Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) teismui pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, jog L. V. ir S. V. Tarnybai yra žinomi dėl besitęsiančių tarpusavio konfliktų, susijusių su jų nepilnamete dukra R. V. Šeimai taikoma atvejo vadyba. R. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., lanko Vilniaus 1opšelį-darželį (duomenys neskelbtini), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tai mūrinis 2 aukštų, 138 kv. m., 4 kambarių kotedžas. Visi patogumai namo viduje, namas šildomas dujomis. Namuose, švaru, tvarkinga ir šilta. Nepilnametė R. V. turi atskirą kambarį, kambarys įrengtas. Sąlygos tinkamos vaikui augti ir vystytis. Ieškovė L. V. nori pakeisti tėvo bendravimo su dukra tvarką, t. y., ji nori, kad atsakovas S. V. negalėtų imti dukters su nakvyne, kol dukra nepradės eiti į mokyklą, taip pat ji nori, kad atsakovas neimtų dukters, kai ji serga ir jos nelankytų. Tarnybos atstovai lankėsi atsakovo S. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, 2 kambarių, apie 50 kv. m. butas yra nuomojamas. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos name. Bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Svečiavimosi metu dukra miega svetainėje esančioje sofoje-lovoje; yra kiti reikiami baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Pasak atsakovo, su ieškove išsituokę nuo (duomenys neskelbtini)., teikia išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 233 Eur per mėnesį, daug prisideda papildomai prie vaiko išlaikymo, bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 20.00 val., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovas teigė, kad nakvodama pas jį mergaitė visada ramiai miega, labai gerai sutaria su jo drauge, su mergaite visada užsiimama, kai ji būna pas jį; pažymėjo, kad ieškovė labai daug dirba, todėl dukrą dažnai prižiūri močiutė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tėvo S. V. bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi R. V., sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Tarnyba pateikė byloje išvadą, jog nustatytoji bendravimo tvarka geriausiai atitiko šalių nepilnametės dukters interesus. Tarnybos vertinimu, L. V. ieškinio reikalavimai pakeisti bendravimo tvarką daugiausiai yra grindžiami aplinkybėmis, kad Atsakovas teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar ieškinyje nurodytų argumentų pakanka ieškinio reikalavimams patenkinti (DOK-184740).

6. Atsakovas priešieškinio reikalavimus motyvavo tuo, kad abiejų tėvų teisės auklėjant dukrą ir bendraujant su ja yra lygios, taip pat, kad Atsakovas geba užtikrinti geriausius dukters interesus. Tai nurodyta Atsakovo teismui pateiktuose institucijų, teikusių pagalbos dokumentuose (2021 m. gegužės 13 d. pagalbos plane ir kituose). Atsakovas pažymėjo, jog esama bendravimo tvarka yra ydinga dėl to, kad Ieškovei dėl teisėtos priežasties (pvz., jos atostogų ar dukters ligos) neleidus Atsakovui bendrauti su dukra jam skirtu laiku, jis netenku nustatytos galimybės bendrauti ir jam tenka laukti kitos teismų nustatytos datos. Ši problema paaiškėjo dar vykdant pagalbos planą ir yra nurodyta specialisto A. V. pastaboje, kai jis pasiūlė perkelti tėvo ir vaiko bendravimą kitai dienai, jei vaikas serga, o „moteris griežtai atsisakė, net svarstyti tokią galimybę“. Specialistas pažymėjo „Kadangi galimai vaiko motina piktnaudžiauja motinos teisėmis, vyras buvo informuotas apie galimybes kreiptis į teismą, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatymo su tėvu“. Teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tai vertino ir teismai, be kita ko ir apeliacinės instancijos teismas, Nutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais pažymėjęs, kad vaikui svarbu yra prieraišumo ryšys tiek su motina, tiek su tėvu, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku (Nutarties 54 punktas). Šiuo metu Atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis yra nustatytas toks, kad jis bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 16:00 val. ir gražindamas ją Ieškovei 20:00 valandą. Šią tvarką Atsakovas vertina kaip teisingą, nurodo, jog ji realiai yra vykdoma, tačiau jei dukra susirgtų, jis nebegalėtų mergaitės paimti bendravimui nurodytomis dienomis, todėl jam turi būti kompensuojamas bendravimas su vaiku tiek darbo savaitės trečiadienių, kiek Atsakovas negalėjo bendrauti su dukra darbo savaitės antradienių ir/ar ketvirtadienių. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog dėl Ieškovės atostogų vieną mėnesį negalėjo su dukra bendrauti du savaitgalius ir faktiškai bendravo tik vieną ir kompensuoti prarasto savaitgalio dėl konfliktiškų šalių santykių Ieškovė nesutiko. Atsakovas paaiškino, jog priešieškinį byloje reiškia dėl to, kad gali susidaryti situacija, kai jis negalės pilnai ar dalinai bendrauti su dukra teismo nustatytą savaitgalį ar darbo dienomis (jei Ieškovė norės atostogauti, dukra sirgs visą savaitgalį ar bus kita svarbi priežastis), todėl Atsakovo siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos pasikeitimas iš esmės nekeistų galiojančios bendravimo tvarkos, tačiau apsaugotų jo interesus ir nustatytų tvarką, kuri galiotų, jei dukra dėl svarbios priežasties negalėtų bendrauti su tėvu. Pasak Atsakovo, šiuo metu Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir sudaro tokias sąlygas, kad tėvo bendravimas su dukra būtų apsunkintas ir apribotas (DOK-205794).

1) kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į Ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

2) dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į Ieškovės gyvenamąją vietą. Konkrečias darbo dienas, kuriomis Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, šalys turi suderinti iki prasidedant savaitei, kurią vyksta bendravimas. Šalims nesutariant geruoju yra nustatoma, jog Atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį;

3) Atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. Ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių;

4) Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, Atsakovas bendrauja su dukra R. V., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19.00 val., ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val., ir grąžindamas dukrą į Ieškovės gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). Motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir motinos gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), su dukra R. V. praleidžia motina L. V.;

5) Atsakovas bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.;

6) poriniais metais Atsakovas bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y., neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei;

7) Atsakovas bendrauja su dukra R. V. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų atostogų dienų, šį laikotarpį išskaidant į ne mažiau nei dvi dalis po 7 (septynias) dienas. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos;

8) bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus;

9) vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį;

10) šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra;

11) tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

24. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nepilnametei dukrai R. V., gim. (duomenys neskelbtini)., suėjo 7 metai. Mergaitė pradėjo lankyti Bukiškio progimnazijos 1 klasę. Dėl šios priežasties 2023 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo nustatyti ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką dukrai lankant darželį. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų palaikė, nurodė, jog atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

25. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovei išaiškintina, kad CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama.

28. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pareikštą ieškinį likusioje dalyje pilnai palaikė ir teismo prašė pakeiti nustatytąją bendravimo tvarką ir šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą Atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

29. Dalį šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos nuostatų atsakovė prašė palikti nepakeistas, t. y.: a) jog Atsakovas bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; b) Atsakovas bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.; c) bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus; d) šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra. Todėl dėl šių bendravimo tvarkos punktų plačiau nepasisakytina.

30. Ieškovė teismo prašė pakeisti šiuo metu šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ir nustatyti, jog: 1) Atsakovas bendrauja su dukra R. V. vieną šalių suderintą darbo dieną, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val. ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į Ieškovės gyvenamąją vietą. Konkrečią darbo dieną, kurią atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, šalys turi suderinti iki prasidedant savaitei, kurią vyksta bendravimas. Šalims nesutariant geruoju yra nustatoma, jog atsakovas bendrauja su dukra antradienį (šiuo metu galiojanti tvarka numato tėvo bendravimą dvi darbo dienas per savaitę nuo 16:00 val. iki 20:00 val., šalims nesusitariant – Atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį); 2) Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, S. V. bendrauja su dukra R. V., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val., ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš Ieškovės gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas dukrą į Ieškovės gyvenamąją vietą 19.00 val. (šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka numato grąžinimą 20:00 val.) (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena), arba pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19.00 val. (šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka numato grąžinimą 20:00 val.) (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). Motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir motinos gimimo dieną. t. y., (duomenys neskelbtini), su dukra R. V. praleidžia motina L. V.; 3) Poriniais metais Atsakovas bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val. (šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka numato grąžinimą 20:00 val.), o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y., neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val. (šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka numato grąžinimą 20:00 val.) Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei. Iš esmės Ieškovė teismo prašė viena valanda sutrumpinti Atsakovo bendravimą su vaiku švenčių metu ir tėvo gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas bei darbo dienomis grąžinti vaiką į Ieškovės gyvenamąją vietą ne 20:00 val., o 19:00 val. bei sumažinti Atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje dviejų bendravimo vakarų paliekant vieną bendravimo vakarą.

31. Pareikštą prašymą grąžinti dukrą Ieškovei viena valanda anksčiau, t. y., 19:00 val., L. V. motyvavo tuo, jog dukters grąžinimas 20:00 val. yra pernelyg vėlyvas tokio amžiaus vaikui. Grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą vaikui yra reikalinga iš naujo adaptuotis prie vietos pakeitimo, nusiraminti prieš miegą, atlikti įprastinius vakarinius ritualus (prausimasis, pasakų skaitymas, pokalbiai su mama ir pan.), kurie paprastai užtrunka iki 2 valandų, todėl dukrai nepavyksta nueiti miegoti 21:00 val. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog dukra paprastai eina miegoti 21:30 val. ar kiek vėliau, todėl daugiau kaip valandos laiko pakanka tam, kad vaikas susiruoštų miegui. Dukra nėra hyper aktyvus vaikas, kuriam nusiraminti reikia dviejų valandų. Atsakovas pažymėjo, jog tuo metu, kai dukra nakvoja pas jį, ji miega puikiai, o ją užmigdyti ir paskaityti pasakas trunka apie pusę valandos.

33. Ieškovė taip pat teismo prašė susiaurinti Atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje numatytų dviejų dienų, paliekant tik vieną dieną ir bendravimą numatant nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Nagrinėjamu atveju teismui netenkinus Ieškovė prašymo viena valanda paankstini dukters grąžinimo laiko, analogiškais motyvais netenkintinas ir Ieškovės prašymas viena valanda pavėlinti vaiko paėmimo bendravimui laiką, pakeičiant vaiko paėmimo iš Ieškovės gyvenamosios vietos laiką iš 16:00 val. į 17:00 val. Pažymėtina, jog Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o Atsakovas gyvena adresu – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis viešais skelbiamais duomenimis, šalių gyvenamosios vietos yra viena nuo kitos nutolę apie 12 kilometrų, todėl tikėtina, kad bendraujant darbo dienomis nuo 16:00 val. iki 20:00 val. dalį laiko Atsakovas su dukra praleis kelionėje, o galimai ir spūstyse, paimdamas vaiką bendravimui iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos bei grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą, todėl šiuo metu nustatytą 4 valandų bendravimą sutrumpinus iki Ieškovės prašomo 2 valandų bendravimo, tėvui nebeliktų laiko kokybiškam bendravimui su dukra bei pasirinktoms laisvalaikio veikloms.

34. Pareikštą prašymą sumažinti Atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, paliekant bendravimą tik vieną darbo dieną, Ieškovė motyvavo tuo, jog dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai reikės papildomo laiko sau, taip pat papildomo laiko po pamokų reikės namų darbų atlikimui, būrelių lankymui. Ieškovė nurodė, jog siekiant, kad dukra nebūtų išbalansuojama, blaškoma ir vežiojama, kad vaikas turėtų stabilią aplinką, Atsakovui turėtų pakakti vienos bendravimo su dukra dienos darbo dienomis. L. V. nurodė, jog gal tuomet bus mažiau problemų dėl vaiko užklasinės veiklos, būrelių parinkimo. Atsakovas su šiuo jo bendravimo laiko mažinimu nesutiko, nurodydamas, jog tokiu būdu Ieškovė siekia maksimaliai apribėti tėvo bendravimą ir tokiais veiksmais kenkia dukrai. Atsakovas nurodė, jog R. pradėjus lankyti mokyklą, jai taip pat reikės ir tėčio pagalbos ruošiant namų darbus ir Atsakovas yra pasiruošęs šią pagalbą suteikti.

35. Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje, teismas pažymi, jog CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka visų pirma siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šias pareigas turi abu tėvai. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.

36. Pagal bendrąjį Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo principą, valstybė, spręsdama globos klausimus, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau šios ribos siaurėja sprendžiant dėl bendravimo nustatymo klausimų (nes egzistuoja pavojus nutrūkti tėvų ir jauno amžiaus vaiko santykiams) (Diamanate and Pelliconi v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, § 175 ir kt.). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

38. Ieškovė teismo prašė pakoreguoti bendravimo vasaros atostogų metu tvarką, numatant ilgesnį pranešimo apie planuojamas atostogas laiką – nustatant vieno mėnesio terminą vietoje šiuo metu esamo 14 dienų termino, o taip pat bendravimo tvarkoje numatyti ir Ieškovei teisę 2 kartus per metus po 7 dienas arba 14 dienų nepertraukiamai atostogauti su dukra. Ieškovė prašė papildomai nustatyti, jog Tėvas turi teisę suderinti atostogų laiką anksčiau, tačiau atostogų laikas turi būti suderintas prieš perkant atostogų kelionę. Pasisakydamas dėl atostogų, Atsakovas pažymėjo, jog vaikas auga ir nori vis daugiau laiko praleisti su tėvu, todėl S. V. nesutinka, kad būtų mažinamas ar privalomai skaidomas jo atostogų su dukra laikas, priešingai – jis siekia, kad abu tėvai turėtų galimybę 7 dienų ar ilgesniam terminui išvykti su dukra į kelionę.

42. Ieškovė teismo prašo papildyti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką punktu, numatančiu, jog esant situacijoms, kai nepilnametė dukra yra pakviesta į jos draugų gimtadienį, nepilnametės dukters dalyvavimą gimtadienyje užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra dukra. Tėvai tokiu būdu įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters teisę į tinkamą ir visavertę socializaciją su kitais bendraamžiais vaikais, dalyvaujant jų gimtadienio šventėse ir kituose renginiuose. Pasisakydamas dėl šio bendravimo tvarkos punkto, Atsakovas paaiškino, jog ne visada užtikrina R. dalyvavimą draugų gimtadieniuose, tačiau nurodė, jog tai sąlygoja vaiko sveikatos būklė – dukrai esant po ligos ar sloguojant šiose veiklose vaikas nedalyvavo. Atsakovas taip pat nurodė norintis pats spręsti, kokiu būdu praleis su dukra jam tenkantį bendravimo laiką. Tuo tarpu Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tuo atveju, jei dukters draugų gimtadienis yra švenčiamas Atsakovo bendravimo su dukra laiku (ar vyksta kitos šventės ugdymo įstaigoje), tėvas neužtikrina vaiko dalyvavimo šventėje, pasirinkdamas laiką su vaiku praleisti savo nuožiūra.

43. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje pažymėtina, jog vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, vaikams sulaukus 6 metų amžiaus, jie tampa vis daugiau savarankiškesni. Jaunesnio mokyklinio amžiaus laikotarpiu (nuo 6 iki 13 metų) popamokinė veikla bei laisvalaikis su bendraamžiais tampa vis svarbesniu poreikiu ir šio poreikio sutrikdymas gali nulemti netinkamo elgesio bei nuotaikos problemas. Pažymėtina, jog VšĮ „Šeimos menas“ 2023 m. vasario 8 d. rašte taip pat pažymima, jog „mergaitė yra nusiminusi dėl, kad tomis dienomis, kai iš darželio ją pasiima tėvas, ji negali dalyvauti būrelių užsiėmimuose, kuriuo norėtų lankyti. Kartais, R. pasakoja apie praleistą su tėvu laiką, dažnai tai yra nusivylimas dėl neįvykdytų tėvo pažadų, pvz.: negalėjimo dalyvauti draugų šventėse, dėl tėvo nenoro ją ten nuvežti. Negalėjimas dalyvauti kitų vaikų šventėse [...] yra sunki patirtis vaikui. Mergaitei labai svarbu kurti ir plėtoti socialinius santykius su savo draugais. Tai padeda jai ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą bei formuoja teigiamas asmenybės savybes. Vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, išgyvena ambivalentiškus jausmus, kurie neleidžia mergaitei atvirai išreikšti išgyvenamus jausmus, reikšti savo norus bei ugdyti savivertę“. Atsižvelgiant į šiam vaikų amžiaus tarpsniui būdingą specifiką, teismas sutinka su Ieškovės argumentais, jog dalyvavimas vaikų gimtadieniuose ar ugdymo įstaigoje organizuojamose šventėse atitinka geriausius nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus bei užtikrina vaiko socializaciją, todėl Ieškovės pareikštas reikalavimas šioje dalyje iš esmės tenkintinas, bendravimo tvarką papildant nuostata, jog kiekviena iš tėvų jo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą draugų gimtadieniuose bei ugdymo įstaigose organizuojamuose renginiuose. Nepaisant to, jog Ieškovė prašė teismo nenumatyti baigtinio renginių sąrašo, paliekant formuluotę „ir kituose renginiuose“, atsižvelgiant į pakankamai konfliktišką šalių bendravimą, teismas sprendžia, jog Ieškovės siūlomos formuluotės nustatymas sąlygos tarp šalių tik daugiau ginčų dėl tinkamo įsipareigojimų pagal šį bendravimo tvarkos punktą vykdymo, todėl prašymo šioje dalyje (numatyti kiekvienam iš tėvų pareigą užtikrinti vaiko dalyvavimą „kituose renginiuose“) netenkina.

45. Pareikštu ieškiniu L. V. teismo prašė pakeisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką šalių nepilnametės dukters ligos metu. Nagrinėjamu atveju Sprendimu bei Nutartimi yra nustatyta, jog Atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. Ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių. Pareikštu ieškiniu prašoma numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko medicinine priežiūra, sprendime pirmumo teisę turi Ieškovė. Atsižvelgiant į L. V. išsilavinimą (medicinos mokslų) bei turimą profesinę kvalifikaciją (bendrosios praktikos gydytojo), Ieškovė turi teisę, nesikreipiant į gydymo įstaigą, nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę (išskyrus ūminius susirgimus, kuomet yra reikalinga greitoji medicinos pagalba ir speciali priežiūra gydymo įstaigoje) bei paskirti ligos gydymą.

47. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog nepilnametei dukrai susirgus, dukrą jos gyvenamoje vietoje slaugo Ieškovė bei užtikrina dukters pasiekiamumą telefonu, kad Atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra telefonu, t. y., Ieškovė teismo prašo iš bendravimo tvarkos pašalinti Atsakovui suteiktą galimybę ligos metu aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Pareikštą prašymą šioje dalyje Ieškovė grindė būtinybe minimalizuoti šalių tiesioginius kontaktus dėl jų santykių konfliktiškumo. Ieškovė nurodė, jog trumpi (iki 30 minučių) Atsakovo susitikimai vaikui sukeltų daugiau neigiamos įtakos nei naudos, kadangi Atsakovas Ieškovės namuose elgiasi konfliktiškai. Ieškovė pažymėjo, jog ji įsipareigotų užtikrinti, kad nepilnametės dukters ligos metu dukra būtų pasiekiama telefonu. Pasak L. V., tai leistų sureguliuoti tiek šalių interesus, tiek ir dukters gerovę. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad jokios neigiamos įtakos dukrai nuo jo apsilankymų nėra ir nebūtų, ji džiaugtųsi Atsakovą pamačiusi ir gavusi iš jo lauktuves. Atsakovo nuomone, pasimatymo trukmė nėra ilga, todėl neigiamo poveikio vaikui negali kilti. Pasisakydamas dėl Ieškovės nurodomų konfliktų, Atsakovas pažymėjo, jog tai Ieškovė turėtų šių konfliktų neprovokuoti ir leisti jam pabūti vienam su dukra, o ne būti šalia tėvo apsilankymo metu.

48. Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su dukra vaiko ligos metu teismas atsižvelgia į tai, jog teismui nutraukus šalių santuoką ir nustačius tėvo bendravimo su dukra tvarką, įskaitant ir bendravimo tvarką vaiko ligos metu, tarp šalių kyla itin daug ginčų bei konfliktų dėl tinkamo šios tvarkos vykdymo. Siekiant jų išvengti ar bent sumažinti, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga bendravimo tvarką vaiko ligos atveju pakoreguoti. Nagrinėjamu atveju teismas yra numatęs, jog vaiko ligos atveju nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka nėra vykdoma, tačiau Atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. Ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

49. Sprendžiant dėl bendravimo ligos atveju, pažymėtina, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kaip jau buvo minėta, CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

50. Iš šalių pateiktų paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių nuolatos kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos vykdymo vaiko ligos atveju.

53. Ieškovė teismo prašė papildyti bendravimo tvarką nuostata, jog tuo atveju, kai Atsakovas dėl darbinių ar kitų priežasčių neturi galimybės pats pasirūpinti nepilnamete dukra, tuomet apie tai informuoja Ieškovę ir mama su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir matytis visą laiką, kuomet tėvas neturi galimybės rūpintis nepilnamete dukra dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Ieškovės bendravimas su dukra šiuo atveju turi prioritetą prieš kitų asmenų (S. V. gyvenimo draugė) bendravimą su dukra.

54. Atsakovas su pareikštu prašymu šioje dalyje nesutiko, nurodydamas, jog Ieškovė mini „naują šeimą“, į kurią Atsakovas dukrą stengiasi „integruoti“, kas, Ieškovės nuomone, savaime yra blogis. S. V. nuomone, Ieškovė turi suprasti, kad tiek jis, tiek ir Ieškovė turi teisę į naują šeimą. Tai natūralu ir tai nėra blogis, jei tik dėl to nenukenčia vaikas. Pasak Atsakovo, nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra nenukenčia, kadangi ji puikiai bendrauja ir sutaria su jo drauge, su kuria Atsakovas bendrauja jau kelerius metus. Taip pat dukra sutaria ir su Atsakovo vyresniu sūnumi, kuriam yra 12 metų, tarp jų yra užsimezgęs glaudus ryšys. Atsakovas pažymėjo, jog neginčijant aplinkybės, kad jam kartais tenka trumpam išvykti, dukra niekada nėra paliekama viena, visada kas nors su ja būna, todėl vaiko paėmimas ir nuvežimas Ieškovei, o po trumpo laiko (pasibaigus darbiniams ar kitiems reikalams) vėl vaiko paėmimas, sukels dukrai tik stresą, nuolatinis vaiko aprengimas/nurengimas kenks dukros savijautai. Atsakovas pažymėjo, jog tokie atvejai gali būti vienetiniai, o ne sistemiški. Be to, kiek Atsakovui yra žinoma, pati Ieškovė dėl darbo ar asmeninių reikalų ne visada būna su dukra. Ieškovė iš darbo neretai grįžta vėlai, nes dirba 3 darbovietėse, turi naktinius budėjimus, todėl vaikas paliekamas prižiūrėti močiutei arba Ieškovės pusseserei. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Ieškovės siūlymu, tokiais atvejais jis taip pat turėtų teisę paimti vaiką pas save, nes dukra yra ne su motina.

56. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Atsakovas Ieškovė yra užblokavęs ir vienintelis būdas, kuriuo ji gali su S. V. susisiekti, yra Wiber programa, Ieškovė teismo prašė nustatyti Atsakovui pareigą pasimatymų su nepilnamete dukra metu užtikrinti, jog dukra būtų pasiekiama telefonu (mobiliu ryšiu), įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Taip pat numatyti, jog Atsakovas turi pranešti Ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus. Tėvas privalo informuoti vaiko mamą apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, nedelsiant informuoti, kai toks adresas pasikeičia.

57. Atsikirsdamas į šį Ieškovės prašymą, Atsakovas nurodė, jog jis visada yra pasiekiamas, t. y., jis visada yra prisijungęs prie interneto, todėl Ieškovė gali bet kada su juo susisiekti ir pabendrauti su dukra, tačiau pati Ieškovė to nedaro, tai yra nei vieno karto nėra bendravusi su dukra. Atsakovas nurodė, jog jis nesutinka su tuo, kad jis turėtų pranešti Ieškovei apie „numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus“. S. V. nuomone, tai perteklinė informacija ir šnipinėjimas, kadangi jis tokios informacijos apie Ieškovę nereikalauja. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad vaikui su juo nėra saugu, todėl toks nurodymas reikštų, kad Ieškovė visą laiką sektų Atsakovą ir dukrą.

61. Pareikštu priešieškiniu Atsakovas iš esmės siekė numatyti neįvykusios bendravimo tvarkos kompensavimą. Atsakovas nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga dėl to, kad Ieškovei dėl teisėtos priežasties (pvz., jos atostogų ar dukters ligos) neleidus Atsakovui bendrauti su dukra jam skirtu laiku, jis netenku nustatytos galimybės bendrauti ir jam tenka laukti kitos teismų nustatytos datos, todėl, pasak Atsakovo, dėl svarbių priežasčių neįvykęs atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti kompensuojamas.

62. Ieškovė teismui pateiktą atsiliepimą palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir su pareikštu priešieškiniu nesutiko. Ieškovės įsitikinimu, kompensacinis bendravimo laiko mechanizmas galėtų būti efektyvus tik esant tam tikroms ekstraordinarioms aplinkybėms, kaip antai, atsakovo darbo grafikas, kuomet atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą dėl darbo pobūdžio neturėtų sąlygų ir galimybės matytis su dukra, atsakovo darbas užsienyje ir pan., tačiau esamoje situacijoje jokios panašios aplinkybės neegzistuoja. Ieškovės nuomone, priešieškiniu prašomi padaryti bendravimo tvarkos pakeitimai yra grindžiami išskirtinai Atsakovo interesų tenkinimu ir tokių interesų iškėlimu aukščiau nepilnametės dukters ir ieškovės L. V. interesų (DOK-224697).