Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-59-502/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-01
Bylos Nr.: eA-59-502/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00607-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Rytis Krasauskas
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė
Pareiškėjas: UAB "Stateta"
Trečiasis asmuo: UAB "Ronekta"

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-59-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00607-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ronekta“) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stateta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 90 000 Eur dydžio žalą (nuostolius).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba degalais bei valdanti degalinių tinklą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. notarine žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Sklypams esant žemės ūkio paskirties, vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 3 ir 5 straipsnio normomis, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo būti gauti NŽT leidimai dėl sklypų pirkimo / pardavimo tiek pareiškėjo (pirkėjo), tiek pardavėjų atžvilgiu. Visi ŽŪPŽĮĮ numatyti, sklypų pardavimui reikalingi NŽT leidimai buvo gauti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad įsigytame 3,6784 ha žemės sklype turėjo būti statoma degalinė su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla – dėl šių statybos rangos darbų atlikimo pareiškėja netrukus po sklypų įsigijimo sudarė 2018 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“. Pagal Rangos sutarties 7 punktą ir jo pagrindu Bendrovei išrašytas sąskaitas pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ iš viso 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus. Vėliau paaiškėjo, kad Panevėžio apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-268-544/2019 pagal ieškovų G. S. ir E. S. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškinį atsakovams (pareiškėjui ir žemės sklypo pardavėjams) dėl pareiškėjo teisių ir pareigų pagal sklypų pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ieškovams, kurioje NŽT buvo įtraukta dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Bendrovė visus pagal Rangos sutartį vykdomus degalinės įrengimo ir statybos darbus sustabdė. Byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto normų pažeidimu, kurios numato sklypams (vienam iš jų) gretimo žemės ūkio paskirties sklypo savininko bei ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens – ieškovų – teisę pirmumo tvarka įsigyti sklypus (vieną iš jų). Nepaisant fakto, kad notarinė sklypų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta gavus NŽT pažymas, jog pirmumo tvarka įsigyti sklypų tokią teisę turintys asmenys – ieškovai – nepageidavo ir pardavėjai yra laisvi parduoti sklypus NŽT sutikimą gavusiam pareiškėjui, teismas byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino, „atimdamas“ sklypų nuosavybės teises iš pareiškėjo ir perkeldamas jas ieškovams. Teismas sprendime konstatavo, kad NŽT neturėjo pagrindo išduoti pažymų, kadangi nebuvo tenkinami visi formalūs pažymų išdavimą reglamentuojančio poįstatyminio teisės akto – Aprašo reikalavimai bei nebuvo pasibaigęs terminas, per kurį ieškovai turėjo teisę pateikti sutikimus dėl sklypų įsigijimo pasinaudojant pirmumo teise, todėl NŽT tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų pareigų, turėjusių užtikrinti ieškovų pirmumo teisę įsigyti sklypus. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą, patvirtindamas juo padarytas išvadas dėl NŽT veiksmų neteisėtumo.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų NŽT veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas sprendimu ir nutartimi, Bendrovė, būdama sąžiningu sklypų įgijėju ir neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų, prarado notarine sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas nuosavybės teises į sklypus ir patyrė nuostolius, kuriuos sudaro dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo patirtos 90 000 Eur dydžio išlaidos apmokant už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Šios už degalinės įrengimo ir statybos darbus apmokėtos išlaidos Bendrovei nebegalėjo būti grąžinamos, nes jau buvo faktiškai panaudotos, be to, pati rangos sutartis numatė, kad atsisakius rangos sutarties avansas negrąžinamas. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, Bendrovė prašo priteisti patirtus 90 000 Eur dydžio nuostolius iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT.

5. Nurodė, kad valdžios institucijos – NŽT – veiksmų neteisėtumas konstatuotas byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo įsiteisėjusiais teismų sprendimais, būtent: pažymas, leidžiančias pardavėjams parduoti sklypus pasirinktiems asmenims (taip pat ir pareiškėjui), NŽT išdavė neteisėtai, pažeisdama teisės aktus, kartu NŽT neįvykdė jai teisės aktais priskirtų pareigų ir funkcijų. Tai patvirtina vienos iš trijų viešosios atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį sąlygų buvimą – neteisėtus valdžios institucijos (NŽT) veiksmus. Bendrovė dėl neteisėtų NŽT veiksmų neteko 90 000 Eur sumos, rangos sutarties pagrindu dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškėlimo momento sumokėtos už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Iš jokių neteisėtų veiksmų neatlikusios Bendrovės „atėmus“ nuosavybės teises į sklypus, ji kartu neteko teisės sklype toliau vykdyti degalinės įrengimo ir statybos darbus. Pareiškėjas taip pat neturi jokių objektyvių galimybių bei pagrindo atgauti už degalinės įrengimo ir statybos darbus dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškėlimo momento sumokėtos 90 000 Eur sumos, kadangi rangos sutarties 7 punktas numato, kad Bendrovei atsisakius rangos sutarties, pagal ją rangovui UAB „Ronekta“ kaip avansas sumokėta 90 000 Eur suma nėra grąžinama; ši suma rangovo UAB „Ronekta“ jau buvo panaudota degalinės įrengimo ir statybos medžiagoms įsigyti bei sklypo, kuriame buvo vykdomi degalinės įrengimo ir statybos darbai, paskirties keitimo darbams, matavimų atlikimui, priešprojektinių pasiūlymų rengimui, kitų statybos darbams reikalingų techninių specifikacijų rengimui bei saugos reikalavimų vertinimui. Tai patvirtina antrosios iš trijų viešosios atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų buvimą – žalą (nuostolius). Nesant NŽT neteisėtų veiksmų – post factum (po fakto) neteisėtomis pripažintų pažymų išdavimo bei pirmenybės teisę įsigyti sklypus turėjusių asmenų teisių pažeidimo, pareiškėjas objektyviai nebūtų galėjęs sudaryti notarinės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties bei viename iš jų vykdyti degalinės įrengimo ir statybos darbus, už jų atlikimą sumokant 90 000 Eur ar bet kokias kitas sumas. Ir priešingai – pažymoms esant išduotoms teisėtai, pareiškėjas toliau turėtų nuosavybės teises į sklypus ir nebūtų praradęs 90 000 Eur ar bet kokių kitų sumų, apmokant už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Todėl tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys ir tai patvirtina visų sąlygų buvimą viešosios atsakomybės instituto (CK 6.271 str.) taikymui.

6. Pareiškėjas teigė, kad turi būti grąžinamas į padėtį, buvusią prieš neteisėtų veiksmų atlikimą, ir jam turi būti priteisiami 90 000 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl NŽT neteisėtų veiksmų atlikimo, ką numato ir CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui taip pat turi būti priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (skundo priėmimo) teisme dienos iki būsimo teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais, kadangi jie niekaip teisiškai nepagrįsti ir neturi būti tenkinti teismine tvarka, kadangi NŽT savo veiksmais, sprendimais ar neveikimu nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių nei buvusiai žemės sklypų 3,6784 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkei, nei Bendrovei. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi atsakovė, ir tai būtų lėmę jo turtinės žalos atsiradimą.

Šalies argumentai

9. Atsakovas pažymėjo, kad buvę ieškovai G. S. ir E. S. pareikštu ieškiniu atsakovams M. R., M. I. R., UAB „Stateta“ prašė perkelti jiems 3,6784 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo sprendimu perkeltos ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teisės ir pareigos pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyta, kad atsakovai M. R. ir M. I. R. pardavė, o ieškovai G. S. ir E. S. už 82 000 Eur nupirko 3,6784 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui UAB „Stateta“ priteista iš ieškovų G. S. ir E. S. po 41 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados kuriose išdėstyta faktinė įvykių situacija leido daryti išvadą, kad atsakovai M. R. ir M. R., elgdamiesi nesąžiningai, siekė, jog būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis NŽT pažymomis, kurios buvo išduotos pagal atsakovų 2018 m. liepos 3 d. pranešimus dėl atskirų sklypų pardavimo, nepaisant to, kad atsakovai 2018 m. liepos 12 d. pateikė naujus pranešimus dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose buvo nurodyta, jog Žemės sklypai parduodami tik abu kartu. Šiuos pranešimus NŽT grąžinus atsakovams, jie 2018 m. rugpjūčio 2 d. vėl (trečią kartą) pateikė naujus pranešimus apie parduodamus sklypus. Taigi atsakovai sudarė ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį žinodami, kad sutarties sudarymo metu nebuvo pasibaigęs ieškovams nustatytas terminas pareikšti savo valią dėl parduodamų žemės sklypų pagal jų (atsakovų M. I. R. ir M. R.) 2018 m. liepos 31 d. pranešimus. Atsakovui kyla klausimų ir abejonių dėl tokių reikalavimų pagrįstumo, kadangi žalos atsiradimo faktą UAB „Stateta“ sieja su teismų sprendimais bei pateikta teismui 2018 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartimi.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad faktinė įvykių situacija leido teismams daryti išvadą, jog atsakovai M. R. ir M. R., elgdamiesi nesąžiningai, siekė, kad būtų išvengta realių sąlygų ginčo sklypus įsigyti pirmumo teisę turintiems ieškovams G. S. ir E. S.. UAB „Stateta“ nepateikia jokių duomenų, ar buvo pradėta žemės paskirties keitimo procedūra, o iš teismų procesų galima daryti išvada, kad tai susitarimas su (duomenys neskelbtini), nes jie keitė sąlygas ir kainą, o be to, UAB „Stateta“ pateikė prašymą dėl sutikimo įsigyti šiuos žemės sklypus išdavimo anksčiau, dar nežinodama ar galės pirkti šiuos žemės sklypus, ar ne. UAB „Stateta“ prašymas išduoti sutikimą pirkti žemės sklypus pateiktas 2018 m. birželio 29 d., (duomenys neskelbtini) parduoti žemės sklypus prašymą pateikė 2018 m. liepos 3 d. Sutikimas išduotas 2018 m. liepos 13 d., o pažymos – 2018 m. rugpjūčio 7 d. Be to pareiškėjas nurodo, kad avansas sumokėtas UAB „Ronekta“ ir jau yra panaudotas Žemės sklypų, kuriuose buvo vykdomi degalinės įrengimo ir statybos darbai, paskirties keitimo darbams, nors sutartyje šie darbai nenumatyti.

Atsiliepimas

11. Atsakovas paaiškino, kad iš pareiškėjo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių ir motyvų dėl žalos priteisimo akivaizdžiai aišku ir suprantama, jog pareiškėjas siekia nepagrįstai ir neteisėtai pasipelnyti iš Lietuvos valstybės. Jokie valstybės viešojo administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai bei neveikimas nesukėlė pareiškėjui žalos ar kitų neigiamų teisinių pasekmių, kurių pagrindu galėjo atsirasti žala. Pareiškėjas niekaip nepagrindžia žalos atsiradimo dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų, visi argumentai ir siekis pasipelnyti grindžiami jo paties prielaidomis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės ir galios šioje administracinėje byloje, tiesiog jie yra nepagrįsti ir niekiniai. Pareiškėjo skunde nėra jokių duomenų, kodėl negalėjo susigrąžinti avanso iš rangovo, nes rangos sutartis nevykdoma ne dėl pareiškėjo kaltės, negalima traktuoti, kad pareiškėjas pasitraukė iš sutarties, kaip teigiame skunde. Nėra jokių duomenų, ar pareiškėjas reikalavo grąžinti avansą, ar inicijavo teismo procesą. Pagal įprastą komercinę praktiką tokio pobūdžio ginčai sprendžiami tariantis. Nesant pagristų duomenų kyla įtarimas dėl tam tikro susitarimo egzistavimo tarp užsakovo ir rangovo pasipelnyti valstybės sąskaita.

12. Atsakovo teigimu, nurodytos sumos pareiškėjas neteko dėl jo paties kaltės, prisiimdamas riziką sau, t. y. sprendžiant turtinius sutartinius teisinius santykius su rangovu ir šios sutarties neįvykdymo. Žala atlyginama tik išimtiniais atvejais, nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi pareiškėjas nenurodo ir neįvardija NŽT Panevėžio skyriaus veikos ar neteisėto teisės akto neteisėtumo nei žalos padarymo faktų ir egzistuojančio priežastinio ryšio tarp neva neteisėtos veikos ar neteisėto teisės akto bei žalos, todėl pareiškėjo keliami reikalavimai yra visapusiškai nepagrįsti ir netenkintini. Be to, šiuo atveju, tai yra civilinės atsakomybės institutas, o ne žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas.

13. Atsakovas akcentavo, kad žalos atsiradimo fakto sieti su valstybinės valdžios institucijų sprendimais, veiksmais ar neveikimu, nėra jokio teisinio pagrindo, pareiškėjo nurodyta suma yra kildinama iš pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų kitam asmeniui perkėlimo, statybos rangos sutarties, kuri nebuvo vykdoma ir vykdyta.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ronekta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Ronekta“ buvo sudariusi statybos rangos sutartį su UAB „Stateta“. Po to, kai UAB „Stateta“ gavo teismo sprendimus, kuriais neteko sklypo, kuriame planuoti minėti statybos rangos darbai, UAB „Stateta“ sutartį nutraukė. Pagal sutartį UAB „Stateta“ buvo sumokėjusi avansą, kuris liko UAB „Ronekta“ kaip kompensacija. Rangos sutartyse tokia praktika yra įprasta, avanso negrąžinimas skirtas užtikrinti UAB „Ronekta“ interesus ir veikia kaip kompensacija, atsižvelgiant į tai, kad yra planuojami darbai ir projektai, paimdami projektą ir matydami užimtumą, atitinkamai nesiima kitų darbų, be to, iš karto pradeda paruošiamuosius darbus. Šiuo konkrečiu atveju UAB „Ronekta” skyrė 37 959,92 Eur sumą degalinės ir prekybos – administracinių patalpų Žemės sklype statybos medžiagoms įsigyti. Be to, iš likusios 67 000 Eur sumos darbuotojų ir partnerių laikas buvo naudotas ir žemės sklypo paskirties keitimo darbams, matavimų atlikimui, žemės sklypo ir degalinės planų ir priešprojektinių pasiūlymų rengimui – konstrukcinės dalies, Žemės sklypo planui, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projektams, elektros ir silpnųjų srovių projektams, kuro kolonėlės technologiniam projektui. Darbai buvo nepabaigti ir atšaukti UAB „Stateta“ pranešus apie sutarties nutraukimą.

II.

16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Stateta“ skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 90 000 Eur turtinei žalai atlyginti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 90 000 Eur sumą nuo 2021 m. kovo 22 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 765,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 23 d. notarine žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. SK-9447) iš pardavėjų M. R. ir M. I. R. įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) – 3,6784 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,14 ha žemės sklypą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas įsigytame 3,6784 ha žemės sklype planavo statyti degalinę su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla, dėl šių statybos rangos darbų atlikimo pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“ ir pagal rangos sutarties 7 punktą Bendrovė 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus.

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2020 konstatavo, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis). NŽT teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Byloje buvo konstatuota, kad atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. pranešimai dėl žemės sklypų pardavimo neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl NŽT, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai išdavė sutikimą atsakovams parduoti ginčo žemės sklypus jų pasirinktiems asmenims, t. y. UAB „Stateta“. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nurodytos NŽT pažymos negali būti pripažintos teisėtu pagrindu sudaryti ginčo sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nusprendė perkelti ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjo UAB „Stateta“ teises ir pareigas pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK-9447).

19. Teismas rėmėsi CK 6.246, 6.247, 6.271 straipsnių, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, aptartą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2020, teismas konstatavo, kad NŽT neteisėti veiksmai (išduota pažyma, leidžianti M. I. R. ir M. R. parduoti Žemės sklypus pasirinktam asmeniui, šiuo atveju – UAB „Stateta“) šios bylos kontekste yra nustatyti.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Stateta“ teigė, jog dėl neteisėtų NŽT veiksmų jis patyrė 90 000 Eur žalą, kadangi šią sumą pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties 7 punktą kaip avansą sumokėjo UAB „Ronekta“, tačiau, ne dėl savo kaltės netekus Žemės sklypo, kuriame planavo statyti degalinę, nebegalėjo tęsti rangos sutarties. Byloje pateiktos 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, pagal kurias pareiškėjas, vykdydamas rangos sutarties 7 punktą, 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pervedė UAB „Ronekta“ 90 000 Eur. Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. raštu informavo rangovą, jog UAB „Stateta“ neteko nuosavybės teisių į Žemės sklypą ir atitinkamai nebėra galimybės ir poreikio atlikti darbus pagal sutartį, todėl prašo laikyti sutartį nutraukta ir apsvarstyti avanso grąžinimo aplinkybes. Ginčo dėl to, jog būtent tokio dydžio avansą pareiškėjas pervedė trečiajam suinteresuotam asmeniui, byloje nėra.

22. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties 7 punkte nurodyta, jog užsakovui atsisakius sutarties, sumokėtas avansas yra negrąžinamas ir šalių bus laikomas minimaliais rangovo nuostoliais dėl šios sutarties neįvykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytą rangos sutarties punktą, į tai, kad sutarties šalys buvo sutarę, jog sumokėtas avansas nevykdant sutarties bus laikomas minimaliais nuostoliais, kurių, pagal nurodytą teismų praktiką, nereikia įrodinėti, UAB „Ronekta“ turėjo pagrindą negrąžinti jai sumokėto avanso, todėl UAB „Stateta“ pagrįstai avanso dydžiu apibrėžė prašomos priteisti žalos dydį.

23. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėtai išduotų pažymų, Bendrovė nebūtų galėjusi įsigyti Žemės sklypų, kuriuose planavo statyti degalinę, tuo pačiu statybos darbams atlikti nebūtų sudariusi rangos sutarties bei patyrusi 90 000 Eur nuostolių, kuriuos, kaip avansą už sutartyje numatytus atlikti darbus, sumokėjo UAB „Ronekta“. Teismas sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys ir konstatavo, jog šioje byloje nustatytos visos trys būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 90 000 Eur turtinę žalą. Kadangi pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino, taip pat priteisė pareiškėjui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (90 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog patyrė 3 765,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro skundo dėl žalos atlyginimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiuose, papildomų paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui.

25. Teismas nustatė, kad pateiktoje 2021 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog pareiškėjas už skundo parengimą advokatei R. T. sumokėjo 2 374,24 Eur. 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už teisines paslaugas UAB „Stateta“ advokatei sumokėjo 605 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam, 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad UAB „Stateta“ sumokėjo 786,50 Eur advokatei R. T., teisinių paslaugų išklotinėje nurodyta, kad advokatė, rengdamasi 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiui ir jame atstovaudama pareiškėją, užtruko 5 val., 1,5 val. sudaro papildomų paaiškinimų rengimas ir teikimas teismui. Nurodyti dydžiai neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų dydžių, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

27. Atsakovas nurodo, kad pagal rangos sutartį nebuvo atlikti jokie darbai ir jie negalėjo būti atliekami, kadangi nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis, negautas statybą leidžiantis leidimas, neatlikta poveikio aplinkai vertinimas. Atsakovas prašė teismo išreikalauti iš pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens dokumentus, mokėjimo pavedimus, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį į rangos sutarties 3 punktą, kuriame nurodyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti statybos darbus savo rizika ir savo medžiagomis, o 6 punkte nurodytas 2 priedas – sąmatos. Šiuo atveju nebuvo vertintos 2 priede nurodytos sąmatos su 12 priedu, kur nurodyta kam išleisti pinigai: ar teritorijos planavimo dokumento (TPD) rengimas buvo nurodytas sąmatose, nes šiaip statybos rangos sutartimi TPD darbai neatliekami. Taip pat turi būti pateiktas ir projektas, nes nurodoma, kad parengta tam tikra projekto dalis (konstrukcinė, šildymo ir t. t.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino rangos sutarties priedų, o pateiktoje rangos sutartyje statybai nesimato sąmatų, todėl pagal pateiktą sutartį jokie žemės sklypo TPD ir paskirties keitimo veiksmai negalėjo būti atliekami. Kol nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, jokie darbai Žemės sklype negalėjo būti vykdomi, o paskirties pakeitimas šiuo atveju yra esminis momentas, nes jei nepakeista žemės paskirtis, jokia degalinės statyba negalima. Ši aplinkybė yra užsakovo problema, atitinkamai ir patirti nuostoliai, kadangi jo veiksmai buvo pagrindas užsakovo žalai atsirasti. Pareiškėjas negalėjo sudaryti statybos rangos sutarties ir neapdairiai sumokėti tokio dydžio avanso, jeigu nebuvo pakeista žemės paskirtis.

29. Atsakovas nurodo, kad jam kyla klausimų ir abejonių dėl tokių pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, kadangi žalos atsiradimo faktą Bendrovė sieja su teismų sprendimais ir 2018 m. rugsėjo 10 d. sudaryta rangos sutartimi. Atsakovas teigia, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Ronekta“ nepateikė teismui jokių duomenų apie žemės paskirties keitimo procedūrą, ar buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, poveikio aplinkai vertinimas, ar įkelta į degalinių išdėstymo schemą nurodyta degalinė, nors atsakovas prašė šiuos duomenis išreikalauti. Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių.

30. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas teigė, jog avansas sumokėtas UAB „Ronekta“ ir jau yra panaudotas Žemės sklypo paskirties keitimo darbams, nors rangos sutartyje šie darbai nenumatyti. Taip pat nenustatyta, kokie ryšiai sieja UAB „Stateta“ ir UAB „Ronekta“, ar tarp jų yra kokie nors kiti susitarimai (sutartys).

31. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas šiuo atveju neginčija jokio institucijos priimto teisės akto ar jo darbuotojų konkrečių veiksmų teisėtumo, dėl kurio būtų realiai atsiradusi jo patirta žala. Akivaizdu, kad pareiškėjas siekia pasipelnyti iš Lietuvos valstybės. Jokie valstybės viešojo administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai bei neveikimas nesukėlė pareiškėjui žalos ar kitų neigiamų teisinių padarinių, dėl kurių galėjo atsirasti žala. Pareiškėjai niekaip nepagrindžia žalos atsiradimo dėl valstybinės valdžios institucijų veiksmų, visi argumentai ir siekis pasipelnyti yra grindžiami pareiškėjų prielaidomis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės, yra nepagrįstos ir niekinės. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, kodėl negalėjo susigrąžinti sumokėto avanso iš rangovo, nes rangos sutartis nevykdoma ne dėl pareiškėjo kaltės. Šiuo atveju negalima vertinti, kad pareiškėjas pasitraukė iš sutarties, kaip teigiama skunde. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, ar reikalavo susigrąžinti avansą, ar inicijavo teisminį procesą.

32. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl jo paties neūkiškumo, neatsakingų veiksmų, kadangi neturėdamas jokių dokumentų (dėl Žemės sklypo paskirties pakeitimo galimybių ir kt.), sudarė rangos sutartį ir savo noru sumokėjo avansą. Nėra jokio pagrindo perkelti visą atsakomybės naštą valstybinės valdžios institucijoms ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala kildinama iš pirkimo–pardavimo sutarties teisių ir pareigų kitam asmeniui perkėlimo, statybos rangos sutarties, kuri nebuvo vykdoma ir vykdyta. Žala atsirado dėl paties pareiškėjo kaltės.

Atsiliepimas

33. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

34. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi NŽT, įskaitant ir jos atstovą, dalyvaujantį šioje byloje, eilę kartų pripažino savo pačios veiksmų neteisėtumą (įvairiais raštais ir kt.), taip pat dėl NŽT veiksmų Bendrovė neteko notariniu sandoriu įgytų Žemės sklypų, kuriuose buvo pradėti degalinės statybos darbai ir patirtos išlaidos, Bendrovei kilo aiški ir įrodyta žala.

35. Pareiškėjas teigia, kad NŽT veiksmų neteisėtumas yra įrodytas ir konstatuotas byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priimtais, įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymas, leidžiančias pardavėjams parduoti Žemės sklypus pasirinktiems asmenims (taip pat ir pareiškėjui) NŽT išdavė neteisėtai, pažeisdama teisės aktus. Tokiu būdu NŽT neįvykdė jai teisės aktais priskirtų pareigų ir funkcijų. Tai patvirtina vienos iš trijų viešosios atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų buvimą – neteisėtus valdžios institucijos (NŽT) veiksmus.

36. Savo darbuotojų aplaidumą, kaltę ir neteisėtus veiksmus pripažįsta ir pati už juos atsakinga valdžios institucija – NŽT, 2020 m. lapkričio 6 d. atsakyme Nr. 1SS-(7.5.) į pareiškėjo skundą dėl atsakingų NŽT darbuotojų tarnybinių nusižengimų tyrimo inicijavimo nurodydama, kad skyriaus atsakingi darbuotojai tinkamai neatliko jiems nustatytų pareigų, tačiau galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti atliekamas, nes nuo jo padarymo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Be to, kad būtent NŽT yra kalta dėl susidariusios situacijos, patvirtinto ir NŽT atstovas nagrinėjant bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo Panevėžio apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-667-544/2018), nurodydamas apie NŽT darbuotojas, kad matyt darbuotojos padarė klaidą. Todėl akivaizdu, kad neteisėti NŽT veiksmai yra įrodyti ir netgi pripažinti pačios NŽT. Atitinkamai, neteisėti veiksmai, iš kurių kilo žala, egzistuoja.

Šalies argumentai

37. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad neva iš NŽT neteisėtų veiksmų nekilo žala ir nėra priežastinio ryšio tarp nurodomos žalos ir NŽT neteisėtų veiksmų. Tokia NŽT Panevėžio skyriaus pozicija bandoma kvestionuoti civiliniuose santykiuose įprasto – avanso – instituto pagrįstumą bei kvestionuoti Bendrovės sprendimą įgijus sklypą iš karto imtis veiksmų jo vystymui. Pareiškėjo įsigytame 3,6784 ha žemės sklype turėjo būti statoma degalinė su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla – dėl šių statybos rangos darbų atlikimo pareiškėjas netrukus po Žemės sklypų įsigijimo sudarė statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“ ir pagal sutarties 7 punktą, Bendrovė 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ iš viso 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus. Paaiškėjus, kad vyksta ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, visus pagal rangos sutartį vykdomus degalinės įrengimo ir statybos darbus Bendrovė sustabdė.

38. Dėl nurodytų NŽT veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas teismų sprendimais, Bendrovė, būdama sąžiningu Žemės sklypų įgijėju ir neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų, prarado notarine pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas nuosavybės teises į Žemės sklypus ir patyrė nuostolius, kuriuos sudaro dar iki bylos dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo Bendrovės patirtos 90 000 Eur dydžio išlaidos apmokant už viename iš Žemės sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Šios už degalinės įrengimo ir statybos darbus apmokėtos išlaidos pareiškėjui nebegalėjo būti grąžinamos, kadangi rangos sutartis numatė, kad atsisakius rangos sutarties avansas negrąžinamas, be to, lėšos buvo ir naudotos darbams pagal rangos sutartį. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, Bendrovė prašė ir teismas sprendimu pagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjo patirtus 90 000 Eur dydžio nuostolius iš už žalą atsakingo asmens, šiuo atveju atsakovo, kadangi egzistuoja visos sąlygos viešajai civilinei atsakomybei kilti.

Šalies argumentai

39. Pareiškėjas teigia, kad skirtingai nei nurodo NŽT apeliaciniame skunde, į bylą yra pateikti įrodymai, kad Bendrovė bandė atgauti avansą, bei įrodymai, jog buvo atliekami darbai pagal rangos sutartį. NŽT spekuliatyviai nurodo neva neaišku ar būtų pavykę pakeisti Žemės sklypų paskirtį, tačiau kaip buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – tam egzistavo visos sąlygos, o NŽT niekaip neįrodė ir neparodė, kad tokiuose sklypuose būtų buvę kokie nors imperatyvūs trukdžiai, pakeitus jų paskirtį (kas pagal teisinį reguliavimą buvo galima), dėl kurių nebūtų galima Žemės sklypuose statyti degalinės.

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš esmės savo argumentais NŽT bando pagrįsti visiškai įprasto teisinio instituto – avanso – naudojimą civiliniuose sutartiniuose santykiuose, kuris ne tik yra įprastas praktikoje, bet taip pat ir įtvirtintas CK. Avanso naudojimas visiškai suprantamas ir įprastas civiliniuose santykiuose, nes šiuo atveju rangovas, pasirašydamas rangos sutartį, prisiėmė įsipareigojimą imtis ir atlikti Rangos sutartyje nurodytus darbus, atitinkamai turėjo rezervuoti savo resursus, nesiimti kitų projektų. Todėl avansas tokiais atvejais yra būdas užtikrinti rangovo galimus netekimus nevykstant rangai, kaip būtent ir įvyko šiuo atveju. Atitinkamai, kvestionuoti Bendrovės sprendimą įgijus Žemės sklypus notariniu sandoriu, NŽT išdavus visas pažymas ir joms galiojant, nedelsiant imtis sklypų vystymo ir sudaryti rangos sutartį bei imtis veiksmų, yra neadekvatus.

41. Nesant NŽT neteisėtų veiksmų – post factum neteisėtomis pripažintų pažymų išdavimo bei pirmenybės teisę įsigyti Žemės sklypus turėjusių asmenų teisių pažeidimo, pareiškėjas objektyviai nebūtų galėjęs sudaryti notarinės Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties bei viename iš jų vykdyti degalinės įrengimo ir statybos darbus, už jų atlikimą sumokant 90 000 Eur ar bet kokias kitas sumas. Ir priešingai – pažymoms esant išduotoms teisėtai, Bendrovė toliau turėtų nuosavybės teises į Žemės sklypus ir nebūtų praradusi 90 000 Eur ar bet kokių kitų sumų, apmokant už viename iš sklypų vykdytus degalinės įrengimo ir statybos darbus. Todėl tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir Bendrovės patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys ir tai patvirtina visų sąlygų buvimą viešosios atsakomybės instituto (CK 6.271 str.) taikymui.

42. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė, savo ruožtu neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų ir gavusi visus ŽŪPŽĮĮ numatytus Žemės sklypų įsigijimui reikalingus, NŽT išduodamus dokumentus – sutikimą (dėl pirkimo) ir pažymas (dėl pardavimo), turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog šie dokumentai išduoti teisėtai, o jais sukurtos Bendrovės teisės ir teisėti lūkesčiai Žemės sklypų bei vykdytų degalinės įrengimo ir statybos darbų atžvilgiu yra pagrįsti ir galiojantys. Tokia teisinė logika atsispindi ir Konstitucinio Teismo praktikoje, aiškinančioje pamatinius – konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

43. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovė turi būti grąžinama į padėtį, buvusią prieš neteisėtų veiksmų atlikimą ir jai turi būti priteisti 90 000 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl NŽT neteisėtų veiksmų atlikimo, ką numato ir CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Todėl teismas visiškai pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, veiksmų, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas turtinę žalą patyrė dėl NŽT neteisėtų veiksmų, egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundą tenkino.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad byloje nėra įrodyti NŽT neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo atsakovo prašomų įrodymų, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteisė turtinę žalą.

47. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

49. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo. Atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

52. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-602/2019). Atsižvelgęs į aptartą bendrųjų ir administracinių teismų formuojamą praktiką bei pasisakydamas dėl kitų žalos atlyginimo dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų sąlygų, teismas pagrįstai nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Be to, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2014 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1075/2014, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2801-662/2019 ir kt.).

53. Taikydamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, pirmosios instancijos teismas tinkamai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluojamas pagrindines taisykles aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią.

54. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-192-330/2020 konstatavo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Byloje buvo konstatuota, kad atsakovų M. I. R. ir M. R. 2018 m. liepos 3 d. pranešimai dėl žemės sklypų pardavimo neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai išdavė sutikimą atsakovams parduoti ginčo žemės sklypus jų pasirinktiems asmenims, t. y. UAB „Stateta“. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos pažymos negali būti pripažintos teisėtu pagrindu sudaryti ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nusprendė perkelti ieškovams G. S. ir E. S. pirkėjos UAB „Stateta“ teises ir pareigas pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. SK-9447). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai (išduota pažyma, leidžianti M. I. R. ir M. R. parduoti žemės sklypus pasirinktam asmeniui, šiuo atveju – UAB „Stateta“) reikšmingi žalos atlyginimo klausimui spręsti, yra nustatyti.

55. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginę žalos išraišką pripažįstant nuostoliais.

56. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įsigytame 3,6784 ha žemės sklype planavo statyti degalinę su administracinėmis prekybos (maitinimo) patalpomis ir kuro talpykla ir dėl šių statybos rangos darbų atlikimo 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Ronekta“, o pagal rangos sutarties 7 punktą 2018 m. rugsėjo 14 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pavedimais sumokėjo rangovui UAB „Ronekta“ 90 000 Eur dydžio avansą už statybos darbus. Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. raštu informavo rangovą, jog UAB „Stateta“ neteko nuosavybės teisių į žemės sklypą ir atitinkamai nebėra galimybės ir poreikio atlikti darbus pagal sutartį, todėl prašė laikyti sutartį nutraukta ir apsvarstyti avanso grąžinimo aplinkybes. 2018 m. rugsėjo 10 d. Statybos rangos sutarties 7 punkto, kuriame nurodyta, kad užsakovui atsisakius sutarties, sumokėtas avansas yra negrąžinamas ir šalių bus laikomas minimaliais rangovo nuostoliais dėl šios sutarties neįvykdymo, pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjui avanso negrąžino. Aiškindamas paminėtos sutarties nuostatas pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai sprendė, kad UAB „Stateta“ pagrįstai avanso dydžiu apibrėžė prašomos priteisti žalos dydį. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta duomenų, jog minėta rangos sutartis buvo ginčyta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

57. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėtai išduotų pažymų, pareiškėjas nebūtų galėjęs įsigyti žemės sklypų, kuriuose planavo statyti degalinę, tuo pačiu statybos darbams atlikti nebūtų sudaręs rangos sutarties bei patyręs 90 000 Eur nuostolių, kuriuos kaip avansą už sutartyje numatytus atlikti darbus sumokėjo UAB „Ronekta“. Teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pritaria išvadai, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

58. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; kt.), o byloje nustatytos visos trys būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas turi būti tenkinamas, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjui UAB ‚Stateta“ turi būti priteista 90 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

59. Atkreipiant dėmesį į šalių procesinę teisę ir pareigą įrodyti teiginius, kuriais byloje grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į juos (ABTĮ 56 straipsnis), teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsikirtimų ir apeliacinio skundo nepagrindė tinkamais ir leistinais įrodymais, o abejonėmis ir prielaidomis reikšmingos ginčui aplinkybės neįrodomos.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgęs į teismų praktiką ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

61. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl 847 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasRytis Krasauskas