Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-188-278/2012

Teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01172-2009-2

2012 m. kovo 27 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Aistės Mikulėnienės atskirąjį skundą bei suinteresuoto asmens S. B. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-111-228/2012 pagal pareiškėjos antstolės Aistės Mikulėnienės pateiktą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė A. Mikulėnienė teismui pateikė 2011-08-25 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėja L. B. 2011-08-19 nesudarė galimybių S. B. pasiimti dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir nustatė, jog S. B. gali pasiimti ir išsivežti dukrą L. M. B., gim. 2008-02-23, iš jos gyvenamosios vietos (išskyrus atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga) kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 18.00 val., grąžinant ją sekmadienį iki 20.00 val. ir sutarties punktas įsigalioja nuo 2010-11-23 (sutarties 2.10.1 p., b.l. 160-163). Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-12-23 nutartimi minėtas sutarties punkto įsigaliojimas buvo sustabdytas iki 2011-02-23, tai yra iki L. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), sueis treji metai, todėl suėjus minėtam terminui L. B. atsirado pareiga vykdyti sprendimą (CPK 18 str.). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. pateikus antstolei A. Mikulėnienei vykdomąjį raštą vykdymui, L. B. buvo informuota apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui, išaiškintos jos teisės, o 2011-08-16 jai asmeniškai įteiktas antstolės 2011-08-11 patvarkymas Nr. SD-8382, kuriame nurodoma, jog 2011-08-19 nuo 18 val. iki 18.30 val. S. B. atvyks pasiimti ir išsivežti dukrą L. M. B. bei išaiškintos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (b.l. 13-15, vykdomoji byla Nr. 0104/11/00982, b. l. 6, 14-15).

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, kaip ir teismo priimti procesiniai sprendimai, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi. CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (toliau - aktas). Iš S. B., antstolės A. Mikulėnienės paaiškinimų 2011-12-02 teismo posėdžio metu matyti, kad atvykus S. B. pasiimti ir išsivežti dukrą, adresu (duomenys neskelbtini), nei motina nei dukra nebuvo rastos ir apie tai antstolė buvo informuota žodžiu telefonu bei 2011-08-22 raštu (b. l. 111-115, vykdomoji byla, b.l. 20). Informuota apie tai, jog S. B. duktė motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), nerasta, antstolė A. Mikulėnienė į L. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nenuvyko, aktą surašė vadovaujantis tik suinteresuoto asmens S. B. teiginiais bei neišklausiusi L. B. paaiškinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, konkreti L. M. B. gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu nustačius L. M. B. gyvenamąją vietą su motina, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.8 p. buvo numatyta, kad apie gyvenamosios vietos pakeitimą, L. B. privalo nedelsiant informuoti S. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad vasaros laikotarpiu L. B. su dukra gyvena kaime ir ši aplinkybė buvo žinoma mergaitės tėvui S. B.. Tai matyti iš byloje esančio 2011-08-19 užklausimo telefono žinute L. B. kur bus duktė, kaime ar Utenoje (b. l. 90). Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad laikina vaiko buvimo vieta S. B. buvo žinoma, todėl konstatuoti, jog vaiko motina 2011-08-19 trukdė susitikti ir bendrauti dukrai ir tėvui, nėra pakankamo pagrindo. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad sprendimo nevykdymas tik iš S. B. paaiškinimų antstolės buvo konstatuotas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso nuostatas. Kadangi surašytas aktas neišsiaiškinus visų aplinkybių, darytina išvada, kad jis neatitinka CPK 771 str. 1 d. reikalavimų, negali būti pripažintas atitinkančiu Sprendimų vykdymo instrukcijoje aktams dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nustatytus reikalavimus, todėl yra niekinis. Ta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu L. B. patvirtino faktą, jog nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jos ir dukters 2011-08-19 18-18.30 val. nebuvo, neatleidžia antstolio nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus, o nustatant bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, išsamiai ir visapusiškai ištirti suinteresuotų asmenų paaiškinimus.

Kaip nurodyta aukščiau, L. M. B. tėvai yra susitarę dėl bendravimo su vaiku ir tai patvirtinta teismo sprendimu, todėl esant nustatytam konkrečiam terminui, priėmus vykdomąjį raštą vykdymui ir apie tai informavus L. B., antstolei nebuvo pagrindo siųsti jai raginimo įvykdyti sprendimą (CPK 661 str.). Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog antstolė pažeidė CPK 655 straipsnio nuostatas. Kadangi antstolė vykdo sprendimą dėl bendravimo su vaiku, o ne dėl jo perdavimo vienam iš tėvų ar kitam asmeniui, teismo išvada, jog vaiko perdavimo metu turi dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, yra nepagrįsta, nes CPK 764 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra taikomos.

Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, yra neturtinio pobūdžio bei privalomas L. B. ir jis tinkamai gali būti įgyvendintas tik aktyviais jos veiksmais. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatos numato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl abu L. M. B. tėvai turi siekti nepažeisti vaiko interesų. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad L. B. pagal CPK 644 straipsnio nuostatas turi ne tik teises vykdymo procese, bet ir pareigas, tame tarpe informuoti antstolį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apie laikiną gyvenamąją vietą antstolės A. Mikulėnienės pareiškėja nėra informavusi. Be to, iš byloje esančių duomenų (žinučių) matyti, kad 2011-08-19 S. B. skambino pareiškėjai, rašė užklausimą kur motina ir duktė randasi, tačiau iš išklotinės matyti, kad L. B. į užklausimą atsakė tik 2011-08-21 (b. l. 90). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja netinkamai vykdo savo pareigas ir tuo pažeidžia ne tik S. B. bet ir savo dukters teises. Ta aplinkybė, jog mažametė duktė atsisako viena pasilikti ar išvykti su tėvu, neatleidžia motinos nuo pareigos užtikrinti ir siekti visapusiško vaiko ir tėvo bendravimo.

Dėl paminėtų motyvų naikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.