Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., teistas: 1) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį, galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant 64¹ straipsnį ir vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimi, galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metams ir transporto priemonės konfiskavimas; 3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant 64¹ straipsnį bei vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, galutine subendrinta bausme – 20 parų areštu ir 78 MGL (3 900 Eur) bauda (arešto bausmę atlikęs), taip pat jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės konfiskavimas; 4) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant 64¹ straipsnį bei vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, galutine subendrinta bausme 50 parų areštu ir 78 MGL (3 900 Eur) bauda (arešto bausmę atlikęs), taip pat jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės konfiskavimas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val. Druskininkuose, Sveikatos g. šalia pastato pažymėto Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.89 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. J., pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2023 m. gegužės 09 d. apie 00.20 val., Druskininkų mieste, Sveikatos gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 30 vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.89 promilės etilo alkoholio), šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo M. J. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Iš liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val. į jo darbo vietą buvo gautas pranešimas, kad Druskininkuose, Sveikatos g., ties pastatu pažymėtu Nr. 30 – tai VĮ Druskininkų ligoninė, automobilį vairavo akivaizdžiai neblaivus asmuo. Nuvykus minėtu adresu pamatė nuo ligoninės link SPA UPA, esančios Sveikatos gatvėje Nr. 36, važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį sustabdė patikrinimui, nes matė, kad automobilis važiuodamas nuo ligoninės įtartinai manevravo kelio važiuojamąja dalimi. Sustabdė automobilį „Opel Astra“, kurį vairavo D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivi, ir jai buvo nustatytas 1.19 promilės neblaivumas. D. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Automobilis buvo registruotas P. K. vardu. D. B. paaiškino, kad automobilio savininko P. K. nepažįsta. Automobilis techniškai tvarkingas. D. B. paaiškino, kad automobilį visą vakarą, tai yra iš 2023 m. gegužės 7 d. į 2023 m. gegužės 8 d. vairavo M. J., (duomenys neskelbtini), o ji automobilį vairavo nuo ligoninės link SPA UPA trumpai. D. B. paaiškino, kad jis nuėjo į ligoninės priėmimo skyrių, jame buvo M. J., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio stiprus kvapas, jam buvo nustatytas 1.89 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2023 m. gegužės 9 d. 01.41 val. – 2.17 promilių neblaivumas. M. J. prisipažino, kad vairavo 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val. automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. M. J. paaiškino, kad į Druskininkų ligoninę būdamas neblaivus atvežė į priėmimą medikų apžiūrai savo neblaivų draugą R., iš (duomenys neskelbtini). M. J. paaiškino, kad su draugu R. nuėjo į priėmimą, automobilyje paliko variklio užvedimo spynelėje raktelį, automobilyje liko sėdėti D. B., M. J. D. B. neliepė, neprašė, kad ji vairuotų minėtą „Opel Astra“ automobilį. D. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį Transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), autovežiu nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Alytus, Santaikos g. 31D. M. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, be to, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. M. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 70-73).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas vilkiku į saugomą automobilių aikštelę, esančią Santaikos g. 31D, Alytuje (b. l. 48).

Iš Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, Pardavėjas J. V., pirkėjas P. K. (b. l. 50-51).

Iš Lietuvos antstolių rūmų pažymos matyti, kad dėl nesumokėtų M. J. paskirtų baudų vykdomas iš jo išieškojimas (b. l. 177-178).

M. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-72-976/2022).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. M. J. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų D. B., M. V., V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val. Druskininkuose, Sveikatos g. šalia pastato pažymėto Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.89 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje surinktų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad M. J., pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2023 m. gegužės 09 d. apie 00.20 val., Druskininkų mieste, Sveikatos gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 30 vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.89 promilės etilo alkoholio). Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs abi nuskalstamas veikas jis turėtų būti išteisintas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje padarymo, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-810/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metams (b. l. 147-153). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje už tai, kad jis 2022 m. kovo 2 d. apie 13 val. 13 min. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, už tai jam paskirta baudžiamojo poveikė priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams (b. l. 154-164). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, už tai jam paskirta baudžiamojo poveikė priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams (b. l. 165-172), tačiau 2023 m. gegužės 9 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.89 promilių neblaivumas, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021). Visišką jam paskirtos baudžiamosios priemonės ignoravimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis atlikęs 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtas arešto bausmes, nors jam ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus, 2023 m. gegužės 5 d. įsigyją transporto priemonę, kuria kaip nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu – važinėti po kaimą. Todėl priešingai nei teigia gynėjas, tai, kad kaltinamasis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepaneigia nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos BK 243 straipsnyje (vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamojo gynėjo nuomone kaltinamojo lengvinančia aplinkybe, turi būti pripažinta, jog nusikalstama veika numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra padaryta veikiant dėl būtinojo reikalingumo, tačiau sutikti su tokia gynėjo nuomone teismui nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vartojant alkoholį nusprendė nuvykti aplankyti draugo gyvenančio kitame kaime. Neblaivus automobiliu nuvykęs pas draugą rado jį susižalojusį, sprendimą ne kviesti greitąją pagalbą, o būnant neblaiviam pačiam gabenti draugą į gydymo įstaigą, priėmė pats kaltinamasis. Teismo vertinimu, būnant tokios neblaivumo būklės (1.89 promilių), kaltinamasis veždamas draugą į gydymo įstaigą, tik kėlė didesnį pavojų draugo sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, net ir nuvežęs draugą į gydymo įstaigą jis ir toliau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Bausmės skyrimas

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatyta galimybė bausti bauda arba areštu.

Skirdamas bausmę M. J., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltininko asmenybę – teistas (b. l. 133-140), baustas administracine tvarka, paskirtas baudų nesumokėjęs (b. l. 120-132). Atsižvelgtina ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kuomet neblaivus kaltinamasis būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį susižengimą – areštą.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, todėl darytina išvada, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos net arešto bausmės jo elgesiui įtakos nedarė ir tik realios laisvės atėmimo bausmės skyrimu bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl to M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė terminuotas laisvės atėmimas, o už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 243 straipsnyje – areštas, kurių trukmės, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, nustatytinos artimam straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo ir arešto bausmių vidurkiui (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. J. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. J. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio ir BK 243 straipsnį ir jam paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų areštas ir 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą kaltinamasis yra atlikęs, tačiau byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie M. J. minėtu nuosprendžiu paskirtų baudų sumokėjimą, o baudos išieškojimas perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui, ir nors kaltinamasis nurodė, kad baudos nėra sumokėjęs nė kiek, tiksliai nėra nustatyta, ar kokia paskirtos bausmės dalis atlikta (išieškota nuosprendžio priėmimo dienai). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos baudos išieškojimas yra pradėtas ir vykdomas, bausmės nebendrintintos, nes gali būti toliau vykdomos atskirai.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis M. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatas. Priešingai nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo ar tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis M. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant penkerių metų terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – M. J. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 9 d.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 67 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pagal šio straipsnio 3 dalį – baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (kaip ir kitos šioje dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės) gali būti skiriama kartu su bausme. Tai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 72 straipsniais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatyta ir BK 42 straipsnio 6 dalyje. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo M. J., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nors ir yra registruotas kito asmens vardu, priklauso kaltinamajam, jį kaltinamasis įsigijo 2023 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 52-53). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. J. nusikalstamumui, transporto priemonė – „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir kartu su priklausiniais perduotina valstybės nuosavybėn.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

M. J. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111-113), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

VšĮ Druskininkų ligoninės pateiktas vaizdo įrašas, saugomas prie bylos medžiagos USB laikmenoje (paketas Nr. 1), paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

M. J. asmens tapatybės kortelė, saugomas prie bylos medžiagos (paketas Nr. 2), grąžintina M. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, privalomojo draudimo liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų ataskaitas, saugomi prie bylos medžiagos (paketas Nr. 2), perduotini automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

M. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam areštą 40 (parų) areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį jai atlikti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. J. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 9 d.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. J. atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį „Opel Astra“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

VšĮ Druskininkų ligoninės pateiktą vaizdo įrašą, saugomą prie bylos medžiagos USB laikmenoje (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos;

M. J. asmens tapatybės kortelę, saugomą prie bylos medžiagos (paketas Nr. 2), grąžinti M. J.;

transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, privalomojo draudimo liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų ataskaitas, saugomus prie bylos medžiagos (paketas Nr. 2), perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.