Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Klubo „Kolibris“ įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, atstovui advokato padėjėjui K. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios Klubo „Kolibris“ įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui R. J. dėl 512 027, 88 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Aplinkybės, kad ieškovės skola VMI nuo 2002-11-25 nebuvo padengta, patvirtina, kad ieškovė jau nuo 2002-11-25 neturėjo jokio turto ar piniginių lėšų, t. y. iškovė buvo nemoki nuo 2002-11-25, tačiau atsakovas R. J. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl atsakovo neveikimo buvo didinama skola valstybės biudžetui ne tik priskaičiuotomis ir nesumokėtomis įmokomis (160 740, 07 Eur), bet ir skaičiuotais delspinigiais ir baudomis (350 967, 20 Eur).

5. Ieškinio reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio, 6.245–6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ieškovė įrodinėja teigdama, kad 2002 metų lapkričio mėn. nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsakovas R. J. pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, bei ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonių vadovo specialios pareigos.

6. Klubo „Kolibris“ įmonei tapus nemokia atsakovas R. J. jos atžvilgiu nesielgė lojaliai ir nesprendė klausimo dėl įmonės nemokumo būsenos susidarymo, nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, gindamasis nuo ieškinio reikalavimų atsakovas turėtų pateikti teisinius argumentus, paneigiančius įmonės vadovo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas K. D. palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad baudžiamosios bylos pabaiga neužkerta kelio civiliniam procesui dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad įmonės nepriemoka į valstybės biudžetą egzistuoja ir ji susidarė nuo 2002 metų lapkrkičio mėn. 1 dienos ir nuo to momento, kai nebemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, įmonė buvo nemoki. Vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą yra neteisėtas neveikimas. Dėl prašomos priteisti žalos dydžio nurodė, kad VMI įmonės apskaitos kortelėje, kuri pateikta teismui 2021 m. vasario mėn. 21 d., yra visi žalos paskaičiavimo duomenys. (2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10:07:47–10:18:49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės deliktinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius įmonei tapus nemokia. Ieškinio reikalavimas grindžiamas faktine aplinkybe, kad įmonės vadovas R. J. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir kreditoriai dėl jo neteisėto neveikimo patyrė žalą. Teisiniu ieškinio pagrindu nurodytos CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalies ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat CK 6.426–6.249 straipsniai).

11. Klubo „Kolibris“ įmonė įregistruota 2000-02-18, įmonės savininkas – Klubas Kolibris (j. a. k. 1456080540). Įmonės vadovu nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytas atsakovas R. J.. SODROS informacinės sistemos duomenimis R. J. draudimo laikotarpis Klubo „Kolibris įmonėje ir gautas darbo užmokestis – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 105, 111–115).

12. 2006 m. rugsėjo 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apskrities skyrius (toliau – FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Tiriamos nusikalstamos veikos aprašymas: 2003–2006 metais Klubo „Kolibris“ įmonė apgaulingai tvarkė savo buhalterinę apskaitą bei apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Klubo „Kolibris“ įmonė 2003–2006 metais įvairiems ūkio subjektams teikė reklamos paslaugas, kurie už jas apmokėdavo pagal Klubo „Kolibris“ įmonės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau realiai minėtų paslaugų klubo „Kolibris“ įmonė ūkio subjektams nesuteikinėjo, t. y. piniginių sumų ir PVM negavo, todėl Klubo „Kolibris“ įmonė, žinodama, kad ūkio subjektai PVM nesumokės, tokiu būdu apgaule, t. y. į savo buhalterinę apskaitą įtraukdama minėtus buhalterinius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuoti žinomai neteisėti duomenys, išvengė turtinės prievolės, t. y. į Valstybės biudžetą nesumokėjo 66 155 Eur (228 420 Lt) PVM (pridėta Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 1–10).

13. Atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo pareikšti Klubo „Kolibris“ įmonės valdytojui ir UAB „Sigeša“ direktoriui R. J., UAB „Komtela“ direktoriui R. V., UAB „Proktera“ direktoriui A. P., E. Č. IĮ direktoriui V. Č., V. S. IĮ „Stiklius“ įgaliotam atstovui V. S., UAB „Aukstata“ direktoriui V. S., IĮ savininkei R. M., UAB „Dora“ direktoriui D. K. ir šios įmonės direktoriaus pavaduotojai R. K., UAB „Lignita“ direktoriui Z. K. bei P. B., individualios įmonės „Santovita“ savininkui, kurie į valstybės biudžetą nesumokėjo 236 641, 57 Eur (817 076, 00 Lt).

14. 2011 m. spalio 5 d. civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinta Šiaulių apskrities VMI 2011 m. spalio 3 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš Klubo „Kolibris“ įmonės ir UAB „Sigeša“ vadovo R. J. 76 667, 92 Eur (264 719, 00 Lt) žalos atlyginimą į valstybės biudžetą: 72 474, 8 Eur (250 241, 00 Lt) dėl Klubo „Kolibris“ įmonės ir 4 193, 12 Eur (14 478, 00 Lt) dėl UAB „Sigeša“ nedamokų. Ieškinyje nurodyta, kad 2002–2006 metais Klubo „Kolibris“ įmonės vadovas R. J., pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė V. B. ir I. B. įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, išskirtą PVM, nes šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotos paslaugos realiai nebuvo panaudotos PVM apmokestinamoms paslagoms teikti, dėl to neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 43 701, 63 Eur (150 893, 00 Lt) PVM. R. J. vadovaujama Klubo „Kolibris“ įmonė, pažeisdama 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies, 51 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, į Valstybės biudžetą neapskaičiavo ir nesumokėjo 26 222, 2 Eur (90 540, 00 Lt) pelno mokesčio, PVM – 43 701, 63 Eur (150 893, 00 Lt), socialinio avansinio mokesčio – 347, 38 Eur (1 890, 00 LT), GPM – 2483, 78 Eur (8 576 Lt), įmokos į garantinį fondą – 13, 9 Eur (48, 00 Lt), viso: 72 968, 89 Eur (251 947, 00 Lt). Iš 72 968, 89 Eur (251 947, 00 Lt) atimamas atsiskaitymams kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 494,09 Eur (1706, 00 Lt) permokėtas mokestis. Iš viso klubo „Kolibris“ įmonė neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 250 241, 00 Lt, t. y. 72 474, 80 Eur (pridėta Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 149–151).

15. 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Klubo „Kolibris“ įmonės vadovas R. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straispnio 2 dalyje, 300 straispnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą R. J. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 40, b. l. 28–105).

16. 2018 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu pagal BK 182 straispnio 2 dalį, civilinio ieškinio dalis, susijusi su atsakovo R. J. padaryta žala, paliktas nenagrinėtu (pridėta Šiaulių apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) t. 42, b. l. 154–184).

17. 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei Klubo „Kolibris“ įmonei (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-152-372/2021).

18. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Klubo „Kolibris“ įmonei ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“ (LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-152-372/2021).

19. 2020 m. balandžio 27 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtino Klubo „Kolibris“ įmonei pareikštus 511 707, 27 Eur kreditorinius reikalavimus, t. y. 511 707, 27 Eur VMI kreditorinį reikalavimą ir 320,61 Eur antstolio A. B. kreditorinį reikalavimą.

20. Nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes iš esmės pripažįsta ginčo šalys ir patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kiti civilinės bylos ir pridėtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

18. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į pažeistų teisių gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018 ).

21. Kasacinio teismo nutartyse nurodyta, kad ir bankroto bylose, turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, teimas yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Rungimosi principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu. Šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Šalių rungimosi principas lemia, kad įrodymai būtų renkami ir byla nagrinėjama tik neviršijant šalims žinomo reikalavimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

22. Taigi teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu ir, priimdamas sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų, negali jų peržengti, išskyrus civilinio proceso normų numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, vadovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6. 247, 6.248, 6.249 straipsniai).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovei atstovaujantis nemokumo administratorius nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro Klubo „Kolibris“ įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, nes nuo 2002 metų lapkričio mėn. įmonė buvo nemoki. Atsakovas teigia, kad įmonė 2002 metais neturėjo finansinių sukumų, nuo 2006 metų veiklos nevykdė dėl baudžiamosios bylos. Tyrimas buvo atliekamas 10 metų, visi su įmonės finansine atskaitomybe susiję įmonės dokumentai buvo paimti kratų metu ir įmonei negrąžinti.

25. Teismas sprendžia, kad ieškovės nemokumo administratorius nepagrįstai nurodo, jog prašoma priteisti 512 027, 88 Eur žala kreditoriams susidarė dėl įmonės vadovo R. J. vėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

27. Ieškovės bankrutavusios Klubo „Kolibris” įmonės nemokumo administratorius prašė priteisti iš atsakovo įmonės naudai 512 027, 88 Eur žalai atlyginti, nurodydamas teisinį pagrindą – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalis. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė vienintelę aplinkybę, kad nuo 2002 m. lapkričio 25 d., įmonei tapus nemokia dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, jos vadovas R. J. įmonės atžvilgiu nesielgė lojaliai ir nesprendė klausimo dėl įmonės nemokumo būsenos susidarymo, bei neteikė ieškinio dėl bankroto bylos kėlimo. Dėl atsakovo neveikimo buvo didinama skola valstybės biudžetui ne tik priskaičiuotomis ir nesumokėtomis įmokomis, kurios sudaro 160 740, 07 Eur, tačiau ir 350 967, 20 Eur dydžio delspinigiais ir baudomis, todėl įmonės kreditoriai patyrė 512 027, 88 Eur žalą. Atsakovo padaryta žala pasireiškė kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu.

28. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad Klubo „Kolibris“ įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma (512 027, 88 Eur) yra žala, priteistina iš vadovo R. J., nes ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinąsias sąlygas vadovo civilinei atsakomybei kilti pagal ieškinyje nurodytus teisinį ir faktinį pagrindus (CK 6.246, 6. 247, 6.248, 6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

29. Visų pirma, sprendžiant dėl atsakovo R. J. veiksmų (neveikimo) 2002 metais, neinicijuojant bankroto bylos Klubo „Kolibris” įmonei, neteisėtumo, reikšminga tai, kad 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d., nenumatė įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė yra nemoki, įtvirtinta 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1200 ir įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Be to speciali teisės norma, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsigaliojo tik nuo 2008 m. liepos 1 d. (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija).

30. Antra, aplinkybės, susijusios su atsakovo R. J. galimai nusikalstama veika, 2003–2006 metais apgaulingai tvarkant Klubo „Kolibris“ įmonės buhalterinę apskaitą ir apgaule išvengiant didelės vertės turtinės prievolės, baudžiamojo proceso tvarka buvo tiriamos 10 metų, visi įmonės dokumentai buvo paimti kratų metu, nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. Kaltinamasis R. J. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam skirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 32, b. l. 178). Teismo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai trukdė R. J. tinkamai vykdyti įmonės vadovo pareigas.

31. Trečia, patikslintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje Klubo „Kolibris“ įmonės vadovui R. J. dėl 250 241, 00 Lt, t. y. 72 474, 80 Eur, žalos atlyginimo valstybei buvo pareikštas tik 2011 m. spalio 3 d. Ieškinio reikalavimai baudžiamojoje byloje grindžiami FNTT 2007 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 8-4/1054, kuria buvo nustatytas įtariamųjų veiksmais apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, valstybei padarytos žalos dydis (žr., 12, 13, 14 p.). Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo 2006 metais jokių duomenų apie Klubo „Kolibris“ įmonės nemokumą nebuvo, todėl ieškovės teiginiai, kad 2002 metais įmonė buvo nemoki, o atsakovas pažeidė įstatymu nustatytą vadovo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atmetami, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

32. Ketvirta, ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovas R. J. ar Klubo „Kolibris” įmonė, jos savininkai, 2016 metais nutraukus R. J. baudžiamąją bylą, buvo tinkamai informuoti apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui, skaičiuojamas baudas ir delspinigius.

33. Be to, byloje liko nepaneigti atsakovo atsikirtimai, kad VMI žalos dydžio paskaičiavimai, yra iš principo neteisingi, nes ieškovei atstovaujantis nemokumo administratorius UAB „Reniva” leistinais įrodymais nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, kuris padidėjo nuo 72 474, 80 Eur 2011 metais (baudžiamojoje (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys R. J.) iki 511 707, 00 Eur 2020 metais (nemokumo byloje eB2-152-372/2021 pareikštas VMI kreditorinis reikalavimas). Nemokumo administratorius 2021 m. gruodžio 25 d. pateikė teismui VMI kreditorinio reikalavimo iššifravimą, kad nesumokėti įmonės mokesčiai (GFI, GPM, PLN, PVM ir SOC) sudaro 160 740, 07 Eur, baudos – 80 614 Eur ir delspinigiai – 270 353, 2 Eur (viso: 511 707, 27 Eur). Teismo vertinimu, pateikta lentelė nėra tinkamas ir leistinas įrodymas, CPK 177 straipsnio prasme, žalos dydžiui pagrįsti, nes nepateikti šį paskaičiavimą pagrindžiantys dokumentai (įmonės mokestinių patikrinimų aktai, mokesčių administratoriaus sprendimai ir kt.). Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog Šiaulių apskrities VMI 2006 m. kovo 16 d. priėmusi sprendimą atlikti Klubo „Kolibris” įmonės mokestinį patikrinimą iš įmonės pateiktų dokumentų, jį sustabdė nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki kol bus gautas Šiaulių m. apylinkės prokuratūros leidimas susipažinti su įmonės dokumentais (pridėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 128). Įrodymų, kad patikrinimas buvo atliktas, taip pat, kad VMI įvertino baudžiamojoje byloje esančius dokumentus, teismui nepateikta.

34. Teismo neįtikino ieškovės atstovo advokato padėjėjo K. D. paaiškinimas, kad 511 707, 77 Eur VMI kreditorinį reikalavimą pagrindžia 2020 m. vasario mėn. 14 d. rašte Dėl finansinio reikalavimo nemokumo byloje pateikimo ir Mokesčių mokėtojo apskaitos duomenų kortelėje esantys duomenys. Teismui kyla abejonių dėl skaičiavimo teisingumo, nes mokesčių mokėtojo apskaitos duomenų kortelėje Klubo „Kolibris“ įmonei mokesčiai ir netesybos skaičiuojami su 12 metų pertrauka, t, y. nuo 2002 m. vasario 25 iki 2006 m. spalio 2 d. ir nuo 2019 m. liepos 15 d., o prašoma priteisti žalos atlyginimo suma, lyginant su baudžiamojoje byloje pareikštu ieškiniu padidėjo keletą kartų.

35. Paskelbus Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla R. J., kaltinamam dėl nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 300 straispnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teimui civilinio ieškinio dalį, susijusią su atsakovo R. J. padaryta žala, palikus nenagrinėtu kreditorė VMI nesikreipė dėl žalos išieškojimo iš R. J. civilinio proceso tvarka ir tik 2019 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos 13 metų veiklos nevykdžiusiai Klubo „Kolibris“ įmonei iškėlimo.

36. Teismo vertinimu, atsakovas R. J. nuo 2006 metų baudžiamajame procese dešimt metų gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų ir VMI pareikšto 72 474, 80 Eur ieškinio reikalavimo, neatgavęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų po baudžiamosios bylos nutraukimo, negalėjo tikėtis, kad beveik po penkiolikos metų VMI pareikš jam žymiai didesnį – 511 707, 77 Eur ieškinio reikalavimą.

37. Jau minėta, kad baudžiamojoje byloje atsakovui R. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 72 474, 80 Eur (250 241, 00 Lt) žalos atlyginimo valstybei buvo grindžiamas FNTT 2007 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. 8-4/1054, kuria nustatytas įtariamųjų veiksmais valstybei padarytos žalos dydis. Faktiniu ieškinio pagrindu baudžiamojoje byloje nurodytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamais R. J. veiksmais apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą.

38. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, turto apskaitą ir užtikrinti jo apsaugą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniai), tačiau ieškinyje su tuo susijusių faktinių aplinkybių ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius UAB „Reniva“ nagrinėjamoje byloje nenurodė.

39. Kadangi sprendžiant dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį ir pažeidus pareigą tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 straipsniai) teisinę reikšmę turi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios nustatytinos bylos nagrinėjimo metu, skiriasi šių reikalavimų nagrinėjimo ribos. Bylos nagrinėjimas civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje ir palikto nenagrinėtu, ribose, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikštų ieškinio faktinio pagrindo ir įrodinėjimo ribų peržengimą.

40. Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovės nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, neperžengdamas ieškovės pareikšto ieškinio ribų, negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovė, faktiniu pagrindu (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius nei vienos iš būtinųjų įmonės vadovo deliktinės civilinės atsakomybės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį sąlygų, pareikštas ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.