- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2-253-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00909-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T.“
- Atsakovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
trečiojo asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Sauliui Urbonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „T.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės S. D. priteisti 2 323,20 Eur skolą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
1.1. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „T.“ su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 40-ST2-86-(1.32), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4.1 punkte yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Pagal minėtą sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti iš ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, už laikotarpį nuo sprendimo grąžinti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos iki jos faktiško atsiėmimo. Vadovaujantis sutarties nuostatomis bei Šiaulių apskrities VPK nurodymu, 2019 m. birželio 29 d. ieškovė transportavo transporto priemonę „Dodge Grand Caravan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Ieškovė niekada nebuvo subjektas, savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato sutarties 3.9 ir 3.10 punktai, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos. Ieškovė kartą per mėnesį raštu kreipiasi į Šiaulių apskrities VPK siųsdama jiems faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas gražinti transporto priemonę, ar dar ne. Ir tik tada kai ieškovė gauna informaciją apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina, savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus apie būtinybe atsiimti jų saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo ir saugojimo išlaidas, o nepavykus su transporto priemonių savininkais susitarti taikiai, kreipiasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka.
1.2. Šiuo atveju, 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apskrities VPK ieškovei atsiuntė raštą Nr. 40-S-8725-(1.19E), kuriame nurodė, kad įsiteisėjus 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiui, automobilis yra grąžintinas jo savininkei S. D.. Atsižvelgdama į Šiaulių apskrities VPK pateiktą informaciją, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės saugojimą, tačiau apmokėjimo už suteiktas saugojimo paslaugas iš atsakovės sulaukta nebuvo.
1.3. Pagal ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytą sutartį, priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesams (būtinoji pasauga). Būtinosios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų); pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).
1.4. 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismas priimtame nuosprendyje leido atsakovei atsiimti jai priklausantį automobilį. Pagal tarp ieškovės ir Šiaulių apskrities VPK sudarytos sutarties 4.2 punktą, už laikotarpį nuo automobilio sulaikymo 2019 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 1 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo) už automobilio transportavimą ir saugojimą ieškovei atlygino Šiaulių apskrities VPK. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „T.“ direktorės įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 115/2, po įsiteisėjusio nuosprendžio grąžinti transporto priemonę savininkui, vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur. Automobilio faktiškai saugojamų parų skaičius nuo 2021 m. liepos 2 d. (po nuosprendžio įsiteisėjimo) iki ieškinio teismui pateikimo dienos sudaro 96 paras. Taigi ieškinio teikimo dieną atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 323,20 Eur (PVM įskaitytas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės UAB „T.“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga ir sąmoningai neteisingai nurodo faktines aplinkybes, susijusias su automobilio grąžinimu atsakovei, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas. Ne atsakovė iš ieškovei priklausančios aikštelės neatsiėmė automobilio, o ieškovė atsakovei automobilio negrąžino, nepagrįstai reikalaudama apmokėjimo už automobilio saugojimą nuo 2021 m. liepos 2 d.
2.2. 2019 m. birželio 29 d. Raseiniuose įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovės vairuojamas automobilis ir motociklas. Atsakovės vairuotas automobilis iš eismo įvykio vietos buvo perduotas ieškovei pagal Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 29 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktą, kuriame nurodytas nuvežimo pagrindas – „Baudžiamojo proceso kodekso 92 str. 4 d. <...> ikiteisminis tyrimas“. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio priedų, automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugą ieškovė Šiaulių apskrities VPK teikė pagal sutartį. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-613-476/2020, atsakovė buvo pripažinta kalta dėl 2019 m. birželio 29 d. įvykusio eismo įvykio. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – atsakovė išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos nuosprendyje nurodyta „Automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei byloje esančius jo dokumentus grąžinti S. D.“. Atsakovė į ieškovės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), dėl automobilio atsiėmimo kreipėsi 2021 m. liepos 2 d., kai tik iš ją apeliacinėje instancijoje gynusios advokatės el. paštu gavo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį, tačiau ieškovė aikštelėje automobilį atsakovei atsisakė atiduoti, nes vien nuosprendžio nepakako, reikalavo automobilio dokumentų, kurie buvo baudžiamojoje byloje. Atsakovė vos ne kiekvieną dieną vaikščiojo į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinę, klausdama, ar iš apeliacinės instancijos teismo negrąžinta baudžiamoji byla, kurioje buvo automobilio dokumentai.
2.3. 2021 m. liepos 15 d. baudžiamoji byla iš Šiaulių apygardos teismo gauta apylinkės teisme ir 2021 m. liepos 16 d. atsakovei buvo grąžinti automobilio dokumentai, tą pačią dieną atsakovė vėl kreipėsi į ieškovės aikštelę dėl automobilio atsiėmimo, tačiau tada jau jos buvo pareikalauta sumokėti virš 300,00 Eur už automobilio saugojimą. Atsakovė, būdama išteisinta dėl jai inkriminuoto kaltinimo, nemanė turinti pareigą mokėti išlaidas, susijusias su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, todėl mokėti atsisakė, ieškovės aikštelėje jai automobilio negrąžino. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. liepos 15 d. raštu ieškovei išsiuntė 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. 2021 m. liepos 16 d. neatgavusi automobilio iš ieškovės aikštelės, atsakovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinę ir informavo, kad ieškovė atsisako grąžinti automobilį. 2021 m. liepos 21 d. raštu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai ieškovei pateikė duomenis, kada bylą grąžinta iš apeliacinės instancijos teismo ir kada atsakovei grąžinti automobilio dokumentai, tačiau ir šiuos duomenis pateikus ieškovė automobilio negrąžino. Ieškovė pati pripažįsta, kad ir Šiaulių apskrities VPK 2021 m. liepos 21 d. jai atsiuntė raštą Nr. 40-S- 8725-(1.19E), kuriame nurodė, kad įsiteisėjus 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiui, automobilis grąžintinas atsakovei, bet nereagavo ir į šį raštą. 2021 m. liepos 22 d. nuvykusi į ieškovės aikštelę, kur jai vėl atsisakė grąžinti automobilį, atsakovė paskambino telefonu 112, informuodama apie ieškovės veiksmus, kad ieškovė nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir negrąžina automobilio. Tuomet Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariate atsakovei nurodė dėl to parašyti pareiškimą, ką ji ir padarė.
2.4. 2021 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė atsakovę informavo, kad „įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu automobilis „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei byloje esantys jo dokumentai grąžinami Jums – S. D., todėl automobilį ir dokumentus galite atsiimti, atsiimant automobilį pateikite sprendimo nuorašą“. Atsakovė su prokurorės el. laišku vėl kreipėsi į aikštelę, tačiau pateiktus dokumentus aikštelės darbuotojas jai pasiūlė panaudoti tualetinio popieriaus paskirčiai (aikštelės darbuotojo žodžiai perfrazuoti, nes faktiškai pasakyti nederėtų procesiniam dokumentui), ir automobilis nebuvo grąžintas. Būdama įsitikinusi, kad su priimto nuosprendžio vykdymu susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, atsakovė kreipėsi į jos baudžiamąją bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, prašydama išduoti vykdomąjį raštą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalyje dėl automobilio grąžinimo priverstiniam vykdymui, teismo išduotą vykdomąjį raštą pateikė vykdymui antstolės Eurikos Rulienės kontorai Raseiniuose (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.5. Nurodytos aplinkybės yra patvirtinimas, kad atsakovė dėjo visas nuo jos valios priklausančias pastangas, siekdama atsiimti automobilį, tačiau ieškovė, interpretuodama su Šiaulių apskrities VPK sudarytos Sutarties sąlygas, reikalaudama atsakovės mokėti už automobilio saugojimą, nors atsakovė tokios prievolės neturi nei pagal sutartį, nei pagal jokį įstatymą, veikė neteisėtai ir automobilio negrąžino. Ieškovė, gavusi išteisinamąjį Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendį tiek iš atsakovės, tiek su 2021 m. liepos 15 d. raštu iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, gavusi 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apskrities VPK raštą Nr. 40-S-8725-(1.19E), kuriame nurodyta automobilį grąžinti atsakovei, atsakovei asmeniškai ne vieną kartą pasikreipus į ieškovės aikštelę (duomenys neskelbtini), nepagrįstai atsisakė grąžinti atsakovei automobilį kol ji nesumokės automobilio saugojimo išlaidų, ieškovės ieškinio motyvai, neva atsakovė neatsiima automobilio, yra sąmoningas melas.
2.6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalis numato, kad pareiga atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas nustatyta tik tam transporto priemonės savininkui ar valdytojui, kuris yra pažeidęs kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atveju jai šis teisinis reglamentavimas netaikytinas, nes jos vairuotas automobilis po eismo įvykio ieškovei buvo perduotas kaip daiktinis įrodymas ikiteisminiame tyrime, o ne SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėti automobilio saugojimo išlaidų remdamasis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi. Išteisinamasis Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendis patvirtina, kad atsakovė tokių pažeidimų nepadarė.
3. Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities VPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
3.1. Pažymėjo, kad nuvežimas atliktas remiantis Šiaulių apskrities VPK su UAB „T.“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. sutarties Nr. 40-ST2-86 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų“ pagrindu iki transporto priemonės grąžinimo ar perdavimo. SEAKĮ 33 straipsnis reglamentuoja priverstinį transporto priemonės nuvežimą, todėl UAB „T.“ negali vadovautis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nes atsakovės automobilis nuvežtas ir saugotas BPK numatyta tvarka iki kol 2021 m. liepos 1 d. teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį S. D. atžvilgiu bei sprendimą automobilį grąžinti S. D.. Pažymėtina, kad Sutarties 4.3 punktu, kuriame numatyta Paslaugos teikėjo teisė reikalauti iš ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės savininko <...> sumokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, apskaičiuotas pagal Sutarties 4.1 papunktyje nurodytus paslaugos įkainius už laikotarpį nuo sprendimo grąžinti jam transporto priemonę įsiteisėjimo dienos iki jos faktiško atsiėmimo, siekiama išvengti transporto priemonę atsiimančio asmens pasyvumo ar piktnaudžiavimo laiku. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio savininkė atsakovė kaip tik intensyviai visais įmanomais leistinais būdais, pateikdama teismo nuosprendį, nuo 2021 m. liepos 2 d. siekė atsiimti jai teismo sprendimu grąžintą automobilį, tačiau to negalėjo padaryti tik pačios ieškovės neteisėtais veiksmais, net ir tada kai teismas 2021 m. liepos 16 d. UAB „T.“ atsiuntė nuosprendį, o Šiaulių apskrities VPK suteikė leidimą atsiimti automobilį, kurių ieškovė nevykdė, nors privalėjo vykdyti teismo sprendimą, ir taip pats didino savo susikurtas išlaidas.
3.2. Šiaulių apskrities VPK nuomone, UAB „T.“ jau 2021 m. liepos 2 d. turėjo pagrindą vykdyti teismo sprendimą sugrąžinti automobilį, dėl ko saugojimo paslauga būtų pasibaigusi. Net ir 2021 m. liepos 16 d., kai teismas S. D. perdavė automobilio dokumentus, paimtus ikiteisminio tyrimo metu, ir ji atvyko atsiimti automobilio su jo dokumentais, t. y. ko 2021 m. liepos 2 d. reikalavo ieškovė, nors toks reikalavimas Sutartyje nenumatytas, jo negrąžino, reikalaudama sumokėti išlaidas apskaičiuotas ne pagal Sutartyje numatytus įkainius. Esant situacijai, kad ieškovei ir pasinaudojus Sutarties 4.3 numatyta teise reikalauti sumokėti saugojimo išlaidas, apskaičiuotas pagal Sutarties 4.1.2 papunktyje nurodytą paslaugos 5,00 Eur įkainį, o ne 24,20 Eur įkainį, kurį ieškovė pritaikė pagal bendrovės įsakymu nustatytą įkainį kai automobilis priverstinai nuvežamas ANK pagrindais, nors Automobilis nuvežtas BPK numatytais pagrindais, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 16 d. (kai teismas oficialiu raštu pateikė nuosprendį) išlaidos sudarytų tik 75,00 Eur, o ne 363,00 Eur. Tačiau turi būti vertinamas tas faktas, kad pati ieškovė nuo 2021 m. liepos 2 d. negrąžino automobilio, ir taip nevykdė teismo sprendimo.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad šiai dienai transporto priemonė yra grąžinta atsakovei. Pagal UAB „T.“ sutartį su Šiaulių apskrities VPK, S. D. turi atsiskaityti su ieškove už automobilio saugojimą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2021 m. spalio 5 d. Esminis klausimas – kada S. D. kreipėsi į aikštelę. Jei ji kreipėsi į aikštelę 2021 m. liepos 2 d., ieškovė būtų transporto priemonę atidavusi. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. aktyvius automobilio atsiėmimo veiksmus iniciavo tik po 2021 m. liepos 20 d. Atsakovė galėjo dėl automobilio atsiėmimo kreiptis žymiai anksčiau. Transporto priemonė nebuvo grąžinta, nes atsakovė atsisakė atsiskaityti. Pagal paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu, atsiimant automobilį iš aikštelės reikalingas leidimas kaip toks ir asmens dokumentas. Policijos leidimai paprastai yra išduodami tik administracinių nusižengimų bylose. Šiuo atveju, transporto priemonė buvo sulaikyta baudžiamojoje byloje, kiek žino atstovas, policijos leidimai baudžiamosiose bylose nėra išdavinėjami. Iš esmės užtenka paties nuosprendžio ir asmens dokumento. Šiuo atveju, atsiimant automobilį atsakovė turėjo pateikti šiuos dokumentus – 2021 m. liepos 1 d. teismo nuosprendį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teismo nuosprendis neprivalo būti su teismo antspaudu. Atsakovė dokumentus pateikė, esmė yra ta, kad ji atsisakė atsiskaityti. Prie ieškinio pateiktas Šiaulių apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus 2021 m. liepos 21 d. raštas dėl automobilio grąžinimo nėra minėtas leidimas, tai informacinio pobūdžio pranešimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta galimybė negrąžinti transporto priemonės iki tol, kol nebus atsiskaityta už pasaugą, tai yra užtvirtinta ir teismų praktikoje. Skaičiuoja įkainiu 24,20 Eur. Naujausioje teismų praktikoje, nurodytoje ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pasisakyta, kad ieškovė gali taikyti kitokį pasaugos įkainį, toks įkainis nėra pripažintas per didelis. UAB „T.“ sprendimu buvo nurodyta negrąžinti automobilio.
Šalies argumentai
5. Atsakovės atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškiniu, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį S. D. atžvilgiu ir tai jai tapo žinoma 2021 m. liepos 2 d. Atstovė liepos 2 d. gavo iš Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir apie tai informavo savo klientę. 2021 m. liepos 2 d. pagal kalendorių buvo penktadienis, S. D. dar tą pačią dieną kreipėsi į aikštelę, tačiau jai buvo paaiškinta, kad jos telefone turimas elektroninis laiškas su nuosprendžiu jiems nėra pakankamas dokumentas, jiems reikia originalaus teismo sprendimo, o ne kopijos tam, kad ta transporto priemonė atsakovei būtų atiduota. Nors S. D. kreipėsi į teismo raštinę, ten ji lankėsi gana intensyviai, bet jai vis būdavo pasakyta, jog byla iš Šiaulių apygardos teismo dar nėra gauta, todėl jie negali išduoti jokio dokumento. Raštinė pasiėmė atsakovės telefono numerį, kad grįžus bylai iš Šiaulių apygardos teismo, su S. D. iš karto susisiektų. Sugrįžus bylai į raštinę, atsakovė kitą dieną nuvyko į raštinę, pasiėmė dokumentus ir teismo nuosprendį. Su nuosprendžiu S. D. nuvyko į aikštelę. Teismo raštinė informavo, kad jie dar papildomai turi išsiųsti pranešimą, kad aikštelė tikrai atiduotų jai automobilį ir atsakovės paprašė palaukti keletą dienų, kad spėtų korespondencija suvaikščioti, kadangi liepos 16 d. yra penktadienis. Atsakovė teiravosi, ar tikrai neužtenka teismo nuosprendžio, buvo informuota, kad turi policija pranešti aikštelei, kad jau tikrai galima atiduoti automobilį. Atsakovei skambino iš policijos komisariato ir informavo, kad jau galima automobilį atsiimti. S. D. iš karto kitą dieną po skambučio nuvyko į aikštelę, tačiau jai automobilis buvo negrąžintas ir paaiškinta, kad ji turi susimokėti už visą laiką nuo liepos 2 d. Atsakovė atsisakė mokėti, nes ne dėl jos neveikimo šis automobilis nebuvo grąžintas. Buvo kreiptasi ir į policiją, ir į prokuratūrą dėl automobilio negrąžinimo, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Paskui atsakovė kreipėsi į teismo raštinę, buvo išduotas vykdomasis raštas, jis atiduotas antstolei vykdyti. Buvo pradėtas teisminis procesas, kuris pasibaigė UAB „T.“ nenaudai. Antstolio pagalba po praeito teismo posėdžio automobilis buvo grąžintas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis negali būti taikomas šioje situacijoje, nes automobilis buvo perduotas saugoti kaip daiktinis įrodymas ikiteisminiame tyrime. Automobilio sulaikymo teisės ieškovė neturi. Padidintas įkainis negali būti taikomas, taip pasisakyta ir teismų praktikoje.
6. Atsakovė S. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Kadangi ji atstovaujama advokatės ir gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, proceso dalyviams sutinkant, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
7. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog palaiko atsakovės S. D. pusę. Pažymėjo, jog UAB „T.“ nesilaikė sutarties sąlygų, būtent 4.3 punkto. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, jog ieškovė turi grąžinti automobilį pateikus asmens dokumentą ir leidimą arba teismo sprendimą, neatsižvelgiant į tai, ar už automobilio saugojimą savininkas atlygino. Neatlygintas pasaugos išlaidas ieškovė turi išsiieškoti civilinio proceso nustatyta tvarka, tai yra ieškovė pirma turi grąžinti automobilį, o tik paskui išsiieškoti skolą. Sutarties 7 punkte nurodyta, jog ieškovė negali išsiieškoti jokių kitų, negu nurodyta sutartyje, išlaidų ir negali taikyti jokių kitų įkainių, negu numatyti 4.1.2 papunktyje. Atsakovė nepiktnaudžiauja ir intensyviai visais įmanomais leistinais būdais bandė atsiimti automobilį. UAB „T.“ taikydamas didesnį įkainį, jį nustatė vienašališkai. Atsakovei turėjo užtekti pateikti teismo sprendimą ir asmens dokumentą, kad ji galėtų atsiimti automobilį. Dėl laikotarpio nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 21 d. – jei S. D. 2021 m. liepos 2 d. atvyko atsiimti automobilio ir jis jai nebuvo grąžintas, už šį laikotarpį niekas neturi mokėti, o jei reikėtų skaičiuoti sumą, tai tik nuo 5,00 Eur. Leidimai išrašomi, jeigu padarytas administracinis nusižengimas, šiuo atveju leidimo nereikėjo.
8. Liudytojas K. T. nurodė, kad turi individualią įmonę, su UAB „T.“ turi sudarę sutartį, pagal kurią Raseinių rajone vykdo policijos sulaikytų ir po autoįvykių automobilių transportavimo paslaugas. Aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ nuomojasi iš kito asmens. Kai ateina klientas atsiimti automobilį, jis priima dokumentus, paskambina UAB „T.“, praneša apie savininką, kuris nori atsiimti automobilį, ir toliau viską sprendžia (ar grąžinti) UAB „T.“ administracija. Po eismo įvykio, kurio metu susidūrė motociklas ir atsakovės automobilis, abi transporto priemones parvežė į aikštelę, kur UAB „T.“ šias transporto priemones saugojo. Šiuo metu abi transporto priemonės yra grąžintos. Atsakovė į jį kreipėsi bent tris kartus, kad iš aikštelės atsiimtų automobilį. Pirmą kartą liepos 21 d., atsakovė atsinešė iš Šiaulių apskrities VPK leidimą atsiimti automobilį, jis tuoj pat pranešė UAB „T.“ administracijai, administratorė nurodė, kad atsakovei reikės sumokėti. Atsakovė atsisakė mokėti, nes jai tyrėja buvo pasakiusi, jog mokėti nereikia. Vėliau kreipėsi dar kartą, atsinešė dokumentą iš prokuratūros, prie atsakovės akių liudytojas vėl kreipėsi į UAB „T.“ administraciją, vėl gavo neigiamą atsakymą, nes ji turėjo apmokėti. Trečią kartą atsakovė vėl atsinešė lapą iš prokuratūros, bet administratorė pasakė, kad atsakovė turi mokėti pinigus. Be jo daugiau nėra asmenų, į kuriuos galima kreiptis dėl transporto priemonės atidavimo. Žmona dirba draudime, jam padeda išsiųsti dokumentus, jokios įtakos dėl transporto priemonių atidavimo neturi. Žmona, jam paprašius, jeigu reikia atiduoti automobilį, atrakina aikštelę ir grąžina automobilį. Tam, kad būtų išduotas automobilis, asmuo turi pateikti asmens tapatybės dokumentą ir policijos leidimą atsiimti automobilį. Jeigu asmuo vietoj leidimo atsinešina kitokį dokumentą, automobilis neišduodamas. Automobiliai yra sulaikyti policijos, policija juos ir grąžina. Čia yra bendra tvarka, taikoma visose aikštelėse. Ar yra šių dokumentų reikalavimas numatytas sutartyje su UAB „T.“, nežino. Kai S. D. pateikė asmens tapatybės dokumentą ir policijos leidimą atsiimti automobilį, jis nebuvo grąžintas, nes atsakovė atėjo apie dvi savaites po leidimo išdavimo ir UAB „T.“ administracija neleido liudytojui grąžinti automobilio, nes atsakovė turėjo sumokėti už aikštelę. Motociklas, kuris dalyvavo autoįvykyje, buvo atsiimtas atnešus dokumentus (policijos leidimą ir asmens tapatybės dokumentą) ir sumokėjus už aikštelę – leidimas buvo išrašytas vieną dieną, o asmuo atėjo vėliau, todėl jis sumokėjo apie 200-300 Eur. S. D. grąžinti automobilį sprendimą priėmė UAB „T.“, atsiimdama automobilį ji pateikė teismo sprendimą. Automobilis buvo iš po autoįvykio, smarkiai apgadintas, pats nevažiavo. Liudytojas pats davė atsakovei UAB „T.“ telefono numerį, kad ji pati galėtų aiškintis, kodėl jai neatiduodamas automobilis. Buvo kažkas iš policijos tyrėjų paskambinę, jis paaiškino situaciją. Prieš atsiimant automobilį į aikštelę kreipėsi antstolė. Tą dieną, kai atsakovė turėjo atsiimti automobilį, negalėjo jos automobilio atiduoti dėl didelio darbo krūvio ir jų pačių sugedusios transporto priemonės. Jis siūlė S. D. atvažiuoti į aikštelę, kad supildytų dokumentus ir pasirašytų, kad ji atsiėmė automobilį tą dieną, o kitą dieną būtų pats atvežęs automobilį į atsakovės nurodytą vietą. Atsakovė nesutiko. S. D. automobilis aikštelėje buvo užstatytas, nes autoįvykis įvyko labai seniai, ir automobiliai kaupėsi, o aikštelė nėra labai didelė. Kad būtų ištrauktas atsakovės automobilis, reikėjo patraukti kokius penkis automobilius. Anksčiau nei 2021 m. liepos 21 d. atsakovė į aikštelę nesikreipė. Tempiant kitą automobilį iš aikštelės, nereikia turėti automobilio registracijos dokumento. Už antrą, pakartotinį, automobilio tempimą jau reikėtų susimokėti jo įmonei asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
9. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „T.“ (ieškovė) su Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų“ Nr. 40-ST2-86-(1.32), (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4.1.1 papunktis numato, kad už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą transporto priemonės savininko, valdytojo ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų ieškovė patiria išlaidas, mokama 120,00 Eur kaina, o pagal sutarties 4.1.2. papunktį kaina su mokesčiais už saugojimą – 5,00 Eur.
10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2019 m. birželio 29 d. ieškovė transportavo transporto priemonę „Dodge Grand Caravan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodytą aplinkybę patvirtina 20219 m. birželio 29 d. Transporto priemonės perdavimo priėmimo aktas. Transporto priemonė paimta ikiteisminio tyrimo metu.
11. Atsakovė buvo nuteista Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, tačiau Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-309/2021 nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei S. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir be kita ko automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei byloje esančius jo dokumentus grąžinti S. D..
12. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė turėtų atlyginti ieškovei transporto priemonės saugojimo išlaidas, ir jeigu turėtų, kokio dydžio išlaidos turėtų būti atlyginamos.
13. Šioje civilinėje byloje turi būti taikoma ir yra itin reikšminga CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).
14. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Tai reiškia, kad įrodinėjimas skiriasi nuo įrodinėjimo baudžiamajame procese ir teismas sprendimą gali priimti spręsdamas, kad vieni ar kiti įvykiai yra labiau tikėtini. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
15. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, kad atsakovė S. D. į ieškovę UAB „T.“ kreipėsi nedelsdama, per jai įmanomai trumpiausią laiką po Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-309/2021 priėmimo. Atsakovės S. D. atstovės nurodytas aplinkybes patvirtina 2021 m. liepos 2 d. atsakovės atstovės siųsta elektroninio laiško kopija, 2021 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos teismo lydraštis, kuriuo pirmosios instancijos teismui grąžinta išnagrinėta byla, 2021 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų lydraštis, adresuotas tiek ieškovei, tiek ir atsakovei, 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pažyma dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-613-476/2020 gavimo ir automobilio „Dodge Grand Caravan“ dokumentų atsiėmimo, 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apskrities VPK 2021 m. liepos 21 d. raštas dėl automobilio grąžinimo, kuriuo prašoma automobilį grąžinti atsakovei S. D.. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovė S. D. aktyviais veiksmais siekė per įmanomai trumpiausią gauti automobilio atsiėmimui būtinus dokumentuos ir juos pateikti UAB „T.“. Kaip matyti iš teismo išreikalautos medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Nr. M-1-01-38525-21, apklausiama vyresniosios tyrėjos Jurgitos Čėsnienės atsakovė S. D. detaliai nurodė veiksmus, kuriuos atliko siekdama gauti dokumentus automobilio atsiėmimui, ir jos nurodyti veiksmai, jų eiliškumas, atitinka aptartus rašytinius įrodymus, jų surašymą, patvirtinančius tiek baudžiamosios bylos Nr. 1-613-476/2020 gavimo pirmosios instancijos teisme datą po jos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, tiek ir papildomos pažymos surašymą dėl bylos gavimo ir automobilio dokumentų atsiėmimo bei Šiaulių apskrities VPK raštą dėl automobilio grąžinimo. Teismas taip pat sprendžia, kad ir tolesni atsakovės S. D. veiksmai, t. y. 2021 m. liepos 22 d. pareiškimas ikiteisminio tyrimo institucijai, taip pat rodo atsakovės nusivylimą dėl susiklosčiusios situacijos, kas teismo vertinimu netiesiogiai patvirtina buvusias atsakovės pastangas kuo greičiau atgauti automobilį.
16. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad byloje nėra dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog atsakovė S. D. į UAB „T.“ aikštelę kreipėsi 2022 m. liepos 2 d. Vis dėlto, aplinkybę, jog į aikštelę atsakovė kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d. patvirtino liudytojas K. T. ir rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės direktorės pavaduotoja M. T., kurių aplinkybės vertintinos kritiškai, atsižvelgiant į jų ryšius su ieškove. Tuo tarpu S. D. atstovės nurodomas aplinkybes patvirtina jos pačios veiksmai, rašytiniai įrodymai (aplinkybė, jog teismo ir Šiaulių apskrities VPK dokumentai apskritai buvo išduoti, dalis jų iki 2021 m. liepos 21 d.), todėl labiau tikėtina būtent S. D. pozicija dėl ankstesnio kreipimosi į ieškovę (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė žinojo ir, pavyzdžiui, aplinkybę, jog aikštelėje transporto priemones gali išduoti liudytojo K. T. žmona, kas labiau tikėtina buvo sužinota dėl dažno lankymosi ieškovės aikštelėje).
17. Be to, liudytojas K. T., kuris patvirtino, jog yra asmuo, į kurį turėjo būti kreipiamasi dėl automobilio grąžinimo, teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad tam, kad būtų išduotas automobilis, asmuo turi pateikti asmens tapatybės dokumentą ir policijos leidimą atsiimti automobilį. Jeigu asmuo vietoj leidimo atsinešina kitokį dokumentą, automobilis neišduodamas. Vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė automobilį nagrinėjamos ir tarp šalių susiklosčiusios situacijos kontekste galėjo atsiimti tik gavusi aukščiau aptartus dokumentus, ką ir siekė per protingą terminą padaryti bei padarė. Liudytojas K. T. teigė, kad pirmą kartą liepos 21 d., atsakovė atsinešė iš Šiaulių apskrities VPK leidimą atsiimti automobilį, jis tuoj pat pranešė UAB „T.“ administracijai, administratorė nurodė, kad atsakovei reikės sumokėti. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgdamas ir į liudytojo nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovei S. D. negavus aukščiau teismo nurodytos 2021 m. liepos 21 d. pažymos iš Šiaulių apskrities VPK ir kitų aptartų dokumentų, automobilio ji nebūtų atgavusi, kadangi liudytojas K. T. patvirtino, jog buvo būtinas leidimas atsiimti automobilį (nors trečiojo asmens atstovas nurodė, jog toks leidimas apskritai neturėtų būti išduodamas). Teismas taip pat sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nuosprendžio kopijos telefone, nepatvirtintos nuosprendžio kopijos ar kitų iki tol atsakovės turėtų dokumentų nebūtų užtekę automobiliui atsiimti, todėl 2021 m. liepos 21 d. atsakovei pateikus visus jos gautus dokumentus, automobilis turėjo būti grąžintas nereikalaujant iš jos jokių sumų sumokėjimo.
18. Teismas be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės nurodomus argumentus bei poziciją byloje pagrindžia ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. UAB „T.s“ su Šiaulių apskrities VPK sudarytos sutarties 3.10 punktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones asmenims, pateikusiems jiems išduotą leidimą atsiimti nuvežtą transporto priemonę, grąžinti ją nereikalaujant iš šių asmenų susimokėti už suteiktas paslaugas. Šiuo atveju svarbu, kad teismas dar priimdamas nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumams nurodė, kad teismui taip pat pateiktini įrodymai ar paaiškinimai, ar atsakovei buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę (ar nuosprendį ieškovė laiko leidimu), tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytojas K. T. pirmiausiai nurodė, kad būtinas leidimas, o ieškovės atstovės vertinimu galimai būtų užtekę ir nepatvirtintos nustatyta tvarka nuosprendžio kopijos. Nurodytos pozicijos prieštaringumas teismo vertinimu, tik patvirtina pagrįstus ir tinkamus atsakovės veiksmus siekiant atgauti transporto priemonę.
19. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra pagrįsta UAB „T.“ pozicija dėl automobilio negrąžinimo ir automobilio sulaikymo bei tolesnio mokesčio už automobilio saugojimą skaičiavimo iki 2021 m. spalio 5 d., kadangi kaip jau minėta, automobilis S. D. turėjo būti grąžintas nereikalaujant iš jos jokių mokėtinų sumų. Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-11407-841/2021 duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. antstolės Eurikos Rulienės kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-613-476/2020 dėl S. D. priklausančio automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo UAB „T.“ aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), bei jo dokumentų grąžinimo (v. b. l. 1-2). 2021 m. rugsėjo 15 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-69-25948, bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-69-25949 (v. b. l. 7-9). UAB „T.“ nesutiko su antstolės 2021 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-21-69-25947, 2021 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-69-25948, bei 2021 m. rugsėjo 15 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-69-25949 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), juos skundė. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi skundas buvo atmestas, o 2022 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-47-267/2022 nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismas be kita ko atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje pažymėjo (21 punktas), kad apeliantė „neteisėtai apeliuoja į daikto sulaikymo teisę“. Teismo vertinimu, nagrinėjamos situacijos kontekste akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė konfliktiniai teisiniai santykiai, tačiau tokių santykių susiklostymas nesudaro pagrindo nevykdyti teisėtų antstolių reikalavimų, sulaikyti daiktą tam nesant pagrindo, negrąžinti automobilio reikalaujant nepagrįstų sumų mokėjimo.
20. Teismas šioje byloje taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai bei, jog šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, šiuo atveju neturi būti taikomos. Nagrinėjamos bylos duomenis atsakovės automobilis byloje buvo perduotas kaip daiktinis įrodymas baudžiamajame procese, be to, atsakovės atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, ir ši aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma.
21. Teismas taip pat sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė laikėsi šalių bendradarbiavimo principo, net ir būdama juridiniu asmeniu, t. y. stipresne teisinio santykio šalimi, nesiėmė priemonių išspręsti susidariusios konfliktinės situacijos, transporto priemonės nepagrįstai negrąžino. Be to, nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, S. D. nebuvo sutarties šalimi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji buvo informuota apie padidintų įkainių taikymą, sąlygas, kurias turi išpildyti atsiimant transporto priemonę, ir pan. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų, pareiškė nepagrįstą ieškinį, kurį yra pagrindas atmesti.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, nenustatė pagrindo mažinti priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai nėra priteisiamos.
24. Šioje byloje teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
25. Sprendimui įsiteisėjus yra pagrindas grąžinti teismo prijungtą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtą civilinę bylą Nr. e2YT-11407-841/2021 ir prijungtą medžiagą, kurioje, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Nr. M-1-01-38525-21.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinę bylą Nr. e2YT-11407-841/2021 ir medžiagą, kurioje, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, Nr. M-1-01-38525-21.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.