Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Kaunas, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Kaunas, Kauno miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sen., Kauno rajono sav., Lietuva, šeiminė padėtis – išsituokęs, vykdo individualią veiklą – automobilių dalys, nuoma, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 10 dienų laisvės atėmimo.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-21 nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2019-10-15 nutartis – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-06 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 3 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (5 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmė, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-21 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 5 (penki) mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia nuo 2019-03-27.

3. Kauno apylinkės teismo 2019-10-22 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – paskirta 1000 Eur (20 MGL) bauda.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 84 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 56 parų arešto bausmė,

kaltinamas padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir žinodamas, kad už prekę neatsiskaitys bei neketindamas to daryti, 2024-08-04, apie 18 val., prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr.61, Klaipėdoje, susitaręs su R. U. iš jo įsigyti automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 7200 eurų sumą, 2024-08-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad jis yra D. M. bei nurodydamas klaidingą savo asmens kodą, taip pagamino netikrą dokumentą – automobilio pirkimo pardavimo sutartį bei įtikino, kad 7200 eurų yra pervesti iš Monsese banko sąskaitos į nukentėjusiojo R. U. banko sąskaitą, parodydamas jam suklastoto pavedimo kopiją, taip suklaidindamas nukentėjusįjį R. U.. Nukentėjusysis R. U., būdamas suklaidintas, automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelius perdavė M. R.. Tokiu būdu M. R. pagamino netikrą dokumentą – automobilio 2024-08-04 pirkimo pardavimo sutartį ir apgaule savo naudai įgijo svetimą, t. y. nukentėjusiajam R. U. priklausantį 7200 eurų vertės turtą – automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusiu nusikalstamą veiką, nustatymo, patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30221-24, atliekamame pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė M. R. (1 t., b. l. 194).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. U. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7200 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016).

BK 300 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už alternatyvius veiksmus, todėl bet kurio jų padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji, todėl nereikalauja pasekmių.

Tačiau pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Tuo tarpu, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, išskyrus išimtis, nurodytas šioje dalyje, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra numatyta daugiau naujų alternatyvių švelnesnių bausmės rūšių – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Tačiau veika išlieka priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padėtį švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), M. R. veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2025-02-01.

Kadangi minėtais įstatymais BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra keistos, todėl taikoma veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė, vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažinti M. R. recidyvistu.

Minėtu 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeista ir BK 27 straipsnio redakcija, ir pagal šio straipsnio 1 dalį, neliko savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu pagal įstatymą. Pagal galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Šios nuostatos yra lengvinančios kaltinamojo atsakomybę, todėl turi grįžtamąją galią. Taigi, tik pripažinęs kaltinamąjį recidyvistu, šią aplinkybę galima vertinti kaip atsakomybę sunkinančia.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo kai: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15-489/2019, 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022, 2K-132-976/2023).

Šiuo atveju kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad yra M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau prašymas pripažinti jį recidyvistu buvo pateiktas tik prokuroro baigiamojoje kalboje, todėl atsižvelgus į minėtą teismų praktiką ir siekiant nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, M. R. recidyvistu nepripažintinas (BK 27 straipsnio 1 dalyje), todėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. R. padarė du nesunkius nusikaltimus idealiąja sutaptimi, anksčiau teistas gana daug kartų, baustas administracine tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-02-24 nuosprendžiu pripažintas padaręs dvylika analogiškų veikų, ir nors šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tai patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Duomenų, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nenustatyta. Jis pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajam padarytą žalą pripažino, įsipareigojo ją atlyginti. Kaltinamasis išsituokęs, dirba – vykdo individualią veiklą. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamų veikų kiekį ir jų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, už nusikaltimus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijų vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti ir teistam asmeniui. Priešingai, BK 75 straipsnio 9 dalies nuostatos įpareigoja teismą skiriant arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidedant bausmės vykdymo, motyvuoti savo sprendimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

M. R. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis viso proceso metu pripažino savo kaltę, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tiek šioje byloje nustatyti nusikaltimai, tiek minėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-02-24 nuosprendžiu išnagrinėtoje byloje bei „Liteko“ duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-939/2025, inkriminuotos panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-04 baudžiamojo įsakymo priėmimo, duomenų, kad po to būtų nusikaltęs, nėra, padaryti nesunkus nusikaltimai. Tai leidžia manyti, kad M. R. keičia savo elgėsi ir gyvenimo būdą. Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, skatinant kaltinamojo ryžtą gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius ir suteikti galimybę savo elgesiu įrodyti, jog jis pasitaisys, resocializuosis ir integruosis į visuomenę, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai M. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą ir paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-02-24 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl pastaruoju ir šiuo nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrinamos.

Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1000 Eur (20 MGL) baudos išieškojimas yra perduotas antstoliui, tačiau duomenų, kokia yra mokėjimo eiga, nėra, o vadovaujantis BK 64 straipsnio 2-3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės gali būti pridedama tik neatlikta bausmės dalis, be to, pagal BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama su kita bausme, bausmės nubendrintinos ir vykdytinos atskirai, o kilus neaiškumams bausmių bendrinimo klausimas spręstinas vykdymo procese BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam kardomoji priemonė šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomosios priemonės nėra tikslinga, todėl ji neskiriama.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. U. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 7200 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo.

Pateiktas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis M. R. padarytą žalą pripažino, jos dydžio neginčijo, įsipareigojo žalą atlyginti. Kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų bei nustačius, kad tarp jo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio sumą priteisiant iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniai klausimai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmeninės laikmenos su įrašais, voke saugomi automobilio registracijos liudijimas ir automobilio pirkimo pardavimo sutartis – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir 300 straipsnio 1 dalyje (nuo 2025-02-01 Nr. XIV-3060 redakcija) ir jam paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę M. R. paskirti – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 8 punktais, M. R. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, taikant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad M. R. privalo būti gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (sveikatos priežiūra), ir įpareigojant M. R. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. U. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. R. U. priteisti iš kaltinamojo M. R. 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus skaitmenines laikmenas su įrašais, voke saugomus automobilio registracijos liudijimą ir automobilio pirkimo pardavimo sutartį – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.