- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- eI2-4910-362/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00607-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Stateta"
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Ronekta"
- Advokatai
- Rimantė Tamulytė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ atstovams K. S., advokatei Rimantei Tamulytei,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui K. C.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ronekta“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ skundą dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“ (toliau – ir UAB „Stateta“, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti pareiškėjai UAB „Stateta“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 90 000 Eur dydžio žalą (nuostolius) bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja užsiima didmenine ir mažmenine prekyba degalais bei valdanti degalinių tinklą Lietuvoje ir užsienyje. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja notarine žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Sklypams esant žemės ūkio paskirties, vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ŽŪPŽĮĮ) 3 straipsnio ir 5 straipsnio normomis, prieš sudarant notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo būti gauti NŽT leidimai dėl sklypų pirkimo / pardavimo tiek pareiškėjo (pirkėjo), tiek pardavėjų atžvilgiu. Visi šie ŽŪPŽĮĮ numatyti, sklypų pardavimui notarine Pirkimo-pardavimo sutartimi reikalingi NŽT leidimai buvo gauti. Pareiškėjos įsigytame 3,6784 ha žemės sklype turėjo būti statoma degalinė su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla - dėl šių statybos rangos darbų atlikimo pareiškėja netrukus po sklypų įsigijimo sudarė 2018 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“. Pagal Rangos sutarties 7 p. ir jo pagrindu pareiškėjai išrašytas sąskaitas pareiškėja 2018-09-14, 2018-09-20 ir 2018-10-02 pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ viso 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus. Vėliau paaiškėjo, kad Panevėžio apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-268-544/2019 pagal ieškovų G. S. ir E. S. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškinį atsakovams (pareiškėjai ir sklypo pardavėjams) dėl pareiškėjos teisių ir pareigų pagal sklypų Pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo ieškovams, kurioje NŽT buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atitinkamai, visus pagal Rangos sutartį vykdomus degalinės įrengimo ir statybos darbus pareiškėja sustabdė. Byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų pažeidimu, kurios numato sklypams (vienam iš jų) gretimo žemės ūkio paskirties sklypo savininko bei ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens - ieškovų - teisę pirmumo tvarka įsigyti sklypus (vieną iš jų). Nepaisant fakto, kad notarinė sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta gavus NŽT Pažymas, liudijančias, kad pirmumo tvarka įsigyti sklypų tokią teisę turintys asmenys - ieškovai - nepageidavo ir pardavėjai yra laisvi parduoti sklypus NŽT sutikimą gavusiai pareiškėjai, teismas byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino, „atimdamas“ sklypų nuosavybės teises iš pareiškėjos ir perkeldamas jas ieškovams. Priimtu sprendimu teismas konstatavo, kad NŽT neturėjo pagrindo išduoti pažymų, kadangi nebuvo tenkinami visi formalūs pažymų išdavimą reglamentuojančio poįstatyminio teisės akto - Aprašo reikalavimai bei nebuvo pasibaigęs terminas, per kurį ieškovai turėjo teisę pateikti sutikimus dėl sklypų įsigijimo pasinaudojant pirmumo teise, todėl NŽT tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų pareigų, turėjusių užtikrinti ieškovų pirmumo teisę įsigyti sklypus. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, patvirtindamas juo padarytas išvadas dėl NŽT veiksmų neteisėtumo.
Dėl aptartų NŽT veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas sprendimu ir nutartimi, pareiškėja, būdama sąžiningu sklypų įgijėju ir neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų, prarado notarine sklypų Pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas nuosavybės teises į sklypus ir patyrė nuostolius, kuriuos sudaro dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareiškėjos patirtos 90 000 Eur dydžio išlaidos apmokant už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Šios už degalinės įrengimo ir statybos darbus apmokėtos išlaidos pareiškėjai nebegalėjo būti grąžinamos, nes jau buvo faktiškai panaudotos, bei pati rangos sutartis numatė, kad atsisakius rangos sutarties avansas negrąžinamas. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, pareiškėja prašo priteisti patirtus 90 000 Eur dydžio nuostolius iš už žalą atsakingo asmens - atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Nurodė, kad valdžios institucijos - NŽT - veiksmų neteisėtumas konstatuotas byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priimtais, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, būtent: pažymas, leidžiančias pardavėjams parduoti sklypus pasirinktiems asmenims (jų tarpe - pareiškėjai) NŽT išdavė neteisėtai, pažeisdama teisės aktus, kartu NŽT neįvykdė jai teisės aktais priskirtų pareigų ir funkcijų. Tai patvirtina vienos iš trijų viešosios atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 str. sąlygų buvimą - neteisėtus valdžios institucijos (NŽT) veiksmus. Kaip jau minėta, pareiškėja dėl neteisėtų NŽT veiksmų neteko 90 000 Eur sumos, rangos sutarties pagrindu dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškėlimo momento sumokėtos už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Iš jokių neteisėtų veiksmų neatlikusios pareiškėjos „atėmus“ nuosavybės teises į sklypus, pareiškėja kartu neteko teisės sklype toliau vykdyti degalinės įrengimo ir statybos darbų. Pareiškėja taip pat neturi jokių objektyvių galimybių bei pagrindo atgauti už degalinės įrengimo ir statybos darbus dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškėlimo momento sumokėtos 90 000 Eur sumos, kadangi rangos sutarties 7 punktas numato, kad pareiškėjai atsisakius rangos sutarties, pagal ją pareiškėjos rangovui UAB „Ronekta“ kaip avansas sumokėta 90 000 Eur suma nėra grąžinama; ši suma rangovo UAB „Ronekta“ jau buvo panaudota degalinės įrengimo ir statybos medžiagoms įsigyti bei sklypo, kuriame buvo vykdomi degalinės įrengimo ir statybos darbai, paskirties keitimo darbams, matavimų atlikimui, priešprojektinių pasiūlymų rengimui, kitų statybos darbams reikalingų techninių specifikacijų rengimui bei saugos reikalavimų vertinimui. Tai patvirtina antrosios iš trijų viešosios atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 str. sąlygų buvimą - žalą (nuostolius). Nesant NŽT neteisėtų veiksmų - post factum neteisėtomis pripažintų pažymų išdavimo bei pirmenybės teisę įsigyti sklypus turėjusių asmenų teisių pažeidimo, pareiškėja objektyviai nebūtų galėjusi sudaryti notarinės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties bei viename iš jų vykdyti degalinės įrengimo ir statybos darbus, už jų atlikimą sumokant 90 000 Eur ar bet kokias kitas sumas. Ir priešingai - pažymoms esant išduotoms teisėtai, pareiškėja toliau turėtų nuosavybės teises į sklypus ir nebūtų praradusi 90 000 Eur ar bet kokių kitų sumų, apmokant už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Todėl tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys ir tai patvirtina visų sąlygų buvimą viešosios atsakomybės instituto (CK 6.271 str.) taikymui.
Pareiškėja turi būti grąžinama į padėtį, buvusią prieš neteisėtų veiksmų atlikimą ir jai turi būti priteisiami 90 000 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl NŽT neteisėtų veiksmų atlikimo, ką numato ir CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjai taip pat yra priteistinos 6 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (šio Pareiškimo priėmimo) teisme dienos iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu ir su skundo reikalavimais, kadangi jie niekaip teisiškai nepagrįsti ir neturi būti tenkinti teismine tvarka, kadangi atsakovė savo veiksmais, sprendimais ar neveikimu, nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių nei buvusiai žemės sklypų 3,6784 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) savininkei, nei pareiškėjai. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi atsakovė, kad tai būtų sąlygoję jų atžvilgiu turtinei žalai atsirasti pasekmes. Pažymėjo, kad buvę ieškovai G. S. ir E. S. pareikštu ieškiniu atsakovams M. R., M. I. R., UAB „Stateta“ prašė perkelti jiems 3,6784 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį. Teismo sprendimu perkeltos ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teisės ir pareigos pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį ir nustatyta, kad atsakovai M. R. ir M. I. R. pardavė, o ieškovai G. S. ir E. S. už 82000 Eur nupirko 3,6784 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 75000 Eur) ir 0,14 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 7000 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovei UAB „Stateta“ priteista iš ieškovų G. S. ir E. S. po 41000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados kuriose išdėstyta faktinė įvykių situacija leido daryti išvadą, kad atsakovai M. R. ir M. R., elgdamiesi nesąžiningai, siekė, jog būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudalyta remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pažymomis, kurios buvo išduotos pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus dėl atskirų sklypų pardavimo, nepaisant to, kad atsakovai 2018 m. liepos 12 d. pateikė naujus pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose buvo nurodyta, kad ginčo žemės sklypai parduodami tik abu kartu. Šiuos pranešimus Nacionalinei žemės tarnybai grąžinus atsakovams, jie 2018 m. rugpjūčio 2 d. vėl (trečią kartą) pateikė naujus pranešimus apie parduodamus sklypus. Taigi atsakovai sudarė ginčo žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį žinodami, kad sutarties sudarymo metu nebuvo pasibaigęs ieškovams nustatytas terminas pareikšti savo valią dėl parduodamų žemės sklypų pagal jų (atsakovų M. I. R. ir M. R.) 2018 m. liepos 31 d. pranešimus. Dabartiniu metu atsakovei Panevėžio skyriui kyla klausimų ir abejonių dėl tokių reikalavimų pagrįstumo, kadangi žalos atsiradimo faktą UAB „Stateta“ sieja su teismų sprendimais bei pateikta teismui 2018 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartimi. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad faktinė įvykių situacija leido teismams daryti išvadą, kad atsakovai M. R. ir M. R., elgdamiesi nesąžiningai, siekė, jog būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams G. S. ir E. S.. UAB „Stateta“ nepateikia jokių duomenų ar buvo pradėta žemės paskirties keitimo procedūra, o iš praėjusių teismų galima daryti išvada, kad tai susitarimas su R., nes jie keitė sąlygas ir kainą, o be to UAB „Stateta“ pateikė prašymą anksčiau dėl Sutikimo įsigyti šiuos žemės sklypus išdavimo dar nežinodama ar galės pirkti šiuos žemės sklypus, ar ne. UAB „Stateta“ prašymas išduoti sutikimą pirkti žemės sklypus pateiktas 2018 m. birželio 29 d., R. parduoti žemės sklypus prašymą pateikė 2018 m. liepos 3 d. Sutikimas išduotas 2018 m. liepos 13 d., o pažymos 2018 m. rugpjūčio 7 d. Be to pareiškėjas rašo kad avansas sumokėtas UAB „Ronektai“ ir jau yra panaudotas Sklypo, kuriame buvo vykdomi degalinės įrengimo ir statybos darbai, paskirties keitimo darbams, nors sutartyje šie darbai nenumatyti.
Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo turinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir motyvų dėl žalos priteisimo akivaizdžiai aišku ir suprantama, kad pareiškėja siekia nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnyti iš Lietuvos valstybės. Jokie valstybės viešojo administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai bei neveikimas nesukėlė pareiškėjai žalos ar kitų neigiamų teisinių pasekmių, kurių pagrindu žala atsirasti galėjo. Pareiškėja niekaip nepagrindžia žalos atsiradimo dėl valstybinės valdžios institucijų veiksmų, visi argumentai ir siekis pasipelnyti grindžiami jos pačios prielaidomis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės ir galios šioje administracinėje byloje, tiesiog jie yra nepagrįsti ir niekiniai. Pareiškėjos skunde nėra jokių duomenų, kodėl negalėjo susigrąžinti avanso iš rangovo, nes rangos sutartis nevykdoma ne dėl pareiškėjos kaltės, negalima traktuoti, kad pareiškėja pasitraukė iš sutarties kaip teigiame skunde. Nėra jokių duomenų ar pareiškėja reikalavo grąžinti avansą ar inicijavo teismo procesą. Pagal įprastą komercinę praktiką tokio pobūdžio ginčai sprendžiami tariantis. Nesant pagristų duomenų kyla įtarimas dėl tam tikrų susitarimo egzistavimo tarp užsakovo ir rangovo pasipelnyti valstybės sąskaita. Akcentavo, kad nurodytos sumos pareiškėja neteko dėl jos pačios kaltės, prisiimdama riziką sau t. y. sprendžiant turtinius sutartinius teisinius santykius su rangovu ir šios sutarties neįvykdymo. Žala atlyginama tik išimtiniais atvejais, nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi pareiškėja nenurodo ir neįvardija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus veikos ar teisės akto neteisėtumo fakto, nei žalos padarymo fakto ir egzistuojančio priežastinio ryšio tarp neva neteisėtos veikos ar neteisėto teisės akto bei žalos, todėl pareiškėjos keliami reikalavimai yra visapusiškai nepagrįsti ir netenkintini. Ir šiuo atveju, tai yra civilinės atsakomybės institutas, o ne žalos atlyginimo pagal LR CK 6.271 straipsnį pagrindas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, žalos atsiradimo fakto sieti su valstybinės valdžios institucijų sprendimais, veiksmais ar neveikimu, nėra jokio teisinio pagrindo, pareiškėjos nurodyta suma yra kildinama iš pirkimo-pardavimo sutarties teisių ir pareigų kitam asmeniui perkėlimo, statybos rangos sutarties kuri nebuvo vykdoma ir vykdyta.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ronekta“ atsiliepime nurodė, kad prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti teismo posėdyje UAB „Ronekta“ atstovui nedalyvaujant.
Nurodė, kad UAB „Ronekta“ buvo sudariusi statybos rangos sutartį su UAB „Stateta“. Po to, kai UAB „Stateta“ gavo teismo sprendimus, kuriais neteko sklypo, kuriame planuoti minėti statybos rangos darbai, UAB „Stateta“ sutartį nutraukė. Pagal sutartį UAB „Stateta“ buvo sumokėjusi avansą, kuris liko UAB „Ronekta“ kaip kompensacija. Rangos sutartyse tokia praktika yra įprasta, avanso negrąžinimas skirtas užtikrinti UAB „Ronekta“ interesus ir veikia kaip kompensacija, atsižvelgiant į tai, kad yra planuojami darbai ir projektai, apsiimdami projektą ir matydami užimtumą atitinkamai nesiima kitų darbų, be to, iš karto pradeda paruošiamuosius darbus. Šiuo konkrečiu atveju skyrė 37 959,92 Eur sumą degalinės ir prekybos - administracinių patalpų nurodomame žemės sklype statybos medžiagoms įsigyti. Be to, iš likusios 67 000 Eur sumos darbuotojų ir partnerių laikas buvo naudotas ir žemės sklypo paskirties keitimo darbams, matavimų atlikimui, žemės sklypo ir degalinės planų ir priešprojektinių pasiūlymų rengimui - konstrukcinės dalies, sklypo planui, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projektams, elektros ir silpnųjų srovių projektams, kuro kolonėlės technologiniam projektui. Darbai buvo nepabaigti ir atšaukti UAB „Stateta“ pranešus apie sutarties nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl 90 000 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veiksmų, priteisimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. notarine žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. SK-9447) iš pardavėjų M. R. ir M. I. R. įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) – 3,6784 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja įsigytame 3,6784 ha žemės sklype planavo statyti degalinę su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla, dėl šių statybos rangos darbų atlikimo pareiškėja 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“, pagal rangos sutarties 7 punktą pareiškėja 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2020 konstatavo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Byloje buvo konstatuota, jog atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. pranešimai dėl žemės sklypų pardavimo neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai išdavė sutikimą atsakovams parduoti ginčo žemės sklypus jų pasirinktiems asmenims, t. y. UAB „Stateta“. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos pažymos negali būti pripažintos teisėtu pagrindu sudaryti ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, todėl nusprendė perkelti ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teises ir pareigas pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.: SK-9447).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-602/2019). Pasisakydamas dėl kitų žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų sąlygų, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2014 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1075/2014, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2801-662/2019 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, šiame sprendime jau aptartą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2020, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai (išduota pažyma, leidžianti M. I. R. ir M. R. parduoti žemės sklypus pasirinktam asmeniui, šiuo atveju – UAB „Stateta“) šios bylos kontekste yra nustatyti.
EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. dėl pirmiau nurodytų bendrųjų principų sprendimai bylose Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt.).
Teismų praktikoje nurodoma, kad principinė išvada yra ta, jog atsakomybė dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų tenka valstybei, privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pavyzdžiui, aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios institucijos atstovais ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).
Pareiškėja UAB „Stateta“ nurodo, kad dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ji patyrė 90 000 Eur žalą, kadangi šią sumą pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. Statybos rangos sutarties 7 punktą kaip avansą sumokėjo UAB „Ronekta“, tačiau, ne dėl savo kaltės netekus sklypo, kuriame planavo statyti degalinę, nebegalėjo tęsti rangos sutarties.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kaip žala suprantami tiesioginiai nuostoliai, t. y. turėtos, realiai patirtos išlaidos. Be to, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, prašoma atlyginti žala privalo būti pagrįsta tinkamais įrodymais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.). Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
Byloje pateiktos 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, pagal kurias pareiškėja atitinkamai 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pervedė UAB „Ronekta“ 90 000 Eur. Kaip nurodė pareiškėja, šia sumą rangovui ji pervedė pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. Statybos rangos sutarties 7 punktą. Pareiškėja 2020 m. kovo 9 d. raštu informavo rangovą, jog UAB „Stateta“ neteko nuosavybės teisių į žemės sklypą ir atitinkamai nebėra galimybės ir poreikio atlikti darbus pagal sutartį, todėl prašo laikyti sutartį nutraukta ir apsvarstyti avanso grąžinimo aplinkybes. Ginčo dėl to, jog būtent tokio dydžio avansą pareiškėja pervedė trečiajam suinteresuotam asmeniui, byloje nėra.
2018 m. rugsėjo 10 d. Statybos rangos sutarties 7 punkte nurodyta, kad užsakovui atsisakius sutarties, sumokėtas avansas yra negrąžinamas ir šalių bus laikomas minimaliais rangovo nuostoliais dėl šios sutarties neįvykdymo.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog <...> nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais <...> nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Atsižvelgiant į nurodytą Statybos rangos sutarties punktą, į tai, kad sutarties šalys buvo sutarę, jog sumokėtas avansas nevykdant sutarties bus laikomas minimaliais nuostoliais, kurių, pagal nurodytą teismų praktiką, nereikia įrodinėti, UAB „Ronekta“ turėjo sutartyje numatytą pagrindą negrąžinti jai sumokėto avanso, todėl UAB „Stateta“ pagrįstai avanso dydžiu apibrėžė prašomos priteisti žalos dydį.
CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį, nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-602/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėtai išduotų pažymų, pareiškėja nebūtų galėjusi įsigyti žemės sklypų, kuriuose planavo statyti degalinę, tuo pačiu statybos darbams atlikti nebūtų sudariusi rangos sutarties bei patyrusi 90 000 Eur nuostolių, kuriuos kaip avansą už sutartyje numatytus atlikti darbus sumokėjo UAB „Ronekta“. Tad šiuo atveju spręstina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šioje byloje nustatytos visos trys būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjau UAB ‚Stateta“ priteistina 90 000 Eur turtinės žalos.
Pareiškėja prašo teismo priteisti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad delikto padarymas, t. y. žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 6 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015), tik esant pareiškėjos, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti, ir priteisiamos visiškai ar iš dalies patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir priteisus tam tikrą sumą žalos atlyginimui. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš dalies tenkinamas, jai priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (90 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Proceso dalyviai į bylą pateiktuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, šioje byloje pareiškėjo. UAB „Stateta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja patyrė 3765,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pareiškimo dėl žalos atlyginimą parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiuose, papildomų paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismui pateiktoje 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad pareiškėja už skundo parengimą advokatei Rimantei Tamulytei sumokėjo 2374,24 Eur. 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už teisines paslaugas UAB „Stateta“ advokatei sumokėjo 605 Eur. už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam, 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad UAB „Stateta“ sumokėjo 786,50 Eur advokatei R. Tamulytei, teisinių paslaugų išklotinėje nurodyta, kad advokatė pasirengdama 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiui ir jame atstovaudama pareiškėją užtruko 5 val., 1,5 val. sudaro papildomų paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui. Nurodyti dydžiai neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistini pareiškėjai iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 90 000 Eur (devyniasdešimt tūkstančių Eur) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 90 000 Eur sumą nuo 2021 m. kovo 22 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3765,74 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.