Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjų J. N. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisėja 2019 m. liepos d. rezoliucija pareiškėjų pareiškimą priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Pareiškimo ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, kopijos suinteresuotam asmeniui įteikta 2019 m. liepos 30 d. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas

Iš 2019 m. liepos 15 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo nepriėmimą (b. l. 10) ir (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 70 (b. l. 9) matyti, kad po J. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta.

Iš 2019 m. birželio 6 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo (b. l. 11) matyti, kad J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokęs ir miręs (duomenys neskelbtini), nuo 2001 m. sausio 30 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo du pilnamečius vaikus: dukrą J. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų Č. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra miręs.

Iš Sutuoktuvių liudijimo (b. l. 6) matyti, kad J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su J. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po santuokos – N.

Iš 2019 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 13) matyti, kad Pastatas – Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. N. nuo 1976 m. kovo 9 d. (įregistravimo pagrindas – 1976 m. kovo 9 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 79 bei 2013 m. rugpjūčio 9 d. deklaracija apie statybos užbaigimą.

Kadangi J. N. santuoka su pareiškėja buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog šis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas vienos pareiškėjos vardu, laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2019 m. vasario 25 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos pažymos Nr. (2019-172-PD)-326 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 12) matyti, kad pareiškėja J. N. yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Iš mokėjimo nurodymų pervesti įmoką, pagal kuriuos pareiškėjos J. N. vardu mokėta UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“ už 2018 m. vasario mėn., 2019 m. vasario ir liepos mėnesiais sunaudotas dujas (b. l. 14–16), iš sąskaitų ir mokėjimo kvitų, pagal kuriuos pareiškėjos J. N. vardu mokėta už elektros energiją, sunaudotą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 918 kW nuo 2019 m. vasario iki 1198 kW liepos mėn. (b. l. 17–19) bei iš 2019 m. kovo mėnesio sąskaitos už namui adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas namų administravimo, techninės priežiūros ir šiukšlių išvežimo paslaugas (b. l. 20) matyti, jog už komunalines paslaugas, suteiktas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), sąskaitos būdavo išrašomos ir apmokamos pareiškėjos J. N. vardu tiek iki jos sutuoktinio J. N. mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po mirties, be to, kaip nustatyta pareiškėjų rašytiniu paaiškinimu pareiškime, faktiškai tai dėl pareiškėjos J. N. silpnos sveikatos darė ir dabar tebedaro jos dukra – pareiškėja J. K., kurios parašas, pavyzdžiui, matyti ant 2018 m. vasario mėn. mokėjimo nurodymo (b. l. 14).

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. N. po sutuoktinio J. N. mirties (duomenys neskelbtini) likdama toliau gyventi J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už visą namą (o ne tik už jai priklausančią dalį), ką nuo pat tėvo mirties jai padėdavo daryti duktė J. K., teismo nuomone, patvirtina, jog abi pareiškėjos per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio J. N. palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkės, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusios jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.