- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- 2-640-886/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15124-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Ž. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė „Registrų centras“
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Ž. R. projektavimo biurui ir J. R. dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių sumų grąžinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. L. 2016-07-21 ieškiniu (reg. Nr. CBP-15008, 3-10 b. l.), kurio reikalavimai pakeisti 2017-04-19 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. X4734, 145-147 b. l.), prašo solidariai priteisti iš atsakovų Ž. R. projektavimo biuro ir J. R. 575,54 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, 191,23 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas pagal jas pagrindžiančius dokumentus.
Ieškovas 2016-07-21 ieškinyje nurodo, kad ieškovas (toliau – pirkėjas), atsakovai ir S. P. (toliau – pardavėjai) 2006-09-13 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo butą su dalimi bendro naudojimo patalpos ir 1/62 dalį 0,6553 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutartyje buvo nurodyta, kad buto plotas yra 81,85 kv. m, sutarties kaina 42 669,72 Eur. Atlikus 2015 m. balandį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, matavimus, paaiškėjo, kad buto plotas yra 77,67 kv. m, t. y. 4,18 kv. m mažesnis, negu nurodyta sutartyje. Ieškovui parduoto žemės sklypo vidutinė vertė buvo 38,15 Eur, už parduotą butą buvo sumokėta 42 631,57 Eur, t. y. už kiekvieną kvadratinį buto metrą ieškovas sumokėjo po 520,85 Eur. Ieškovo teigimu, pardavėjai negalėjo parduoti bute neegzistuojančių 4,18 kv. m, todėl jie be pagrindo įgijo 2177,15 Eur. Atsakovai ieškovui pardavė 1/2 buto, todėl jie privalo grąžinti 1088,58 Eur. Buto pirkimui ieškovas paėmė iš AB „Citadele“ banko 37 630,33 Eur kreditą, per laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2015-12-15 ieškovas bankui sumokėjo 12 498,36 Eur palūkanų. Pardavėjams sumokėtos sumos už buto 4,18 kv. m įsigijimą, skirtos kredito dalies palūkanos sudaro 723,66 Eur. Ieškovo teigimu, pardavėjams nesuklaidinus ieškovo, jis nebūtų ėmęs tokio dydžio kredito ir nebūtų sumokėjęs nurodytos palūkanų sumos, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtą 361,83 Eur žalą (3-10 b. l.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2017-04-19 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškinyje pareikštus reikalavimus sumažino: reikalavimą priteisti 1088,58 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų sumažino iki 575,54 Eur, reikalavimą dėl žalos atlyginimo sumažino nuo 361,83 Eur iki 191,23 Eur. Ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino, atsižvelgęs į jo užsakymu UAB „Ribinis būvis“ eksperto, statybos inžinieriaus A. R. 2017-04-13 surašytą Specialisto išvadą (148-191 b.l.). Ieškovo pateiktose Specialisto išvadose nurodyti 2006-05-16 ir 2015-04-20 atliktų kadastrinių matavimų duomenys, neatitikimai, priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti klaidos atliekant 2006-05-16 kadastrinius matavimus, ir nurodyti papildomai 2017-04-03 atliktų kadastrinių matavimų duomenys. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas nurodo, kad pagal pateiktą Specialisto išvadą nustatytas buto ploto sumažėjimas ne 4,18 kv. m, bet 2,21 kv.m), pagal šiuos duomenis atitinkamai perskaičiuotos prašomos priteisti sumos.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2006-09-13 tarp pardavėjų ir ieškovo (pirkėjo) sudaryta buto (81,85 kv. m) su dalimi bendro naudojimo patalpos (1/5 16,82 kv. m), 1/62 dalies 0,655 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje buto plotas įrašytas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, registro duomenys nebuvo nuginčyti. Pažymėjo, kad kadastrinius matavimus atlieka reikiamą kvalifikaciją turintis matininkas ir pagal jo pateiktą kadastro bylą Nekilnojamojo turto registre įregistruojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, todėl atsakovai nėra atsakingi dėl galimai netikslių atliktų buto kadastrinių matavimų ar netikslių duomenų registre. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 1088,58 Eur už buto mažesnį plotą, nes sudarant sutartį su ieškovu ginčo buto kaina nebuvo nustatyta pagal buto ploto vienetą. Atsakovų teigimu, teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 2A-357/2014, kurioje iš esmės analogiškas ieškinys buvo atmestas. Buto plotas galėjo pasikeisti dėl ieškovo atlikto remonto 2007 metais, 2006-09-13 buto baigtumas buvo 94 proc., o 2015-04-20 buto baigtumas buvo 100 proc., todėl tai patvirtina, kad dėl remonto darbų galimai sumažėjo buto plotas. Ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtino, kad apžiūrėjo ginčo butą, kad butas atitinka jo reikalavimus ir kainą. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl 361,83 Eur žalos atlyginimo (46-51 b. l.).
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad 2016-01-14 Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruoti buto kadastro duomenų pasikeitimai ieškovui atlikus paprastojo remonto darbus. Duomenų registravimo pagrindas buvo ieškovo užpildyta ir pasirašyta 2015-12-30 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, 2007-02-06 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, bei 2015-04-20 kadastro duomenų byla, kurioje buto baigtumas nurodytas 100 proc., plotas 77,67 kv. m. Ankstesnių 2006-05-16 atliktų kadastrinių matavimų metu, buto baigtumas buvo 94 proc., plotas 81,85 kv. m. (104 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo –pardavimo sutartį, individuali įmonė Ž. R. projektavimo biuras, šios įmonės savininko Ž. R. sutuoktinė J. R. ir S. P. (toliau – pardavėjai) pardavė, o R. L. (toliau – pirkėjas) pirko gyvenamosios (butų) paskirties patalpą pastate (duomenys neskelbtini), 1A4p/11 (vienuoliktą) butą su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos a-5 (1/5 d. nuo 16,82 kv.m), turintį 81,85 kv.m bendro ploto, būklė: nebaigtas statyti, baigtumas 94 procentai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir 1/62 dalį 0,6553 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad pardavėjai visą turtą, t.y. butą su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalį žemės sklypo, Pirkėjui parduoda už 147 330 Lt (42 669,72 Eur).
Tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas, ar jų sudarytoje 2006-09-13 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo sutarta dėl konkrečios kainos už visą perkamą Turtą – butą su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalimi žemės sklypo, ar priešingai - jų sutarta kaina už butą buvo nustatyta ir apskaičiuota pagal buto ploto vienetą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2005 yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyje turi būti nurodyti tam tikri duomenys apie parduodamą daiktą, tačiau šių duomenų nurodymas savaime nereiškia, kad šalys pagal juos nustatė parduodamo daikto kainą. Kai sutartyje kaina buvo nustatyta ne pagal ploto vienetą, o už visą butą kaip vienetą, ieškovas negali reikalauti mažinti kainos, paaiškėjus, kad buto plotas yra mažesnis, kadangi šalių susitarimą dėl kainos galėjo lemti daugelis veiksnių, ne tik buto plotas. Šiuo atveju 2008 m. gruodžio 18 d. Butų pirkimo-pardavimo sutartyje, apibrėžiant sutarties dalyką, t.y. perkamų Butų identifikavimo bei kitus svarbius duomenis, buvo nurodyti unikalūs numeriai, adresai, statybos baigtumo laipsnis, pastato, kuriame yra Butai, duomenys, nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai, kadastro žymos. Tarp minėtų duomenų nurodomas kiekvieno parduodamo Buto plotas (Sutarties 1 punktas). Perkamų daiktų kaina nustatyta Sutarties 2 punkte. Šiame punkte nurodyta bendra Butų kaina, neišskiriant nei jos dalies pagal kiekvieną Butą, nei kainos už Butų ploto vienetą. Nei šios, nei kitos Sutarties nuostatos neleidžia teigti, jog šalių bendra valia suderėta Butų kaina buvo apskaičiuota ir nustatyta pagal Butų ploto vienetą. Dėl to teismas daro išvadą, jog 2008 m. gruodžio 18 d. Butų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas perkamo Butų plotas nelaikytinas buto kainos apskaičiavimo kriterijumi, kaip tai numatyta CK 6.397 straipsnio 3 dalyje, o yra perkamo daikto charakteristika.
Teismo posėdyje ieškovas R. L. paaiškino, kad tuo metu, kai buvo vykdoma daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), Kaune, statyba ir rekonstrukcija, ieškovo įmonė UAB „Energa“ šiame objekte atliko inžinerinių tinklų montavimo darbus (įrenginėjo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų sistemą bei šildymo sistemą). Ieškovas tiesiogiai bendravo su objekto savininkais – Ž. R. ir S. P., kreipėsi į juos dėl buto pirkimo – pardavimo, prašė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne per tarpininką UAB „Nidulus“, bet tiesiogiai su savininkais. Ieškovas nurodė, kad jam buvo padarytos nuolaidos perkant butą: kiti pirkėjai preliminariomis sutartimis tarėsi dėl perkamų butų vieno kvadratinio metro kainos nuo 2200 Lt iki 2700 Lt, o ieškovui buvo daroma nuolaida iki 1900 Lt už vieną kvadratinį metrą (2017-09-20 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas 2017-03-09 teismo posėdyje nurodė, kad nuolaidos jam buvo daromos dėl to, kad ieškovas pats pageidavo atlikti visus inžinerinių tinklų įrengimo darbus savo medžiagomis. Preliminarios sutarties, kurioje būtų nurodyta perkamo buto 1 kvadratinio metro kaina, neišsaugojo, prarado persikraustydamas. Ieškovas teigė, kad preliminarią sutartį galėjo pasirašyti laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio iki 2006 m. sausio, jam buvo perduoti buto raktai, 2006 m. vasario mėnesį bute pradėjo statybos – remonto darbus: patalpose įrengė pertvarą, sudėjo duris, grindis, radiatorius, įrengė vamzdynus, elektros energijos tiekimo tinklus, 2006 m. gegužės mėnesį klojo plyteles, atliko glaistymo, dažymo darbus, 2006 m. vasarą montavo baldus, atliekant kadastrinius matavimus 2006-05-16 nedalyvavo (buto raktus turėjo ir pardavėjas Ž. R.), 2015 m. įsirengė židinį.
Teismo posėdyje 2017-03-09 atsakovo Ž. R. projektavimo biuro savininkas Ž. R. paaiškino, kad jo individualiai įmonei kartu su jo sutuoktine J. R. ir kitai bendraturtei S. P. po ½ dalį priklausančio gyvenamojo namo butai buvo pardavinėjami per nekilnojamojo turto tarpininką UAB „Nidulus“, tačiau ieškovui butas buvo parduotas tiesiogiai, nes to prašė pats ieškovas, jam buvo daromos didelės nuolaidos. Ieškovo įmonė UAB „Energa“ gyvenamajame name kaip rangovas atliko inžinerinių sistemų įrengimo darbus, todėl su ieškovu buvo individualiai derinama buto pardavimo kaina, jam butas parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei kitiems pirkėjams. Ieškovui buvo leidžiama pačiam įsirenginėti bute inžinerinius tinklus, atlikti kitus statybos – remonto darbus, būtinus iki daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimo ir pripažinimo tinkamu naudoti. Pirkimo – pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo metu gyvenamojo statybos baigtumas buvo 94 procentai. Atsakovas dėl visų gyvenamojo namo patalpų kadastrinių matavimų atlikimo 2006 m. gegužės mėnesį kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kadastrinius matavimus atliko šios srities profesionalai. Atsakovas neturi galimybės patikrinti, ar atliekant matavimus 2006 m. ir 2015 m. ieškovo nupirkto buto nepasikeitė dėl paties ieškovo atliktų statybos – remonto darbų.
Žemesnės instancijos teismas
Atlikus ieškovo paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų įvertinimą, matyti, kad ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje nebuvo nuoseklūs: ieškovas pripažino, kad jam buvo daromos didelės nuolaidos perkant butą, nes ieškovas pats savo jėgomis ir savo medžiagomis atliko jo perkamame bute būtinus statybos remonto ir inžinerinių tinklų (vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, elektros energijos tiekimo tinklų, šildymo sistemos) įrengimo darbus. Ieškovas teigė, kad sudarant preliminarią sutartį vyko derybos dėl 1800-1900 Lt už vieną kvadratinį metrą kainos, ieškovas už butą sumokėjo, taikant 1900 Lt kainą už 1 kvadratinį metrą. Teismas pažymi, kad iš pateiktos buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovui už 147 330 Lt (42 669,72 Eur) sumą buvo parduotas turtas, kurį sudaro: 1) 81,85 kv. m bendro ploto butas su dalimi bendro naudojimo patalpos, pažymėtos a-5 (1/5 d. nuo 16,82 kv.m), 2) 1/62 dalis 0,6553 ha žemės sklypo. Sutartyje nėra išskirta, kokią kainos dalį sudaro 81,85 kv.m ploto butas, kokią kainos dalį sudaro dalis bendro naudojimo patalpos, ir kokią kainos dalį sudaro dalis žemės sklypo. Pačiame sutarties tekste nurodyta bendra viso parduodamo turto (buto su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalimi žemės sklypo) kaina - 147 330 Lt (42 669,72 Eur). Atlikus aritmetinius veiksmus (147 330 Lt / 81,85 kv.m = 1800 Lt/kv.m) matyti, kad perkamo buto vieno kvadratinio metro kartu su atitinkama dalimi bendro naudojimo patalpų ir atitinkama dalimi žemės sklypo, yra ne 1900 Lt, bet 1800 Lt. Taigi, į šią kainą įskaityta ir nupirktų bendro naudojimo patalpų vertė, ir nupirkto dalies žemės sklypo vertė. Be to, ši kaina yra 100 Lt mažesnė už 1900 Lt/kv.m kainą, kurią 2017-08-31 teismo posėdyje nurodė ieškovas, dėl kurios susiderėjo su atsakovu.
Ieškovo prašymu teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju I. N., kuris pateikė buto, esančio tame pačiame gyvenamajame name, preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta statomo buto kaina – 2700 Lt už vieną kvadratinį metrą (177-184 b. l.). Teismas pažymi, kad šio liudytojo paaiškinimai ir pateikta preliminarioji sutartis nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kadangi iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas ieškovui buvo parduotas išskirtinėmis sąlygomis, ne per tarpininką UAB „Nidulus“, bet tiesiogiai, ir ieškovui buvo daromos žymiai didesnės nuolaidos nei kitiems pirkėjams.
2006-09-13 pirkimo Sutarties, sudarytos pardavėjų su ieškovu, 5.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) patvirtino, kad iki Sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo Turtą, ir patvirtino, kad Turtas visiškai atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus; kad dėl Turto būklės ir kokybės neturi pardavėjams jokių pretenzijų bei patvirtino, kad parduodamo Turto kokybė atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus ir atitinka pardavimo kainą.
Taigi, pardavėjai pardavė ieškovui perkamą daiktą (butą su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalimi žemės sklypo), kokį ieškovas buvo apžiūrėjęs iki Sutarties sudarymo, įvertinęs jo būklę, atlikęs statybos – remonto darbus, apdailos ir įrengimo darbus, ir pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtinęs, jog perkamas turtas atitinka jo keliamus reikalavimus ir jo mokamą kainą.
Ieškovo užsakymu UAB „Ribinis Būvis“ ekspertas A. R. atliko specialiųjų žinių tyrimą ir pateikė 2017-04-14 specialisto išvadą. Šioje išvadoje užfiksuota, kad dėl 2006-05-16 plane neteisingai nurodyto atstumo nuo skersinės laikančios pastato sienos, skiriančios 11-2 ir 11-3 patalpas iki skersinės laikančios pastate sienos, skiriančios 11-4 patalpą ir gretimą butą, tarp šių sienų esančios buto zonos plotas, o tuo pačiu ir viso plotas padidintas 2,21 kv.m. Išvadoje pažymėta, kad dėl įrengto židinio bute plotas sumažėjo apytiksliai 1,5 kv.m, lyginant su 2006-05-16 plane nurodytu plotu.
Iš ieškovo pateiktos specialisto išvados matyti, kad ginčo buto ploto 2006-05-16 ir 2015-04-20 atlikti matavimai skiriasi 2,21 kv.m, t.y. 2006-05-16 atliktais matavimais buto plotas buvo nustatytas 2,21 kv.m didesnis, nei nustatytas atliekant matavimus 2015-04-20. Šiuos matavimus atliko reikiamą kvalifikaciją turintis matininkas, o pagal jo pateiktą kadastro bylą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įrašyti 2006 m. rugsėjo 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Šie duomenys 2006-09-13 sutarties sudarymo metu nebuvo nuginčyti, todėl pagrįstai buvo įrašyti į pirkimo – pardavimo sutartį. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Ieškovas pripažino, kad jis ginčo bute atliko statybos remonto darbus, paklojo grindų dangą, pertvarkė dalį laikančiųjų sienų, sienas papildomai apkalė OSB plokštėmis, vėliau jas tinkavo, įsirengė židinį. Ginčo buto statybos darbai buvo galutinai užbaigti tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ginčo buto plotas galėjo sumažėti dėl paties ieškovo bute atliktų statybos - remonto ir apdailos darbų.
Sutarties 3.1 punkte nurodyta bendra buto su dalimi bendro naudojimo patalpų ir dalimi žemės sklypo kaina – 147 330 LT (42 669,72 Eur), neišskiriant kainos už buto ploto vienetą, dėl to Sutartyje nurodytas perkamo buto plotas nelaikytinas buto kainos apskaičiavimo kriterijumi, kaip tai numatyta CK 6.397 straipsnio 3 dalyje, o yra tik perkamo daikto charakteristika.
Nustačius, jog šalių sulygta Turto kaina nebuvo nustatyta pagal buto ploto vienetą, taip pat ieškovui neįrodžius pardavėjo (atsakovo) nesąžiningumo dėl Sutartyje nurodyto parduodamo buto ploto, neva turint tikslą suklaidinti pirkėją (ieškovą), taip pat nesant atsakovo kaltės dėl buto ploto sumažėjimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo nurodytą sumą kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas dėl parduoto buto ploto sumažėjimo.
Teismų praktikoje analogiški, kaip ieškovo reikalavimai atmetami nenustačius, kad ginčo buto kainai apskaičiuoti įtakos turėjo būtent parduodamo turto ploto vienetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-357/2014). Vadovaujantis teismų suformuota praktika, atsižvelgiant į tai, kad ginčo buto kaina nebuvo siejama su kvadratinio metro kaina, ir ieškovui R. L. neįrodžius šių aplinkybių, ieškinys atmestinas.
Ieškinyje nurodytas ieškinio teisinis pagrindas grindžiamas CK 6.237 ir 6.242 straipsnių nuostatomis, t.y. kaip turto (šiuo atveju pinigų) gavimą be pagrindo ir kaip nepagrįstą praturtėjimą. Nagrinėjimu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti šias Civilinio kodekso normas, nes ieškovas ieškinyje neįrodė nei CPK 6.237 straipsnio, nei CK 6.242 taikymo sąlygų, kurios suformuotos teismų praktikoje. Ieškovas rėmėsi CK 6.242 straipsnio aiškinimu, tačiau nepagrįstų praturtėjimo prielaidų neįrodinėjo, tik nurodė, kad ieškinį grindžia CK 6.237 straipsniu. Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo priteisti pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.). Nagrinėjamu atveju CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes atsakovai 2006-09-13 Sutarties kainą už ieškovui parduotą nekilnojamąjį turtą įgijo esant teisiniam pagrindui - 2006-09-13 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai.
Be to ieškovas ieškiniu neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, numatytų CK 6.245-6.249 straipsniuose. Sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais ginčo buto ploto duomenimis, kurie įrašyti į Sutartį. Šie duomenys nebuvo nuginčyti. Be to ieškovas Sutarties 5.3 punktu patvirtino, kad iki Sutarties sudarymo apžiūrėjo ginčo perkamą turtą, kad turtas visiškai atitiko ieškovo keliamus reikalavimus ir atitiko pardavimo kainą.
Ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo sumažino prašomos priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą nuo 361, 83 Eur iki 191,23 Eur. Ieškovas teigia, šias išlaidas patyrė, sumokėdamas bankui palūkanų dalį nuo, jo teigimu, atsakovams be pagrindo sumokėtų piniginių lėšų. Šis ieškovo R. L. reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovus Ž. R. projektavimo biurą ir J. R. atstovavo advokatė Rasa Gradauskienė pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. atstovavimo sutartį (52–53 b. l.). Atsakovai patyrė 1500 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Šias išlaidas sudaro: 100 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 100 Eur už teisines konsultacijas; 600 Eur už atstovavimą (130, 132 b. l.). Byloje pateikti 2016 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2016 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymas (131, 133 b. l.) patvirtina, kad atsakovai sumokėjo advokatei R. Gradauskienei 1500 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Nurodyta suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijų) 8.2. punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Advokatė R. Gradauskienė dalyvavo 2016 m. lapkričio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje, posėdžio trukmė 54 min (pagal Rekomendacijų 9 punktą laikoma 1 valanda), 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, posėdžio trukmė 16 min (pagal Rekomendacijų 9 punktą atmetama), 2017 m. kovo 9 d. teismo posėdyje, posėdžio trukmė 3 valandos 32 min (laikoma 4 valandomis), 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje, posėdžio trukmė 4 minutės (atmetama), 2017 m. rugpjūčio 31 d, teismo posėdyje, posėdžio trukmė 1 valanda 23 minutės (laikoma 1 valanda). Už susipažinimą su bylos medžiaga, teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti suma 800 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.19–8.20 punktuose numatytų maksimalių dydžių. Atsakovų išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina 1500 Eur už advokatės teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidas sumokėjusiam atsakovui - Ž. R. projektavimo biurui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškovo R. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) Ž. R. projektavimo biurui (juridinio asmens kodas 134808025).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.