Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (toliau – ir apeliantas) gynėjo, advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnyje ir nuteistas areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, M. J. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. J. paskirta galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilis „Opel Astra“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) g. šalia pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.89 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

2. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad pagal Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2023 m. gegužės 9 d. apie 00.20 val., Druskininkų mieste, Sveikatos gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 30 vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.89 promilės etilo alkoholio).

Nuteistojo M. J. gynėjo, advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. J. pripažinimu kaltu pagal BK 243 straipsnį, prašoma jį išteisinti ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmę, ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 243 straipsnio taikymo

8. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Būtent tokiu išaiškinimu ir grindžiamas apeliacinis skundas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. J. veiksmuose yra visi BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, ir už tai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikė priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams, tačiau 2023 m. gegužės 9 d. jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.89 promilių neblaivumas, todėl kaltinamojo veiksmai – kad jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet dar nebuvo pasibaigęs paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pagal BK 243 straipsnį, kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

10. M. J. vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę piktybiškumą ir visišką šios jam teismo paskirtos priemonės ignoravimą patvirtina ir tai, kad jis dar 2021 m. sausio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metams, tačiau jis 2022 m. kovo 2 d. ir vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, už ką 2022 m. balandžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų veikų padarymą.

11. Taigi, 2022 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. baudžiamaisiais įsakymais M. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 5 metams, tačiau kaip nurodė pats kaltinamasis, jis 2023 m. gegužės 5 d. įsigijo transporto priemonę tikslu ja važinėtis, t. y. ne tik nesilaikė šio draudimo, tačiau vairavo automobilį dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,89 promilės girtumas). Nuteistajam nustatytas neblaivumas viršijo ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Todėl, siekdamas tinkamai įvertinti nuteistojo veikas, pirmosios instancijos teismas tokius apelianto veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį.

Motyvuojamoji dalis

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022 ir kt.). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nuteistojo advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. J. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį, motyvuojant tuo, kad nes jis nuteistas ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau pagal teismų praktiką, kai asmuo vairuoja neblaivus ir padaro ANK pažeidimą, pagal BK 243 straipsnį jis negali būti baudžiamas antrą kartą, kas patvirtina, jog M. J. pagal BK 243 straipsnį nuteistas nepagrįstai, pažeidžiant non bis in idem. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-697/2022). Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie apeliacinio skundo teiginiai grindžiami nurodant kasacinio teismo priimtus sprendimus baudžiamojoje byloje, kur buvo nagrinėjama visiškai kita situacija, o analogiško pobūdžio bylose, kokia yra nagrinėjama šiame procese, formuojama kasacinio teismo praktika yra kitokia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint tam teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas, nes šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl, kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje, ir nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius, kaip idealioji sutaptis asmeniui gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos, t. y. vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022 ir kt.).

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. J. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai, jo veiksmai pirmosios instancijos teismo tinkamai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis pagal BK 243 straipsnį ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas ir teisingas.

Dėl bausmės

15. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su apylinkės teismo M. J. už BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, teigiant, jog tokia bausmės rūšimi bausmės tikslai nebus pasiekti, skunde taip pat prašoma, pripažinus M. J. kaltu ir pagal BK 243 straipsnį, skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas M. J. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

16. Už nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 2 dalyje padarymą asmuo gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. J. bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus ir jas objektyviai įvertino. M. J. anksčiau teistas, ankstesniais teismų sprendimais apeliantui buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau ir vėl darė analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog M. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, todėl sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bus įgyvendinta M. J. už iš kelių alternatyvių BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, taip pat griežtesnė bausmė – areštas. Kaip minėta, apeliantas tinkamų išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina (nors formaliai kaltę ir pripažįsta), nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parinkus jam švelnesnę bausmę.

17. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs M. J. vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę – kad jis praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, vykdantis individualią veiklą, paskyrė jam bausmę, kiek didesnę nei BK 281¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir didesnę nei BK 243 straipsnio sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis, kas patvirtina, jog apeliantui už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, todėl paskirtos bausmės, pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktas).

19. Išvados dėl netinkamai apeliantui paskirtos bausmės neduoda pagrindo daryti ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nuteistojo elgesio būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kaip matyti iš bylos duomenys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltinamojo gynėjas prašė šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia, t. y. jog nusikalstama veika padaryta veikiant dėl būtinojo reikalingumo. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu motyvuotai pasisakė. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinamasis, veždamas draugą į gydymo įstaigą, būdamas neblaivus (1.89 promilių), kėlė didesnį pavojų draugo sveikatai ar net gyvybei, nei būtų to nedaręs, o kvietęs skubios pagalbos tarnybas, be to, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, net ir nuvežęs draugą į gydymo įstaigą, jis toliau vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, taigi, šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo tokius nuteistojo M. J. veiksmus vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

20. Apelianto advokato teigimu, bausmės tikslai būtų pasiekti M. J. taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir taikant tam tiktus apribojimus. Atsakant į šį teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimu siekiama tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip buvo paminėta, apeliantas teisiamas ne pirmą kartą, jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmes, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai būtų pasiekti taikant M. J. bausmės vykdymo atidėjimą, ir tokiu būdu apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

22. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tol jį naikinti ar keisti nuteistojo M. J. gynėjo, advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. gynėjo, advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.