Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-07-21 · Civilinė byla Nr. e2-10328-1167/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-21
Bylos Nr.
e2-10328-1167/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05858-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Adomaitytė
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
R. T.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, If P
Advokatai
Vytautas Zenevskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10328-1167/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05858-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Beduchai,dalyvaujant ieškovės M. T. atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,atsakovui R. T. (R. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui R. T. (R. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, If P&C Insurance AS filialas, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Alytaus pataisos namai, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, N. M. T., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo R. T., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – T., atsakovui – T.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) pripažinti ieškovę nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) lengvąjį automobilį VW Golf bei lengvąjį automobilį AUDI A3 asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; 6) visus ieškinyje išvardytus skolinius įsipareigojimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis; 7) visus ieškinyje išvardytus skolinius įsipareigojimus kreditoriams: akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, IF P&C Insurance AS filialui, UAB ,,GelvoraSergel“, akcinei draudimo bendrovei (toliau – ir ADB) ,,Gjensidige“, Alytaus pataisos namams, N. M. T., Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susipažino jai dar būnant nepilnametei. Kai ieškovei buvo 16 metų, atsakovas pirmą kartą buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tuo metu po kurio laiko ieškovė pasijuto nėščia, todėl nutarė sudaryti santuoką, kad vaikas turėtų tėvo pavardę. Ieškovė pažymi, kad su atsakovu susituokė laisvės atėmimo vietoje, kurį laiką susirašinėjo laiškais, tačiau greit susipyko. 2010 m. ieškovė kartu su sūnumi išvyko gyventi į užsienį. Bendro ūkio su atsakovu neveda, 14 metų gyvena atskirai, tapo visiškai svetimi. Santuoka tarp šalių faktiškai yra seniai pasibaigusi. Atsakovas 2019 m. už tyčinį nusikaltimą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu atlieka bausmę. Ieškovė nurodė, kad išsaugoti šeimą yra neįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, dėl to prašo teismo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę, atsakovui prašo palikti jo esamą pavardę, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokių pajamų negauna, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų atsakovo nepilnamečiam vaikui mokėtinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį. Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendros jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įsigijęs lengvąjį automobilį VW Golf bei lengvąjį automobilį AUDI A3, kurie po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu bendrų kreditinių įsipareigojimų neįgijo, nurodė savo ir atsakovo asmenines skolas.

3. Atsakovas R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prieštaravimų nereiškia ir prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad R. T. atžvilgiu yra vykdomos devynios vykdomosios bylos dėl 993,99 Eur išieškojimo valstybės biudžeto naudai. Iš M. T. vykdoma viena vykdomoji byla dėl 6,57 Eur išieškojimo į valstybės biudžetą. 2023 m. gegužės 15 d. M. T. mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaitytos mokestinės nepriemokos neturi. R. T. mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje turi 1 804,47 Eur apskaitytą mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 1 780 Eur skola pagal administracinių nusižengimų bylas ir 24,47 Eur pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

5. Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraujantis, kad įsiskolinimai po santuokos nutraukimo liktų asmenine R. T. prievole. Prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6. Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai šiems tretiesiems asmenims įteikti tinkamai.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Dėl objektyvių priežasčių (ieškovė M. T. su sūnumi D. T. gyvena Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas R. T. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje) Tarnyba negali ištirti šeimos aplinkos sąlygų, pabendrauti su nepilnamečiu vaiku, sužinoti atsakovo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikui (po 50 Eur / mėn.) negalėtų užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vytautas Zenevskis nebepalaikė ieškinio reikalavimo dėl transporto priemonių padalijimo, kitus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti.

9. Atsakovas su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė M. T. ir atsakovas R. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2010 metų gyvena skyriumi, atsakovė išvykusi į užsienio valstybę, šalys neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santykių. Sutuoktiniai turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – D. T. (D. T.), gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo prašymą motyvuoja tuo, kad nuo 2010 metų ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į užsienį, su atsakovo bendro ūkio nevedė, laiko, kad santuoka tarp šalių faktiškai yra seniai pasibaigusi, be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, dėl to jo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Ieškovas teismo posėdžio metu prieštaravimų ieškinio reikalavimams neišreiškė.

12. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

13. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pateiktų nuteistojo anketinių duomenų matyti, kad atsakovas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Atsakovas buvo teistas ir anksčiau – (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė); (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1–3 dalis (vagystė), 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas); (duomenys neskelbtini) Vakarų Flandrijos Briugės pirmosios instancijos teismo pagal Belgijos Karalystės baudžiamąjį kodeksą; (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Belgijos Karalystės baudžiamąjį kodeksą suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, pagal BK 180 straipsnio 3 d. (plėšimas); (duomenys neskelbtini) Alytaus rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. T. kaltės. Atsakovas įstatyminės prezumpcijos dėl santuokos iširimo kaltės neginčijo, su ieškiniu, kaip minėta, sutiko.

15. Be to, įvertinus ir tas nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai jau ilgą laiką (apie 13 metų) gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, šalys jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, nebendrauja, darytina išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

17. Ginčo šalims po santuokos nutraukimo paliekamos jų turimos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką – D. T., gimusį (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, ieškovei buvo išaiškinta, kad su šiais reikalavimais ji turi teisę kreiptis į kompetentingą Jungtinės D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystės instituciją. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

19. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 316,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

23. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

24. Nors ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, taip pat, Tarnybos vertinimu, negalėtų užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir (ar) vertybinių popierių, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokių pajamų negauna, ieškovės vertinimu, prašyti didesnio išlaikymo tokiomis aplinkybėms netikslinga, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

25. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

26. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

27. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

29. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys jų vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Pagal kitus bylos duomenis, jokio kito turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

30. Ieškinyje nurodomi neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams UAB „Intrum Lietuva“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo laikytini asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.

31. Vadovaudamasis Antstolių informacinės sistemos registro išrašu teismas nustatė, kad atsakovas turi įsipareigojimai kreditoriams AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, IF P&C Insurance AS filialui, UAB ,,GelvoraSergel“, ADB ,,Gjensidige“, Alytaus pataisos namams, N. M. T. ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, kurie, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo taip pat laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, taip pat nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.

34. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 22 Eur žyminio mokesčio (((50 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 22 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

35. Byloje patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei M. T. palikti pavardę „T.“, atsakovui R. T. (R. T.) palikti pavardę „T.“.

Priteisti iš atsakovo R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. T. (D. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. balandžio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. T. (D. T.) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovės M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis:

- uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, įmonės kodas 304615887, vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/17162;

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/09197.

Atsakovo R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis:

- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, vykdomosiose bylose Nr. 0139/10/03597 ir Nr. 0139/16/00190;

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vykdomosiose bylose Nr. 0139/14/00552, Nr. 0042/14/01303, Nr. 0042/20/00961, Nr. 0042/20/01243, Nr. 0042/20/01313, Nr. 0042/20/01775, Nr. 0042/21/00054, Nr. 0178/14/00090, Nr. 0179/23/22048, Nr. 0240/17/02700;

- IF P&C Insurance AS filialui, įmonės kodas 302279548 vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/00134;

- uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, įmonės kodas 125164834 vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/00858;

- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, vykdomojoje byloje Nr. 0241/16/00526 ir Nr. 0035/16/00128;

- Alytaus pataisos namams, įmonės kodas 188657363, vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/04084;

- N. M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03685;

- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 191688326, vykdomojoje byloje Nr. 0178/14/00090.

Priteisti iš atsakovo R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė