- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-221-638/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.6.3Darbo teisių gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. N. ieškinyje prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš tarptautinio krovinių gabenimo transporto priemone vairuotojo pareigų uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, negrąžinti ieškovo į tarptautinio krovinių gabenimo transporto priemone vairuotojo pareigas atsakovės bendrovėje, laikant, kad 2022 m. sausio 14 d. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimą 2022 m. sausio, vasario mėn., 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei išeitinę išmoką, konstatavus darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnį arba 59 straipsnį.
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovas pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2022 m. sausio 15 d. pagal 2022 m. sausio 12 d. pasirašytą neterminuotą laikinojo darbo sutartį. Atsakovė 2022 m. sausio 12 d. priėmė įsakymą, kuriuo komandiravo ieškovą į R. T. GmbH & Co.Logistic KG, Vokietiją. Atsakovė 2022 m. sausio 14 d. pranešė ieškovui, kad paskirta komandiruotė atšaukta įsakymu. Ieškovas, atsakydamas į atsakovės buhalterės E. V. paklausimą, nurodė, kad jis pasiruošęs budėti. Buhalterė atsakė, kad bus darbų vietoje. Ieškovui 2022 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu buvo pranešta apie 2022 m. sausio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo įsakyta atleisti ieškovą nuo 2022 m. sausio 20 d. pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, nenurodant jokių su atleidimu iš darbo susijusių duomenų. Ieškovas 2022 m. sausio 19 d. buvo nedarbingas dėl ligos, nedarbingumas pasibaigė 2022 m. sausio 28 d. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva buvo nutraukta 2022 m. sausio 31 d., ieškovui buvo pervesta 71,29 Eur suma. Ieškovui nesutikus su priimtu įsakymu, jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), kuri priėmė sprendimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 118,08 Eur dydžio ligos išmoką, o kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Ieškovas turėjo būti raštu įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant konkrečias darbo santykių nutraukimo priežastis. Ieškovas 2022 m. sausio 14 d. nebuvo gavęs iš atsakovės DK 64 straipsnio 2 dalį atitinkančio rašytinio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovės 2022 m. sausio 17 d. įsakymas neatitinka DK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame užfiksuota tik teisės norma, nepateikiant konkrečių aplinkybių, kuriomis motyvuojamas nepatenkinamas ieškovo išbandymo rezultatas. Ieškovo nuomone, darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovei tapo žinoma apie LRT Tyrimas paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aprašyta, kaip ieškovas kartu su kitu asmeniu kovojo prieš V. N. dėl išnaudojimo darbe. Ieškovo turimais duomenimis, paskirtą komandiruotės dieną atsakovės bendrovėje buvo daug darbo, kitiems darbuotojams teko dirbti ir viršvalandžius. Atsakovė priima sprendimus, neatitinkančius faktinių aplinkybių, nes darbo sutartis, kurioje numatyta, kad ji sudaryta 2022 m. sausio 14 d., buvo pasirašyta 2022 m. sausio 12 d. Atsakovė komandiravo ieškovą 2022 m. sausio 12 d. įsakymu, kai jis dar nebuvo jos darbuotojas, o tai prieštarauja DK 107 straipsniui.
3. Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik 2022 m. vasario 2 d., t. y. kitą dieną po likusių 2 įspėjimo dienų (2022 m. sausio 31 d., vasario 1 d.), o ne darbdavės nurodytą Sodrai dieną – 2022 m. sausio 31 d. Įsakymo priėmimo metu ieškovas nebuvo komandiruotėje, nes ankstesniu įsakymu paskirta komandiruotė buvo atšaukta. Todėl 2022 m. sausio 17 d. įsakyme net negalėjo būti nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo kaip vairuotojo-ekspeditoriaus išbandymu ir jo rezultatais. Ieškovas 2022 m. sausio 17 d. gavo žinutę iš atsakovės, kurioje buvo nurodyta, kad jis atleidžiamas dėl komunikacijos. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 17 d. pokalbio su atsakovės darbuotoja E. V. metu ieškovas užsiminė apie atsakovės daromus DK pažeidimus (t. y. apie tai, kad įsakyme dėl komandiruotės nenurodomas dienpinigių procentinis dydis, kitos darbdavės numatomos apmokėti laikinojo darbuotojo išlaidos, darbdavė neapmoka išvykimo ir grįžimo iš komandiruotės išlaidų, neišduoda mėnesinių atsiskaitymo lapelių, neteikia darbuotojams susipažinti darbo grafikų). Atsakovės darbuotojos 2022 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime, dėl kurio (kaip vėliau paaiškėjo) buvo nutraukta darbo sutartis, yra išdėstyta jos subjektyvi nuomonė apie ieškovą, vadovaujantis 2022 m. sausio 17 d. įvykusiu pokalbiu. Atsakovė nusprendė netirti darbuotojos išdėstytų tarnybiniame pranešime aplinkybių dėl lytinės diskriminacijos, grasinimų, bei nesikreipti į ieškovą prašant pateikti pasiaiškinimą, nes tai atsakovei būtų neparanku. Atsakovė, nusprendusi nepradėti DK 58 straipsnyje nustatytos procedūros, turėjo įgyvendinti savo valią dėl ieškovo atleidimo, laikydamasi DK nustatytos tvarkos, t. y. įformindama darbo santykių pabaigą pagal DK 57 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) arba pagal 59 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia). Ieškovo nuomone, darbdavys turi atsiskaityti su juo už budėjimą 2022 m. sausio 17, 18, 31 d. bei 2022 m. vasario 1, 2 d. Ieškovas turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį dirbant analogišką darbą, o atsakovė nutraukė su juo darbo santykius, nurodydama, kad jis neišlaikė išbandymo. Ieškovas buvo šokiruotas atsakovės elgesio, turėjo kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl patirtų išgyvenimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškinį. Nurodė ir paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pokalbio telefonu, kurio metu jis seksualiai priekabiavo prie atsakovės darbuotojos E. V., žemino ją lyties pagrindu, diskriminavo ją kaip moterį, naudojo menkinančius apibūdinimus. Apie šį pokalbį darbdavę informavo E. V. ir žodžiu, ir raštu, parašiusi 2022 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą. Įstatymas nustato pareigą darbdavei saugoti darbuotoją nuo seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos bet kokiais pagrindais. Išbandymo terminas ieškovui nebuvo pasibaigęs tuo metu, todėl atsakovė nusprendė nutraukti darbo santykius su ieškovu paprastesniu būdu, netiriant diskriminavimo ir priekabiavimo prie E. V. aplinkybių. Atsakovės nuomone, būtent ieškovas turi įrodyti aplinkybę, kad jis nepriekabiavo prie E. V. ir nediskriminavo jos lyties pagrindu. Tuo labiau, kad ieškovo teigimu, jis padarė 2022 m. sausio 17 d. pokalbio garso įrašą. Atsakovė paaiškino, kad įvykdė visus ieškovo prašymus jų darbo santykių metu - nenukėlė įdarbinimo dienos, suteikė galimybę budėti. Rašytinio susitarimo dėl dienpinigių tarp darbdavio ir darbuotojo neturi būti, su vairuotoju žodžiu sutariama dienpinigių norma, kuri išmokama mėnesio pabaigoje. Ieškovas buvo įspėtas dėl darbo sutarties nutraukimo SMS žinute. Ieškovo atleidimo diena buvo perkelta po nedarbingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad visų pirma, reikšminga nustatyti ieškovo ir atsakovės darbuotojos E. V. 2022 m. sausio 17 d. pokalbio turinį, po to – ar šio pokalbio turinys sudarė pagrindą atsakovei atleisti ieškovą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, t. y. darbuotojui neišlaikius išbandymo. Teismas pažymėjo, kad vertinant liudytojos E. V. parodymus, reikšminga tai, kad ji yra atsakovės akcininkė ir direktoriaus gyvenimo draugė, jo nepilnamečio vaiko motina. Todėl ji gali būti suinteresuota duoti subjektyvius parodymus, neatitinkančius buvusių faktinių aplinkybių. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiu, jog pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnį būtent ieškovas turi įrodyti, kad jis seksualiai nepriekabiavo ir nediskriminavo liudytoja apklaustos E. V.. Nagrinėjamu atveju liudytoja apklausta E. V. nepadavė teismui ar kitai institucijai skundo dėl ieškovo veiksmų, kuriuos ji vertino kaip diskriminaciją ar seksualinį priekabiavimą. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) kilo ginčas ne dėl E. V. galimos diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo prie jos, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. N. darbo santykių nutraukimo pagrindo. Todėl šiuo atveju Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis netaikomas. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas iš esmės pripažino, kad dar nepradėjęs atlikti savo darbo funkcijų nurodė atsakovės darbuotojai eilę, jo nuomone, buvusių darbo teisės normų pažeidimų, kad buvo nurodęs liudytojai 2022 m. sausio 17 d. telefoninio pokalbio metu, jog nori vykti į suplanuotą komandiruotę, nes jo turėtais duomenimis, buvo darbo tą dieną, kad pats iš darbo neišeis, kad turi advokatą. Be to, ieškovas ieškinyje taip pat mini, jog jis buvo atleistas galbūt dėl to, jog liudytoja ir atsakovė iš internete esančio straipsnio sužinojo apie jo veiksmus prieš buvusį darbdavį Norvegijoje. Teismas pažymėjo, kad pirmiau nurodyti ieškovo paaiškinimai patvirtina liudytoja apklaustos E. V. parodymus apie tai, kad ieškovas siūlė jai pažiūrėti internete, kas jis yra. Šis ieškovo siūlymas ir elgesys pirmomis darbo dienomis (kai darbuotojas kelia klausimus dėl darbo teisės normų laikymosi, net nepradėjęs vykdyti savo darbo funkcijų) atsakovės bendrovėje, teismo vertinimu, sudarė pagrindą liudytojai E. V. priimti jo žodžius kaip įspėjimą dėl ieškovo ateityje galbūt kelsimų teisinių problemų.
7. Teismas nurodė, kad darbuotojas, turėdamas pareigą paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (nevykti į komandiruotę), vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus (budėti darbo metu), nusprendė pats duoti darbdaviui nurodymus dėl jo komandiravimo, teigdamas, kad jis nori važiuoti į suplanuotą komandiruotę, kad žino, jog darbo yra. Taip ieškovas sudarė aplinkybes abejoti jo patikimumu, tuo, kad jis laikysis darbdavio nurodymų, vengs neigiamo poveikio darbdavio reputacijai (Darbo sutarties 6.2.1 punktas). Teismas, įvertinęs 2022 m. sausio 17 d. buvusį itin trumpą darbuotojo E. N. darbo laiką atsakovės bendrovėje (nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 17 d.), sprendė, kad atsakovė turėjo pagrindą įvertinti jo komunikaciją kaip netinkamą. Šią išvadą leidžia daryti tai, kad vos tik atsakovei atšaukus komandiruotę, ieškovas nebendradarbiavo su ja, bet pradėjo reikšti pretenzijas bei įspėjimus dėl galimų tolimesnių teisinių problemų (DK 24 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog egzistavo sąlygos susiformuoti jos subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas E. N. jai netinka. Dėl ieškovo komunikacijos, nekėlusios darbdavei pasitikėjimo juo, atsakovė tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog E. N. neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo asmeninių savybių negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 36 straipsnio 3 dalį.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo įspėtas raštu (elektronine žinute, gauta iš E. V.) apie darbo sutarties nutraukimą 2022 m. sausio 17 d. Minėtoje žinutėje buvo nurodytas DK straipsnis, kurio pagrindu ieškovas yra atleidžiamas; priežastis – „dėl šio vakaro komunikacijos priėmėme sprendimą, kad neturime pasitikėjimo net ir laikinai patikėti Jums įmonės turtą, todėl rytojaus užduotis atšaukiama“; darbo santykių pasibaigimo data – 2022 m. sausio 20 d. (paskutinė darbo diena). Ieškovo paaiškinimais 2022 m. sausio 17 d. įsakymą dėl jo atleidimo jis gavo tą pačią dieną. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovas nedelsiant buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, laikantis įstatyme nustatyto trijų darbo dienų termino (DK 64 straipsnio 3 dalis). Atsakovei įspėjus ieškovą apie darbo sutarties pasibaigimą 2022 m. sausio 17 d., laikytina, kad jo paskutinė darbo dieną turėjo būti 2022 m. sausio 20 d., o nuo 2022 m. sausio 21 d. jis neturėjo būti laikomas atsakovės darbuotoju. Nors įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo dienos nurodyta ieškovo atleidimo data – 2022 m. sausio 20 d., o ne 2022 m. sausio 21 d., tai nepaneigia ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovui kitą dieną po įspėjimo buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio galiojimas buvo tęsiamas iki 2022 m. sausio 28 d. (penktadienio). Atsakovė pagrįstai nukėlė darbo sutarties nutraukimo dieną 2022 m. sausio 31 d. (pirmadienį), o ne 2022 m. vasario 2 d. (DK 64 straipsnio 4 dalis, 65 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas atmetė ieškovo teiginį, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2022 m. vasario 2 d. Atsakovė, atleisdama ieškovą, sumokėjo jam 71,29 Eur už tris budėjimo dienas (2022 m. sausio 15-17 d.) ir 118,08 Eur nedarbingumo išmoką, nors jis neatliko jokių funkcijų atsakovei. Teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai nutraukė darbo sutartį, sudarytą su ieškovu, DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepažeisdama darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškinio reikalavimus (tarp jų – ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Sprendime nevertinama, ar įsakymo-įspėjimo priėmimo tikroji priežastis nėra ieškovo prašymas laikytis teisės aktų reikalavimų, pokalbio metu paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovas žino savo teises. Sprendime net neužsimenama, kad įsakyme-įspėjime nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nuspręsta, jog ieškovas neišlaikė išbandymo. Atsakovės paaiškinimų ir sprendimo 22, 27, 28, 29 punktų palyginimas įrodo, kad teismas, spręsdamas įsakymo-įspėjimo teisėtumo klausimą, peržengė atsakovės atsikirtimų ribas.
9.2. Byloje turėjo būti atsakyta, ar 2022 m. sausio 17 d. įvykusio pokalbio telefonu metu ieškovas seksualiai priekabiavo prie akcininkės, žemino ją lyties pagrindu, ją diskriminavo kaip moterį, naudojo menkinančius apibūdinimus. Vadovaujantis atsakovės paaiškinimais, būtent ši aplinkybė lėmė įsakymo-įspėjimo priėmimą. Byloje turėjo būti atsakyta, ar iki įsakymo-įspėjimo priėmimo ieškovas atskleidė akcininkei, kad žino apie DK ir kitų teisės aktų garantuojamas komandiruojamų darbuotojų teises, uždavė ne vieną klausimą, susijusį su atsakovės praktikoje vykdomais DK nuostatų pažeidimais bei išdėstė teisėtus, su sutarties, DK ir kitų teisės aktų nuostatų vykdymu susijusius prašymus.
9.3. Teismas, spręsdamas įsakymo-įspėjimo teisėtumo klausimą, visapusiškai neištyrė bylos įrodymų. Dėl teismo nepagrįstai susiaurintų ginčo ribų, sprendime iš esmės yra tiriamos tik su pokalbiu susijusios aplinkybės. Teismas, pripažinęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų akcininkės parodymus, taip pat kad akcininkė gali būti suinteresuota duoti subjektyvius, fakto neatitinkančius parodymus, nusprendė akcininkės parodymus vertinti ieškovo paaiškinimų kontekste. Sprendimas yra surašytas neišklausius įraše užfiksuotų ieškovo paaiškinimų, neištyrus ir neįvertinus nei sutarties (t. y. jos sąlygų dėl darbo pradžios, ieškovo darbo funkcijų, atsakovės pareigų), nei vadybininkės žinučių ar direktoriaus priimto įsakymo-įspėjimo.
9.4. Sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialines normas, reglamentuojančias terminų skaičiavimą, įspėjimo terminą darbuotoją atleidžiant iš darbo dėl neišlaikyto išbandymo, darbo sutarties nutraukimo įforminimą, atsiskaitymą su darbuotoju. Ieškovo ligos laikotarpiu atsakovė neįteikė ieškovui jokio įsakymo-įspėjimo dalį pakeičiančio sprendimo. Byloje toks dokumentas taip pat nebuvo gautas. Iki 2022 m. sausio 28 d. atsakovė ieškovo neinformavo, ar jis nuo 2022 m. sausio 29 d. (šeštadienio) turi ilsėtis, ar budėti, nors pagal darbo laiko žiniaraštį 2022 m. sausio 29 d. ir 2022 m. sausio 30 d. ieškovas ilsėjosi. Sprendimo 36 punktas patvirtina, kad teismas, užuot argumentuotai atsakęs į ieškinio motyvus dėl atsakovės neteisingai pritaikytų DK 65 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 4 dalies nuostatų, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė pagrįstai nukėlė sutarties nutraukimo dieną į 2022 m. sausio 31 d., o ne į 2022 m. vasario 2 d. Iki ieškovo ligos pradžios (2022 m. sausio 19 d.) buvo praėjusi tik 1 įspėjimo termino diena (2022 m. sausio 18 d.). Dėl to, pasibaigus ieškovo nedarbingumui (2022 m. sausio 28 d.) sutartis galėjo būti nutraukta tik 2022 m. vasario 2 d.
9.5. Sprendime neįvertinti prieštaravimai tarp darbo laiko žiniaraščio bei priskaitymų žiniaraščio, nors juos akivaizdžiai atskleidžia sprendimo 16 punktas. Pažymėtina, kad pagal darbo laiko žiniaraštį ieškovas neišdirbo nei vienos dienos, tačiau priskaitymų žiniaraštyje yra užfiksuota, kad ieškovas dirbo tris dienas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstas klausimas, kokiu ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiu vadovaudamasi atsakovė nusprendė, kad ieškovui priklauso 71,29 Eur darbo užmokestis už tris darbo dienas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Byloje pavyko įrodyti, kad darbuotojas be siaurai suprastos darbo funkcijos dar turi vykdyti ir pareigas, nurodytas darbo kodekso „Individualieji darbo santykiai“ I skyriuje „Darbo sutarties šalys ir jų bendrosios pareigos".
10.2. Byloje atsakovė įrodinėjo, kad apelianto pokalbis su darbdavio atstove E. V., vykęs 2022 m. sausio mėn. 17 d., buvo toks, kad su šiuo darbuotoju teko atsisveikinti. Apeliantas galėjo visus kaltinimus paneigti pateikęs pokalbio garso įrašą, tačiau apeliantas tai daryti atsisakė. Teismui atsakovė teikė prašymus ir raštu, ir teismo posėdyje žodžiu, kad iš apelianto būtų išreikalautas įrodymas - garso įrašas. Apeliantas tuomet pareiškė, kad įrašas išnyko. Akivaizdu, kad pokalbio turinys buvo toks, kad jį pateikus teismui ar darbo ginčų komisijai, jis būtų apelianto padėtį pasunkinęs, o ne palengvinęs. Ieškovo atleidimo tvarka buvo išlaikyta ir tai visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų (DK 36 straipsnio 3 dalis) ir dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje nustatyta, kad šalys darbo sutartį sudarė 2022 m. sausio 14 d., nustatė 3 mėnesių išbandymo laikotarpį darbdavio iniciatyva, nustatė suminę darbo laiko apskaitą. Darbo pradžia nustatyta 2022 m. sausio 15 d. Dar iki darbo sutarties sudarymo darbdavys buvo priėmęs įsakymą (2022 m. sausio 12 d. data) išsiųsti ieškovą į komandiruotę nuo sausio 15 d. 60 dienų terminui. Aplinkybė, kad įsakymas išsiųsti į komandiruotę priimtas anksčiau, negu kad sudaryta darbo sutartis, nekeičia šalių darbo sutartyje sutartos darbo pradžios datos. Pagal darbdavio įsakymą, jau sausio 15 d. ieškovas turėjo būti komandiruotės paskirties vietoje – Vokietijoje, ir dirbti ten 60 dienų. Teisėjų kolegija tačiau atkreipia dėmesį, kad įsakyme išsiųsti ieškovą į komandiruotę nebuvo nurodyta informacija, kuri yra būtina pagal DK 107 straipsnio 6 dalį, tame skaičiuje, valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis komandiruotės metu, išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje (dienpinigiai), grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos, jeigu taikoma. Ieškovas, duodamas paaiškinimus 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis, gavęs įsakymą, pradėjo kelti klausimus dėl kuro kortelės išdavimo, dėl dienpinigių mokėjimo, dėl suminės darbo laiko apskaitos, pageidavo darbo grafiko. Kad klausimas dėl kuro kortelės buvo keliamas, pripažino ir tame pačiame teismo posėdyje apklausta liudytoja E. V., kuri pripažino ir tai, kad darbdavys neketino duoti ieškovui kuro kortelės ir neketino mokėti avanso prieš išvykstant į komandiruotę, anot liudytojos, būtų sumokėję vėliau, kitaip tariant, darbuotojas turėjo išvažiuoti į komandiruotę negavęs apmokėjimo avansu ir pradėti darbą savo lėšomis, t. y. kredituodamas darbdavį.
14. Nustatyta, kad darbdavys 2022 m. sausio 14 d. įsakymu atšaukė savo ankstesnį sausio 12 d. įsakymą išsiųsti ieškovą į komandiruotę, nurodydamas, kad sumažėjo darbų apimtis. Atsakovo pavaduotoja E. atsiuntė ieškovui žinutę, kad siūlo jam arba atidėti įdarbinimą, arba budėjimo režimą, kas vienu atveju reikštų, kad darbuotojui apskritai nemokama, o kitu atveju - bus mokamas mažesnis darbo užmokestis. Į jokią kitą komandiruotę ieškovas nebuvo siunčiamas. Tačiau atsakovo atstovas 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje teigė, kad darbo yra daug, darbuotojai nuolat reikalingi, priima visus tadžikus ir uzbekus. Tokie atsakovės vienas kitam prieštaraujantys paaiškinimai (viena vertus, darbų apimtis sumažėjo, kita vertus - darbo visada yra) verčia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad komandiruotė buvo atšaukta ne dėl sumažėjusios darbų apimties, bet ieškovui pradėjus kelti klausimus dėl apmokėjimo, kuro kortelės, darbo grafikų ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinių klausimų kėlimas pats savaime yra teisėtas veiksmas ir jokio pažeidimo ar netinkamumo darbui nerodo.
15. Nustatyta, kad ieškovas atidėti įdarbinimo nesutiko, nurodė, kad sutinka vietoje komandiruotės budėti įmonėje, pavaduotoja E. telefono žinute atsakė, kad bus darbų vietoje. Ieškovas nurodė, kad sausio 17 d. pradėjo domėtis, ar tikrai nėra darbų Vokietijoje, sužinojo, kad darbų yra, ir sausio 17 d. vakare paskambino pavaduotojai E. (V.). Ieškovo ir liudytoja apklaustos E. V. teigimu, pokalbis truko apie pusvalandį. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, apibūdindamas sausio 17 d. pokalbį, nurodė, kad pokalbio metu jis sakė, kad žino, jog darbo yra, kad jis turi advokatą, turi teisinių žinių, netylės, gins savo teises ir pan. Liudytoja apklausta E. V. tame pačiame teismo posėdyje aiškino, kad ieškovas kalbėjo su ja nepagarbiai, vadino mergele, žuvele, naudojo malonybinius žodžius, nesikeikė, tačiau sakė, kad ji pasigailės, ji per menka šiame versle, moteris su transportu nieko bendro neturi turėti, jis sunaikins įmonę ir pan. Liudytoja E. V. pokalbį įvertino kaip šmeižtą, grasinimą, seksualinį priekabiavimą, nepagarbą moteriai, diskriminaciją lyties pagrindu, nurodė, kad patyrė šoką. Pokalbio garso įrašas teismui nėra pateiktas. Ieškovas nurodė, kad garso įrašas neišsaugotas. E. V. pokalbio garso įrašo taip pat nepadarė. Pastebėtina, kad ieškovas neprivalėjo įrašinėti telefono pokalbio, todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai, esą pokalbio įrašo nepateikimas įrodo ieškovui nepalankias aplinkybes, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
16. Iš karto po pokalbio, sausio 17 d. E. V. parašė tarnybinį pranešimą direktoriui A. M., kuriame išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes apie pokalbį su ieškovu, reziumavo, kad ieškovas yra nepatikimas asmuo, grasina sunaikinti įmonę, jam negalima net laikinai patikėti įmonės turto. Tą pačią sausio 17 d. 20 val. 20 min. ieškovui buvo atsiųsta žinutė, kad jis atleidžiamas iš darbo sausio 20 d. kaip neišlaikęs išbandymo (DK 36 straipsnio 3 dalis), ir kita žinute buvo atsiųstas paaiškinimas, kuo pasireiškė netinkami išbandymo rezultatai - „dėl šio vakaro komunikacijos iš Jūsų pusės priėmėme sprendimą, kad neturime pasitikėjimo net ir laikinai patikėti Jums įmonės turtą“. Darbdavio įsakyme 2022 m. sausio 17 d. Dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodytas tik atleidimo pagrindas - DK 36 straipsnio 3 dalis, priežastys nenurodomos.
17. Teisėjų kolegija vertina, kad formaliai darbdavys įvykdė DK 36 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes telefono žinute parašė darbuotojui apie priežastį – netinkamą komunikaciją, ir atleidimo datą nustatė po trijų dienų nuo įsakymo priėmimo. Tarp šalių kilo ginčas, ar buvo priežastis vertinti išbandymo rezultatą kaip nepatenkinamą DK 36 straipsnio 3 dalies prasme.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išbandymo rezultatų vertinimo atveju yra orientuojanti į darbo rezultatų vertinimą. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir, esant išbandymui nustatytam darbdavio iniciatyva, tik darbdavys gali spręsti, ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y., kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015 ir kt.). Tokia teismų praktika reiškia, kad darbdavys negali nutraukti darbo sutarties neišlaikius išbandymo deklaratyviai, vien nurodydamas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, tačiau iš kitos pusės darbdaviui įrodžius aplinkybes, rodančias nepatenkinamą darbą, teismai negali kvestionuoti šių aplinkybių vertinimo. Sutiktina, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai netinkamas ir/ar nepagarbus bendravimas su kolegomis, klientais gali būti pripažintas aplinkybe, įrodančia netinkamumą darbui, tačiau tokio bendravimo poreikis turi būti susijęs su darbo funkcijomis.
19. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar 2022 m. sausio 17 d. įvykusio pokalbio telefonu metu ieškovas seksualiai priekabiavo prie akcininkės, žemino ją lyties pagrindu, ją diskriminavo kaip moterį, naudojo menkinančius apibūdinimus, nes atsakovės kaip priežastis nurodyta netinkama komunikacija turėjo galimybę pasireikšti būtent sausio 17 d. pokalbio metu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ginčo pokalbio aplinkybes, turinį, apklausė abu pokalbio dalyvius ir į klausimą atsakė, kad nepagarbaus, netinkamo, Lygių galimybių įstatymą pažeidžiančio bendravimo su darbuotoja nenustatyta. Teisėjų kolegija su šiuo įrodymų vertinimu sutinka, nes malonybiniai kreipiniai vadinant mergele, žuvele jokio seksualinio priekabiavimo nesudaro. Teiginiai, kad transporte dirba tik vyrai, moteris gali nesuprasti transporto verslo, nelaikytini itin nepagarbiais ar įžeidžiančiais, dėl kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas apskritai negali dirbti vairuotoju. Tokie teiginiai, jeigu jie ir buvo išsakyti, atspindi tam tikrus visuomenėje įsigalėjusius stereotipus, tačiau asmeniui, įsidarbinusiam vairuotoju, kelti padidintus etikos ir bendravimo kultūros reikalavimus, nebūtų pagrįsta ir teisinga, nes ieškovas buvo priimtas dirbti ne komunikacijos specialisto ar klientų aptarnavimo, o vairuotojo pareigoms. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo pozicijos prieštaringumą, nes atsiliepime darbo ginčų komisijai į ieškovo ieškinį, atsakovas rašo: „dažnai nutylime ne visada mums malonų ar patinkantį (vairuotojų) elgesį, nepergyvename, jei vairuotojas paskambinęs keikiasi, nekreipiame į tai dėmesio, jeigu tai neperžengia pavargusio žmogaus elgesio ribų“. Vadinasi, vairuotojo nemalonūs kreipiniai, keiksmažodžiai atsakovo darbuotojų įprastai nežeidžia ir yra toleruojami, todėl nesuprantama, kodėl ieškovui buvo pritaikyti aukštesni standartai.
20. Toliau pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kad sausio 17 d. pokalbio metu priekabiavimo, diskriminavimo ir kitos netinkamos komunikacijos nebuvo, padaro priešingą šiam įvertinimui išvadą, kad egzistavo dar viena priežastis vertinti išbandymo rezultatą nepatenkinamai: „egzistavo sąlygos susiformuoti atsakovės subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas E. N. jai netinka, nes vos tik atsakovei atšaukus komandiruotę, ieškovas nebendradarbiavo su ja, bet pradėjo reikšti pretenzijas bei įspėjimus dėl galimų tolimesnių teisinių problemų“. Kitaip tariant, teismas, nesilaikydamas jau cituotos kasacinio teismo praktikos (žr. 18 pastraipą), kad vertinti išbandymo rezultatus yra tik darbdavio prerogatyva, imasi pats vertinti išbandymo rezultatą vietoje darbdavio: darbdavys nurodė, kad priežastis buvo netinkama komunikacija sausio 17 d. pokalbio telefonu metu, o teismas vertina visą ieškovo elgesį kaip nebendradarbiavimą su darbdaviu, pretenzijų reiškimą, įspėjimą dėl galimų teisinių problemų.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė ieškovo nebendradarbiavimas su darbdaviu. Kad ieškovas reiškė įvairias pretenzijas, abi šalys pripažįsta, tačiau, kaip jau minėta, pretenzijų reiškimas nerodo netinkamumo darbui ir negali būti priežastis vertinti išbandymą nepatenkinamai. Tas pats pasakytina apie įspėjimą dėl galimų teisinių problemų, nepaisant, kokia forma tas įspėjimas išsakomas. Jeigu asmuo vykdo veiklą pagal įstatymų reikalavimus, tai įspėjimas apie galimas teisines problemas neturi būti vertinamas kaip grėsmė. Kartu paėmus pretenzijų reiškimas ir įspėjimas apie pasekmes negali būti vertinama kaip netinkama komunikacija.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išbandymo rezultatų vertinimą (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistavo teisėta priežastis vertinti ieškovo išbandymo rezultatą nepatenkinamai ir atleisti jį iš darbo. Todėl priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas patenkinti ieškinį iš dalies.
23. Nesant byloje nustatytų pagrįstų priežasčių vertinti išbandymo rezultatą nepatenkinamu, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Darbuotojas prašė į darbą jo negrąžinti, atsakovas kitokios nuomonės nereiškė, todėl ieškovas į darbą negrąžintinas. Taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos neteisėto atleidimo teisinės pasekmės: ieškovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. sausio 31 d.). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis per metus pagal šalių pasirašytą darbo sutartį turėjo būti 14 774,76 Eur (7,38 Eur/val. priskaityta suma padauginta iš 2002 metinio darbo valandų skaičiaus (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. A1-916 Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2022 metais patvirtinimo).
24. Teisėjų kolegija vertina, kad priverstinės pravaikštos suma už 12 mėnesių (14 774,76 Eur) šios bylos situacijoje būtų pernelyg didelė ir neproporcinga. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais išaiškinimais, taip pat įvertinusi, kad ieškovas faktiškai nepradėjo vykdyti darbo funkcijų atsakovės įmonėje, sprendžia, kad kompensacija už priverstinę pravaikštą yra mažintina per pusę ir ieškovui priteistina 7 387,38 Eur (priskaityta suma).
25. Ieškovas prašė taip pat priteisti jam išeitinę išmoką pagal DK 57 arba 59 straipsnį. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (kaip neišlaikęs išbandymo). Ieškovo nurodyti DK 57 ir 59 straipsniai numato atleidimo pagrindus dėl kitų priežasčių (darbdavio iniciatyvos, 57 straipsnio atveju) ir darbdavio valios (59 straipsnio pagrindu). Kolegijos nuomone, esant neteisėtam atleidimui dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, taikytina bendroji norma - DK 218 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus. Ši norma nenumato proporcingumo tarp darbo stažo trukmės ir kompensacijos dydžio. Ieškovo darbo trukmė buvo praktiškai nulinė (formaliai darbo santykiuose buvo tris - keturias dienas), todėl, kolegijos nuomone, kompensacija nepriteistina. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytos kompensacijos dydžio reglamentavimas yra detaliau paaiškintas kasacinio teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021, kad pagal šia norma įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai. Ji nustato dvejų metų darbo santykių trukmės periodą, už kurį darbuotojui priteisiama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o ne proporcingą nepertraukiamo darbo stažo apmokėjimą. Jeigu konkrečiu atveju šis periodas yra dvigubai ilgesnis, tai priteisiamos kompensacijos dydis dvigubinamas, o jeigu periodas trigubai ilgesnis – tuomet kompensacija trigubinama, tačiau ji negali būti didesnė kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, pagal aptariamą nuostatą darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra mažesnė nei dveji metai, kompensacija nepriteisiama, o darbuotojui, kurio darbo santykių trukmė yra treji metai, priteisiama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
26. Taip pat ieškovas prašė priteisti jam nesumokėtą darbo užmokestį už budėjimą 2022 m. sausio-vasario dienomis ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl darbo užmokesčio už budėjimą teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo sausio 31 d. neteisėtu ir priteisus DK 218 straipsnio 4 d. pagrindu paskaičiuotą darbo užmokestį už 6 mėnesių priverstinės pravaikštos laiką, tuo pačiu yra atlyginama už ieškovo nurodytas sausio ir vasario mėnesių keletą dienų. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad priteista suma už priverstinę pravaikštą yra pakankama sankcija darbdaviui ir pakankama satisfakcija ieškovui, todėl neturtinės žalos atlyginimas papildomai nepriteisiamas.
27. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Ieškinio patenkinimo procentas yra 49,33 (prašyta priteisti darbo užmokestį už 12 mėnesių ir 200 Eur neturtinės žalos, priteista tik darbo užmokestis už 6 mėnesius). Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei 221,62 Eur, ir 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (1500 Eur ) ir apeliacinės instancijos teisme (1200 Eur), iš viso 2700 Eur, pritaikius patenkinimo proporciją (0,4933), kas sudaro 1 331,91 Eur, priteistinos jam iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu ieškovo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp E. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos.
Priteisti ieškovui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini), 7 387,38 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 38 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir 1331,91 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini), 221,62 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 62 ct) žyminio mokesčio ir 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.