Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2-268-544/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-02
Bylos Nr.: e2-268-544/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00283-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Čeknienė
Ieškovas: G. S., E. S.
Atsakovas: M. R., M. I. R.
Advokatai: Petras Selilionis, Rimantė Tamulytė

Civilinė byla Nr. e2-268-544/2019Proceso Nr. 2-59-3-00283-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.3.4.; 2.1.6.3.; 2.4.2.5.; 2.6.11.6.; 3.1.7.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovų atstovams advokatei Rimantei Tamulytei, D. B. (ieškovas G. S., atstovas advokatas Petras Selilionis, trečiojo asmens atstovas K. C. dalyvavo 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-268-544/2019 pagal ieškovų G. S., E. S. ieškinį atsakovams M. R., M. I. R., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stateta“, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM), dėl žemės sklypų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai G. S. ir E. S. pareikštu ieškiniu atsakovams M. R., M. I. R., UAB „Stateta“ prašo perkelti jiems 3,6784 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypai), pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.: (duomenys neskelbtini)).

Ieškiniui pagrįsti ieškovai, jų atstovas procesiniuose dokumentuose ir 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1387 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris ribojasi su atsakovei UAB „Stateta“ šiuo metu nuosavybės teise priklausančiu 0,14 ha žemės sklypu, kurį ji įsigijo iš atsakovų M. R. ir M. I. R. pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei aplinkybe, kad ieškovų žemės sklypas ribojosi su parduodamu sklypu, NŽT prie ŽŪM pranešimais buvo nurodžiusi, kad ieškovai turi pirmumo teisę įsigyti atsakovų parduodamus žemės sklypus už bendrą 82 000 Eur kainą pardavėjų siūlomomis sąlygomis. Ieškovas G. S. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Įstatymo nustatyta tvarka NŽT prie ŽŪM pateikė sutikimą pirkti gretimą žemės sklypą pardavėjų nurodytomis sąlygomis, tačiau NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu atsisakė rengti pažymą dėl žemės sklypų pardavimo ieškovams. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovai sužinojo, kad Žemės sklypus 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo atsakovė UAB „Stateta“. Tvirtina, kad atsakovei UAB „Stateta“ teisė įsigyti žemės sklypus buvo suteikta remiantis negaliojančiais ir neteisėtais pranešimais bei pažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte ieškovams suteiktą pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypus.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Stateta“ procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų, kurie nuosavybės teise valdo tik 0,1387 ha žemės sklypą, interesai įsigyti žymiai didesnio ploto Žemės sklypus neatitinka Įstatymo tikslų, nes jie siekia įsigyti sklypus už daugiau nei 10 kartų didesnę, nei jų vidutinė rinkos vertė, kainą ir ne žemės ūkio, o kitokiai komercinei veiklai. UAB „Stateta“ ginčo sklypus įgijo NŽT prie ŽŪM išduotų, notarui pateiktų ir notaro patvirtintų dokumentų, kurie nėra panaikinti nustatyta tvarka, pagrindu, todėl yra sąžininga ginčo žemės sklypų įgijėja. Ieškovai administracine tvarka nenuginčijo NŽT prie ŽŪM sprendimų, kurie galimai pažeidė ieškovų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog pagal atsakovų (pardavėjų) 2018 m. liepos 3 d. pranešimą nustatytu terminu informavo NŽT prie ŽŪM apie tai, kad jie pageidauja pirkti Žemės sklypus, o sutikimą pirkti Žemės sklypus pagal 2018 m. liepos 21 d. pranešimą pateikė pavėluotai 2018 m. rugpjūčio 31 d.. Be to, šiame 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešime ieškovai sutiko pirkti tik 0,14 ha žemės sklypą, o apie sutikimą pirkti 3,6784 ha žemės sklypą nepaminėjo. Pažymėjo, jog ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja su atsakovės įsigytu 3,6784 ha žemės sklypu, todėl jo pirkti pirmumo teisės ieškovai neturėjo. Paaiškino, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog jie turi finansines galimybes sumokėti žemės sklypų kainą, jei ieškinys būtų patenkintas.

Atsakovai M. I. R. ir M. R. procesiniuose dokumentuose ir jų atstovė teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp atsakovų sudarytą žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį pardavus Žemės sklypus ieškovų pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties Žemės sklypus pagal Įstatymo 5 straipsnį nebuvo pažeista. Pirmiausia, pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta kai, vadovaujantis 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimu, NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 7 d. išdavė pažymą po to, kai nustatytu terminu jokie pirmenybės teisę turintys asmenys neišreiškė noro įsigyti Žemės sklypus. Ieškovai neįrodė savo teiginio, kad NŽT prie ŽŪM juos informavo, jog nereikia pateikti sutikimo pagal 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimą ar kad buvo esminių pranešimo trūkumų, kliudžiusių tokį sutikimą pateikti. 2018 m. liepos 31 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimas, pagal kurį ieškovai pateikė sutikimą pirkti vieną iš parduodamų sklypų, atsakovų buvo atsiimtas. Ieškovų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutikimas neatitiko 2018 m. liepos 31 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešime nurodytų pardavimo sąlygų, nes atsakovai siekė abu sklypus parduoti kartu, o ieškovai pateikė sutikimą pirkti tik vieną sklypą. 2018 m. rugpjūčio 7 d. NŽT prie ŽŪM pažymos, kurių pagrindu sudaryti sandoriai, nenuginčytos įstatymų nustatyta tarka, todėl yra teisėtos ir galiojančios. Ieškovai neįrodė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. sutikimą pirkti vieną iš atsakovų parduodamų žemės sklypų jie pateikė laikydamiesi nustatyto termino.

Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį bei jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinio tenkinimo klausimą palieką spręsti teismui. Paaiškino, kad atsakovei UAB „Stateta“ teisė įsigyti žemės sklypus suteikta pagal 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimą apie Žemės sklypų pardavimą. Parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkui išduotos pažymos apie pirmumo teisę turinčius asmenis galioja vienus metus nuo jų išdavimo, bet ne ilgiau iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos pažymos. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Stateta“ nebuvo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris ribojosi su parduodamais sklypais, savininke. Nėra duomenų ir apie preliminarių sutarčių sudarymą. Mano, kad ieškovams tam tikri neaiškumai ir abejonės dėl sandorio teisėtumo bei jų nesusikalbėjimas su tarnybos specialistais galėjo kilti dėl to, kad procedūras pagal Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašą ir pagal Žemės sklypų pardavėjų M. I. ir M. R. kelis pranešimus vykdė skirtingi tarnybos darbuotojai. Nežiūrint to, norminiais aktais numatytos procedūros buvo atliktos, terminų laikytasi, todėl mano, kad skyriaus specialistai klaidų nepadarė, norminių aktų reikalavimus įvykdė. Nurodė, kad atsakovai M. I. ir M. R., pateikdami pranešimą apie žemės sklypų pardavimą ir vėliau keisdami išreikštą valią dėl perleidimo sąlygų, turėjo kitų tikslų. Paaiškino, kad ieškinio patenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra pagal nustatytas bylos aplinkybes, kadangi jis galėtų būti tenkinamas, jei būtų įrodyti kokie nors išankstiniai susitarimai tarp atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir įstatymuose, reglamentuojančiuose žemės teisinius santykius, nustatyta tam tikrų asmenų pirmumo teisė pirkti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei tokių asmenų pažeistos pirmumo teisės gynimo būdai ir tvarka. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiti įstatymai gali numatyti ir kitus šio straipsnio pirmesnėse dalyse nenumatytus pirmumo teisės pirkti privačią žemę atvejus. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, nustatyta eilės tvarka turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės straipsnio sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį.

NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 punkte numatyta, kad jis reglamentuoja pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo išdavimo tvarką pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims.

Byloje nustatyta, kad ieškovams G. S. ir E. S. nuo 2013 m. gruodžio 31 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1387 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojosi su atsakovams M. R. ir M. I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiu 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovams M. R. ir M. I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė 3,6784 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su minėtu tiems patiems atsakovams priklausiusiu 0,14 ha žemės sklypu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas G. S. 1997 m. kovo 13 d. Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs ūkininko ūkį. Taigi, byloje įrodyta, kad ieškovai nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kuris ribojasi su atsakovams priklausiusiu žemės sklypu, kurį jie siekė parduoti kartu su gretimu sklypu bei kad ieškovas Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl turėjo pirmumo teisę pagal pardavimo sąlygas įsigyti besiribojantį ginčo žemės sklypą Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos.

Vykdydami šį įstatymo reikalavimą, 2018 m. liepos 3 d. atsakovai M. I. R. ir M. R. NŽT prie ŽŪM pateikė „Pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ kuriuose nurodė, kad už 7000,00 Eur parduoda 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir už 75000,00 Eur parduoda 3,6784 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 4 d. NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ buvo paskelbtas skelbimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie Žemės sklypų pardavimą pagal 2018 m. liepos 3 d. pranešimo apie pardavimą sąlygas, galiojęs iki 2018 m. liepos 26 d.. 2018 m. liepos 5 d. pranešimu NŽT prie ŽŪM atsakovei E. S. nurodė, kad ji pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą (valdomo sklypo dalis ribojasi parduodamu sklypus) yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti minėtą sklypą.

Byloje nustatyta, kad minėti Žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendraturčiams M. I. R. ir M. R., tačiau 2018 m. liepos 3 d. pranešimuose NŽT prie ŽŪM nebuvo nurodyta kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių pardavimo kaina ir pardavimo sąlygos. Todėl minėtų atsakovų pranešimai neatitiko Aprašo 2.3., 2.4. punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo savininko pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą privaloma nurodyti parduodamo žemės sklypo plotą, jeigu parduodama žemės sklypo dalis, – parduodamos žemės sklypo dalies plotą, o jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį) teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodytas kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies plotas, kaina ir pardavimo sąlygos; jeigu pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą teikia keli žemės sklypo bendraturčiai, pranešime turi būti nurodyta kiekvieno iš jų parduodamos žemės sklypo dalies kaina ir pardavimo sąlygos. Nežiūrint šių trūkumų, NŽT prie ŽŪM nepriėmė sprendimo nepradėti pažymos dėl šių žemės sklypų pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims procedūros, nors Aprašo 6 punktas numatė, kad, jeigu pranešime dėl sprendimo parduoti žemės sklypą nepateikta informacija, nurodyta Aprašo 2 punkte, ir (arba) nepateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 3 punkte (jeigu tokie dokumentai yra privalomi pateikti), NŽT teritorinis padalinys pranešimą grąžina jį pateikusiam asmeniui ir nurodo grąžinimo priežastis.

Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 13 d. raštu NŽT prie ŽŪM atsakovei UAB „Stateta“, atsakydama į jos 2018 m. birželio 29 d. prašymą (tada atsakovai NŽT prie ŽŪM net nebuvo pateikę pranešimo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus), išdavė sutikimą, kad atsakovė UAB „Stateta“ įsigytų minėtus atsakovams priklausančius 0,14 ha ir 3,6784 ha žemės sklypus ir nurodė unikalius sklypų numerius, kas sudaro pagrindą labiau tikėti, kad atsakovai M. I. R. ir M. R. dar iki 2018 m. liepos 3 d. pranešimo apie Žemės sklypų pardavimą NŽT prie ŽŪM galėjo būti aptarę Žemės sklypų pardavimą būtent atsakovei UAB „Stateta“.

Ieškovai tvirtina, kad jie sutikimo pirkti Žemės sklypus pagal 2018 m. liepos 5 d. NŽT prie ŽŪM pranešimą jame nustatytu terminu nepateikė, nes NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyriaus darbuotoja, kurios pavardės negali nurodyti, telefonu jiems nurodė, kad sutikimo į šį pranešimą teikti nereikia, kadangi pasikeitė pardavėjų valia dėl sklypo perleidimo sąlygų. Ieškovai šiai aplinkybei patvirtinti tiesioginių įrodymų nepateikė. Tačiau pagal šioje byloje nustatytas ir sprendime nurodytas aplinkybes, po to atliktus NŽT prie ŽŪM veiksmus priimant pakartotinius atsakovų M. I. R. ir M. R. pareiškimus apie Žemės sklypų pardavimą tikrai pakeistomis sąlygomis, atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų turinį rengiant pažymą dėl parduodamų Žemės sklypų yra aukšta tikimybė, kad ieškovams NŽT prie ŽŪM darbuotoja žodžiu buvo pateikusi pranešimą neteikti sutikimo į 2018 m. liepos 3 d. atsakovų pranešimą apie Žemės sklypų pardavimą, nes pasikeitė pardavėjų valia.

Byloje taip pat nustatyta, kad, nors nebuvo priimtas Aprašo 6 punkte nurodytas sprendimas dėl 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. R. ir M. R. pareiškimų grąžinti juos pateikusiems asmenims, nes juose nepateikta informacija, nurodyta Aprašo 2 punkte, ir (arba) nepateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 3 punkte (jeigu tokie dokumentai yra privalomi pateikti), 2018 m. liepos 19 d. minėti atsakovai NŽT prie ŽŪM pateikė pakartotinius 2018 m. liepos 12 d. „Pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ kuriuose nurodė, kad tik abu kartu už 6000,00 Eur parduoda 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir už 76000,00 Eur parduoda 3,6784 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šiuos atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 12 d. pranešimus dėl sprendimo parduoti Žemės sklypus ir nepradėti pažymos dėl šių žemės sklypų pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims procedūros, nes pranešimuose nenurodyta kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių pardavimo kaina ir pardavimo sąlygos, 2018 m. liepos 30 d. pranešimais, vadovaudamasi Aprašo 6 punktu, NŽT prie ŽŪM jau nutarė grąžinti minėtiems atsakovams.

2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovai M. I. R. ir M. R. NŽT prie ŽŪM trečią kartą pateikė 2018 m. liepos 31 d. „Pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus“ kuriuose, išskirdami kiekvieno šių žemės sklypų bendraturčių pardavimo kainą ir pardavimo sąlygas, nurodė, kad tik abu kartu už 6000,00 Eur parduoda 0,14 ha ir už 76000,00 Eur parduoda 3,6784 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 8 d. NŽT prie ŽŪM interneto svetainėje www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ buvo paskelbti skelbimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie Žemės sklypų pardavimą pagal 2018 m. liepos 31 d. pranešimo apie pardavimą sąlygas, galiojęs iki 2018 m. rugpjūčio 30 d..

Šie pranešimai atitiko Įstatymo, Aprašo reikalavimus. Aprašo 5.4.2. punkte numatyta, kad NŽT teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Aprašo 7 punkte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Aprašo 2 priedas) ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos. Todėl NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu atsakovui G. S. nurodė, kad jis pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą (valdomo sklypo dalis ribojasi parduodamu sklypus) yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą 0,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 6000 Eur, kitą sklypą už 76000 Eur, todėl ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti minėtą sklypą.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad NŽT, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (5 dalis). Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Šioje vietoje pažymėtina, kad ieškovams 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas buvo išsiųstas po to, kai NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 7 d., atsakydama į 2018 m. liepos 3 d. atsakovų M. I. ir M. R. pranešimus apie pardavimą, jiems jau buvo išdavusi pažymas, kad šie Žemės sklypus gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamų sklypų nepageidavo pirkti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 2 dalyje numatyti asmenys. Ši 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažyma minėtiems atsakovams buvo išduota, kaip jau virš minėta, pagal minėtų norminių aktų reikalavimų neatitinkantį atsakovų 2018 m. liepos 3 d. prašymą, po to, kai buvo gautas kitas 2018 m. liepos 31 d. atsakovų pranešimas apie parduodamus sklypus ir buvo pradėta pažymos rengimo procedūra bei nepasibaus terminui, per kurį atsakovai turėjo teisę pateikti sutikimus pirmumo teise pirkti žemės sklypus. Be to, Žemės sklypų kainos pagal 2018 m. liepos 3 d. atsakovų pranešimą buvo atitinkamai 7000 Eur ir 75000 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešime ieškovams nurodyta, kad parduodamų Žemės sklypų kainos yra atitinkamai 6000 Eur ir 76 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties III ir IV dalyse nurodyta, kad Žemės sklypų kaina yra atitinkamai 7000 Eur ir 75000 Eur. Taigi, Žemės sklypai parduoti ne pagal tas pačias sąlygas, kurios pranešime buvo nurodytos ieškovams.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad registruota pašto siunta Nr. RE027452826LT ieškovui įteikta 2018 m. rugpjūčio 14 d., todėl terminas pateikti sutikimą pirkti Žemės sklypus baigėsi 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad ieškovas praleido terminą minėtam sutikimui pateikti, nes jo pradžią nepagrįstai sieja ne su registruotos pašto siuntos įteikimo ieškovui data, bet su paskelbimo NŽT interneto svetainėje data.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas G. S. NŽT prie ŽŪM pateikė sutikimą pirkti atsakovų parduodamą 0,14 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 6000,00 Eur bei nurodė, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis. Tačiau NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu ieškovui G. S. nurodė, kad išnagrinėjo jo sutikimą pirkti minėtą 0,14 ha žemės sklypą, tačiau pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo nerengs, nes 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas žemės sklypo savininkės prašymas nebenagrinėti jos 2018 m. liepos 31 d. pranešimo. 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė M. I. R. NŽT prie ŽŪM pateikė prašymą nenagrinėti jos 2018 m. liepos 31 d. prašymo dėl leidimo parduoti minėtus žemės sklypus, nes 2018 m. rugpjūčio 7 d. jai jau buvo išduota pažyma parduoti Žemės sklypus pasirinktiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovai M. R. ir M. I. R. (pardavėjai) sudarė notaro patvirtintą Žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), pagal kurią už 82000 Eur (3,6784 ha žemės sklypą už 75000 Eur ir 0,14 ha žemės sklypą už 7000 Eur) atsakovei UAB „Stateta“ (pirkėjai) pardavė minėtus Žemės sklypus. Šios sutarties 4 punkto sąlygos patvirtina ir byloje dėl to ginčo nėra, kad su pardavėjais M. I. ir M. R. atsakovė UAB „Stateta“ atsiskaitė visiškai. Sutarties 6.1.6. punkto sąlyga patvirtina, kad pardavėjai notarui pateikė NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymas dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę.

Vadovaudamasis aukščiau sprendime išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis bylos aplinkybėms, teismas vertina, kad NŽT prie ŽŪM tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą, Įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą, asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą ir galimybę tinkamai įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypus. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti, kad NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažyma, atsakant į 2018 m. liepos 3 d. atsakovų pranešimus apie pardavimą, atsakovams M. I. R. ir M. R., kad jie 3,6784 ha ir 0,14 ha žemės sklypus gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamų Žemės sklypų nepageidavo pirkti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 2 dalyje numatyti asmenys, išduota pažeidžiant minėtų norminių aktų reikalavimus ir neužtikrinus visų aplinkybių objektyvaus įvertinimo. Dėl to ieškovai buvo suklaidinti, jiems nebuvo suteikta reali galimybė pasinaudoti priklausančia pirmumo teise ir būtent dėl šios priežasties, o ne todėl, kad laisva valia taip pat patys nusprendė, jie neįgyvendino savo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus pirmumo teise. Todėl minėtos pažymos negali būti pripažintos teisėtu pagrindu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai reikalauja jiems perkelti pirkėjų teises ir pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Žemės sklypai buvo parduoti pažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ieškovų pirmumo teisę pirkti minėtus Žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų ieškovai sužinojo, kad minėti Žemės sklypai pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį, registre įregistruotą 2018 m. rugpjūčio 30 d., buvo parduoti UAB „Stateta“. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovai pareiškė ieškinį teisme prašydami jiems perkelti minėtų Žemės sklypų pirkėjų teises ir pareigas pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį. Todėl ieškovai Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido.

Atsakovai teisingai nurodo, kad pagal Aprašo 16 punktą NŽT teritorinių padalinių sprendimai išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškovai apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymų išdavimą atsakovams galėjo sužinoti tik tada, kai 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų sužinojo apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Neigiamas teisines pasekmes ieškovams sukėlė pirkimo pardavimo sutarties sudarymas pasinaudojant minėtomis pažymomis, todėl po sutarties sudarymo tų pažymų ginčijimas esminės įtakos nebeturėtų. Todėl vien tai, kad ieškovai Aprašo 16 punkte numatyta teise nepasinaudojo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jie neturi teisės pareikšti ieškinį teisme prašant taikyti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytą specialių gynybos būdą – ginčyti sudaryto sandorio pasekmes ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus, nes jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo, CK 1.80 straipsnio 2 - 4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 1845,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Byloje buvo 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimas priimamas ieškovų naudai, todėl lygiomis dalimis jiems iš atsakovų priteisiama 3345,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1115,00 Eur iš kiekvieno atsakovo). Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kiekvienam atsakovui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Perkelti ieškovams G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjos UAB „Stateta“ (juridinio asmens kodas 150040692) teises ir pareigas pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti, kad atsakovai M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o ieškovai G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 82000 Eur nupirko 3,6784 ha žemės sklypą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kaina 75000 Eur) ir 0,14 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kaina 7000 Eur), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei UAB „Stateta“ (juridinio asmens kodas 150040692) iš ieškovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 41000 Eur.

Priteisti ieškovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Stateta“ (juridinio asmens kodas 150040692) po 557,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Stateta“ (juridinio asmens kodas 150040692) po 557,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė