- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2331-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11957-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- R. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16110-199/2014 pagal pareiškėjos R. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. P., V. S. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja 2014-06-19 kreipėsi su skundu į antstolę R. P., prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00228 antstolės R. P. 2014-06-02 raginimą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir sumokėti 462 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu patenkino jos ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimo 3.3 punkte teismas nurodė, kad „šalys susitaria, kad nepilnametė dukra V. S., gim. 2009 08 08, bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama R. S. betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienini auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas V. S. prisidės prie šių procesų, lankydamas dukrą ir materialiai ją remdamas. Mama R. S. įsipareigoja suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus“. Atsiradus ginčui su V. S., R. S. 2013-11-29 ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl tėvo ir vaiko matymosi grafiko nustatymo (civ. byla Nr. 2-1518-955/2014). Šioje byloje pateiktas 2014-04-07 atsakovo V. S. priešieškinis. Byla neišnagrinėta ir jokių procesinių dokumentų dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki šiol nėra priimta. Pareiškėjos nuomone jį nėra skolininkė ir nebuvo bei nėra jokio teisinio pagrindo ją įspėti dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-339-435/2012 nevykdymo. R. S. nuomone antstolė nenustatė, kad ji daro kliūtis tėvo ir dukters bendravimui, todėl antstolė neteisėtai priėmė raginimą įvykdyti sprendimą. Taip pat pareiškėja nesutinka ir su siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas, kadangi pažeidimo faktų dėl bendravimo tvarkos antstolė nenustatė, todėl raginimas sumokėti 462 Lt. vykdymo išlaidų sumą jos nuomone yra nepagrįstas ir neteisėtas, be to, ir nekonkretizuotas už kokius būtent veiksmus jis paskaičiuotas.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė 2014-06-26 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos R. S. skundą. Nurodė, kad 2014 m. birželio 02 d. V. S. pateikė vykdyti 2013 m. sausio mėn. 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-339-435/2012 dalyje dėl įpareigojimo R. S. suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus. Išieškotojui V. S. pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 651 str. 1 d. ir 2 d., antstolė patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačiusi kliūčių, vadovaujantis LR CPK 651 str. 3 d., 2014-06-02 antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šį patvarkymą kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, bei detaliu vykdymo išlaidų paskaičiavimu, 2014 06 02 išsiuntė R. S.. Pareiškėja R. S. raginime skolininke įvardinta remiantis LR CPK 633 str. įtvirtinta nuostata, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi skolininkas ir išieškotojas. 2013 m. sausio mėn. 4 d. Kauno apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr.2-339-435/2012 išieškotojas nurodytas V. S. a/k (duomenys neskelbtini) o skolininkas įvardytas R. S. a/k (duomenys neskelbtini) LR CPK LR CPK 655 str. 1 d. įtvirtina nuostata, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad šiame dokumente nurodyti veiksmai turi būti atlikti. LR CPK str. 659 str. 3 d. reglamentuoja, kad vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. Raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas visada, išskyrus LR CPK 661 str. įtvirtintus atvejus. Išieškotojas V. S. pateikdamas vykdomąjį raštą vykdymui, prašyme nurodo vykdyti tą dalį, kuri įpareigoja R. S. suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra V. S. (gim. duomenys neskelbtini) ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su R. S. suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus. Teismas patvirtino šalių susitarimą ir R. S. įsipareigojimą dėl tėvo bendravimo su vaiku, ir tik tais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 4 dalis). Teismo patvirtintas šalių susitarimas yra aiškus, nedviprasmiškas, atitinkantis LR CK 3.175 straipsnio 2 d. nuostatas, todėl kreiptis į teismą dėl šio sprendimo išaiškinimo nėra pagrindo. LR CPK 646 str. 3 dalis, reglamentuoja, kad šalims nevykdant teismo patvirtinto susitarimo yra teisė suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vadovaujantis šia teisės norma ir buvo išduotas vykdomasis raštas. 2014-06-02 antstolė R. S. išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, bei detalų Vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Apskaičiavimo forma atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos priedą Nr.4. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalies punktais.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00228 atmetė.
Nutartyje teismas nurodė, kad antstolės R. P. kontoroje 2014-06-02 priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-339-435/2012, kurį 2013-01-04 išdavė Kauno m. apylinkės teismas, dalyje dėl įpareigojimo R. S. suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus. (vykdomoji byla Nr. 0183/14/00228, b.l. 1). Vadovaujantis LR CPK 651 str. 3d., 2014-06-02 antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šį patvarkymą kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, bei detaliu vykdymo išlaidų paskaičiavimu, 2014-06-02 antstolė išsiuntė R. S..
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, kol teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas įstatymų nustatyta tvarka, tol jis privalo būti vykdomas. Teismo priimtas sprendimas gali būti įvykdomas paties skolininko iniciatyva, o jam to nepadarius, kreditorius (asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas), įsiteisėjus teismo sprendimui, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas, kurį jis, kaip išieškotojas (CPK 638 str. 1 d.), gali pateikti vykdyti antstoliui. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra panaikintas arba pakeistas, todėl turi būti vykdomas. Patikrinus LITEKO sistemoje nustatyta, kad civilinė byloje Nr. 2-1518-955/2014, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl skyriuje gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi V. S. buvo daromos kliūtys bendrauti su dukra, todėl jo prašymu jam buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kurį jis pateikė vykdyti antstolės R. P. antstolių kontorai. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). Nenustatęs kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, antstolis privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005). Pažymėtina, kad nurodyta imperatyvaus pobūdžio teisės norma netaikoma tada, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente jau yra nurodyti įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnis). Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2014-06-02 antstolė išsiuntė R. S. raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo antstolės veiksmu buvo įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolės šio veiksmo neteisėtumo. Vykdymo išlaidos pareiškėjai paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija (patvirtinta 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352), o detalus vykdymo išlaidų paskaičiavimas išsiųstas skolininkei kartu su raginimu įvykdyti sprendimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos skundą dėl antstolės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. S. santuoka ir išspręsti visi kiti su tuo susiję klausimai, priimtas 2012 m. kovo 29 d., o vykdomasis raštas dėl šio sprendimo 3.3 punkto, kuriame nurodyta, jog „šalys susitaria, kad nepilnametė dukra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama R. S. betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas V. S. prisidės prie šių procesų, lankydamas dukrą ir materialiai ją remdamas. Mama R. S. įsipareigoja suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus“, išduotas 2013 m. sausio 4 d. ir antstolei pateiktas vykdyti tik 2014 m. birželio 02 d., t.y. po to, kai pareiškėja 2013 m. lapkričio 29 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 2012 m. kovo 29 d. teismo sprendimo 3.3 punkto pakeitimo, t.y. konkretaus bendravimo tvarkos nustatymo tarp dukters ir jos tėvo V. S. (cib. byla Nr. 2-1518-955/2014). Ši aplinkybė teismui, nagrinėjusiam skundą, buvo žinoma, nes ši byla nurodyta ginčijamojoje teismo nutartyje. Iš 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-339-435/2012 bei išduoto vykdomojo rašto akivaizdu, kad bendravimo laikas ir tvarka tėvo su dukra turėjo būti suderinti su pareiškėja iš anksto. V. S., pateikdamas vykdomąjį raštą, nei antstolei, nei su atsiliepimu į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų suderintas bendravimo laikas bei tvarka, o pareiškėja būtų dariusi kliūtis jų bendravimui. Kadangi nebuvo jokių susitarimų bei trukdymų iš pareiškėjos pusės, todėl antstolės teiginys, kad teismo patvirtintas susitarimas yra aiškus, nedviprasmiškas, atitinkantis LR CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas atmestinas kaip nepagrįstas.
2. Teismas netyrė vykdomojoje byloje pateiktų įrodymų ir jų nevertino, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Vykdomojoje byloje antstolei pateikti įrodymai nepatvirtina, kad R. S. darė kliūtis tėvo bendravimui su dukra. Iš prijungtoje vykdomojoje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad gavusi 2014 m. birželio 2 d. vykdomąją raštą, antstolė 2014 m. birželio 5 d. 16.50 val. surašė Aktą, kuriame nurodė, kad ji 18 val. ruošėsi vykti pas R. S., bet pas ją į darbovietę atvyko pats V. S. su dukra Vyte. Byloje pateiktas V. S. 2014-06-03 Pranešimas, adresuotas R. S., kuriame informuojama, kad po 2-jų dienų, t.y. 2014-06-05 jis po pietų pasiima dukrą iš darželio ir grąžins tik po 22 dienų, t.y. birželio 27 d. Kad toks dukters
paėmimas neįspėjus ir nederinus iš anksto per protingą terminą yra nepriimtinas, V. S. buvo informuotas kitą dieną, t.y. 2014-06-04, raštu, kuriame nurodyti argumentai, tačiau jis į tai neatsižvelgė ir dukrą pasiėmė savavališkai. 2014-06-25 Akte antstolė konstatuoja, kad V. S. dar atostogauja su dukra. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolė R. P. 2014-06-02 surašė Raginimą ir jį išsiuntė paštu vykdyti sprendimą R. S., neturėdama jokių įrodymų, kad R. S. minėto teismo sprendimo nevykdo.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskiru procesiniu veiksmu ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Bylos duomenys rodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog šiuo atveju nei antstolei nei teismui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėja R. S. būtų pažeidusi teismo išduotą vykdomąjį raštą ir kaip pažeidimas pasireiškė, o buvo apsiribota tik V. S. pateiktu paaiškinimu antstolei. Tuo labiau antstolė nenustatė nei sprendimo įvykdymo nei neįvykdymo pagrindo, kas sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog antstolė iš esmės formaliai taikė Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nuostatas.
Sprendimo nevykdymas buvo konstatuotas tik iš V. S. žodžių antstolei, o antstolė surašė ginčijamą Raginimą neišsiaiškinusi visų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad jis neatitinka CPK 771 str. 1 d. reikalavimų, negali būti pripažintas atitinkančiu Sprendimo vykdymo instrukcijoje (patvirtinta LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352) aktams dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus reikalavimus, todėl yra niekinis. Tai, kad teismui į civilinę bylą pateiktu antstolės R. P. 2014-06-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 23-24) buvo konstatuota, kad R. S. su dukra 2014-05-30 nebuvo rasta namuose, neatleidžia antstolės nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus, o nustatant bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, išsamiai ir visapusiškai ištirti suinteresuotų asmenų paaiškinimus. Tokia praktika vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-188-278/2012, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-57-56/2011). Todėl tik nustačius konkrečias teismo sprendimo nevykdymo aplinkybes, antstolė turėjo teisę surašyti ginčijamą Raginimą bei išsiųsti pareiškėjai.
3. Antstolės 2014-06-02 Raginimas surašytas taip pat pažeidus Sprendimų vykdomo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 25 punktą. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 str. 1 d. nustato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo taisyklių 25 p. nurodyta bendra nuostata, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvu bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisiu apsaugos institucijai. Toliau šioje Taisyklių normoje detalizuojama, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Taisyklėse nėra išskirta sąlyga, jog 25 punkte numatytos nuostatos taikomos tik vykdant priverstinę vaiko paėmimo tvarką. Kadangi antstolė ginčijamą aktą surašė neprisilaikydama minėtos Vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimo kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl turimos informacijos apie skolininkės R. S. įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, todėl Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės veiksmuose pažeidimų nenustatyta.
4. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad civilinėje byloje buvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-08 Išvada Nr.19-6-12, kurioje teigiama, kad „skyriaus nuomone ieškovė (t.y. R. S.) nori ir leidžia, kad atsakovas (t.y. V. S.) maksimaliai bendrautų su dukra Vyte, tačiau prašo bendravimo tvarką sukonkretinti ir derinti su ja. Tokia bendravimo tvarka gali būti patvirtina, kadangi abiems šalims ir nepilnametei bus žinoma, kada ir kokiu metu atsakovas bendrauja su dukra, netrukdydamas jos ugdymui, vykimui pas gydytojus, laisvalaikiu“ (b.l. 68).
5. Teismas atmesdamas skundą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, nes joje kalbama apie antstolio veiksmus, parduodant turtą per varžytines ir tai nesusiję su nagrinėjama byla.
6. Pareiškėja savo skunde taip pat ginčijo ir antstolės išlaidų paskaičiavimą, nes į išlaidas įrašytos net išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir pan. Teismas skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/000228 trečiame punkte nurodytų motyvų visiškai nenagrinėjo, tik nurodė, kad paskaičiavimas atliktas vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, nes:
1. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti:
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 02 d. V. S. pateikė 2013 m. sausio 4 d. vykdomąjį raštą N r. 2-339-435/2012 dalyje dėl įpareigojimo R. S. suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus. Gavus vykdomąjį raštą, buvo patikrinta, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, kaip nurodo Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 651 str. 1 d. ir 2 d. Kai, įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, yra nevykdoma teismo patvirtinta sutartis, suinteresuota šalis (LR CPK 638 str. 1 d.) gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (LR CPK 646 str. 3 d.). Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra panaikintas, sustabdytas ar pakeistas, todėl privalo būti vykdomas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Nenustačius kliūčių, vadovaujantis LR CPK 651 str. 3 d., 2014 06 02 buvo priimtas Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šis patvarkymas kartu su Raginimu įvykdyti sprendimą, bei detaliu vykdymo išlaidų paskaičiavimu, 2014 06 02 buvo išsiųstas R. S. (vykdomajame rašte nurodytu adresu Šarkuvos g. 5-50, Kaunas ir išieškotojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)) ir, vadovaujantis LR CPK 654 str., atlikti pirminiai vykdomieji veiksmai, paskambinta R. S., pranešta jai apie priimtą vykdyti dokumentą, ji pakviesta jai patogiu laiku atvykti į antstolės kontorą (duomenys neskelbtini), dėl vykdomojo dokumento vykdymo aptarimo.
2. Dėl Raginimo įvykdyti sprendimą:
LR CPK 655 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad šiame dokumente nurodyti veiksmai turi būti atlikti. Vykdydamas šios normos reikalavimus antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką geruoju įvykdyti sprendimą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų ir raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas. LR CPK str. 659 str. 3 d. reglamentuoja, kad vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. Raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas visada, išskyrus LR CPK 661 str. įtvirtintus atvejus. 2014 m. birželio mėn. 2 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr.S-719 išsiųstas, kaip nurodo LR CPK 657 str. 1 d., registruotąją pašto siunta, kuri R. S. įteikta 2014-06-09 d., be to su Raginimu įvykdyti sprendimą, Vykdymo išlaidų paskaičiavimu ir Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti R. S. ir jos atstovė advokatė D. Ž. žodžiu supažindintos 2014 birželio 3 d. joms atvykus į antstolės kontorą (duomenys neskelbtini), dėl vykdomojo dokumento vykdymo aptarimo. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nuorašas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2005m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos (nauja redakcija nuo 2011-11-18 (Žin., 2011, Nr. 137-6495) Sprendimo vykdymo instrukcijos 25 punktu, išsiųstas Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ((duomenys neskelbtini)). Šis punktas įtvirtina nuostatą, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
3. Dėl vykdymo išlaidų:
LR CPK 609 str. reglamentuoja vykdymo išlaidas, o vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vadovaujantis LR CPK 610 str. išieškotojas apmoka vykdymo išlaidas, kurios yra būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas ir atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
2014 06 02 R. S. buvo išsiųstas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Raginimas įvykdyti sprendimą, detalus Vykdymo išlaidų paskaičiavimas, bei 2014-06-03 ji supažindinta pasirašytinai, pareiškėjai atvykus į kontorą. Apskaičiavimo forma ir detalus išlaidų išdėstymas atitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos priedą Nr.4. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos II ir III dalies punktais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad iš jos pusės nebuvo jokių susitarimų bei trukdymų tėvui bendrauti su dukra. Pareiškėja taip pat nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo byloje būtų suderinę bendravimo su vaiku laiką ir tvarką. Pabrėžtina, jog suinteresuotas asmuo byloje atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nesudaro jokių galimybių susitarti dėl matymosi su vaiku tvarkos. Pareiškėjai nevykdant teismo sprendimo, t.y. nuolatos sudarant kliūtis tėvo ir dukros bendravimui - piktybiškai nederinant bendravimo su dukra laiko, keliant papildomas neadekvačias sąlygas siekiant pasimatyti su dukra, savavališkai interpretuojant ir ribojant teismo sprendimu patvirtintą maksimalaus bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką suinteresuotas asmuo turėjo išsiimti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-339-435/2012 ir pateikti jį vykdyti antstolei.
Atsiliepimas
2. Byloje yra pateikti antstolės P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie yra nurodyti žemiau šiame atsiliepime ir kuriuose atsispindi pareiškėjos nenoras leisti dukrai matytis su tėvu ir trukdymas susitikti su dukra. Antstolė kelis kartus - 2014 m. birželio 02 d. ir 2014 m. gegužės 29 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, ko pasėkoje dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti buvo susipažinusi su situacija, kuri buvo susiklosčiusi tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens. Dar daugiau, suinteresuotam asmeniui pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė, vadovaudamasi CPK 651 str. 1 ir 2 dalimis, patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačius kliūčių, antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patvarkymą kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, taip pat detalų vykdymo išlaidų paskaičiavimą pateikė pareiškėjai. Antstolė, vadovaujantis CPK 654 str., atliko pirminius vykdomuosius veiksmus: paskambino pareiškėjai ir pranešusi apie priimtą vykdyti dokumentą pakvietė pareiškėjai patogiu metu atvykti į antstolės kontorą dėl vykdomojo dokumento vykdymo aptarimo. Antstolė visus veiksmus atliko teisėtai ir pagristai, remdamasi teisės normų reikalavimais. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, jog pareiškėjos argumentai, kad antstolė neturėjo jokių įrodymų apie pareiškėjos teismo sprendimo nevykdymą yra nepagrįsti bei atmestini. Atkreiptinas dėmesys, jog visiškai nepagrįstas pareiškėjos skundo teiginys esą V. S., pateikdamas vykdomąjį raštą, nei antstolei, nei su atsiliepimu į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų buvęs suderintas bendravimo laikas bei tvarka, o pareiškėja būtų dariusi kliūtis <...>. Suprantama, kad nėra objektyvių galimybių kiekvieną kartą, kai tėvas nori matytis su dukra, fiksuoti trukdymą, atsižvelgiant ir į tokio fiksavimo daromą žalą vaikui (antstolio dalyvavimas ir kt). Nepaisant to, V. S. į bylą pateikė pakankamai įrodymų apie nuolat sudaromas kliūtis. Be to, pareiškėja apeliuoja į tai, esą 2014 m. birželio 3 d. V. S. raštas buvo pateiktas iš anksto nesuderinus, nepalikus protingo laikotarpio. Pažymėtina, jog pareiškėja sąmoningai nutyli, kad kiekvieną kartą matymosi su dukra laikas yra derinamas iš anksto žodžiu, pareiškėja informuojama trumposiomis žinutėmis telefonu. Visos šios aplinkybės yra nagrinėjamos pagrindinėje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. sausio 08 d. išvadą Nr. 19-6-12, kurioje teigiama, kad pareiškėja nori ir leidžia, kad V. S. maksimaliai bendrautų su dukra. Tačiau pabrėžtina, toje pačioje išvadoje yra nurodyta, jog V. S. atsiliepimo skyrius nėra gavęs, todėl nėra žinoma jo pozicija dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ir kokią bendravimo tvarką siūlo mergaitės tėvas. Dar daugiau, Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1518-955/2014 yra nustatyta, jog tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dalyvavimo jį auklėjant. Akivaizdu, jog jei pareiškėja leistų V. S. bendrauti su dukra teisme nebūtų sprendžiamas ginčas minėtu klausimu. Antstolės 2014 m. gegužės 29 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nustatyta, kad pareiškėja trukdo mergaitės tėvui maksimaliai bendrauti su dukra, kelia savo sąlygas, nustato matymosi trukmę, nori dalyvauti kartu su suinteresuotu asmeniu bendraujant su vaiku, nenori leisti mergaitei ir jos tėvui pabūti vieniems be pareiškėjos priežiūros. Tai viena iš daugelio tokių situacijų, kada pareiškėja trukdo V. S. bendrauti su mergaite ar apskritai neišleidžia vaiko su tėvu. Minėtu atveju mergaitei buvo leista važiuoti su V. S. tik dėl to, jog susitikime dalyvavo antstolė.
4. CPK 651 straipsnis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinamos įstatyme numatytos aplinkybės: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
5. Įstatymas numato konkrečius atvejus kliūtims konstatuoti. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog pareiškėja skunde nei vienos iš šių aplinkybių nenurodė (ir negalėjo nurodyti). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Nenustačiusi kliūčių vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, antstolė R. P. priėmė patvarkymą, kuris kartu su raginimu buvo pateiktas pareiškėjai. Antstolė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi CPK numatyta tvarka vykdyti 2013 m. sausio 04 d. vykdomąjį raštą. Taip pat pažymėtina, jog šioje byloje teisinės reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad V. S. su prašymu vykdyti 2012 m. kovo 29 d. teismo sprendimą kreipėsi po to, kai pareiškėja jau buvo kreipusis su ieškiniu į teismą 2013 m. lapkričio 29 d. Kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti visiems asmenims. Pareiškėjos kreipimasis į teismą nestabdė teismo sprendimo galios.
6. Pareiškėja nepagrįstai remiasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši norma taikoma, jeigu yra neįvykdytas sprendimas. įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Tokiu atveju antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Nagrinėjamoje situacijoje antstolė pareiškėjai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą kartu su raginimu ir tik tuo atveju jei pareiškėja būtų neįvykdžiusi įsipareigojimų, antstolė turėtų surašyti CPK 771 str. nustatytos formos aktą, tačiau raginimas buvo įvykdytas. Suinteresuotam asmeniui tą vieną kartą buvo leista pasiimti mergaitę.
7. CPK 609 straipsnis reglamentuoja vykdymo išlaidas, o vykdymo išlaidos pareiškėjai paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija (patvirtinta 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352). Kaip nurodyta antstolės 2014 m. birželio 26 d. patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas pareiškėjai buvo pateiktas 2014 m. birželio 02 d. kartu su patvarkymu bei raginimu dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo (ir vykdomojo rašto) vykdymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, jog antstolė įrašė ir išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir pan. yra atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti.
8. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad antstolė nesivadovavo Teisingumo Ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos (nauja redakcija nuo 2011-11-18, Žin., 2011, Nr. 137-6495) Sprendimo vykdymo instrukcijos 25 punktu ir Kauno m. sav. Vaiko teisių apsaugos skyriui nepranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai apie pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pabrėžtina, jog pareiškėja pateikia melagingus faktus, kadangi antstolė įvykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytą savo pareigą. Antstolė šias aplinkybes patvirtino atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Kaip jau minėta aukščiau, antstolė vadovaudamasi CPK 654 str. atliko pirminius vykdomuosius veiksmus bei tinkamai atliko kitus įstatymo jai keliamus reikalavimus.
9. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.), laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Minėtas straipsnis draudžia piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžia įgyvendinti civilines teises nesąžiningai ir ne pagal įstatymus, tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, Įstatyme nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise yra privalomas ir galioja vienodai tiek dėl piktnaudžiavimo materialiomis subjektinėmis teisėmis, tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis subjektinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014J. Pabrėžtina, jog pareiškėja piktnaudžiauja savo subjektinėmis ir procesinėmis teisėmis, teikia nepagrįstus skundus, vilkina teismo procesą. Pareiškėja atskirajame skunde pateikia iškraipytus ir melagingus faktus, savo teiginiams nėra pateikusi jokių juos pagrindžiančių įrodymų.
10. Pareiškėjos atskirasis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neparemtas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos teiginius. Be to, akivaizdžiai nepagrįstu, objektyviais duomenimis ir įrodymais neparemtų skundo reikalavimų teisme reiškimas, leidžia teigti, jog pareiškėja nepateisinamai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Minėta aplinkybė dar kartą patvirtina faktą, jog pareiškėja siekia vilkinti teismo procesą ir apsunkinti suinteresuoto asmens padėtį, taip pat didina bylinėjimosi išlaidas, veikia pažeisdama teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Prieš vertinant atskirojo skundo pagrįstumą, teismas išsprendžia papildomų įrodymų priėmimo klausimą.
Paskyrus bylą nagrinėti apeliacine tvarka teismo posėdyje, apeliantė pateikė teismui prašymą priimti naują įrodymą – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakymą, kuriuo apeliantė siekia įrodyti atskirajame skunde nurodytą naują aplinkybę, kad antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto 2 dalies reikalavimo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prašyme nurodoma, kad šį įrodymą apeliantė gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o jo pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su antstolės atsiliepimu į atskirąjį skundą.
CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti faktinį ieškinio pagrindą arba dalyką. Šioje procesinės teisės normoje nustatytas ir tokio keitimo terminas – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau bet kuriuo atveju ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė atskirajame skunde nurodė papildomą faktinį skundo dėl antstolio veiksmų pagrindą, kurio ji nebuvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir, kurio nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateikto naujo įrodymo, kuriuo grindžiamas papildomas naujas faktinis skundo pagrindas, kuriuo byla nebuvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nauju faktiniu skundo pagrindu.
Byloje yra spendžiamas klausimas, ar teisėti ir pagrįsti antstolės veiksmai įteikiant pareiškėjai R. S. raginimą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas.
LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu patenkino pareiškėjų R. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šio teismo sprendimo pagrindu 2013 m. sausio 4 d. išduotas vykdomasis raštas sprendimo dalyje dėl susitarimo, kad „nepilnametė dukra V. S., gim. 2009 08 08, bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų. Mama R. S. betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdienini auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą. Tėvas V. S. prisidės prie šių procesų, lankydamas dukrą ir materialiai ją remdamas. Mama R. S. įsipareigoja suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus“, kuris 2014 m. birželio 2 d. antstolės R. P. patvarkymu priimtas vykdyti (Vykdomoji byla Nr. 0183/14/00228). 2014 m. birželio 9 d. antstolė R. S. įteikė raginimą suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus, bei sumokėti 462 Lt vykdymo išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Dėl raginimo įvykdyti teismo sprendimą
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.K. v. antstolis M. P., bylos Nr. 3K-3-541/2012). Pažymėtina, kad nurodyta imperatyvaus pobūdžio teisės norma netaikoma tada, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente jau yra nurodyti įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju vykdytinas Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo „R. S. įsipareigoja suteikti galimybę tėvui V. S. maksimaliai bendrauti su dukra ir nedaryti jokių kliūčių tėvo ir dukros bendravimui, iš anksto su ja suderintu laiku, atsižvelgiant į dukros norus ir interesus“. Dėl šio teismo sprendimo vykdymo yra išduotas vykdomasis raštas, kuriame išieškotoju nurodytas V. S., o skolininke R. S. ir kurį antstolė 2014 m. birželio 02 d. patvarkymu priėmė vykdyti. Dėl to antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodyta šios bylos pareiškėja R. S. ir taip nusprendęs pradėti vykdymo veiksmus, turėjo pareigą išsiųsti skolininkei R. S. raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nes vykdomajame dokumente terminai jam įvykdyti nebuvo nurodyti. Raginimas skolininkei išsiųstas registruota pašto siunta 2014 m. birželio 02 d. (CPK 657 straipsnis). Tokiu veiksmu antstolė įvykdė CPK 655 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendino raginimo informacinę paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio antstolės veiksmo neteisėtumą.
Dėl vykdymo išlaidų
Įstatyme (CPK 609 straipsnis) vykdymo išlaidos skirstomos į tris pagrindines grupes. Pirmąją grupę sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje. Antrajai grupei priskiriamos vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Trečiojoje grupėje yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtina Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 67,68 punktuose nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos tik bendrosios ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos, o atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas. O jeigu skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje esantis antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Tuo tarpu apeliantės teiginiai, jog į vykdymo išlaidas įtrauktos faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos neatitinka tikrovės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.