas bendrąjį jo plotą, lygų 84,09 kv.m., kai tikrasis j? bendrasis plotas yra lygus 73,48 kv.m., ir kitą perdavė, nurodydamas bendrąjį jo plotą lygų 99,31 kv.m, kai tikrasis jo bendrasis plotas yra lygus 88,55 kv.m, dėl ko ieškovas, sumokėjęs visą sumą, patyrė 85 060,52 Lt nuostolių. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas padarė esminius sutarties pažeidimus, kadangi atsakovas tyčia nepateikė ieškovui teisingų butų duomenų, pardavė butus už didesnę kainą, nei jie iš tiesų buvo verti, ir dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė didelių nuostolių. Atsakovas, kaip butų pardavėjas, privalo ne tik atlyginti nuostolius už butų plotų skirtumą, bet ir atlikti jam privalomus pastato statybos/rekonstravimo darbus, taip ištaisydamas nupirkto nekokybiško daikto trūkumus bei atlyginti ieškovo negautas pajamas.
Atsakovas UAB „Sermeta“ priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovas pažeidė Sutarties 4.3.3 punktą; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 37 500 Lt dydžio netesybas bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties 4.3.3 punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui savo lėšomis ir rizika atlikti visus būtinus butų statybos/ rekonstrukcijos darbus ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. (imtinai). Sutartyje ieškovas ir atsakovas aiškiai numatė, kas bus laikoma butų statybos/ rekonstrukcijos darbų atlikimu: statybos/ rekonstrukcijos darbų pabaiga yra laikomas toks butų statybos/ rekonstrukcijos darbų atlikimas bei butų vidaus apdailos įrengimas, kurio pakaktų butų pripažinimui tinkamais naudoti ir 100 proc. butų baigtumo įregistravimui nekilnojamojo turto registre (Sutarties 4.3.3 p.). Tačiau iki šiol ieškovas savo įsipareigojimų nėra įvykdęs, nėra įregistravęs 100 proc. butų baigtumo Nekilnojamojo turto registre, o tai yra laikytina esminiu Sutarties pažeidimu (Sutarties 5.6. p.). Sutarties 4.3.4 punktu ieškovas įsipareigojo Sutartyje numatytu terminu neatlikęs visų butų statybos / rekonstrukcijos darbų, būtinų butų pripažinimui tinkamu naudoti ir neįregistravus 100 proc. butų baigtumo Nekilnojamojo turto registre už kiekvieną uždelstą įvykdyti aukščiau nurodytus įsipareigojimus kalendorinę dieną mokėti atsakovui 2 500 Lt dydžio netesybas. Konstatavus, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių prievolių (CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.), pažeidė Sutartį, jis privalo sumokėti atsakovui Sutartyje nustatyto dydžio netesybas - 1 672 500 Lt (t.y. 669 d. x 2500 Lt). Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog iš ieškovo priteistina netesybų suma sudaro itin didelę pinigų sumą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas yra fizinis asmuo bei elgdamasis sąžiningai, prašo teismo priteisti iš ieškovo 37 500 Lt dydžio netesybas (t.y. 15 d. x 2 500 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. balandžio 1 d., t.y. iki dienos, kurią buvo priimti bei paties ieškovo iniciatyva nuginčyti 2009 m. balandžio 1 d. butų pripažinimo tinkamais naudoti aktai Nr. (101)-11.4-668 bei Nr. (101)-11.4-666.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo butų kaina nebuvo nustatyta griežtai pagal butų ploto vienetą. Sutarties 2 punkte nurodyta bendra ginčo butų kaina, neišskiriant nei jos dalies pagal kiekvieną butą, nei kainos už butų ploto vienetą, dėl to teismas padarė išvadą, jo Sutartyje nurodytas perkamo butų plotas nelaikytinas buto kainos apskaičiavimo kriterijumi, kaip tai numatyta CK 6.397 straipsnio 3 dalyje, o yra perkamo daikto charakteristika. Nenustatė, kad pardavėjas buvo nesąžiningas ir suklaidino ieškovą dėl atliktų kadastrinių matavimų, kurių duomenimis remiantis ir buvo nurodyti ginčo butų plotai Sutartyje. Pardavėjas perdavė ieškovui daiktą, kokį šis buvo apžiūrėjęs iki Sutarties sudarymo ir įvertinęs jo būklę, ir Sutartyje patvirtinęs, jog butai atitinka jo keliamus reikalavimus bei jo mokamą kainą. Ieškovas su kadastro duomenų byla buvo susipažinęs prieš pasirašant Sutartį, jokių pretenzijų dėl jos neturėjo (Sutarties 4.3.1 punktas). Pagal ekspertizės išvadas, labiausiai įtakojusi butų ploto sumažėjimą priežastimi buvo vidinių pertvarų, laiptų įrengimas ir atlikti vidaus apdailos darbai, dėl to vienas iš butų sumažėjo 12,31 kv.m, o kitas - 10,76 kv.m. Sutartyje nurodyto ginčo butų ploto sumažėjimą taip pat lėmė klaidingi kadastriniai matavimai, dėl to Sutartyje nurodytas vieno buto plotas buvo padidintas 3,18 kv.m, kito – 3,5 kv.m. Pažymėjo, kad šalys nesusitarė dėl pastato bendrojo naudojimo rekonstrukcijos darbų perdavimo pirkėjui. Konstatavo, kad ieškovui įvykdžius savo prievolę atlikti butų statybos/rekonstrukcijos darbus, atsakovas nevykdė prievolės atlikti pastato bendro naudojimo patalpų statybos/rekonstrukcijos darbus ir šios prievolės nepripažino, tačiau sprendė, kad ieškovas neįrodė nei žalos (negautų pajamų) fakto, nei jos dydžio. Ieškovas neįrodė, kad turėjo potencialų suinteresuotą nuomininką, nepateikė teismui jokių sudarytų nuomos sutarčių ar ketinimų protokolų. Sutartyje ieškovas taip pat nenurodė butų įsigijimo tikslo bei savo ketinimo nuo 2009 m. kovo 16 d. nuomoti butus ir gauti nuomos pajamas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą įregistruoti ginčo butus. Nurodė, kad ieškovas, prieš sudarydamas Sutartį ir prieš įsigydamas butus, juos kartu ir pastatą apžiūrėjo, susipažino su pastato nuosavybės dokumentais, kadastro duomenų byla ir tai Sutartyje patvirtino (Sutarties 4.3.1 – 4.3.2 punktai). Abu ieškovo butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai pastogės patalpoje, todėl ir yra atitinkamose Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėse nurodomi kaip esantys ketvirtame pastato aukšte, nors faktiškai yra virš ketvirto pastato aukšto. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka, ginčo butai negali būti nurodomi kaip esantys penktame Pastato aukšte, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas netenkino atsakovo priešieškinio, nes jis buvo pareikštas praleidus šešių mėnesių ieškiniams dėl netesybų taikomą ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), o jos atnaujinti nebuvo pagrindo. Ieškovas Sutarties 4.3.3. punktu įsipareigojo atlikti statybos / rekonstravimo darbus iki butų 100 % baigtumo ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 16 d. Atsakovas 2009 m. gegužės 12 d. ieškovui pateikė pranešimą „Dėl pirkėjo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nevykdymo“, todėl sprendė, jog vėliausiai 2009 m. gegužės 12 d. atsakovas jau žinojo apie Sutarties 4.3.3. p. neįvykdymą, tačiau priešieškinį dėl netesybų pagal Sutartį priteisimo teismui pateikė tik 2011 m. sausio 25 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas B. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 26 588,87 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
1. Priešingai nei nurodė teismas, pardavėjo nesąžiningumo įrodyti pirkėjui nereikia, užtenka identifikuoti faktą, kad pirkėjui parduotas daiktas su trūkumais. Esant akivaizdžiam būtų trūkumui dėl ploto, atsakovas privalo sumažinti butų kainą.
2. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes didesnio ir mažesnio ploto butai negali būti vienodos vertės, nes tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų (CK 1.5 str.), rinkos dėsnių, ieškovo interesų. 1 kv. m buto vertė yra 3 980,37 Lt. Ieškovas sumokėjo už papildomus 6,68 kv, m., kurių butuose nėra – 26 588,87 Lt (3980,37x6,68).
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties šalims, nustatant butų kainą, jų plotas neturėjo reikšmės. Ieškovui buvo nurodyta, kaip matyti iš Sutarties, 183,4 kv. m. butų plotas. Nėra svarbu, kad pirkimo-pardavimo sutartyje eksplicitiškai neįtvirtinta kv.m kaina, svarbu yra tai, kad parduoti butai buvo su 6,68 mažesne kvadratūra, dėl ko ieškovas ir prašo sumažinti butų kainą.
4. Pardavėjas atsakovas yra glaudžiai susijęs su asmeniu, atlikusiu netikslius parduodamų butų kadastrinius matavimus, t.y. UAB „Prospectus“, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sutampa šių įmonių akcininkas ir vadovas. Todėl atsakovas turėjo ar negalėjo nežinoti apie tai, jog butų plotas buvo pardavėjo netiksliai nustatytas atsakovo naudai ir privalo prisiimti atsakomybę už ieškovui parduoto sutarties sąlygų neatitinkančio daikto kokybę.
Atsakovas UAB „Sermeta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovui iš ieškovo civilinėje byloje patirtas ekspertizės išlaidas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė tik dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo patirtų 4 840 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų už byloje atliktą ekspertizę. Ieškovo reikalavimai buvo atmesti. Ekspertizę byloje buvo paskirta išimtinai siekiant paneigti ieškinyje išdėstytus nepagrįstus reikalavimus, o ne atsakovui įrodinėjant pateikto priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sermeta“ atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:
1. Teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsnio nuostatomis, turėtų atsisakyti priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus - išrašus iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Sermeta“ ir UAB „Prospectus“. Aplinkybė, kad šie juridiniai asmenys yra susiję, niekaip neįrodo atsakovo kaltės ir nesąžiningumo dėl tariamai klaidingai atliktų butų kadastrinių matavimų, kadangi kadastriniai matavimai buvo atliekami ne vadovo ar dalyvio, o reikiamą kvalifikaciją turinčio matininko.
2. Šalys nustatydamos butų kainą susitarė ne dėl konkrečios kvadratinio metro butų kainos, o būtent dėl bendros už du atskirus nekilnojamojo turto vienetus mokėtinos bendros sumos. Butai nėra identiški, skirtinga jų išdėstymo padėtis pastate, nevienodos jų charakteristikos, kas lemia atskiro nekilnojamojo turto vieneto likvidumą ir pan.
3. Apeliantas praleido ieškinio senatį reikalavimams dėl daikto trūkumų pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). 2009 m. kovo 5 d. paties apelianto užsakymu atlikus butų kadastrinių duomenų patikslinimą, 6 mėnesius nesikreipė į atsakovą dėl tariamų daiktų trūkumų, o nepagrįstą ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau kaip 11 mėnesių nuo butų kadastrinių duomenų patikslinimo ir sužinojimo apie tariamus daikto trūkumus.
4. Butų plotų sumažėjimą sąlygojo būtent paties apelianto butuose atlikti statybos apdailos darbai, o ne atsakovo nesąžiningas ir klaidingas elgesys. Teismo ekspertizės atlikimo metu butus grąžinti į faktinę jų padėtį, buvusią 2008 m. gegužės 27 d. buvo neįmanoma, todėl ekspertai galėjo prieiti ir prie klaidingos (netikslios) išvados, jog butų plotas buvo klaidingai padidintas 6.68 kv.m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Minėta, kad 2008 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį. Pagal ją ieškovas nupirko iš atsakovo du butus, kurių unikalūs numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini). Abu atsakovo įsigyti butai yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8-16). Sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl konkrečios abiejų bendros butų pardavimo kainos - 730 000 Lt (Sutarties 2.1 p.).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo ieškinį tenkinti iš dalies (dėl 26 588,87 Lt sumos), kitos jam nepalankios sprendimo dalies nekvestionuoja. Atsakovas sprendimo iš esmės nekvestionuoja, apeliaciniu skundu kelia klausimą tik dėl nepagrįstai jam nepriteistos patirtų už ekspertizės atlikimą išlaidų sumos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas vertintinas paminėtose apeliacinių skundų ribose.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas jam turėjo priteisti 26 588,87 Lt, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jam perduoti butai yra 6,68 kv. m mažesnio ploto nei nurodyta Sutartyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą jo tenkinimui.
Savo poziciją ieškovas grindžia CK 6.399, 6.334 straipsnių nuostatomis. Tačiau tam, kad galėtų būti taikomos šių normų nuostatos ir sprendžiama dėl Sutarties kainos mažinimo jų pagrindu, visų pirma turėtų nustatyta, kad ieškovas iš tiesų nusipirko butus, neatitinkančius jų, kaip parduoto daikto, kokybės. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu skundžiamame sprendime pateikė savo argumentus, paneigiančias tokios išvados galimybę. Teisėjų kolegija su jais bei remiantis jais padarytomis išvadomis sutinka ir jų nekartoja, tuo tarpu nesutinka su apelianto teiginiu, kad vien mažesnio ploto fakto identifikavimas savaime reiškia daikto(butų) trūkumus. Apeliantas ir apeliaciniame skunde nepateikė ne tik įrodymų, bet ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, padarytą remiantis Sutarties 1, 2 punktų nuostatų analize, kad butų kaina buvo nustatyta neišskiriant nei atskiro buto, nei kainos už ploto vienetą, o butų kaina buvo nustatyta bendra abiems butams (CPK 12, 178 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jei sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.237 str. 2 d.), be to, jis netenka teisės remiantis daiktų neatitikimu, jei jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo galimybę pasitikrinti butų kvadratūrą tiek pirkdamas juos, tiek vėliau juos įsigijęs per protingą laiką. Tuo tarpu ir tik po keturių mėnesių ieškovo užsakymu atlikus kadastrinių duomenų patikslinimą (2009 m. kovo 5 d.) nuo butų įsigijimo beveik metus laiko ieškovas pretenzijų nekėlė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog butų kainą šalys nustatė remdamasi atskaitos tašku – ploto vienetu ar bent jau turėjo tokius tikruosius ketinimus bei būtent ploto vieneto kaina buvo esminė sąlyga butų kainai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ieškovo reikalavimų atžvilgiu.
Neįrodžius, kad butų kainai apskaičiuoti įtakos turėjo būtent ploto vienetas, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, dėl kieno kaltės kadastriniai matavimai Sutarties sudarymo metu buvo ne visiškai teisingi, dėl atsakovo ir UAB „Prospectus“ sąsajų, bei papildomai šiuo aspektu teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimu. Todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškinys ir priešieškinis atmetami, sprendė, kad šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų neprivalo atlyginti. Atsakovas nesutinka su tuo, kad jam nebuvo atlygintos ekspertizės atlikimui turėtos išlaidos 4 840 Lt.
Iš bylos duomenų matyti, kad byloje ekspertizė buvo paskirta atsakovo prašymu ne įrodinėjant šio pareikštą priešieškinį, o siekiant paneigti ieškovo reikalavimų pagrįstumą (t. 4, b.l. 153-155, t. 5, b.l. 1-122). Taigi, priešieškinio klausimo išsprendimui ekspertizė apskritai nebuvo reikalinga ir nebuvo skirta, todėl sutiktina su atsakovu, jog priešieškinio tenkinimas ar atmetimas ekspertizės išlaidų (ne)atlyginimui reikšmės faktiškai neturi. Akivaizdu, kad jei priešieškinis apskritai nebūtų pareikštas, atsakovas iš esmės būtų turėjęs teisę reikalauti ekspertizės išlaidų atlyginimo (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Tačiau, kita vertus, šiuo atveju ginčo išsprendimui padarytų reikšmingų aplinkybių ir išvadų kontekste yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo turėtų ekspertizės atlikimui išlaidų ieškovas atlyginti neprivalėtų.
Jau aukščiau minėta, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas ne dėl to, kad atsakovas Sutartyje buvo nurodęs teisingą faktinį patalpų plotą, o dėl to, kad nenustatyta, jog butų kaina buvo nustatinėjama atsižvelgiant į ploto vieneto (kv. m) kainą. Būtent tai, gindamasis nuo ieškinio, įrodinėjo ir atsakovas. Ekspertizės metu iš tiesų buvo išaiškinta, kokia dalis butų ploto buvo panaudota įrengiant atitinkamas butų konstrukcijas, tačiau, minėta, ne tai lėmė ieškinio atmetimą. Taigi, paskirta ekspertizė nei patvirtina, nei paneigia esminę aplinkybę, dėl kurios ieškinys atmestas. Be to, jos metu buvo nustatyta, kad Sutartyje butų plotai nurodyti tokie, kokie jie buvo nurodyta 2008 m. gegužės 27 d. kadastrinių matavimų duomenimis, tačiau šie matavimai iš tikrųjų buvo padaryti klaidingai, t.y. plotas padidintas 6,68 kv.m (t. 5, b.l. 68- 72). Taigi, jei atsakovas norėjo įrodyti, kad Sutartyje nurodytas butų plotas jos sudarymo metu atitiko faktinę padėtį, tai šiuo aspektu, remiantis ekspertizės aktu, jo aiškinimas nebūtų pagrįstas, t.y. ekspertizės išvada jam vertintina kaip nepalanki. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti atsakovo turėtas išlaidas už ekspertizę nėra pakankamo pagrindo (CPK 93 str. 4 d.).
Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.