- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-534-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19616-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Linas Zinkevičius, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- S. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. V. ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. V. (toliau – atsakovas), kuriuo teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 (toliau – Sprendimas) nustatytą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 (toliau – Nutartis) nustatytą (dalinai pakeistą) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.
Ieškovė nurodė, jog atsakovas visą laikotarpį nuo Sprendimo priėmimo piktybiškai diktuoja savo sąlygas dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi ir nesilaiko Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas atvirai demonstruoja nepagarbą ieškovei, nuvertina jos, kaip mamos, vaidmenį. Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nustatyta tėvo pareiga grąžinti nepilnametę dukterį į motinos namus darbo dienomis 20 val. Ieškinio parengimo dienai šalių nepilnametei dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Atkreipė dėmesį, kad vaiko grąžinimas į motinos namus 20 val. yra vertintinas kaip per vėlus laikas tokio amžiaus vaikui. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka kelia daug ginčų tarp šalių, realiai atsakovas nėra linkęs nustatytos bendravimo tvarkos laikytis. Ieškovė pažymėjo, kad dukra sunkiai toleruoja nakvynes pas tėvą, grįžusi į mamos namus po nakvynių pas tėvą kelias dienas turi adaptuotis – itin neramiai miega, kenčia nuo košmarų, būna dirglesnė, prastai valgo. Ieškovės įsitikinimu, tikroji to priežastis yra atsakovo piktybinis vengimas laikytis dukters namuose nusistovėjusių miego ritualų, naujų taisyklių įvedinėjimas, kas sukelia nepilnametei dukrai įtampą ir stresą. Ypatingai blogai šalių nepilnametė dukra reaguoja į tai, kad atsakovas palieka ją miegoti vieną atskirame kambaryje (ieškovė praktiškai nuolat miega kartu su dukra). Ieškovės įsitikinimu, nepilnametės dukters interesus labiausiai atitiktų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas be nakvynių, kas leistų užtikrinti dukters psichologinę pusiausvyrą. Ieškovės įsitikinimu, nakvynių pas tėvą įvedimas geriausiai atitiktų dukros interesus jai pradėjus lankyti mokyklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti jos siūlomą pereinamojo laikotarpio tvarką tuo metu, kai dukra lanko darželį, o taip pat nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką, taikytiną šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovė reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kuriuos išnagrinėjo ir atmetė apeliacinės instancijos teismas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškinys parengtas 2021 m. liepos 12 d., o Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo dalinai pakeistas Sprendimas buvo priimta ir įsiteisėjo 2021 m. kovo 23 d., t. y., ieškinys buvo pateiktas praėjus maždaug 3,5 mėnesio po procesinio sprendimo įsiteisėjimo, kas sutampa su termino, kai įsigaliojo bendravimo su dukra tvarka, pradžia. Per tokį trumpą terminą objektyviai negali atsirasti jokių naujų esminių aplinkybių, dėl kurių bendravimo tvarka teisminiu būdu turėtų būti keičiama.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ginčo šalys Tarnybai yra žinomi dėl besitęsiančių tarpusavio konfliktų, susijusių su jų nepilnamete dukra. Šeimai taikoma atvejo vadyba. R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tai mūrinis 2 aukštų, 138 kv. m, 4 kambarių kotedžas. Visi patogumai namo viduje, namas šildomas dujomis. Namuose, švaru, tvarkinga ir šilta. Nepilnametė turi atskirą kambarį, kambarys įrengtas. Sąlygos tinkamos vaikui augti ir vystytis. Ieškovė nori pakeisti tėvo bendravimo su dukra tvarką, t. y., ji nori, kad atsakovas negalėtų imti dukters su nakvyne, kol dukra nepradės eiti į mokyklą, taip pat ji nori, kad atsakovas neimtų dukters, kai ji serga ir jos nelankytų. Tarnybos atstovai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, 2 kambarių, apie 50 kv. m butas yra nuomojamas. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos name. Bute yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Svečiavimosi metu dukra miega svetainėje esančioje sofoje-lovoje; yra kiti reikiami baldai, ugdymosi priemonės, žaislai. Pasak atsakovo, su ieškove išsituokę nuo 2021 m. kovo 23 d., teikia išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 233 Eur per mėnesį, daug prisideda papildomai prie vaiko išlaikymo, bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 20.00 val., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Atsakovas teigė, kad nakvodama pas jį mergaitė visada ramiai miega, labai gerai sutaria su jo drauge, su mergaite visada užsiimama, kai ji būna pas jį; pažymėjo, kad ieškovė labai daug dirba, todėl dukrą dažnai prižiūri močiutė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Sprendimu buvo nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi, sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, Tarnyba pateikė byloje išvadą, jog nustatytoji bendravimo tvarka geriausiai atitiko šalių nepilnametės dukters interesus. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai pakeisti bendravimo tvarką daugiausiai yra grindžiami aplinkybėmis, kad atsakovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar ieškinyje nurodytų argumentų pakanka ieškinio reikalavimams patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas S. V. priešieškiniu prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, nustatant kompensacinį mechanizmą ir bendravimo tvarką papildant šiomis sąlygomis: 1) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. kas antrą savaitgalį, S. V. bendravimas su nepilnamete dukra R. V. turi būti perkeliamas į sekantį savaitgalį; 3) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. vieną savaitgalio dieną, S. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. artimiausią darbo savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 16.00 val., ir 20.00 val. gražinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; 3) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. darbo savaitės antradienį ir (ar) ketvirtadienį, S. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. artimiausią darbo savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. gražinant dukrą į ieškovės gyvenamąja vietą; 4) apie bendravimo tvarkos pasikeitimą dėl svarbių priežasčių, motina L. V. privalo informuoti tėvą S. V. per įmanomai trumpą laiką, pateikdama informaciją dėl bendravimo tvarkos pasikeitimo būtinybės ir tai pagrindžiančius įrodymus.
Atsakovas priešieškinio reikalavimus motyvavo tuo, kad abiejų tėvų teisės auklėjant dukrą ir bendraujant su ja yra lygios, taip pat, kad atsakovas geba užtikrinti geriausius dukters interesus. Tai nurodyta atsakovo teismui pateiktuose institucijų, teikusių pagalbos dokumentuose (2021 m. gegužės 13 d. pagalbos plane ir kituose). Atsakovas pažymėjo, jog esama bendravimo tvarka yra ydinga dėl to, kad ieškovei dėl teisėtos priežasties (pavyzdžiui, jos atostogų ar dukters ligos) neleidus atsakovui bendrauti su dukra jam skirtu laiku, jis netenka nustatytos galimybės bendrauti ir jam tenka laukti kitos teismų nustatytos datos. Ši problema paaiškėjo dar vykdant pagalbos planą ir yra nurodyta specialisto A. V. pastaboje, kai jis pasiūlė perkelti tėvo ir vaiko bendravimą kitai dienai, jei vaikas serga, o „moteris griežtai atsisakė, net svarstyti tokią galimybę“. Specialistas pažymėjo, jog: „kadangi galimai vaiko motina piktnaudžiauja motinos teisėmis, vyras buvo informuotas apie galimybes kreiptis į teismą, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatymo su tėvu“. Teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tai vertino ir teismai, be kita ko ir apeliacinės instancijos teismas, Nutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais pažymėta, kad vaikui svarbu yra prieraišumo ryšys tiek su motina, tiek su tėvu, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Šiuo metu atsakovo bendravimas su dukra darbo dienomis yra nustatytas toks, kad jis bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos 16:00 val. ir gražindamas ją ieškovei 20:00 val. Šią tvarką atsakovas vertina kaip teisingą, nurodo, jog ji realiai yra vykdoma, tačiau jei dukra susirgtų, jis nebegalėtų mergaitės paimti bendravimui nurodytomis dienomis, todėl jam turi būti kompensuojamas bendravimas su vaiku tiek darbo savaitės trečiadienių, kiek atsakovas negalėjo bendrauti su dukra darbo savaitės antradienių ir (ar) ketvirtadienių. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog dėl ieškovės atostogų vieną mėnesį negalėjo su dukra bendrauti du savaitgalius ir faktiškai bendravo tik vieną ir kompensuoti prarasto savaitgalio dėl konfliktiškų šalių santykių ieškovė nesutiko. Atsakovas paaiškino, jog priešieškinį byloje reiškia dėl to, kad gali susidaryti situacija, kai jis negalės pilnai ar dalinai bendrauti su dukra teismo nustatytą savaitgalį ar darbo dienomis (jei ieškovė norės atostogauti, dukra sirgs visą savaitgalį ar bus kita svarbi priežastis), todėl atsakovo siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos pasikeitimas iš esmės nekeistų galiojančios bendravimo tvarkos, tačiau apsaugotų jo interesus ir nustatytų tvarką, kuri galiotų, jei dukra dėl svarbios priežasties negalėtų bendrauti su tėvu. Pasak atsakovo, šiuo metu ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir sudaro tokias sąlygas, kad tėvo bendravimas su dukra būtų apsunkintas ir apribotas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Ieškovės įsitikinimu, kompensacinis bendravimo laiko mechanizmas galėtų būti efektyvus tik esant tam tikroms ekstraordinarioms aplinkybėms, pavyzdžiui, atsakovo darbo grafikas, kuomet atsakovas pakankamai ilgą laiko tarpą dėl darbo pobūdžio neturėtų sąlygų ir galimybės matytis su dukra, atsakovo darbas užsienyje ir pan., tačiau esamoje situacijoje jokios panašios aplinkybės neegzistuoja. Ieškovės nuomone, priešieškiniu prašomi padaryti bendravimo tvarkos pakeitimai yra grindžiami išskirtinai atsakovo interesų tenkinimu ir tokių interesų iškėlimu aukščiau nepilnametės dukters ir ieškovės interesų.
Šalies argumentai
Tarnyba pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nustatant besąlyginį bendravimo laiko perkėlimą „dėl bet kurios svarbios priežasties“ galimai pažeistų prioritetinį vaiko interesą bei vaiko kokybiškai leidžiamo atostogų, savaitgalių laiko su kiekvienu iš tėvų proporcijas. Įvertinant atsakovo priešieškinyje išdėstytus argumentus, bendravimo laiko perkėlimo bendravimo tvarkoje numatymas būtų galimas būtent ne dėl „bet kurios svarbios priežasties“, kas galėtų būti vaiko liga ar pan., o dėl ieškovės suplanuotų atostogų ar pan., t. y., teismui nustačius, jog galiojančią bendravimo tvarką yra tikslinga pakeisti, Tarnyba siūlytų nustatyti konkrečius bendravimo laiko perkėlimo atvejus, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo pareikšto ieškinio reikalavimo nustatyti ieškovės siūlomą tvarką R. V. lankant darželį ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinio netenkino, t. y. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatytą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 dalinai pakeistą atsakovo S. V., bendravimo su nepilnamete dukra R. V., tvarką, ją papildant ir išdėstant sekančiai:
1. S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V., gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;
2. S. V. bendrauja su dukra R. V. dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš atsakovės L. V., gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Konkrečias darbo dienas, kuriomis atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, šalys turi suderinti iki prasidedant savaitei, kurią vyksta bendravimas. Šalims nesutariant geruoju yra nustatoma, jog atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį.
3. S. V. turi teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo be nakvynių su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.
4. R. V. ligos atveju S. V. nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti bendravimo su dukra tvarkos su nakvynėmis sąlygas ir turi pasirūpinti dukra nustatytu jo bendravimo su vaiku metu, t. y., R. V. ligos atveju S. V. bendravimas su dukra su nakvynėmis yra vykdomas šiame teismo sprendime nustatyta tvarka.
5. Kiekvienas iš tėvų jo buvimo su vaiku metu, turi užtikrinti kitam iš tėvų galimybę kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 19.00 iki 19.30 val. iki 15 (penkiolikos) minučių susisiekti su nepilnamete dukra, o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas dukrai tokiu būdu ir šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina).
6. Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, S. V. bendrauja su dukra R. V., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19.00 val., ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 17.00 val., ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena). Motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį ir motinos gimimo dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), su dukra R. V. praleidžia motina L. V.
7. S. V. bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.
8. Poriniais metais S. V. bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y., neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei.
9. Kiekvienas iš tėvų turi teisę atostogauti su dukra R. V. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per metus. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį ne vėliau nei prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos.
10. Kiekvienas iš tėvų privalo per 3 (tris) dienas informuoti kitą iš tėvų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant naują gyvenamosios vietos adresą.
11. Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose, ugdymo įstaigoje organizuojamose renginiuose, vaikų gimtadieniuose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus.
12. Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.
13. Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.
14. Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
Dėl ieškinio reikalavimų
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad šalių santykiai itin konfliktiški. Tėvai nesutaria vaiko ugdymo, auklėjimo, gydymo klausimais, tačiau abu tėvai pagal galimybes rūpinasi vaiku ir turi su juo ryšį, tenkina vaiko poreikius. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nepilnametei suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Mergaitė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasę. Dėl šios priežasties 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo nustatyti ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką dukrai lankant darželį. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų palaikė, nurodė, jog atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir teismas šį atsisakymą priėmė, nurodytoje dalyje bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pareikštą ieškinį likusioje dalyje pilnai palaikė ir prašė pakeisti nustatytąją bendravimo tvarką ir šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Dalį šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos nuostatų atsakovė prašė palikti nepakeistas, t. y.: 1) jog atsakovas bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) atsakovas bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.; 3) bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus; 4) šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra. Todėl dėl šių bendravimo tvarkos punktų teismas plačiau nepasisakė.
Ieškovė teismo prašė pakeisti šiuo metu šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ir iš esmės viena valanda sutrumpinti atsakovo bendravimą su vaiku švenčių metu ir tėvo gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas bei darbo dienomis grąžinti vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ne 20:00 val., o 19:00 val. bei sumažinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje dviejų bendravimo vakarų paliekant vieną bendravimo vakarą. Prašymą motyvavo tuo, jog dukters grąžinimas 20:00 val. yra pernelyg vėlyvas tokio amžiaus vaikui. Grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą vaikui yra reikalinga iš naujo adaptuotis prie vietos pakeitimo, nusiraminti prieš miegą, atlikti įprastinius vakarinius ritualus (prausimasis, pasakų skaitymas, pokalbiai su mama ir pan.), kurie paprastai užtrunka iki 2 valandų, todėl dukrai nepavyksta nueiti miegoti 21:00 val. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog dukra paprastai eina miegoti 21:30 val. ar kiek vėliau, todėl daugiau kaip valandos laiko pakanka tam, kad vaikas susiruoštų miegui. Dukra nėra hyper aktyvus vaikas, kuriam nusiraminti reikia dviejų valandų. Atsakovas pažymėjo, jog tuo metu, kai dukra nakvoja pas jį, ji miega puikiai, o ją užmigdyti ir paskaityti pasakas trunka apie pusę valandos.
Spręsdamas dėl pareikšto prašymo šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vaiko grąžinimo ieškovei laikas (t. y., 20:00 val.) buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, atsižvelgiant į tuometinę teismo posėdžio metu pateiktą Tarnybos išvadą bei iki tol galiojusią laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Bylą nagrinėjęs teismas dar 2020 m. pažymėjo, jog svarbu, kad vaikui augant formuotųsi prieraišumo ryšys bei atskiri dienos ritualai ne tik su motina, bet ir su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek motina, tiek ir tėvas turėtų dalyvauti vaiko emociniame vystymesi, savimonės formavime, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Nepaisant to, jog Sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametė dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jau tada Tarnybos atstovė, teikusi išvadą, pažymėjo, kad vaiko grąžinimo laikas 20:00 val., atsižvelgiant į vaiko amžių, yra tinkamas. Nustatant vaiko grąžinimo laiką buvo atsižvelgta į Tarnybos rekomendacijas paankstinti vaiko grąžinimo laiką sekmadieniais, kad mergaitė galėtų pasiruošti miegui bei kitai darbo savaitei. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ginčą šioje dalyje išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametė dukra yra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pagal nustatytą tvarką (t. y., iki 20:00 val.) bendrauja su tėvu jau kelerius metus. Pažymėjo, jog vaikui augant, miego poreikis natūraliai mažėja, o vakarinių ritualų laikas paprastai trumpėja. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog motina gali kalbėtis su dukra prieš miegą, skaityti jai pasakas dvi ir daugiau valandų, tačiau nagrinėjamu atveju reikalinga nuspręsti, ar toks ilgas bendravimas prieš miegą yra būtinas, ar jis atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesams, ar tai nėra vienasmenis šalies siekis riboti kito iš tėvų bendravimą su vaiku. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė objektyvių pagrindų siaurinti nustatytą ir jau kelerius metus vykdomą tėvo bendravimą su dukra, viena valanda paankstinant vaiko grąžinimo motinai laiką. Vadovaujantis ekspertizės akto duomenimis, nepilnametę su abiem tėvais sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, prieraišūs santykiai), šiuo metu mergaitės psichikoje yra susiformavęs pastovus bendravimo su tėvais modelis (ji žino, kada yra kurio iš tėvų laikas, kas ją pasiims iš darželio bei kada ji liks nakvoti tėčio namuose), ji laukia ir nori bendravimo su abiem tėvais, todėl teismas ieškovės pareikšto reikalavimo šioje dalyje netenkino.
Ieškovė taip pat teismo prašė susiaurinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje numatytų dviejų dienų, paliekant tik vieną dieną ir bendravimą numatant nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Teismui netenkinus ieškovė prašymo viena valanda paankstini dukters grąžinimo laiko, analogiškais motyvais teismas netenkino ir ieškovės prašymo viena valanda pavėlinti vaiko paėmimo bendravimui laiką, pakeičiant vaiko paėmimo iš ieškovės gyvenamosios vietos laiką iš 16:00 val. į 17:00 val. Teismas nustatė, kad šalių gyvenamosios vietos yra viena nuo kitos nutolę apie 12 kilometrų, todėl tikėtina, kad bendraujant darbo dienomis nuo 16:00 val. iki 20:00 val., dalį laiko atsakovas su dukra praleis kelionėje, o galimai ir spūstyse, paimdamas vaiką bendravimui iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos bei grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą, todėl šiuo metu nustatytą 4 valandų bendravimą sutrumpinus iki ieškovės prašomo 2 valandų bendravimo, tėvui nebeliktų laiko kokybiškam bendravimui su dukra bei pasirinktoms laisvalaikio veikloms.
Pareikštą prašymą sumažinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, paliekant bendravimą tik vieną darbo dieną, ieškovė motyvavo tuo, jog dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai reikės papildomo laiko sau, taip pat papildomo laiko po pamokų reikės namų darbų atlikimui, būrelių lankymui. Ieškovė nurodė, jog siekiant, kad dukra nebūtų išbalansuojama, blaškoma ir vežiojama, kad vaikas turėtų stabilią aplinką, atsakovui turėtų pakakti vienos bendravimo su dukra dienos darbo dienomis. Atsakovas su šiuo jo bendravimo laiko mažinimu nesutiko, nurodydamas, jog tokiu būdu ieškovė siekia maksimaliai apribėti tėvo bendravimą ir tokiais veiksmais kenkia dukrai. Atsakovas nurodė, jog R. pradėjus lankyti mokyklą, jai taip pat reikės ir tėčio pagalbos ruošiant namų darbus ir atsakovas yra pasiruošęs šią pagalbą suteikti.
Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje, teismas vadovavosi teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika ir pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą teismui spręsti, jog šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, darbo dienomis bendraujant su dukra du vakarus, kenktų šalių nepilnametės dukters interesams ar jų neatitiktų. Kaip jau buvo minėta, šalių nepilnametė dukra prie tokios tvarkos yra pripratusi, žino, kada ir kurio iš tėvų laikas, kas ją pasiims iš darželio bei kada ji liks nakvoti tėčio namuose. Remiantis ekspertizės akto išvadomis, mergaitė laukia ir nori bendravimo su abiem tėvais. Kartu teismas akcentavo, jog be visų kitų pareigų, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Teismui nenustačius pagrindų riboti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, ieškovės pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos susiaurinimo, numatant tėvo bendravimą tik vieną darbo dieną, netenkino.
Ieškovė teismo prašė pakoreguoti bendravimo vasaros atostogų metu tvarką, numatant ilgesnį pranešimo apie planuojamas atostogas laiką – nustatant vieno mėnesio terminą vietoje šiuo metu esamo 14 dienų termino, o taip pat bendravimo tvarkoje numatyti ir ieškovei teisę 2 kartus per metus po 7 dienas arba 14 dienų nepertraukiamai atostogauti su dukra. Ieškovė prašė papildomai nustatyti, jog tėvas turi teisę suderinti atostogų laiką anksčiau, tačiau atostogų laikas turi būti suderintas prieš perkant atostogų kelionę. Pasisakydamas dėl atostogų, atsakovas pažymėjo, jog vaikas auga ir nori vis daugiau laiko praleisti su tėvu, todėl nesutiko, kad būtų mažinamas ar privalomai skaidomas jo atostogų su dukra laikas, priešingai – jis siekia, kad abu tėvai turėtų galimybę 7 dienų ar ilgesniam terminui išvykti su dukra į kelionę.
Spręsdamas dėl šalių bendravimo su dukra atostogų metu, pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, jo šalių nepilnametei dukrai esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, koreguotina bendravimo su tėvais vasaros atostogų metu tvarka, atsisakant privalomo atostogų suskaidymo į ne mažiau nei dvi dalis. Teismas įvertino vaiko amžių bei ekspertizės išvadas ir nustatė, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę atostogauti su dukra 14 dienų per metus, šias atostogų dienas išnaudojant savo pasirinkimu (t. y. skaidant į dalis arba panaudojant visas atostogų dienas vienu metu) ir šios atostogos gali būti organizuojamos tiek vasarą, tiek ir kitu metų laiku. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog vasaros atostogų kelionės neretai yra perkamos iš anksto, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo 1 mėnesio pranešimo apie planuojamas atostogas, teismas nustatė šį terminą.
Nagrinėjamu atveju Sprendimu ir Nutartimi yra nustatyta, jog tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais (2022 m., 2024 m. ir pan.) pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais (2023 m., 2025 m. ir pan.) – motinos. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia šį eiliškumą pakeisti, numatydama priešingai, t. y., jog poriniais metais pirmenybė turėtų būti suteikta motinos pageidaujamam atostogų laikui, o neporiniais metais – tėvo pageidaujamam atostogų laikui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama bendravimo atostogų metu tvarka galioja nuo 2021 m. ir pagal šią tvarką pirmumas motinos pageidaujamam atostogų laikui buvo teikiamas 2023 m., o ieškovės prašomu būdu šį eiliškumą pakeitus, jai tektų pirmenybė rinktis pageidaujamą atostogų laiką ir 2024 m., t. y., dvejus metus iš eilės, siekiant užtikrinti nustatytos bendravimo tvarkos tęstinumą ir šalių lygiateisiškumą, ieškovės pareikšto reikalavimo teismas šioje dalyje netenkino.
Ieškovė teismo prašė papildyti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką punktu, numatančiu, jog esant situacijoms, kai nepilnametė dukra yra pakviesta į jos draugų gimtadienį, nepilnametės dukters dalyvavimą gimtadienyje užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra dukra. Tėvai tokiu būdu įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters teisę į tinkamą ir visavertę socializaciją su kitais bendraamžiais vaikais, dalyvaujant jų gimtadienio šventėse ir kituose renginiuose. Pasisakydamas dėl šio bendravimo tvarkos punkto, atsakovas paaiškino, jog ne visada užtikrina R. dalyvavimą draugų gimtadieniuose, tačiau nurodė, jog tai sąlygoja vaiko sveikatos būklė – dukrai esant po ligos ar sloguojant šiose veiklose vaikas nedalyvavo. Atsakovas taip pat nurodė norintis pats spręsti, kokiu būdu praleis su dukra jam tenkantį bendravimo laiką. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tuo atveju, jei dukters draugų gimtadienis yra švenčiamas atsakovo bendravimo su dukra laiku (ar vyksta kitos šventės ugdymo įstaigoje), tėvas neužtikrina vaiko dalyvavimo šventėje, pasirinkdamas laiką su vaiku praleisti savo nuožiūra.
Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje teismas pažymėjo, jog vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, vaikams sulaukus 6 metų amžiaus, jie tampa vis daugiau savarankiškesni. Jaunesnio mokyklinio amžiaus laikotarpiu (nuo 6 iki 13 metų) popamokinė veikla bei laisvalaikis su bendraamžiais tampa vis svarbesniu poreikiu ir šio poreikio sutrikdymas gali nulemti netinkamo elgesio bei nuotaikos problemas. Pažymėjo, jog VŠĮ „Šeimos menas“ 2023 m. vasario 8 d. rašte taip pat pažymima, jog „mergaitė yra nusiminusi dėl, kad tomis dienomis, kai iš darželio ją pasiima tėvas, ji negali dalyvauti būrelių užsiėmimuose, kuriuo norėtų lankyti. Kartais, R. pasakoja apie praleistą su tėvu laiką, dažnai tai yra nusivylimas dėl neįvykdytų tėvo pažadų, pvz.: negalėjimo dalyvauti draugų šventėse, dėl tėvo nenoro ją ten nuvežti. Negalėjimas dalyvauti kitų vaikų šventėse <...> yra sunki patirtis vaikui. Mergaitei labai svarbu kurti ir plėtoti socialinius santykius su savo draugais. Tai padeda jai ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą bei formuoja teigiamas asmenybės savybes. Vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, išgyvena ambivalentiškus jausmus, kurie neleidžia mergaitei atvirai išreikšti išgyvenamus jausmus, reikšti savo norus bei ugdyti savivertę“. Atsižvelgdamas į šiam vaikų amžiaus tarpsniui būdingą specifiką, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog dalyvavimas vaikų gimtadieniuose ar ugdymo įstaigoje organizuojamose šventėse atitinka geriausius nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus bei užtikrina vaiko socializaciją, todėl ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje iš esmės tenkino, bendravimo tvarką papildant nuostata, jog kiekvienas iš tėvų jo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą draugų gimtadieniuose bei ugdymo įstaigose organizuojamuose renginiuose. Nepaisant to, jog ieškovė prašė teismo nenumatyti baigtinio renginių sąrašo, paliekant formuluotę „ir kituose renginiuose“, atsižvelgiant į pakankamai konfliktišką šalių bendravimą, teismas sprendė, jog ieškovės siūlomos formuluotės nustatymas sąlygos tarp šalių tik daugiau ginčų dėl tinkamo įsipareigojimų pagal šį bendravimo tvarkos punktą vykdymo, todėl prašymo šioje dalyje (numatyti kiekvienam iš tėvų pareigą užtikrinti vaiko dalyvavimą „kituose renginiuose“) netenkino.
Kadangi šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų, ieškovė teismo prašė numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko ugdymu, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė. Atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintą tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybę ir kitas nuostatas, teismas ieškovės prašymo jos siūlomu būdu papildyti nustatytą bendravimo tvarką netenkino, kaip pažeidžiančio tėvų lygiateisiškumo principą.
Ieškovė prašė pakeisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką šalių nepilnametės dukters ligos metu. Nagrinėjamu atveju Sprendimu bei Nutartimi yra nustatyta, jog atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti dukrą ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių, tačiau ieškiniu prašoma numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko medicinine priežiūra, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė. Atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą (medicinos mokslų) bei turimą profesinę kvalifikaciją (bendrosios praktikos gydytojo), ieškovė turi teisę, nesikreipiant į gydymo įstaigą, nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę (išskyrus ūminius susirgimus, kuomet yra reikalinga greitoji medicinos pagalba ir speciali priežiūra gydymo įstaigoje) bei paskirti ligos gydymą.
Pasisakydamas dėl šio ieškovės reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sveikatos priežiūros paslaugos asmenims yra suteikiamos pasirinktoje gydymo įstaigoje. Kiekvienas apdraustasis gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, kuriame teikiamos kompensuojamosios gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų atveju, jų atstovų parinktoje gydymo įstaigoje dirbantys specialistai, o ne tėvai, teikia vaikams sveikatos priežiūros paslaugas, t. y., diagnozuoja susirgimus, skiria jų gydymą bei išduoda tai patvirtinančias pažymas/išrašus iš medicininių dokumentų ir kita. Nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla nemažai ginčų dėl tėvo bendravimo su vaiku ligos metu, teismas sprendė, kad ieškovės į bendravimo tvarką prašoma įtraukti nuostata, visų pirma, nėra susijusi su tėvų bendravimo su vaiku tvarka, be to, ši nuostata pažeidžia teisės aktais numatytą sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, todėl prašymo šioje dalyje netenkino.
Ieškovė taip pat prašė nustatyti, jog dukrai susirgus, mergaitę jos gyvenamoje vietoje slaugo ieškovė bei užtikrina dukters pasiekiamumą telefonu, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra telefonu, t. y. ieškovė teismo prašė iš bendravimo tvarkos pašalinti atsakovui suteiktą galimybę ligos metu aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Pareikštą prašymą šioje dalyje ieškovė grindė būtinybe minimalizuoti šalių tiesioginius kontaktus dėl jų santykių konfliktiškumo. Ieškovė nurodė, jog trumpi (iki 30 minučių) atsakovo susitikimai vaikui sukeltų daugiau neigiamos įtakos nei naudos, kadangi atsakovas ieškovės namuose elgiasi konfliktiškai. Ieškovė pažymėjo, jog ji įsipareigotų užtikrinti, kad nepilnametės dukters ligos metu dukra būtų pasiekiama telefonu. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko.
Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su dukra vaiko ligos metu teismas atsižvelgė į tai, jog teismui nutraukus šalių santuoką ir nustačius tėvo bendravimo su dukra tvarką, įskaitant ir bendravimo tvarką vaiko ligos metu, tarp šalių kyla itin daug ginčų bei konfliktų dėl tinkamo šios tvarkos vykdymo. Siekiant jų išvengti ar bent sumažinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga bendravimo tvarką vaiko ligos atveju pakoreguoti.
Teismas akcentavo, kad vaiko motina, su kuria šiuo metu gyvena šalių nepilnametė dukra, turi dėti pastangas, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų vyktų realiai. Teismas nesutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad dukters bendravimas su tėvu neturėtų vykti vaiko ligos atveju. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog abi šalys turi specialių žinių sveikatos priežiūros klausimais, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra medikai (ieškovė yra estetinės medicinos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, o atsakovas yra odontologas). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių prieiti išvadą, kad ieškovė ar atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra ligos atveju. Teismas vertino, jog šiuo metu numatytas draudimas atsakovui jo bendravimo su dukra su nakvynėmis metu vaikui susirgus, bendrauti su vaiku ir jį slaugyti, paliekant tėvui tik teisę aplankyti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, nagrinėjamu atveju riboja tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, jį slaugyti bei juo rūpintis, o taip pat esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, dėl jų bendravimo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stokos, sukelia tarp šalių daugybę ginčų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei šiuo klausimu besikeičiančią teismų praktiką, vis dažniau numatančią abiem tėvams teisę ir vaiko motinos interesų apsaugos ir gynimo principą, vaiko tėvo teisę ir pareigą pasirūpinti vaiku jo ligos atveju, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga šioje dalyje nustatytą bendravimo tvarką pakeisti, numatant, jog vaiko ligos atveju atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti bendravimo su dukra tvarkos su nakvynėmis sąlygas ir turėtų pasirūpinti dukra nustatytu jo bendravimo su vaiku metu. Teismas sprendė, kad šioje bendravimo tvarkoje nustatytina vienintelė išimtis ir ji taikytina vaikui susirgus atsakovo bendravimo su juo darbo dienomis, t. y., bendravimo be nakvynių metu, kai atsakovui yra numatytas 4 valandų bendravimas. Teismas vertino, jog tokiu atveju, atsižvelgiant pirmiausia į nepilnametės interesus, o taip pat įvertinus tarp šalių gyvenamųjų vietų esantį atstumą (apie 12 km), bendravimo laiką (nuo 16:00 val. iki 20:00 val.), spūsčių tikimybę, sprendė, jog nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas darbo dienomis vaiko ligos metu (t. y., vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui pristatymas atgal į motinos gyvenamąją vietą) būtų visiškai neracionalus ir neatitiktų geriausių vaiko interesų. Dėl šios priežasties teismas sprendė šiuo metu palikti atsakovui teisę aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, o ne pačiam pasirūpinti sergančia dukra.
Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės argumentas, jog atsakovui ligos metu lankant dukrą jos gyvenamojoje vietoje, nukenčia ieškovės interesai, yra nepagrįstas. Pirmiausia teismas pažymėjo, jog atsakovas gali aplankyti dukrą ieškovės namuose tik išimtiniu atveju – kai dėl ligos neįmanomas kitoks vaiko ir tėvo bendravimas. Antra – kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardyta teismo sprendime. Trečia, tai, kad vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad vaiko tėvo apsilankymas ieškovės namuose darbo dienomis ar esant numatytam kitam bendravimui be nakvynių, kai dukra serga ir nėra įmanomas kitoks bendravimas, yra pakankamai aiškiai apibrėžtas. Be to, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principą, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas negali lankyti dukters jos ligos atveju, yra nesuderinamos tiek su atsakovo teise bendrauti, slaugyti ir rūpintis vaiku, tiek su vaiko teise bendrauti su tėvu ir būti jo slaugomam. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką atsakovui yra numatytas bendravimas su dukra dvi darbo dienas po 4 valandas, teismas sprendė, jog šalių nepilnametei dukrai susirgus, atsakovo bendravimo su ja darbo dienomis metu ar kitu metu, kai yra nustatytas tėvo bendravimas be nakvynių, atsakovui turėtų išlikti galimybė nustatytu bendravimo laiku aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, kaip tai numatyta Sprendime ir Nutartimi.
Ieškovė prašė papildyti bendravimo tvarką nuostata, jog tuo atveju, kai atsakovas dėl darbinių ar kitų priežasčių neturi galimybės pats pasirūpinti nepilnamete dukra, tuomet apie tai informuoja ieškovę ir mama su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir matytis visą laiką, kuomet tėvas neturi galimybės rūpintis nepilnamete dukra dėl ankščiau nurodytų priežasčių. Ieškovės bendravimas su dukra šiuo atveju turi prioritetą prieš kitų asmenų (atsakovo gyvenimo draugė) bendravimą su dukra. Atsakovas su pareikštu prašymu šioje dalyje nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė mini naują šeimą, į kurią atsakovas dukrą stengiasi „integruoti“, kas, ieškovės nuomone, savaime yra blogis. Pasak atsakovo, šalių nepilnametė dukra nenukenčia, kadangi ji puikiai bendrauja ir sutaria su jo drauge, su kuria atsakovas bendrauja jau kelerius metus. Taip pat dukra sutaria ir su atsakovo vyresniu sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, tarp jų yra užsimezgęs glaudus ryšys. Atsakovas pažymėjo, jog neginčijant aplinkybės, kad jam kartais tenka trumpam išvykti, dukra niekada nėra paliekama viena, visada kas nors su ja būna, todėl vaiko paėmimas ir nuvežimas ieškovei, o po trumpo laiko (pasibaigus darbiniams ar kitiems reikalams) vėl vaiko paėmimas, sukels dukrai tik stresą. Be to, kiek atsakovui yra žinoma, pati ieškovė dėl darbo ar asmeninių reikalų ne visada būna su dukra. Ieškovė iš darbo neretai grįžta vėlai, nes dirba 3 darbovietėse, turi naktinius budėjimus, todėl vaikas paliekamas prižiūrėti močiutei arba ieškovės pusseserei. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis ieškovės siūlymu, tokiais atvejais jis taip pat turėtų teisę paimti vaiką pas save, nes dukra yra ne su motina.
Teismas pažymėjo, jog šalims nėra draudžiama atskirais atvejais pasitelkti trečiuosius asmenis ar pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba, reikalingomis tinkamam tėvų valdžios įgyvendinimui, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys vykdo tėvų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teismas ieškovės reikalavimo šioje dalyje netenkino. Kartu šalims išaiškino, jog nors tėvo/motinos bendravimo su vaiku metu ir nėra jokių ribojimų vaikui bendrauti su ieškovės motina/atsakovo drauge ar kitais asmenimis, tačiau pastarieji negali perimti tėvo/motinos teisių ir pareigų nustatytų bendravimo su vaiku tvarkoje.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas ieškovę yra užblokavęs ir vienintelis būdas, kuriuo ji gali su susisiekti, yra „Viber“ programa, ieškovė teismo prašė nustatyti atsakovui pareigą pasimatymų su nepilnamete dukra metu užtikrinti, jog dukra būtų pasiekiama telefonu (mobiliu ryšiu), įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Taip pat numatyti, jog atsakovas turi pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus. Tėvas privalo informuoti vaiko mamą apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, nedelsiant informuoti, kai toks adresas pasikeičia. Atsakovas nurodė, jog jis visada yra pasiekiamas bei nesutiko su tuo, kad jis turėtų pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus, nes tai yra sekimas ir jis tokios informacijos apie ieškovę nereikalauja.
Spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į ekspertizės metu gautas išvadas, jog R. su abiem jos tėvais sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, prieraišūs santykiai), spręstina, kad vaikui gali kilti poreikis pabendrauti su tėvais, pasipasakoti apie pasiekimus ar nesėkmes, pasitarti, todėl yra reikalinga užtikrinti vaikui būtiną stabilumą bendraujant su tėvais ne tik buvimo su jais metu, todėl siekiant apsaugoti mažametės interesus bei užtikrinti teisę kuo maksimaliau bendrauti su abiem tėvais bei nesudaryti šalims pagrindo papildomų galimų konfliktų kilimui, teismas vertino esant tikslinga nustatyti abiem šalims įpareigojimą – sudaryti galimybę tiek vaikui, tiek kitam iš tėvų, su kuriuo vaikas atitinkamu laiku nebūna, bendrauti mobiliuoju telefonu. Kartu teismas pažymėjo, jog viena vertus, kiekvienam iš tėvų užtikrinimas galimybės susisiekti su nepilnamete dukra, buvimo su kitu iš tėvų metu, atitiktų tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir šalių interesus. Kita vertus, bendravimo su vaiku metu tėvai gali užsiimti tokiomis veiklomis, kurių metu bendravimas/susisiekimas telefonu nėra galimas (pvz., lankymasis baseine, kino teatre ir pan.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra pati savarankiškai naudotųsi telefonu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė ieškovės prašymą šioje dalyje tenkinti iš dalies, papildomai numatant, jog kiekvienas iš tėvų jų buvimo su vaiku metu, turi užtikrinti kitam iš tėvų galimybę kiekvieną dieną iki 15 minučių susisiekti su nepilnamete dukra, papildomai nedetalizuojant susisiekimo formų, kurios gali būti labai įvairios, t. y., naudojantis tiek tėvo, tiek motinos ar paties vaiko mobiliuoju telefonu, vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas dukrai tokiu būdu ir šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina). Teismas vertino, jog tėvas turi teisę nuolatos, betarpiškai ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia nepilnamete dukra, kaip ir motina turi teisę su vaiku susisiekti jos buvimo su tėvu metu, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą, teisė kiekvieną dieną iki penkiolikos minučių pabendrauti su dukra interneto ar telefono ryšiu nustatoma kiekvienam iš tėvų. Teismo vertinimu, šalims galimybė bendrauti su vaiku neturėtų būti perteklinė ir trikdanti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku, pastarojo buvimo su kiekvienu iš tėvų metu.
Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, taip pat nustatė abiem tėvams pareigą per 3 dienas informuoti kitą iš tėvų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant naują gyvenamosios vietos adresą, tačiau atsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų teisę bendravimo su vaiku metu laiką leisti savo pasirinkimu, o taip pat ir spontaniškai pasirinkti vienas ar kitas veiklas su dukra, nesant analogiškos pareigos numatytos ieškovei, teismas ieškovės prašymą siekiant įpareigoti atsakovą pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus, vertino kaip perteklinį ir jo netenkino.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareikštu priešieškiniu atsakovas iš esmės siekė numatyti neįvykusios bendravimo tvarkos kompensavimą. Spręsdamas dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, jog siūlomos numatyti kompensavimo tvarkos būtinumą atsakovas grindžia tuo, kad motina galimai piktnaudžiauja dukters liga ir sudaro kliūtis tėvui bendrauti su vaiku, todėl minėtų punktų įtraukimą į bendravimo tvarką, atsakovas vertina kaip vienintele galimybe drausminti nustatytos bendravimo tvarkos sistemingai nesilaikančią vaiko motiną. Teismas tokius atsakovo argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais. Visų pirma, pažymėjo, kad įstatymai numato teisines priemones, taikomas neteisėtai nesilaikančių teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarkos asmenų atžvilgiu, todėl nesutiko su atsakovo siekiu bendravimo tvarką nustatyti tokiu būdu, kad ji būtų orientuota į ieškovės drausminimą. Teismas kartu pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jo siūlomų punktų įtraukimas į bendravimo tvarką, savaime niekaip neužtikrintų motinos geranoriško nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, kadangi motinai geranoriškai nevykdant bendravimo tvarkos punkto, susijusio su tėvo nebendrauto laiko kompensavimu, atsakovui taip pat tektų pasitelkti teisines poveikio priemones teismo sprendimo nevykdančio asmens atžvilgiu.
Pasisakydamas dėl siūlomo numatyti nebendrauto laiko kompensavimo mechanizmo, teismas akcentavo, kad dėl jo įgyvendinimo šalys nuolat konfliktuoja, sprendžiant konfliktus yra kreipiamasi į antstolius ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo, bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas yra praktiškai neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog atsakovo priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos formuluotės „jei dėl bet kurios svarbios priežasties atsakovas negalėtų bendrauti su dukra“, yra vertinamojo pobūdžio bei nekonkrečios, ateityje sudarysiančios prielaidas subjektyviam šalių vertinimui, nulemtų naujus tėvų konfliktus, neabejotinai neigiamai paveiksiančius ir šalių dukrą.
Teismas sutiko su ieškovės atstovo išsakytais argumentais, jog galiojantys teisės aktai kompensacinio mechanizmo iš esmės nenumato. Šio mechanizmo nustatymas įveltų šalis į dar daugiau ginčų. Papildomai paminėjo, jog teismų praktika taip pat formuojama ta linkme, jog paprastai kompensaciniai mechanizmai bendravimo tvarkose nėra įtvirtinami. Nurodytų argumentų pagrindu teismas priešieškinio netenkino. Kartu akcentavo, jog teismui nustačius, kad bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra vykdoma ir šalių nepilnametės dukters ligos atveju, dalis šalių ginčų dėl bendravimo tvarkos vykdymo turėtų būti išspręsta atlikus šiuos bendravimo tvarkos pakeitimus. Teismas pastebėjo, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o taip pat ir dėl atsakovo nebendrauto su dukterimi laiko kompensavimo.
Teismas nusprendė neskirstyti ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir palikti kiekvieną iš šalių prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė L. V. (toliau ir ieškovė arba apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad su sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesutinka. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai išanalizavo bylos medžiagą ir padarė klaidingas išvadas, kurios pažeidžia šalių nepilnametės dukters interesus. Savo nesutikimą grindžia argumentais:
15. Nesutinka su sprendimo argumentais, kad vaiko grąžinimas po bendravimo su tėvu į mamos namus 20 val. atitinka šalių nepilnametės dukters interesus. Pabrėžia, kad vaiko grąžinimas į motinos namus 20 val. yra vertintinas kaip per vėlus laikas tokio amžiaus vaikui. Pabrėžia tai, kad grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą vaikui yra reikalinga iš naujo adaptuotis prie vietos pakeitimo, nusiraminti prieš miegą, atlikti įprastinius vakarinius ritualus, kas paprastai užtrunka iki 2 valandų. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingas pilnavertis miegas, todėl šalių nepilnametei dukteriai reikėtų pradėti miegoti nuo 21 val., kas nėra įmanoma, jei dukra yra grąžinama į mamos namus 20 val. vakaro. Kaip ir nurodyta aukščiau, atsakovas į šiuos aspektus visiškai nekreipia dėmesio, nepalaiko kasdienio dukros laiko režimo, nuolat vėluoja parvežti dukrą į namus, kas tiesiogiai sąlygoja prastą dukters miego kokybę (dukra nuolat sapnuoja košmarus, miega neramiai, dažnai naktį keliasi) bei prastos kokybės poilsį, kuris yra esminis tokio amžiaus vaikui. Nurodė, kad esant reikalui tolesnėse proceso stadijose teismui bus pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys aplinkybes dėl šalių nepilnametės dukters būsenos, košmarų sapnavimo, prastos miego ir poilsio kokybės. Teismas nevertino į bylą pateiktos psichologo išvados, kurioje nurodytos moksliniais šaltiniais paremtos rekomendacijos, yra tikslinga nustatyti, kad šalių nepilnametę dukterį atsakovas privalo grąžinti į namus visais atvejais ne vėliau kaip 19 val. Psichologo išvadoje nurodytų argumentų nepaneigė jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šia išvada. Pažymi, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai yra užduodami namų darbai, kuriuos ji dažniausiai daro namuose, todėl tam taip pat reikalingas papildomas laikas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neneigia ir neprieštarauja tam, kad nepilnametė dukra turėtų savo dienos ar vakaro ritualus ir tėvo (atsakovo) namuose, tačiau tokie dukters interesai ir atsakovo teisės gali būti pilna apimtimi užtikrinami, kuomet dukra nakvoja pas tėvą.
16. Ieškovės įsitikinimu, teismas negalėjo remtis išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, kadangi nesutampa šios bylos ir nagrinėtos kasacinėje instancijoje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas). Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, o tai lemia, kad bet koks atsakovo lankymasis ieškovės namuose turi neigiamą įtaką ir šalių nepilnametei dukrai. Ieškovės įsitikinimu, būtent dukros pasiekiamumas telefonu, kuomet dukra serga, labiausiai užtikrintų nepilnametės dukters interesus, padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių. Sprendime šios objektyvios priežastys dėl atsakovo nesilankymo ieškovės namuose nebuvo įvertintos, byloje liko neįvertintas vaiko interesas nustatant jo bendravimo su tėvu tvarką.
17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą akcentavo, kad dėl esamos bendravimo tvarkos kyla konfliktai dar ir dėl to, jog atsakovas nelaiko bendravimo tvarkos švenčių dienomis prioritetine, lyginant su kasdiene jo bendravimo tvarka. Ginčo dėl to, kad šioje dalyje tarp šalių kyla konfliktai, nebuvo. Ieškovė teismo prašė atsižvelgti į šias aplinkybes, keičiant jau nustatytą bendravimo tvarką, nepaisant to, kad nebuvo suformulavusi dėl to konkretaus ieškinio reikalavimo. Į tokius ieškovės argumentus teismas visiškai neatsižvelgė ir jų neanalizavo. Pabrėžia, kad tik aiški bendravimo su vaiku tvarka apsaugo šalis nuo konfliktų ir neaiškumų tokią tvarką vykdant ir jos tinkamai laikantis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad yra reikalingas atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi pakeitimas, nurodantis, kad šalių bendravimas su nepilnamete dukterimi švenčių dienomis turi prioritetą prieš nustatytą kasdienį bendravimą.
18. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kuomet ieškovė paaiškino, jog atsakovas bendravimo su nepilnamete dukra metu neretai dirba, todėl dukra lieka su kitais asmenimis ir su tėvu faktiškai nebendrauja. Paaiškino, kad bendravimo su dukra metu atsakovas ir dėl kitų priežasčių būna išvykęs. Ieškovės manymu, tokiais atvejais turi būti vertinamas vaiko interesų prioritetas bendrauti su savo tėvais. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant prioritetinio dukros intereso patenkinimo, ieškovė ir siekė sureguliuoti situaciją, kuomet dėl objektyvių priežasčių (darbas, kitos objektyvios priežastys) atsakovas negali bendrauti su nepilnamete dukra, tokią teisę turėtų ieškovė (mama). Ieškovė nesistengia paneigti bendros taisyklės, kad įgyvendinant tėvų valdžią nedraudžiama pasitelkti kitus asmenis, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, kas turi teisę prioritetiškai bendrauti su dukra. Ieškovės įsitikinimu, tai yra nepilnametės dukros tėvai.
19. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė turi profesinę kvalifikaciją (bendrosios praktikos gydytojo). Dėl nurodytų priežasčių pati ieškovė gali objektyviai nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę. Teismas neatsižvelgė, kad nurodytos sąlygos bendravimo tvarkoje nustatymas tik apsaugotų šalių nepilnametės dukters interesus, nes lengvo susirgimo atveju dukros nereikėtų specialiai vežti į gydymo įstaigą, būtų iš esmės supaprastinta jos gydymo procedūra. Papildomas sergančios dukros vežiojimas iš esmės kenkia jos gijimo procesui. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad tokiu būdu galimai būtų pažeista gydymo įstaigų veikla, nes ieškovė turi reikiamą profesinę kvalifikaciją.
20. Ieškovė nesutinka dėl teismo atlikto bendravimo tvarkos pakeitimo, kuomet šalių nepilnametė dukra turės galimybę paskambinti mamai tik laikotarpiu nuo 19.00 iki 19.30 val. Šioje vietoje turi būti nustatyta būtent ieškovės prašoma sąlyga, t. y. dukters galimybę būti pasiekiamai ir turėti galimybę paskambinti mamai visą buvimo su tėvu laikotarpį. Pabrėžia, kad vien tokia galimybė dukrai sukurtų papildomą saugumo jausmą, todėl laikytina apsauganti dukros interesus. Kartu pasisako ir dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punkto (kasmetinės atostogos): kadangi šalims kyla problemų susitarti dėl kasmetinių atostogų, todėl, ieškovės nuomone, nustatytina ieškiniu prašoma tvarka. Itin svarbu žinoti, kad kasmetinės atostogos turi trukti nepertraukiamai, siekiant išvengti papildomų ginčų dėl galimų atostogų po vieną ar dvi dienas, tačiau teismas savo sprendime to nenustatė. Kartu pažymi, kad itin svarbu, jog atostogos nevyktų dukros mokymosi metu.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų argumentų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai yra tokie:
21. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dukrai reikia iš naujo adaptuotis atvykus iš atsakovo namų į ieškovės namus. To nėra, nes tiek atsakovo, tiek ir apeliantės gyvenamoji vieta yra ta pati kelis paskutinius metus, dukra iš atsakovo grįžta namo tuo pačiu laiku jau beveik keturis metus, įskaitant tris metus po Nutarties įsiteisėjimo (tuo metu jai dar buvo (duomenys neskelbtini) metų, o dabar daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m.) ir jokių neigiamų poveikių jai nebuvo. Dukra dar būdama ikimokyklinio amžiaus per valandą ar 1,5 valandos spėdavo susiruošti miegoti, tam nereikia dviejų valandų. Akcentuoja, jog Sprendimo priėmimo metu, kai dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jau tada išvadą teikusios institucijos atstovė pažymėjo, kad vaiko grąžinimo laikas 20:00 val., atsižvelgiant į vaiko amžių, yra tinkamas, todėl nesuprantama, kodėl mokyklinio amžiaus vaiką reiktų gražinti 19 val.; atsakovo nuomone, atsakovė nepagrįstai vaiko pasiruošimui miegoti prašo dviejų valandų – prausimasis nėra ilga procedūra, o kalbėjimasis su mama gali būti daug trumpesnis, nei teigia apeliantė. Teigia, kad tokio amžiaus dukrai nebereikia skaityti pasakų prieš miegą – tai darydavo tiek atsakovas, tiek ir ieškovė iki tol, kol dukra nemokėjo skaityti.
22. Pasisakydamas dėl kartu su ieškiniu pateiktos 2021 m. liepos 12 d. psichologo išvados, atsakovas pažymi, kad ji paremta teoriniais šaltiniais, tačiau ne pabendravus su dukra, todėl negali būti laikoma įrodymu, ypač byloje esant atliktai teismo psichologinei ekspertizei, kurios prašė ieškovė. Be to, minėtoje specialisto pažymoje aiškinama, kada geriausiai 4,5 metų vaikui grįžti į namus pas mamą, tačiau tai nebėra aktualu, nes dukra jau lanko mokyklą ir jai daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai. Todėl remtis šiuo įrodymu nėra jokio pagrindo.
23. Atsakovas nesutinka su apeliantės nurodoma aplinkybe, kad atsakovas iš esmės visada vėluoja dukrą parvežti į jos namus. Atsakovas pripažįsta, kad tokie faktai yra buvę, tačiau jie daugiau išimtiniai ir vėlavimai nebuvo ilgi. Bet kokiu atveju tai neturi būti pagrindu keisti bendravimo tvarką taip, kaip to prašo apeliantė. Atsakovo vertinimu, svarbi ir aplinkybė, kad jo bendravimas su dukra yra ribotas laike. Atsakovas ją turi teisę paimti iš mokymo įstaigos 16 val. ir gražinti 20 val. Sutrumpinus bendravimą viena valanda, kaip to prašo apeliantė, bei įvertinus tai, kad per dalį bendravimo dukra lanko po pamokinius būrelius, o kita nemaža laiko dalis užima vežant dukrą iš mokyklos į atsakovo namus, o iš jų į apeliantės namus, akivaizdu, vien kelionė užims dar valandą. Todėl tenkinus apeliantės reikalavimą, atsakovo bendravimas su dukra namuose gali apsiriboti tik viena valanda, tai yra jis ženkliai sumažės.
24. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl jo teisės apribojimo lankyti dukrą jai susirgus. Teigia, jog visų pirma, tai būtų tik išimtinis atvejis, kai dėl ligos neįmanomas kitoks vaiko ir jo bendravimas. Paantrina pirmosios instancijos teismui, jog vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Juo labiau, kad ekspertizės akte yra nustatyta, kad atsakovo ir ieškovės santykiai su dukra yra tapatūs, tai yra vienodai svarbūs ir šilti dukrai, todėl atsakovo atvykimas pas dukrą tais atvejais, kai joks kitoks bendravimo su nebūtų įmanomas, atitinka visų šalių interesus.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šalių bendravimas su nepilnamete dukterimi švenčių dienomis turi prioritetą prieš nustatytą kasdienį bendravimą. Tačiau atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kas tai yra šventinės dienos, tačiau galiojančioje tvarkoje yra aptartas bendravimas tiek per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, Motinos ir Tėvo dienas, dukters gimimo dieną. Todėl toks apeliacinio skundo reikalavimas nėra aiškus ir neįmanoma į jį atsikirsti, nes ieškovė turėjo konkretizuoti, kokias šventes ji dar laiko šventėmis ir kaip per jas kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos.
26. Atsakovas nesutinka su apeliantės reikalaujama nustatyti sąlyga, kad jei atsakovas dėl darbinių ar kitų priežasčių neturėtų galimybės pats pasirūpinti nepilnamete dukra, tuomet apie tai informuotų ieškovę, kuri su nepilnamete dukra turėtų teisę bendrauti ir matytis visą laiką, kuomet atsakovas neturėtų galimybės rūpintis nepilnamete dukra, tai yra ieškovės bendravimas su dukra šiuo atveju turėtų prioritetą prieš atsakovo gyvenimo draugę. Juo labiau, kad ieškovės teigimu, atsakovas neretai dirba tuo metu, kai dukra būna pas tėvą. Teigia, kad esama tvarka yra pastovi ir stabili, ieškovė žino, kada dukra bus atvežta į namus, todėl jos siūlomas tvarkos pakeitimas įvels sumaištį ir naujus ginčus, nes iš apeliantės reikalavimų ir neaišku, ką ji laiko negalėjimu pasirūpinti dukra dėl darbinių ar kitų priežasčių.
27. Atsakovas nesutinka su apeliantės reikalavimu nustatyti jai pirmumo teisę spręsti kasdienius klausimus, susijusius su vaiko medicinine priežiūra. Atsakovas pažymi, jog visų pirma, medicininį išsilavinimą turi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Tačiau nei ji, nei atsakovas nedirba bendrosios praktikos gydytojais, juo labiau pediatrais. Todėl neturėdami tinkamo išsilavinimo negali diagnozuoti dukrai vienos ar kitos ligos, juo labiau, būdami tėvais, negali būti objektyvūs. Todėl esant vaiko susirgimui abu privalo kreiptis į medicinos darbuotojus – specialistus, išskyrus jei iš simptomų matytųsi, kad liga nėra sunki, pavyzdžiui, sloga, gerklės perštėjimas, tai yra jei dukrai netikslingas lovos rėžimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog byloje yra įrodymai, jog ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir neleido atsakovui matytis su dukra, motyvuodama tuo, kad dukra serga, nors jokių to įrodymų nebuvo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4089-930/2021 jai skyrė baudą.
28. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, įpareigojant atsakovą užtikrinti ieškovei galimybę susisiekti su dukra visu jos buvimo su atsakovu metu, kad vien tokia galimybė dukrai sukurtų papildomą saugumo jausmą, todėl laikytina apsauganti dukros interesus. Atsakovo nuomone, visų pirma, konkretus skambinimo laikas ir pokalbio laikas apsaugo tiek atsakovą, tiek ir dukrą nuo neriboto mamos skambinimo dukrai atsakovo bendravimo metu. Antra, nėra jokio įrodymo, kad dukra jaustųsi nesaugi net ir be tokios tvarkos, nes iki šiol galiojančioje tvarkoje ieškovė neturėjo jokios teisės skambinti (kaip ir atsakovas neturėjo teisės skambinti ir bendrauti su dukra, kai ji būdavo ieškovės namuose). Pažymi, kad dukrai šiuo metu jau yra nupirktas mobilusis telefonas, kuriuo ji turi galimybę kalbėtis su mama kada tik norės, atsakovas to nedraudžia, todėl jei dukrai iškiltų kokios nors problemos, ji turėtų galimybę apie tai pasisakyti mamai.
29. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punkto (kasmetinės atostogos) nuostatas. Anot atsakovo, akivaizdu, kad atostogos vaiko mokymosi metu yra neleistinos, nes tuo nebūtų užtikrinamos vaiko teisės į mokslą. Atsakovo vertinimu, ginčijamu sprendimu nustatyta tvarka yra daug aiškesnė, nei buvusi, ji nurodo, prieš kiek laiko reikia informuoti kitą šalį apie atostogas ir kam yra pirmenybė. Be to, 14 dienų nereiškia, kad jos visos turi būti vienu kartu, tai gali būti ir du kartus po 7 dienas. Atsakovo nuomone, ieškovės siūloma tvarka yra ydinga ta prasme, kad tik atsakovas turi derinti atostogas su ieškove, kas galimai gali ir nepavykti. Ir priešingai – ieškovė, pagal jos siūlomą tvarką turi teisę atostogauti su dukra, nederinus atostogų su atsakovu ir apie tai net neinformavus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmesti ir iš dalies pakoreguoti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
Byloje nustatyta, kad ieškovės L. V. ir atsakovo S. V. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 buvo nutraukta, be kita ko, sprendimu buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka, kuri iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021. Ieškovė pareikštu ieškiniu, o atsakovas – priešieškiniu, prašė iš dalies pakeisti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nepilnametei suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Mergaitė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją.
Ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės prašė nustatytoje bendravimo tvarkoje atlikti šiuos pakeitimus: 1) viena valanda sutrumpinti atsakovo bendravimą su vaiku švenčių metu ir tėvo gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas bei darbo dienomis grąžinti vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ne 20:00 val., o 19:00 val. bei sumažinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje dviejų bendravimo vakarų paliekant vieną bendravimo vakarą; 2) susiaurinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje numatytų dviejų dienų, paliekant tik vieną dieną ir bendravimą numatant nuo 17:00 val. iki 19:00 val.; 3) numatyti ilgesnį pranešimo apie planuojamas atostogas laiką – nustatant vieno mėnesio terminą vietoje šiuo metu esamo 14 dienų termino, o taip pat bendravimo tvarkoje numatyti ir ieškovei teisę 2 kartus per metus po 7 dienas arba 14 dienų nepertraukiamai atostogauti su dukra, papildomai nustatyti, jog tėvas turi teisę suderinti atostogų laiką anksčiau, tačiau atostogų laikas turi būti suderintas prieš perkant atostogų kelionę; 4) nustatyti, kad poriniais metais pirmenybė turėtų būti suteikta motinos pageidaujamam atostogų laikui, o neporiniais metais – tėvo pageidaujamam atostogų laikui; 5) papildyti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką punktu, numatančiu, jog esant situacijoms, kai dukra yra pakviesta į jos draugų gimtadienį, jos dalyvavimą gimtadienyje užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra dukra; 6) numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko ugdymu, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė; 7) numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko medicinine priežiūra, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė bei numatyti, kad ji turi teisę, nesikreipiant į gydymo įstaigą, nustatyti dukters ligos diagnozę (išskyrus ūminius susirgimus, kuomet yra reikalinga greitoji medicinos pagalba ir speciali priežiūra gydymo įstaigoje) bei paskirti ligos gydymą; 8) nustatyti, jog dukrai susirgus, mergaitę jos gyvenamoje vietoje slaugo ieškovė bei užtikrina dukters pasiekiamumą telefonu, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra telefonu, t. y. pašalinti atsakovui suteiktą galimybę ligos metu aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje; 9) papildyti bendravimo tvarką nuostata, jog tuo atveju, kai atsakovas dėl darbinių ar kitų priežasčių neturi galimybės pats pasirūpinti nepilnamete dukra, tuomet apie tai informuoja ieškovę ir mama su dukra turi teisę bendrauti ir matytis visą laiką, kuomet tėvas neturi galimybės rūpintis dukra; 10) nustatyti atsakovui pareigą pasimatymų su dukra metu užtikrinti, jog dukra būtų pasiekiama telefonu (mobiliu ryšiu), įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Taip pat numatyti, jog atsakovas turi pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tenkino šiuos ieškovės reikalavimus: nustatė ieškovės pasiūlytą vieno mėnesio pranešimo apie planuojamas atostogas su vaiku, terminą; bendravimo tvarką papildė nuostata, jog kiekvienas iš tėvų jo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą draugų gimtadieniuose bei ugdymo įstaigose organizuojamuose renginiuose; teismas pakeitė galiojančią bendravimo tvarką, numatant, jog vaiko ligos atveju atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti bendravimo su dukra tvarkos su nakvynėmis sąlygas ir turėtų pasirūpinti dukra nustatytu jo bendravimo su vaiku metu, tačiau nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai susirgus, atsakovo bendravimo su ja darbo dienomis metu ar kitu metu, kai yra nustatytas tėvo bendravimas be nakvynių, atsakovui turėtų išlikti galimybė nustatytu bendravimo laiku aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje; nustatė pareigą užtikrinti kitam iš tėvų galimybę kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 19.00 iki 19.30 val. iki penkiolikos minučių susisiekti su nepilnamete dukra. Likusioje dalyje teismas ieškovės reikalavimus atmetė. Ieškovė dėl nurodyto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka, kad vaiko grąžinimas po bendravimo su tėvu į mamos namus 20 val. atitinka šalių nepilnametės dukters interesus. Anot apeliantės, vaiko grąžinimas į motinos namus 20 val. yra vertintinas kaip per vėlus laikas tokio amžiaus vaikui. Teigia, kad teismas nevertino į bylą pateiktos psichologo išvados, kurioje nurodytos moksliniais šaltiniais paremtos rekomendacijos, yra tikslinga nustatyti, kad šalių nepilnametę dukterį atsakovas privalo grąžinti į namus visais atvejais ne vėliau kaip 19 val.; psichologo išvadoje nurodytų argumentų nepaneigė jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai yra užduodami namų darbai, kuriuos ji dažniausiai daro namuose, todėl tam taip pat reikalingas papildomas laikas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju institucija (Tarnyba), teikianti byloje išvadą, nurodė klausimą spręsti teismo diskrecija. Byloje paskirtos teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog objektyvių duomenų, kad nakvynės tėvo namuose mergaitei darytų negatyvų poveikį, negauta.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nevertino ieškovės į bylą pateiktos teismo psichologijos specialisto A. S. 2021 m. liepos 12 d. išvados. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nepasisakė dėl minėtos psichologo išvados, savaime nereiškia, kad priimdamas sprendimą teismas apskritai nevertino šio rašytinio įrodymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai neišvardyti visi pateikti įrodymai, argumentai ir atskirai nepateiktas kiekvieno iš jų teisinis vertinimas, nereiškia, kad jie apskritai nebuvo vertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-353-881/2021).
Susipažinusi su jau minėta teismo psichologijos specialisto A. S. 2021 m. liepos 12 d. išvada, teisėjų kolegija pastebi, jog privati specialisto nuomonė, išreikšta jam užduotų klausimų kontekste. Aptariamoje išvadoje yra pareikšta asmeninė specialisto nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, užduodamų klausimų bei kitų aplinkybių. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto (specialisto) išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės pateikta privati psichologo išvada, byloje esant Tarnybos išvadai bei teismo paskirtos ekspertizės išvadai, įrodymų konkurencijos požiūriu neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Iš A. S. išvados turinio matyti, jog specialistui buvo užduoti du klausimai: 1) kada tokio amžiaus (duomenys neskelbtini) vaikui geriausia grįžti namo po vizito pas tėvą?; 2) ar vaiko prastas miegojimas, irzlumas, tai, kad vaikas jaučiasi išbalansuotas gali kilti dėl nakvynių pas tėvą? Į nurodytus klausimus specialistas atsakė pateikdamas bendro pobūdžio pastebėjimus, paremtus psichologijos žiniomis bei šaltiniais. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog iš nurodytos išvados turinio nėra duomenų, jog rengiant išvadą buvo tirtas būtent šalių dukros R. V. atvejis, neanalizuota mergaitės būklė ir jai įtaką darantys veiksmai, nors šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro būtent ginčo šalių nepilnametės dukros bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarkos atitiktis vaiko interesams bei psichologinei būklei. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek išvadą byloje teikusi Tarnyba, tiek teismo paskirtą ekspertizę byloje atlikę psichologijos ekspertai tyrė ir analizavo būtent nepilnametės R. atvejį, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatyto bendravimo tvarkos punkto, pagal kurį mergaitė po bendravimo su tėvu į mamos namus grąžinama 20 val., pagrįstai priroritetiškai vadovavosi Tarnybos išvada ir ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė objektyvių pagrindų siaurinti nustatytą ir jau kelerius metus vykdomą tėvo bendravimą su dukra, viena valanda paankstinant vaiko grąžinimo motinai laiką. Vien tai, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai yra užduodami namų darbai, kuriuos ji dažniausiai daro namuose, nesudaro pagrindo atlikti ieškovės prašomus dukros bendravimo tvarkos su atsakovu pakeitimus, kadangi byloje nėra duomenų ir ieškovė nepagrindė, jog dukra negali atlikti namų darbų būdama atsakovo namuose.
Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad būtent dukros pasiekiamumas telefonu, kuomet dukra serga, labiausiai užtikrintų nepilnametės dukters interesus, padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių. Teigia, kad sprendime šios objektyvios priežastys dėl atsakovo nesilankymo ieškovės namuose nebuvo įvertintos, byloje liko neįvertintas vaiko interesas nustatant jo bendravimo su tėvu tvarką.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovas turi teisę aplankyti dukrą jos ligos atveju motinos (ieškovės) namuose, nes vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai, nepaneigiantys skundžiamo sprendimo motyvų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teisėjų kolegija pastebi, kad nepilnametės R. ligos atveju, mergaitei itin reikšminga suformuoti suvokimą, jog abu tėvai rūpinasi bei globoja ją, todėl tokiu atveju itin reikšmingas abiejų iš tėvų faktinis (fizinis) buvimas su sergančiu vaiku, tuo tarpu tėvo bendravimas telefonu vaikui sergant, nors ir padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp vaiko tėvų, tačiau ši aplinkybė savaime negali nusverti prioritetinių vaiko interesų apsaugos.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nelaiko bendravimo tvarkos švenčių dienomis prioritetine, lyginant su kasdiene jo bendravimo tvarka. Teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog keičiant bendravimo tvarką yra reikalingas atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi pakeitimas, nurodantis, kad šalių bendravimas su nepilnamete dukterimi švenčių dienomis turi prioritetą prieš nustatytą kasdienį bendravimą.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog ieškovė nedetalizavo, kas tai yra šventinės dienos, nors galiojančioje tvarkoje yra aptartas bendravimas tiek per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, Motinos ir Tėvo dienas, dukters gimimo dieną. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovės pareikšto ieškinio dalykas bei pagrindas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nebūtų išsprendęs kurio nors iš ieškinio reikalavimų ar jų neanalizavęs ieškinio pagrinde nurodytų argumentų kontekste, todėl nėra pagrindo spręsti, jog skundžiamu sprendimu teismas neišsprendė kurių nors iš ieškovės prašomų bendravimo tvarkos pakeitimų.
Ieškovė taip pat išsako kritiką skundžiamo sprendimo motyvams, teigdama, jog teismas visiškai neatsižvelgė, kuomet ieškovė paaiškino, jog atsakovas bendravimo su nepilnamete dukra metu neretai dirba, todėl dukra lieka su kitais asmenimis ir su tėvu faktiškai nebendrauja. Anot apeliantės, siekiant prioritetinio dukros intereso patenkinimo, ieškovė ir siekė sureguliuoti situaciją, kuomet dėl objektyvių priežasčių (darbas, kitos objektyvios priežastys) atsakovas negali bendrauti su nepilnamete dukra, tokią teisę turėtų ieškovė (mama).
Teisėjų kolegija su anksčiau nurodytais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šalims nėra draudžiama atskirais atvejais pasitelkti trečiuosius asmenis ar pasinaudoti trečiųjų asmenų paslaugomis (pagalba), reikalingomis tinkamam tėvų valdžios įgyvendinimui, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys vykdo tėvų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtinta, jog tiek dukrai esant ieškovės žinioje, mergaite tam tikrais atvejais rūpinasi tretieji asmenys (pavyzdžiui, ieškovės motina), tiek atsakovui bendraujant su dukra, tam tikrais atvejais mergaitę prižiūri atsakovo gyvenimo draugė. Taigi šiuo atveju abi ginčo šalys, esant poreikiui, pasitelkia trečiuosius asmenis tėvų valdžios įgyvendinimui. Byloje nėra duomenų, kad šalių pasirinktų trečiųjų asmenų, padedančių pasirūpinti vaiku, dalyvavimas nepilnametės R. priežiūroje būtų žalingas mergaitei. Šiame kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovu, jog ieškovės siūlomas tvarkos pakeitimas įvels sumaištį ir naujus ginčus, be to, esama bendravimo tvarka yra aiški tiek vaikui, tiek tėvams, tuo tarpu vaiko perdavinėjimas motinai tais atvejais, kai tėvas pats faktiškai negali pasirūpinti dukra dėl darbinio užimto ir (ar) kitų priežasčių, neatitiks geriausių vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog tokio amžiaus vaikas, kokio yra ginčo šalių nepilnametė dukra, geba orientuotis laike ir atskirti, kokiu metu su kuriuo iš tėvų turi bendrauti, tuo tarpu toks vaiko perdavinėjimas, kokį siūlo ieškovė, galėtų sukelti vaikui stresą ir neigiamus išgyvenimus.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovė, dėl turimo medicininio išsilavinimo bei žinių, gali objektyviai nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę. Teismas neatsižvelgė, kad nurodytos sąlygos bendravimo tvarkoje nustatymas (kad ieškovė turi teisę, nesikreipiant į gydymo įstaigą, nustatyti dukters ligos diagnozę bei paskirti ligos gydymą) tik apsaugotų šalių nepilnametės dukters interesus, nes lengvo susirgimo atveju dukros nereikėtų specialiai vežti į gydymo įstaigą, būtų iš esmės supaprastinta jos gydymo procedūra. Anot apeliantės, papildomas sergančios dukros vežiojimas iš esmės kenkia jos gijimo procesui. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais nesutinka.
Teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, jog neabejoja ieškovės įgyta profesine kvalifikacija bei turimomis žiniomis bei gebėjimu daug tiksliau bei tinkamiau, nei įprasta, suvokti vaiko sveikatos būklę ir ja pasirūpinti, esant mergaitės negalavimams. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, visiškai nesutinka su apeliante, jog papildomas sergančios dukros vežiojimas į gydymo įstaigas iš esmės kenkia jos gijimo procesui ar, jog dukrai sergant, reikėtų „supaprastinti“ vaiko gydymo procedūrą, gydant mergaitę namuose ieškovei. Pabrėžtina, kad vaiko sveikatos priežiūra, kartu su vaiko raida, ugdymu, saugia aplinka ir kita yra itin reikšmingos vertybės vaiko vystymesi, kurių apsaugai ir tinkamam įgyvendinimui užtikrinti reikalinga dėti maksimalias pastangas. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko įstatyminių atstovų parinktoje gydymo įstaigoje dirbantys specialistai, o ne tėvai, teikia vaikams sveikatos priežiūros paslaugas ir būtent jie diagnozuoja susirgimus, skiria jų gydymą bei išduoda tai patvirtinančias pažymas bei išrašus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai vaiko sveikatos priežiūrai užtikrinti, netikslinga apsiriboti vien profesinę kvalifikaciją turinčios vaiko motinos žiniomis ir gebėjimais. Šiame kontekste taip pat reikšmingi ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyti argumentai, jog medicininį išsilavinimą turi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, tačiau nei ji, nei atsakovas nedirba bendrosios praktikos gydytojais, juo labiau pediatrais.
Ieškovė nesutinka dėl teismo atlikto bendravimo tvarkos pakeitimo, kuomet šalių nepilnametė dukra turės galimybę paskambinti mamai tik laikotarpiu nuo 19.00 iki 19.30 val. Teigia, kad turi būti nustatyta būtent ieškovės prašoma sąlyga t. y. dukters galimybę būti pasiekiamai ir turėti galimybę paskambinti mamai visą buvimo su tėvu laikotarpį. Pabrėžia, kad vien tokia galimybė dukrai sukurtų papildomą saugumo jausmą, todėl laikytina apsauganti dukros interesus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas aptariamą ieškovės reikalavimą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo siekį kokybiškai praleisti laiką su dukra, todėl pagrįstai nurodė, jog bendravimo su vaiku metu tėvai gali užsiimti tokiomis veiklomis, kurių metui bendravimas/susisiekimas telefonu nėra galimas (pavyzdžiui, lankymasis baseine, kino teatre ir kita). Be to, atsižvelgtina ir į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytą teiginį, jog dukrai šiuo metu jau yra nupirktas mobilusis telefonas, kuriuo ji turi galimybę kalbėtis su mama kada tik norės, atsakovas to nedraudžia. Pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas draustų dukrai bendrauti su mama elektroninio ryšio priemonėmis, todėl ieškovės apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu vertintini kaip neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindimo.
Apeliantė kritikuoja ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punktą (kasmetinės atostogos) bei teigia, jog šalims kyla problemų susitarti dėl kasmetinių atostogų, todėl, ieškovės nuomone, nustatytina ieškiniu prašoma tvarka. Anot apeliantės, svarbu žinoti, kad kasmetinės atostogos turi trukti nepertraukiamai, siekiant išvengti papildomų ginčų dėl galimų atostogų po vieną ar dvi dienas, tačiau teismas savo sprendime to nenustatė. Kartu pažymi, kad itin svarbu, jog atostogos nevyktų dukros mokymosi metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė, dėl kokių priežasčių atostogos privalo trukti nepertraukiamai, be to, papildomi ginčai nenusveria vaiko intereso atostogauti su kiekvienu iš tėvų skirtingais metų laikotarpiais, kuomet dukrai nevyksta ugdymo procesas. Tuo tarpu apeliantei teigiant, jog svarbu, kad atostogos nevyktų dukros mokymosi metu, o atsakovui nurodant, jog tai yra savaime suprantama aplinkybė, spręstina, jog abi ginčo šalys yra pakankamai sąmoningi ir protingi asmenys bei nustatydami kasmetines atostogas su dukra, atitinkamai atsižvelgs į dukros užimtumą dėl ugdymo proceso.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas S. V. nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitu.
Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2024 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. III ketvirtį buvo 2 018,2 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 623,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jo naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės L. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme .
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.