Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1115-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-28
Bylos Nr.: e2A-1115-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07501-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė
Ieškovas: L. Ž., A. Ž.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“

Kategorijos

2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-1115-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07501-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.6.10.1.; 2.6.10.4.; 3.2.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, D. B. ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ir jos atstovės advokatės R. J. bei ieškovo A. Ž. ir jo atstovo advokato E. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl žalos atlyginimo, aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti (nutraukti) veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. Ž. 2016 m. balandžio 18 d. ir A. Ž. 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriose pareikštus reikalavimus 2016 m. birželio 30 d. patikslino pateikdami patikslintus ieškinius. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovų patikslintus ieškinius priėmė. Juose ieškovai prašė: 1) panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu iš transformatorinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „Doleta“, esančiai (duomenys neskelbtini), į modulinę transformatorinę (duomenys neskelbtini); 4) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovei L. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); 5) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovui A. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); 6) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekspertika“ valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei L. Ž..

Ieškovai nurodė, kad atsakovės UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“, pasirašydamos ginčijamus darbų atlikimo aktus, pažeidė (duomenys neskelbtini) Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl stalių cecho (duomenys neskelbtini), elektros tinklų techninio projekto 4.3 punktą, kadangi parengė 10kV požeminės kabelinės linijos trasos, nutrasuotos ieškovams priklausančiame žemės sklype, projektą, projekto nesuderino su ieškovais, į aktą Nr. (duomenys neskelbtini) neįrašytas darbas – projektavimo darbų ekspertizė, be to už neatliktą projekto ekspertizę buvo sumokėta. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyti ekspertizės akto rekvizitai. Ginčijamas UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini)bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovų įsitikinimu, surašytas neturint projekto, kadangi nenurodytas projekto identifikacinis numeris. Atsakovė UAB „Doleta“, inicijavusi 10 kV požeminės kabelinės linijos tiesimą, pažeidė ieškovų teises naudotis centraline vandens magistrale. Dėl nuolatos tiekiamos aukštosios įtampos ieškovai jaučia nemigą, galvos skausmus, yra sumažėjęs jų pajėgumas, todėl prašo nutraukti elektros energijos tiekimą per 10 kV požeminį kabelį. Įrodinėdami civilinės atsakomybės sąlygas nurodė, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovės UAB „Elektros darbai“ ir UAB „Doleta“, nesivadovaudamos (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punkto bendrosiomis nuostatomis. Duomenų dėl žalos dydžio paskaičiavimo ir nustatymo nepateikė, nurodė, kad ieškovams nuo (duomenys neskelbtini) nuolatos blogėjo sveikatos būklė, ieškovai jaučia gyvenimo kokybės pablogėjimą, negali disponuoti žeme, patiria išgyvenimus, bijo galinčio kilti gaisro, negali įsivesti gėlo vandens. Atsakovių kaltė pasireiškė nepakankamu atidumu ir rūpestingumu, kadangi kabelio linija nutiesta nesilaikant teisės aktuose numatytų leistinų atstumų ir nesant projekto.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. liepos 28 d. pateikė į ieškovų L. Ž. ir A. Ž. patikslintus ieškinius atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog ginčo kabelio linijos būklė įvairiais aspektais buvo tikrinama kelis kartus, buvo atlikta ir teismo ekspertizė, tačiau nenustatyta, kad elektros kabelio įrengimas ir eksploatacija neatitiktų jam įstatymuose keliamų reikalavimų. Ieškovų nurodomas ginčo kabelio įrengimo teisėtumas, tiek jo buvimas ne ieškovams priklausančioje žemėje, buvo teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015. Todėl teismo nustatytos aplinkybės jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Ieškovų ginčijamų dokumentų panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo linijos teisėtumo faktą patvirtina galiojantis Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patvirtintas (duomenys neskelbtini) elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aktas dėl 10kV požeminės kabelinės linijos pripažinimo tinkama naudoti. Jų teisėtumas pačių ieškovų prašymu jau patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai neįrodyti ir nepagrįsti.

Atsakovė UAB „Elektros darbai“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. pateikė į ieškovų L. Ž. ir A. Ž. patikslintus ieškinius atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų ieškinius atmesti visiškai, priteisti solidariai iš jų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, neteisėtas ir visiškai atmestinas. Aktas surašytas dviejų ūkio subjektų sutartinių santykių išdavoje ir teisines pasekmes sukelia tik šio sandorio dalyviams, kuriais ieškovai nėra. Prašydami pripažinti negaliojančiu UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini) Bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu, ieškovai visiškai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovams nepagrįsti, todėl atmestini.

Atsakovė UAB „Ekspertika“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikė į ieškovų L. Ž. ir A. Ž. patikslintus ieškinius atsiliepimą, kuriame prašė nutraukti bylos dalį dėl 2016 m. birželio 30 d. ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsisakius nutraukti bylos dalį dėl šių ieškovų patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų, juos atmesti kaip visiškai nepagrįstus. Reikalavimui panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti ieškinio senatį ir atmesti šį reikalavimą kaip pareikštą, praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą. Taip pat prašė atmesti kitus ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus kaip visiškai nepagrįstus, solidariai iš ieškovų priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Doleta“ 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė į ieškovų L. Ž. ir A. Ž. patikslintus ieškinius atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų patikslintus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti atsakovės naudai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ši atsakovė nurodė, kad ieškovai nebuvo šių aktų šalimi, todėl neturi reikalavimo teisės juos ginčyti (CK 1.78 str. 2 ir 4 d.). Ieškovai neįrodė aplinkybių dėl minėtuose aktuose tariamai padarytų pažeidimų nesilaikant (duomenys neskelbtini) Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punkto reikalavimų, todėl ieškovų deklaratyviai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo darbų aktų laikyti niekiniais sandoriais, dėl kurių teisinių pasekmių taikymo į teismą galėtų kreiptis bet kuris asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, darbų aktai tik patvirtina darbų perdavimo-priėmimo faktą, todėl jų panaikinimas ieškovams jokių teisinių pasekmių nesukeltų ir dėl to toks ieškinio reikalavimas negali būti savarankišku ginčo dalyku šioje civilinėje byloje. Ginčo kabelio poveikis aplinkai nėra tiesiogiai susijęs su ginčo kabelio projektavimo ir tiesimo darbų teisėtumu, nes netgi nustačius neigiamą kabelio poveikį aplinkai, tai savaime nereikštų tokio kabelio projektavimo ir tiesimo darbų neteisėtumo. Nei darbų aktai, nei ekspertizės aktas nėra susiję su ieškinio reikalavimais dėl energijos tiekimo nutraukimo ir žalos atlyginimo, todėl yra pertekliniai. Ieškovai, prašydami nutraukti elektros energijos tiekimą, neįrodė realios grėsmės, kaip prevencinio ieškinio sąlygos, kuri nepreziumuojama ir turi būti įrodyta ieškovų. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti teisėtus veiksmus, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs. Ieškovai dėl šio reikalavimo taip pat privalėjo įrodyti būsimus neteisėtus atsakovų veiksmus bei realią grėsmę žalos atsiradimui. Tai, kad 10 kV požeminės kabelinės linijos tiesimas buvo teisėtas, o kabelio linijos būklė gera ir atitinka elektros įrenginių bandymų normų bei elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimus bei kad ginčo kabelių linija nekelia pavojaus ieškovų sveikatai, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimu Nr. 2-6368-905/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3594/2011. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, leidžiančio bent daryti prielaidą, kad su ieškovų pablogėjusia sveikata galėtų būti susijęs ginčo kabelio eksploatavimas. Nesant įrodytos žalos, nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei. Teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė atsakovės UAB „Ekspertika“ naudai iš ieškovų A. Ž. ir L. Ž. lygiomis dalimis 2 085,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 042,68 Eur iš kiekvieno ieškovo, priteisė atsakovės UAB „Elektros darbai“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 Eur iš kiekvieno ieškovo; priteisė atsakovės UAB „Doleta“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis 1 129,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 564,85 Eur.

Spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad ginčijami atliktų darbų aktai patvirtina faktą, kad buvo atlikti darbai pagal (duomenys neskelbtini) Projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“. Ieškovai nėra (duomenys neskelbtini) Projektavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys (t. y. šios sutarties nesudarė, šia sutartimi nėra sukuriamos jokios teisės ar pareigos ieškovams), taip pat ieškovams jokių teisių ar pareigų nesukuria ir ginčijami atliktų darbų aktai. Ieškovai ir jų atstovai procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog ginčijamų atliktų darbų aktų panaikinimas turėtų kokios nors teisinės reikšmės ieškovų teisėms ar pareigoms. Teismas pažymėjo, kad savarankišku reikalavimu gali būti tik toks reikalavimas, kurio patenkinimas ar atmetimas reikštų tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimą bylos šalims.

Teismas nustatė, kad sutartyje, sudarytoje tarp atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“, nedviprasmiškai numatyta, kad sutartimi nustatomos būtent sutarties šalių teisės ir pareigos. Teismas sutiko su atsakovių išdėstyta pozicija, kad ginčijami atliktų darbų aktai tik patvirtina, jog šalys viena kitai įvykdė tam tikras sutartines pareigas. Pažymėjo, kad ieškovai nėra ir nebuvo šios sutarties šalys, šia sutartimi ieškovams nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo ir negalėjo būti sukurtos jokios teisės ar pareigos. Taip pat teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad šių aktų panaikinimas ieškovams jokių teisių ar pareigų nesukurs, jokio teisinio santykio, kuriame dalyvauja ieškovai, nemodifikuos. Ieškovai šio savo reikalavimo negrindė prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neįrodinėjo esant šiuos sandorius niekiniais, neįrodinėjo, kad šie sandoriai yra negaliojantys nepaisant to, kad ieškovai tokių sandorių ginčyti negali, nebūdami jų šalimi. Teismas vertino, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ginčijami atliktų darbų aktai buvo pateikti į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-6368-905/2015, priimdamas sprendimą teismas rėmėsi šiais aktais nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą taisyklę, jog tuo atveju, kai byloje savarankišku reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas šioje ar kitoje byloje aplinkybes, toks reikalavimas vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme, todėl turi būti atsisakyta jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o priėmus byla nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-707-241/2016). Šioje byloje aplinkybėms dėl tokio reikalavimo negalimumo nagrinėti paaiškėjus jau priėmus ieškinį bei įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimu panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) siekiama nuginčyti kitoje byloje įvertintą įrodymą, todėl bylą dėl šio reikalavimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Spręsdamas klausimą dėl bendrosios ekspertizės akto panaikinimo, teismas nustatė, jog teismų sprendimais ir nutartimis konstatuota, kad kabelis paklotas laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. kad nebuvo pažeistos ir procedūrinės normos. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo projekto parengimo tvarkos pažeidimų nebuvimo, ieškovų reikalavimai dėl ekspertizės akto panaikinimo nesukuria jokių materialinių teisinių padarinių, kadangi šis aktas yra tik techninio projekto, kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, ir jis galėjo turėti procesinę teisinę reikšmę vertinant aktą tik kaip įrodymą byloje dėl techninio projekto parengimo tvarkos pažeidimų. Ieškovų siekį nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą, laikė nesukuriančiu jokių teisinių pasekmių, todėl sprendė, jog šis įrodymas (ekspertizės aktas) negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ginčo kabelis paklotas laikantis tiek norminių teisės aktų reikalavimų, tiek nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Teismas nurodė, jog akivaizdu, kad reikalavimu pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) siekiama nuginčyti kitoje byloje įvertintą įrodymą, o toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl bylos nagrinėjimą dėl šio reikalavimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti nutraukti elektros energijos tiekimą, teismas nurodė, jog ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl elektros energijos ginčo kabeliu tiekimo nutraukimo, reiškia prevencinį ieškinį, nors patys to ir nenurodo. Teismas pastebėjo, kad ieškovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, kurie turėjo pareigą ieškovams padėti suformuluoti reiškiamus reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, atvirkščiai, teismų sprendimais yra konstatuota, kad elektros energija ginčo kabeliu iš transformatorinės (duomenys neskelbtini), į UAB „Doleta“ patalpas tiekiama teisėtai. Ieškovams teko pareiga įrodyti realios žalos grėsmę. Nagrinėjamu atveju, reikšdami prevencinį ieškinį, ieškovui būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodinėjo, o apsiribojo vien abstrakčiu teigimu, kad atsakovų veiksmai kelia jiems žalą. Ieškovų baimės įsivesti vandentiekį ar kitaip naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu nėra paremtos jokiomis objektyviomis prielaidomis. Teismas pažymėjo, kad teismų sprendimais nustatyta, jog kabelis yra ne tik tinkamas eksploatuoti, bet ir saugus, o ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas spręsti, jog faktinė situacija yra pasikeitusi. Ieškovams neįrodžius būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų, ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nutraukti elektros energijos tiekimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų teismas nustatė, kad byloje ieškovai neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovų veiksmų teisėtumas tiek klojant ginčo kabelį, tiek ir eksploatuojant ginčo kabelį, yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, jog kabelis patiestas teisėtai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Atsakovai neturi pareigos pakartotinai įrodinėti savo veiksmų teisėtumo. Todėl sprendė, kad vienos iš keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovų veiksmų neteisėtumo – ieškovai neįrodė. Pažymėjo, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis.), tačiau tokiu atveju nėra laikoma, kad taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovų veiksmų neteisėtumą kildino iš neva netinkamo tarp atsakovių sudarytos sutarties vykdymo. Teismas vertino, jog ieškovai neturi teisės reikalauti, kad sutartis, kurios šalys nėra ieškovai, būtų vykdoma vienokiu ar kitokiu būdu, taip pat neturi reikalavimo teisės kvestionuoti, ar sutartis yra įvykdyta tinkamai. Tarp atsakovių sudaryta sutartis ieškovams nesukūrė jokių teisių ar pareigų, todėl ieškovai vien sutarties pagrindu negali reikalauti civilinės atsakomybės dėl galimo sutarties sąlygų pažeidimo.

Teismas nustatė, jog ieškovai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog bent vienai jiems diagnozuotai ligai atsirasti ar intensyvėti bent teoriškai reikšmės galėtų turėti kabelio sukeliamas elektromagnetinis laukas. Nurodė, jog ieškovų pateikti duomenys apie jiems diagnozuotas ligas, susirgimus, neturi jokios įtakos, kadangi į bylą nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog moksliniais duomenimis ieškovams diagnozuotoms ligoms atsirasti ar intensyvėti reikšmės turi būtent elektromagnetinis laukas. Vien ta aplinkybė, kad tam tikri susirgimai buvo diagnozuoti po to, kai netoli ieškovų sklypo buvo paklotas kabelis, neįrodo, kad tie susirgimai atsirado būtent dėl šios priežasties. Teismas pažymėjo, kad ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo kabelio skleidžiamų elektromagnetinių bangų stiprumą. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo kabelio elektromagnetinio lauko matuoti buvo atvykę Visuomenės sveikatos centro specialistai, tačiau buvo nustatyta, kad elektromagnetinis laukas yra minimalus. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovai netinkamai traktuoja 10kV kabelį ir laiko jį aukštos įtampos. Išaiškino, jog tokios įtampos kabeliai yra laikomi vidutinės įtampos, jiems keliami saugos reikalavimai iš esmės yra analogiški žemos įtampos linijoms keliamiems reikalavimams. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad požeminiai kabeliai yra saugesni nei oro linijos kabeliai, tokią išvadą patvirtina ir ženkliai mažesnės požeminiams kabeliams taikomos apsaugos zonos.

Atsižvelgdamas į nustatytą bei į tai, kad ieškovai neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, kad atsakovų veiksmai būtų neteisėti, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti jos ieškovams diagnozuotoms ligoms kokią nors reikšmę galėtų turėtų šalia jų sklypo nutiestas kabelis bei iš kurių būtų galima spręsti, jog paklotas 10 kV kabelis objektyviai galėtų turėti kokios nors įtakos ieškovų sveikatos būklei, ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytus.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, jog dėl dalies reikalavimų nutraukus bylą, o likusius reikalavimus atmetus, ieškovams atsiranda pareiga atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė bei ieškovų atstovai prašė ieškinio atmetimo atveju mažinti iš jų priteistinų išlaidų dydį, pažymėjo, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje, teismui preliminariai įvertinus tikėtiną ieškinio pagrįstumą (reiškiamų reikalavimų pobūdį ir jų pagrindą) ieškovams buvo išaiškinta pareiga atlyginti kitiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškinio atmetimo atveju. Ieškovams pasiūlyta kartu su jų atstovais įsivertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir tokių reikalavimų patenkinimo tikimybę. Teismas nurodė, jog ieškovai, nuolatos inicijuodami įvairius teisminius procesus, keldami reikalavimus, dėl kurių pagrįstumo jau yra pasisakyta kitose bylose, privalo prisiimti ir tokio bylinėjimosi teisines pasekmes – atlyginti atsakovams jų patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Todėl sprendė, jog nėra pagrindo mažinti iš ieškovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas vien tuo pagrindu, jog jiems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės L. Ž. atstovė advokatė R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimus dėl techninio darbo projekto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 nustatytų prejudicinių faktų kontekste, kadangi apeliantų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, techninio darbo projekto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais Vilniaus miesto apylinkės teismo nebuvo išnagrinėti. Be to, pareikšti ieškinio reikalavimai buvo grindžiami naujomis aplinkybėmis (t. y. dėl nutiestos kabelio linijos keliamo žalingo poveikio ieškovų sveikatai).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė L. Ž. atžvilgiu paskirti teismo medicininę ekspertizę, tokiu būdu užkirsdamas jai kelią įrodyti, jog požeminė kabelinė linija šiurkščiai pažeidžia apeliantų interesus, keliant pavojų gyvybei ir sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės L. Ž. prašomo įvertinti teisinio tikrumo principo, neatsižvelgė į tarptautinių teismų suformuotą aktualią praktiką, ir dalyje ieškinio reikalavimų nutraukdamas civilinę bylą, o ieškinio reikalavimus dėl UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtos (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais, atmesdamas, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų institutą.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės L. Ž. teisę į teisingą teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis), teisę į motyvuotą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalis).

Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė L. Ž. neįrodinėjo atsakovų UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nenurodė, kokias teisines pasekmes pastariesiems sukels minėtų aktų bei atsakovo UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini) Bendrojo techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas. Reikalavimas panaikinti šiuos juridinių asmenų priimtus aktus yra išvestinis reikalavimas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atžvilgiu. Nustačius priežastinį ryšį tarp atsakovų UAB „Elektros darbai‘, UAB „Doleta“, UAB „Ekspertika“ neteisėtų veiksmų ir ieškovų sveikatos būklės pablogėjimo, reikalavimas panaikinti juridinių asmenų priimtus aktus, sukeltų pasekmes apeliantams, taip užkertant kelią požeminės kabelinės linijos, keliančios pavojų sveikatai, gyvybei naudojimui.

Pirmosios instancijos teismas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir nuosekliai iki jos išnagrinėjimo buvo šališkas, neobjektyvus (nors ieškovės pareikštas nušalinimas teismo pirmininkės nutartimi nebuvo tenkintas), dėl ko netinkamai išspręsdamas teismo medicinos ekspertizės klausimą, užkirto kelią ieškovei L. Ž. pateikti į bylą objektyvius duomenis dėl nutiestos požeminės kabelinės linijos keliamo poveikio apeliantų sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl teismo medicininės ekspertizės paskyrimo, išimtinai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2016 m. spalio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. nurodyta nuomone dėl tikslingumo skirti minėtą tyrimą. Tačiau tai tik minėto specialisto nuomonė ir visiškai abstraktaus pobūdžio, pateikta neįvertinus individualios situacijos aplinkybių ir rašytinių dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokį rekomendacinio pobūdžio pranešimą laikė pakankamu pagrindu atmesti prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teismo medicinos ekspertize neištyrus galimo priežastinio ryšio tarp ieškovei L. Ž. diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir nutiestos požeminės kabelinės linijos sukeliamo poveikio, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu negalėjo teisingai ir argumentuotai išspręsti klausimo dėl atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ įpareigojimo nutraukti elektros energijos tiekimą požemine kabeline linija.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išspręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, visiškai neatsižvelgė į ieškovės sunkią finansinę padėtį, į tai, kad jai teikiama 100 proc. valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, į jos garbų amžių ir prastą sveikatos būklę, į tai, kad ji neturi jokių galimybių papildomai užsidirbti pajamų pragyvenimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo A. Ž. atstovas advokatas E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nutraukti bylos dalį dėl ieškovų reikalavimų panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes, kurios pagrindžia, kad nurodyti sandoriai sudaryti nesilaikant imperatyvių teisės nuostatų, 10 kV kabelio elektros linija nutiesta be tinkamo projekto ir, kad sandoriai iš esmės yra niekiniai. Kadangi teismas atsisakė paskirti ieškovės prašomą skirti ekspertizę, nebuvo jokių kitų alternatyvių galimybių ieškovei teismui įrodyti aplinkybę, kad elektros kabelis kelia realią grėsmę abiejų ieškovų sveikatai, dėl šios aplinkybės teismas taip pat sprendė, kad 10 kV kabelio elektros linija yra teisėta, bei, kad neva nėra pagrindo pripažinti atsakovų sandorius niekiniais, byloje aiškintis visas su šių sandorių sudarymu susijusias aplinkybes.

Buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties (šališko) teismo – pirmosios instancijos teismo teisėja neobjektyviai įvertino įrodymus, nepagrįstai dar iki žodinio bylos nagrinėjimo teisme, atmetė ieškovės prašymą skirti medicininę ekspertizę, ieškovei jai pareiškus nušalinimą, šį atmetė, priėmė nepalankų sprendimą, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo (objektyvusis aspektas).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo medicininės ekspertizės paskyrimo klausimą, nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo paskirti teismo medicininę ekspertizę priežastiniam ryšiui tarp eksploatuojamo elektros kabelio ir ieškovų sveikatos pablogėjimo nustatyti. Teismas dar iki prasidedant žodiniam bylos nagrinėjimui teisme, rašytine nutartimi, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. išdėstytą nuomonę dėl ekspertizės tikslingumo, nepagrįstai nutarė atsisakyti skirti ekspertizę ir tokiu būdu atėmė iš ieškovų teisę įrodinėti ieškiniu grindžiamas aplinkybes. Vėliau, žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovų argumentus dėl ekspertizės, kaip esminės šioje byloje įrodinėjimo priemonės, paskyrimo, tinkamai neįvertino ieškovės pateiktos literatūrinės medžiagos apie elektros kabelio daromą poveikį sveikatai. Direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms išankstinė nuomonė, neturint visos bylos medžiagos bei elektros kabelio skleidžiamos įtampos bei magnetinio lauko matavimo parametrų (kurie turėtų būti atliekami ekspertams kabelio apžiūros, parametrų matavimo metu), yra prieštaringa bei nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų ir neįpareigojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą, nors teismui ieškovai pateikė medicininius duomenis apie sveikatos sutrikimus, kurie įtakoti ginčijamo elektros kabelio daromo neigiamo poveikio ieškovų sveikatai. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės paaiškinimus, kad tuomet kai buvo atvykę Visuomenės sveikatos centro specialistai, atsakovės laikinai, matavimų laikui, atjungė elektros tiekimą kabeliu siekdamos išvengti atsakomybės.

Teismas nepagrįstai paskirstė ir priteisė iš ieškovo atsakovėms jų prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidas. Dalis ieškovo reikalavimų buvo palikti nenagrinėti, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik tai daliai, kuri teismo nebuvo patenkinta. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus mažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netinkamai ištyręs svarbias bylai aplinkybes, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, visiškai neatskleidė bylos esmės, neskyrė byloje ekspertizės. Nesant byloje atliktos ekspertizės išvados, nėra galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas tapačiais argumentais, kuriais grindžiamas ieškovo atstovo advokato E. Š. apeliacinis skundas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Ieškovė L. Ž. ir ieškovas A. Ž. prisidėjimais prie jų pačių bei jų atstovų pateiktų apeliacinių skundų prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas savo veiksmais diskredituoja valstybę, kurios vardu priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo dar labiau skriaudžiami nukentėjusieji apeliantai ir žadama praturtinti atsakovus. Pirmosios instancijos teismas veikė šališkai ir nevykdė teisingumo. Teismas ne tik nesiėmė visų priemonių bylai išnagrinėti, tačiau užkirto apeliantams kelią pateikti teismui kompetentingos institucijos teismo medicinos išvadas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Elektros darbai“ pateikė į apeliacinius skundus atsiliepimą, kuriame prašo ieškovų ir jų atstovų apeliacinius skundus bei skundų papildymus atmesti kaip visiškai nepagrįstus, o 2017 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovų ir jų atstovų teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti rašytiniais įrodymais, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų teikti įrodymai visiškai nesusiję su nagrinėjimo dalyku, tai tik siekis atidėti bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu vilkinti teismo sprendimo priėmimą. Ieškovai reikšdami reikalavimą dėl kabelio neigiamo poveikio jų sveikatai, ir reikalaudami teismo medicininės ekspertizės atlikimo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog kabelis skleidžia neigiamą ir pavojingą įtampą ar magnetinį lauką, kurie neigiamai veikia jų sveikatą, neužsakė ir neatliko jokių kabelio poveikio aplinkai tyrimų. Ieškovų ir jų atstovų apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovų reikalavimų buvo palikti nenagrinėtais, neatitinka faktinės padėties, kadangi dėl dalies ieškovų ieškinių reikalavimų pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, o kitus kaip nepagrįstus atmetė. Įstatyme nenumatyta galimybė mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į kitos šalies turtinę padėtį ir sveikatos būklę.

Atsakovė UAB „Doleta“ pateikė į apeliacinius skundus, atsiliepimą kuriame prašo ieškovų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai, teigdami, jog atliktų darbų aktai ir bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip ir neįvardina konkrečių įstatymo normų, kurioms minėti dokumentai prieštarauja. Sprendimo motyvacija dėl šių prejudicinių faktų nustatymo yra išsami ir pagrįsta. Apeliantų argumentai, esą pirmosios instancijos teismo nustatyti prejudiciniai faktai nelaikytini tokiais, nepagrįsti. Atmestini apeliantų argumentai dėl jų teisės į teisingą teismą pažeidimo, kadangi klausimas dėl tariamo bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, jai atmetant ieškovų prašymą dėl ekspertizės skyrimo, buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria ieškovės pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo buvo atmestas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo. Prašydami teismo skirti ekspertizę, ieškovai nepateikė visiškai jokių objektyvių duomenų, rodančių galimą ieškovams diagnozuotų ligų ir elektromagnetinio lauko tarpusavio ryšį. Būtent ieškovai, atstovaujami profesionalių teisininkų, turėjo pareigą tinkamai suformuoti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, inter alia (be kita ko), nurodyti teismui, jų nuomone, kompetentingus specialistus, kuriems turėtų būti pavedama atlikti teismo ekspertizę. Apeliantai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime būtų nepagrįstai atmestas jų prevencinio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą. Pareiškę prevencinio pobūdžio reikalavimą ieškovai turėjo pareigą įrodyti prevencinio ieškinio pateikimo sąlygas. Nei savo ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nurodytų prevencinio ieškinio (reikalavimo) sąlygų ieškovai neįrodinėjo ir neįrodė. Apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė tik įrodymus, pagrindžiančius savo sveikatos būklę, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, jog jų sveikatos būklė kaip nors būtų įtakota elektros energijos tiekimo. Apeliantai neginčija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytų maksimalių ribų, todėl teismas pagrįstai jas priteisė iš pralaimėjusios šalies. Aplinkybė, kad dėl dalies ieškovų ieškinio reikalavimų byla teismo sprendimu buvo nutraukta niekaip neįtakoja pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo. Apeliantai savo apeliaciniais skundais neįrodė sprendimo naikinimo pagrindų, tuo tarpu jų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tai sudaro pagrindą, panaikinus sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose prašo ieškovų A. Ž. ir L. Ž. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti ieškovės L. Ž. naujus įrodymus, pateiktus kartu su 2017 m. vasario 9 d. ieškovės apeliaciniu skundu, 2017 m. vasario 12 d. šio skundo papildymu ir 2017 m. vasario 13 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo. Nurodo, kad ieškovai ir jų atstovai procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atliktų darbų aktų panaikinimas turėtų kokios nors teisinės reikšmės ieškovų teisėms ar pareigoms. Be to, atliktų darbų aktai buvo pateikti į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-6368- 905/2015, taigi, priimant teismo sprendimą, šie aktai buvo įrodymais kitoje byloje ir teismas, nustatydamas faktines aplinkybes bei priimdamas sprendimą byloje, jais rėmėsi. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo projekto parengimo tvarkos pažeidimų nebuvimo, ieškovų reikalavimai dėl ekspertizės akto panaikinimo nesukuria jokių materialinių teisinių padarinių. Atsakovės parengto ekspertizės akto pagrįstumą bei teisėtumą įrodo, tiek galiojantis statybos leidimas bei kabelio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tiek teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuoti prejudiciniai faktai. Ieškovų medicininiai duomenys apie jų sveikatą niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp kabelio daromo neigiamo poveikio ir ieškovų sveikatos sutrikimų, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti prevencinį reikalavimą, neva vien vadovaudamasis minėtais ieškovų pateiktais duomenimis. Sprendimas atmesti prevencinį reikalavimą priimtas, nepažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl yra pagrįstas bei teisėtas. Apeliacinio skundo motyvas, kad dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo skirti teismo medicinos ekspertizę ieškovas neva neturėjo jokių kitų alternatyvių galimybių įrodyti aplinkybę, kad ginčo kabelis kelia realią grėsmę abiejų ieškovų sveikatai, tik patvirtina faktą, kad byloje ieškovas nepateikė nei vieno ieškinio faktinį pagrindą objektyviai patvirtinančio įrodymo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą per se (lot. pats savaime) nereiškia, kad byla išnagrinėta šališko teismo. Sprendimas priteisti iš ieškovų visas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas yra pagrįstas bei teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Apeliantė 2017 m. vasario 13 d. su apeliacinio skundo papildymu ir 2017 m. gegužės 26 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo pateikė teismui ir prašė prie bylos medžiagos prijungti papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė, jos teigimu, iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir kuriuos priimti atsisakė pirmosios instancijos teismas: 2014 m. gegužės 14 d. paklausimą - raštą AB „Lietuvos draudimas“, 2016 m. gruodžio 19 d. VšĮ Jiezno PSPC raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 19 d. L. Ž. kraujo tyrimo rezultatus, 2016 m. gruodžio 20 d. išrašą iš advokato padėjėjos E. V. elektroninio pašto, 2017 m. vasario 8 d. ieškovės L. Ž. pastabas ir prašymus advokato padėjėjai, 2017 m. vasario 8 d. trišalę advokačių pavedimo ir sutikimo sutartį, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 15 d. voką ir A. Ž. 2017 m. kovo 31 d. paklausimą VĮ Registrų centrui dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribos fragmento ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos derinimosi, apeliantų 2017 m. kovo 31 d. prašymą, persiųstą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, 2017 m. balandžio 14 d. apeliantų apeliacinį skundą dėl Kauno administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. e1-513-423/2017, 2017 m. balandžio 27 d. apeliantų koreguotą patikslintą skundą KAAT administracinėje byloje Nr. e1-1275-644/2017, 1999 m. rugsėjo 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos tvarkos priedą Nr. 2. Prašomi prijungti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog apeliantai tik 2017 m. balandžio 15 d. gavo VĮ Registrų centro raštą Nr. ((duomenys neskelbtini))(duomenys neskelbtini) kuriuo patvirtinama, jog apeliantė neklastojo VĮ Registrų centro voko (duomenys neskelbtini) pašto spaudo, o pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai atsisakė priimti VĮ Registrų centro raštą su minėto kelio geodezinių matavimų planu. A. Ž. 2017 m. kovo 31 d. paklausimas buvo parengtas remiantis (duomenys neskelbtini) UAB „Matininko konsultacijų biuras“ sklypo geodeziniais matavimais, aprašytais (duomenys neskelbtini) atliktų darbų ataskaitoje, o pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai prie civilinės bylos medžiagos neprijungė UAB „MKB“ (duomenys neskelbtini) atliktų darbų ataskaitos ir techninės dokumentacijos - sklypo topografinio plano, suderinto su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valdžios atstovu vyriausiuoju specialistu J. B. ir 10 kV kabelio išklotinės prie (duomenys neskelbtini), kadangi UAB „MKB“ atliko ne matavimus, o J. B. sklypo geodezinių matavimų plano transformavimą į ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sistemą. Remiantis UAB „MKB“ atliktų darbų ataskaitos duomenimis kelio riba ties gyvenamųjų namų veranda yra 0,41 m. VĮ Registrų centro raštas patvirtina aplinkybes, jog teritorija už sklypo (duomenys neskelbtini) plano ribų priklauso VĮ „Kauno regiono keliai“, o 10 kV PKL avarinis kabelis su dviem nesankcionuotais kebelio sujungimais patiestas kelio pravažiuojamoje dalyje dėl ko kyla pavojus apeliantų sveikatai ir gyvybei, ir nuginčija teisėjo V. A. 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatytą faktą, kad kabelis nepatenka į kelio pravažiuojamąją dalį, kuria nepagrįstai rėmėsi ir teisėja A. P. ir kiti teisėjai netaikė 10 kV PKL Lietuvos įstatymų, taikytinų elektros energetikos objektams. J. B. netinkamą pareigų atlikimą nesivadovaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 298 patvirtintos tvarkos dėl žemės sklypo planų rengimo priedo Nr. 2 žemės sklypo pavyzdiniu planu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi jų pagrindu siekiama kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, o ieškovų apeliaciniai skundai, teikti kitose bylose, negali turėti įtakos nagrinėjamai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos procese sprendžiama dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo šališkumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai A. Ž. ir L. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė panaikinti UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ pasirašytus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu UAB „Ekspertika“ (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“ ieškovams po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą (duomenys neskelbtini) bendrosios techninio darbo projekto ((duomenys neskelbtini)) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriais teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu bylą dėl dalies ieškovų ieškinio reikalavimų nutraukė nepagrįstai, kadangi nenustatinėjo atliktų darbų aktų ir bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės akto sudarymo aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais nustatytais kitose bylose, pažeidė ieškovų teisės į teisingą teismą, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, atmetė ieškovų prašymą dėl ekspertizės skyrimo bei įpareigojimo nutraukti elektros energijos tiekimą, neatskleidė bylos esmės, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus dėstomų esminių argumentų.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovų ieškinyje reiškiamais reikalavimais dėl atliktų darbų aktų panaikinimo, ekspertizės akto pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimų nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu ir neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku gali būti tik reikalavimas, kurio patenkinimas ar atmetimas reikštų tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimą byloje šalims dėl to, savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku negali būti reikalavimas pripažinti negaliojančiu dokumentą, kuris nesukuria jokių teisių ar pareigų ieškovui ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu kitoje civilinėje byloje teismo vertintą rašytinį įrodymą. Tokiais atvejais teismas turi atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo – byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų reikalavimai pripažinti aktus negaliojančiais šioje civilinėje byloje negalėjo būti patenkinti, kadangi jų patenkinimas nesukurs jokių materialinių teisinių pasekmių bei reikštų įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertintų įrodymų nuginčijimą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliaciniuose skunduose nurodytų pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantų nurodytų civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, dėl jų pasisakė, sudarė apeliantams galimybę nepiktnaudžiaujant ir nevilkinant bylos nagrinėjimo pateikti visus jų ieškinyje nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tą aplinkybę, jog jie teigdami, kad atliktų darbų aktai ir bendrosios techninio darbo projekto ekspertizės aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neįvardija ginčijamų aktų panaikinimo įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taip pat deklaratyviais laiko ir apeliantų argumentus susijusius su prejudiciniais faktais, kuriais, kaip jie teigia, nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kadangi apeliantai nenurodė jokių prejudiciniuose sprendimuose padarytų esminių svarbių teisinei sistemai turinčių klaidų, kurių pagrindu egzistuoja primygtinis socialinis poreikis jais nesivadovauti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovų prašymą skirti byloje teismo medicinos ekspertizę, pažeidė ieškovų teises į teisingą teismą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismų jau konstatuota, kas laikytina prejudiciniais faktais, jog ieškovų nurodomas elektros kabelis nekelia pavojaus ieškovų sveikatai ir gyvybei. Todėl šios aplinkybės nebegali būti pakartotinai nustatinėjamos, o ekspertizės skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, prieštarautų proceso operatyvumo, ekonomiškumo principams. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovai, sąžiningai vykdydami jiems įstatymų suteiktas pareigas, teikdami ieškinį teismui, būdami atstovaujami kvalifikuotų teisininkų, dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos, siekdami įrodyti ieškinio reikalavimus, turėjo galimybę savarankiškai kreiptis dėl ekspertizės atlikimo ar bent jau pateikti teismui medicininius ar kitus objektyvius įrodymus, patvirtinančius elektros kabelio naudojimo įtaką ieškovų sveikatai.

Teisėjų kolegija apeliantų argumentus, kurias teigiama, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas šališko teismo, laiko visiškai nepagrįstais, nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovams nepalankų sprendimą per se (pats savaime) nereiškia, kad byla išnagrinėta šališko teismo.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliantų nesutikimą su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nepagrįstai atmestas jų reikalavimas dėl ekspertizės akto, nustatė, jog ieškovai, siekdami įrodyti, kad kabelis nėra statinys, o ekspertizės aktas surašytas neturint Nacionalinės žemės tarnybos leidimo inžineriniams tinklams tiesti, turėjo teismui pateikti jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliantams nepaneigus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų dėl ekspertizės akto pagrįstumo bei teisėtumo, ką įrodo galiojantis Statybos leidimas bei kabelio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuoti prejudiciniai faktai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovai neįrodė ne tik, kad kabelis skleidžia neleistino stiprio elektromagnetinį lauką, bet ir kad būtent ši aplinkybė sąlygojo ieškovams diagnozuotų ligų kilimą. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tą aplinkybę, jog, siekdami įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmu, jie savo nurodomas aplinkybes turi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Nors byloje apeliantai yra pateikę įrodymus, pagrindžiančius jų sveikatos būklę, tačiau nėra pateikę nė vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, jog jų sveikatos būklė buvo įtakota elektros energijos tiekimo.

Apeliaciniuose skunduose ieškovai taip pat nurodo, kad atsakovams priteistos advokatų pagalbai apmokėti turėtos išlaidos turėtų būti sumažintos, nes jos yra per didelės, jas priteisiant neatsižvelgta į ieškovų sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jiems teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, į jų garbų amžių ir prastą sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad su tokia apeliantų nuomone negalima sutikti, kadangi priteistos išlaidos neviršijo Teisingumo ministro patvirtintų Rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Be to, apeliantams jų dydžio atitikimo neginčijant, neturi pagrindo šių išlaidų mažinti, kadangi šių išlaidų atlyginimas tenka bylą pralaimėjusiai šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog patys ieškovai, turėdami galimybę įsivertinti savo reikalavimų pagrįstumą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, patys formavo ieškinio reikalavimus, sprendė dėl atsakovų skaičiaus ir jų įtraukimo į bylą, todėl jie patys ir turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių priežasčių priteistas advokatų pagalbai apmokėti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teismas nemažina.

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovai neįrodė ieškiniu reiškiamų reikalavimų, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovų ir jų atstovų apeliacinius skundus, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis yra pagrindas iš ieškovų priteisti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Ekspertika“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Doleta“ už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 100 Eur, atsakovė UAB „Ekspertika“ už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą sumokėjo 521,34 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovei UAB „Doleta“ 100 Eur, t. y. po 50 Eur ir atsakovei UAB „Ekspertika“ 521,34 Eur, t. y. po 260,67 Eur bylinėjimosi išlaidos iš kiekvieno ieškovo (CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų A. Ž. ir L. Ž. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“ (įmonės kodas 170679352) ir po 260,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (įmonės kodas 135840360).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis