Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė L. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. V. (toliau – atsakovas), kuriuo teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 (toliau – Sprendimas) nustatytą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 (toliau – Nutartis) nustatytą (dalinai pakeistą) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas visą laikotarpį nuo Sprendimo priėmimo piktybiškai diktuoja savo sąlygas dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi ir nesilaiko Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas atvirai demonstruoja nepagarbą ieškovei, nuvertina jos, kaip mamos, vaidmenį. Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje nustatyta tėvo pareiga grąžinti nepilnametę dukterį į motinos namus darbo dienomis 20 val. Ieškinio parengimo dienai šalių nepilnametei dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Atkreipė dėmesį, kad vaiko grąžinimas į motinos namus 20 val. yra vertintinas kaip per vėlus laikas tokio amžiaus vaikui. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka kelia daug ginčų tarp šalių, realiai atsakovas nėra linkęs nustatytos bendravimo tvarkos laikytis. Ieškovė pažymėjo, kad dukra sunkiai toleruoja nakvynes pas tėvą, grįžusi į mamos namus po nakvynių pas tėvą kelias dienas turi adaptuotis – itin neramiai miega, kenčia nuo košmarų, būna dirglesnė, prastai valgo. Ieškovės įsitikinimu, tikroji to priežastis yra atsakovo piktybinis vengimas laikytis dukters namuose nusistovėjusių miego ritualų, naujų taisyklių įvedinėjimas, kas sukelia nepilnametei dukrai įtampą ir stresą. Ypatingai blogai šalių nepilnametė dukra reaguoja į tai, kad atsakovas palieka ją miegoti vieną atskirame kambaryje (ieškovė praktiškai nuolat miega kartu su dukra). Ieškovės įsitikinimu, nepilnametės dukters interesus labiausiai atitiktų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas be nakvynių, kas leistų užtikrinti dukters psichologinę pusiausvyrą. Ieškovės įsitikinimu, nakvynių pas tėvą įvedimas geriausiai atitiktų dukros interesus jai pradėjus lankyti mokyklą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti jos siūlomą pereinamojo laikotarpio tvarką tuo metu, kai dukra lanko darželį, o taip pat nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką, taikytiną šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą.

Šalies argumentai

Atsakovas S. V. priešieškiniu prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-826-640/2021 nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, nustatant kompensacinį mechanizmą ir bendravimo tvarką papildant šiomis sąlygomis: 1) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. kas antrą savaitgalį, S. V. bendravimas su nepilnamete dukra R. V. turi būti perkeliamas į sekantį savaitgalį; 3) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. vieną savaitgalio dieną, S. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. artimiausią darbo savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 16.00 val., ir 20.00 val. gražinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; 3) jei dėl bet kurios svarbios priežasties tėvas S. V. negalėtų bendrauti su nepilnamete dukra R. V. darbo savaitės antradienį ir (ar) ketvirtadienį, S. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. artimiausią darbo savaitės trečiadienį, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 16.00 val. ir 20.00 val. gražinant dukrą į ieškovės gyvenamąja vietą; 4) apie bendravimo tvarkos pasikeitimą dėl svarbių priežasčių, motina L. V. privalo informuoti tėvą S. V. per įmanomai trumpą laiką, pateikdama informaciją dėl bendravimo tvarkos pasikeitimo būtinybės ir tai pagrindžiančius įrodymus.

Šalies argumentai

Tarnyba pateikė išvadą dėl priešieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nustatant besąlyginį bendravimo laiko perkėlimą „dėl bet kurios svarbios priežasties“ galimai pažeistų prioritetinį vaiko interesą bei vaiko kokybiškai leidžiamo atostogų, savaitgalių laiko su kiekvienu iš tėvų proporcijas. Įvertinant atsakovo priešieškinyje išdėstytus argumentus, bendravimo laiko perkėlimo bendravimo tvarkoje numatymas būtų galimas būtent ne dėl „bet kurios svarbios priežasties“, kas galėtų būti vaiko liga ar pan., o dėl ieškovės suplanuotų atostogų ar pan., t. y., teismui nustačius, jog galiojančią bendravimo tvarką yra tikslinga pakeisti, Tarnyba siūlytų nustatyti konkrečius bendravimo laiko perkėlimo atvejus, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad šalių santykiai itin konfliktiški. Tėvai nesutaria vaiko ugdymo, auklėjimo, gydymo klausimais, tačiau abu tėvai pagal galimybes rūpinasi vaiku ir turi su juo ryšį, tenkina vaiko poreikius. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių nepilnametei suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Mergaitė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasę. Dėl šios priežasties 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo nustatyti ieškovės siūlomą tėvo bendravimo su dukra tvarką dukrai lankant darželį. 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų palaikė, nurodė, jog atsisakymo pasekmės jai yra žinomos ir teismas šį atsisakymą priėmė, nurodytoje dalyje bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pareikštą ieškinį likusioje dalyje pilnai palaikė ir prašė pakeisti nustatytąją bendravimo tvarką ir šalių nepilnametei dukrai pradėjus lankyti mokyklą, nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje išdėstytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Dalį šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos nuostatų atsakovė prašė palikti nepakeistas, t. y.: 1) jog atsakovas bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; 2) atsakovas bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.; 3) bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus; 4) šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra. Todėl dėl šių bendravimo tvarkos punktų teismas plačiau nepasisakė.

Ieškovė teismo prašė pakeisti šiuo metu šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką ir iš esmės viena valanda sutrumpinti atsakovo bendravimą su vaiku švenčių metu ir tėvo gimimo dieną, per Šv. Kalėdas ir per Šv. Velykas bei darbo dienomis grąžinti vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą ne 20:00 val., o 19:00 val. bei sumažinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje dviejų bendravimo vakarų paliekant vieną bendravimo vakarą. Prašymą motyvavo tuo, jog dukters grąžinimas 20:00 val. yra pernelyg vėlyvas tokio amžiaus vaikui. Grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą vaikui yra reikalinga iš naujo adaptuotis prie vietos pakeitimo, nusiraminti prieš miegą, atlikti įprastinius vakarinius ritualus (prausimasis, pasakų skaitymas, pokalbiai su mama ir pan.), kurie paprastai užtrunka iki 2 valandų, todėl dukrai nepavyksta nueiti miegoti 21:00 val. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog dukra paprastai eina miegoti 21:30 val. ar kiek vėliau, todėl daugiau kaip valandos laiko pakanka tam, kad vaikas susiruoštų miegui. Dukra nėra hyper aktyvus vaikas, kuriam nusiraminti reikia dviejų valandų. Atsakovas pažymėjo, jog tuo metu, kai dukra nakvoja pas jį, ji miega puikiai, o ją užmigdyti ir paskaityti pasakas trunka apie pusę valandos.

Spręsdamas dėl pareikšto prašymo šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vaiko grąžinimo ieškovei laikas (t. y., 20:00 val.) buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, atsižvelgiant į tuometinę teismo posėdžio metu pateiktą Tarnybos išvadą bei iki tol galiojusią laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Bylą nagrinėjęs teismas dar 2020 m. pažymėjo, jog svarbu, kad vaikui augant formuotųsi prieraišumo ryšys bei atskiri dienos ritualai ne tik su motina, bet ir su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek motina, tiek ir tėvas turėtų dalyvauti vaiko emociniame vystymesi, savimonės formavime, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Nepaisant to, jog Sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametė dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jau tada Tarnybos atstovė, teikusi išvadą, pažymėjo, kad vaiko grąžinimo laikas 20:00 val., atsižvelgiant į vaiko amžių, yra tinkamas. Nustatant vaiko grąžinimo laiką buvo atsižvelgta į Tarnybos rekomendacijas paankstinti vaiko grąžinimo laiką sekmadieniais, kad mergaitė galėtų pasiruošti miegui bei kitai darbo savaitei. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ginčą šioje dalyje išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnametė dukra yra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pagal nustatytą tvarką (t. y., iki 20:00 val.) bendrauja su tėvu jau kelerius metus. Pažymėjo, jog vaikui augant, miego poreikis natūraliai mažėja, o vakarinių ritualų laikas paprastai trumpėja. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog motina gali kalbėtis su dukra prieš miegą, skaityti jai pasakas dvi ir daugiau valandų, tačiau nagrinėjamu atveju reikalinga nuspręsti, ar toks ilgas bendravimas prieš miegą yra būtinas, ar jis atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesams, ar tai nėra vienasmenis šalies siekis riboti kito iš tėvų bendravimą su vaiku. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė objektyvių pagrindų siaurinti nustatytą ir jau kelerius metus vykdomą tėvo bendravimą su dukra, viena valanda paankstinant vaiko grąžinimo motinai laiką. Vadovaujantis ekspertizės akto duomenimis, nepilnametę su abiem tėvais sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, prieraišūs santykiai), šiuo metu mergaitės psichikoje yra susiformavęs pastovus bendravimo su tėvais modelis (ji žino, kada yra kurio iš tėvų laikas, kas ją pasiims iš darželio bei kada ji liks nakvoti tėčio namuose), ji laukia ir nori bendravimo su abiem tėvais, todėl teismas ieškovės pareikšto reikalavimo šioje dalyje netenkino.

Ieškovė taip pat teismo prašė susiaurinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, vietoje numatytų dviejų dienų, paliekant tik vieną dieną ir bendravimą numatant nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Teismui netenkinus ieškovė prašymo viena valanda paankstini dukters grąžinimo laiko, analogiškais motyvais teismas netenkino ir ieškovės prašymo viena valanda pavėlinti vaiko paėmimo bendravimui laiką, pakeičiant vaiko paėmimo iš ieškovės gyvenamosios vietos laiką iš 16:00 val. į 17:00 val. Teismas nustatė, kad šalių gyvenamosios vietos yra viena nuo kitos nutolę apie 12 kilometrų, todėl tikėtina, kad bendraujant darbo dienomis nuo 16:00 val. iki 20:00 val., dalį laiko atsakovas su dukra praleis kelionėje, o galimai ir spūstyse, paimdamas vaiką bendravimui iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos bei grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą, todėl šiuo metu nustatytą 4 valandų bendravimą sutrumpinus iki ieškovės prašomo 2 valandų bendravimo, tėvui nebeliktų laiko kokybiškam bendravimui su dukra bei pasirinktoms laisvalaikio veikloms.

Pareikštą prašymą sumažinti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, paliekant bendravimą tik vieną darbo dieną, ieškovė motyvavo tuo, jog dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai reikės papildomo laiko sau, taip pat papildomo laiko po pamokų reikės namų darbų atlikimui, būrelių lankymui. Ieškovė nurodė, jog siekiant, kad dukra nebūtų išbalansuojama, blaškoma ir vežiojama, kad vaikas turėtų stabilią aplinką, atsakovui turėtų pakakti vienos bendravimo su dukra dienos darbo dienomis. Atsakovas su šiuo jo bendravimo laiko mažinimu nesutiko, nurodydamas, jog tokiu būdu ieškovė siekia maksimaliai apribėti tėvo bendravimą ir tokiais veiksmais kenkia dukrai. Atsakovas nurodė, jog R. pradėjus lankyti mokyklą, jai taip pat reikės ir tėčio pagalbos ruošiant namų darbus ir atsakovas yra pasiruošęs šią pagalbą suteikti.

Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje, teismas vadovavosi teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika ir pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą teismui spręsti, jog šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, darbo dienomis bendraujant su dukra du vakarus, kenktų šalių nepilnametės dukters interesams ar jų neatitiktų. Kaip jau buvo minėta, šalių nepilnametė dukra prie tokios tvarkos yra pripratusi, žino, kada ir kurio iš tėvų laikas, kas ją pasiims iš darželio bei kada ji liks nakvoti tėčio namuose. Remiantis ekspertizės akto išvadomis, mergaitė laukia ir nori bendravimo su abiem tėvais. Kartu teismas akcentavo, jog be visų kitų pareigų, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tai nėra įmanoma be nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Teismui nenustačius pagrindų riboti atsakovo bendravimą su dukra darbo dienomis, ieškovės pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos susiaurinimo, numatant tėvo bendravimą tik vieną darbo dieną, netenkino.

Ieškovė teismo prašė pakoreguoti bendravimo vasaros atostogų metu tvarką, numatant ilgesnį pranešimo apie planuojamas atostogas laiką – nustatant vieno mėnesio terminą vietoje šiuo metu esamo 14 dienų termino, o taip pat bendravimo tvarkoje numatyti ir ieškovei teisę 2 kartus per metus po 7 dienas arba 14 dienų nepertraukiamai atostogauti su dukra. Ieškovė prašė papildomai nustatyti, jog tėvas turi teisę suderinti atostogų laiką anksčiau, tačiau atostogų laikas turi būti suderintas prieš perkant atostogų kelionę. Pasisakydamas dėl atostogų, atsakovas pažymėjo, jog vaikas auga ir nori vis daugiau laiko praleisti su tėvu, todėl nesutiko, kad būtų mažinamas ar privalomai skaidomas jo atostogų su dukra laikas, priešingai – jis siekia, kad abu tėvai turėtų galimybę 7 dienų ar ilgesniam terminui išvykti su dukra į kelionę.

Spręsdamas dėl šalių bendravimo su dukra atostogų metu, pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, jo šalių nepilnametei dukrai esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, koreguotina bendravimo su tėvais vasaros atostogų metu tvarka, atsisakant privalomo atostogų suskaidymo į ne mažiau nei dvi dalis. Teismas įvertino vaiko amžių bei ekspertizės išvadas ir nustatė, jog kiekvienas iš tėvų turi teisę atostogauti su dukra 14 dienų per metus, šias atostogų dienas išnaudojant savo pasirinkimu (t. y. skaidant į dalis arba panaudojant visas atostogų dienas vienu metu) ir šios atostogos gali būti organizuojamos tiek vasarą, tiek ir kitu metų laiku. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog vasaros atostogų kelionės neretai yra perkamos iš anksto, atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo 1 mėnesio pranešimo apie planuojamas atostogas, teismas nustatė šį terminą.

Nagrinėjamu atveju Sprendimu ir Nutartimi yra nustatyta, jog tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais (2022 m., 2024 m. ir pan.) pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais (2023 m., 2025 m. ir pan.) – motinos. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia šį eiliškumą pakeisti, numatydama priešingai, t. y., jog poriniais metais pirmenybė turėtų būti suteikta motinos pageidaujamam atostogų laikui, o neporiniais metais – tėvo pageidaujamam atostogų laikui. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama bendravimo atostogų metu tvarka galioja nuo 2021 m. ir pagal šią tvarką pirmumas motinos pageidaujamam atostogų laikui buvo teikiamas 2023 m., o ieškovės prašomu būdu šį eiliškumą pakeitus, jai tektų pirmenybė rinktis pageidaujamą atostogų laiką ir 2024 m., t. y., dvejus metus iš eilės, siekiant užtikrinti nustatytos bendravimo tvarkos tęstinumą ir šalių lygiateisiškumą, ieškovės pareikšto reikalavimo teismas šioje dalyje netenkino.

Ieškovė teismo prašė papildyti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką punktu, numatančiu, jog esant situacijoms, kai nepilnametė dukra yra pakviesta į jos draugų gimtadienį, nepilnametės dukters dalyvavimą gimtadienyje užtikrina tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra dukra. Tėvai tokiu būdu įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukters teisę į tinkamą ir visavertę socializaciją su kitais bendraamžiais vaikais, dalyvaujant jų gimtadienio šventėse ir kituose renginiuose. Pasisakydamas dėl šio bendravimo tvarkos punkto, atsakovas paaiškino, jog ne visada užtikrina R. dalyvavimą draugų gimtadieniuose, tačiau nurodė, jog tai sąlygoja vaiko sveikatos būklė – dukrai esant po ligos ar sloguojant šiose veiklose vaikas nedalyvavo. Atsakovas taip pat nurodė norintis pats spręsti, kokiu būdu praleis su dukra jam tenkantį bendravimo laiką. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tuo atveju, jei dukters draugų gimtadienis yra švenčiamas atsakovo bendravimo su dukra laiku (ar vyksta kitos šventės ugdymo įstaigoje), tėvas neužtikrina vaiko dalyvavimo šventėje, pasirinkdamas laiką su vaiku praleisti savo nuožiūra.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo šioje dalyje teismas pažymėjo, jog vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, vaikams sulaukus 6 metų amžiaus, jie tampa vis daugiau savarankiškesni. Jaunesnio mokyklinio amžiaus laikotarpiu (nuo 6 iki 13 metų) popamokinė veikla bei laisvalaikis su bendraamžiais tampa vis svarbesniu poreikiu ir šio poreikio sutrikdymas gali nulemti netinkamo elgesio bei nuotaikos problemas. Pažymėjo, jog VŠĮ „Šeimos menas“ 2023 m. vasario 8 d. rašte taip pat pažymima, jog „mergaitė yra nusiminusi dėl, kad tomis dienomis, kai iš darželio ją pasiima tėvas, ji negali dalyvauti būrelių užsiėmimuose, kuriuo norėtų lankyti. Kartais, R. pasakoja apie praleistą su tėvu laiką, dažnai tai yra nusivylimas dėl neįvykdytų tėvo pažadų, pvz.: negalėjimo dalyvauti draugų šventėse, dėl tėvo nenoro ją ten nuvežti. Negalėjimas dalyvauti kitų vaikų šventėse <...> yra sunki patirtis vaikui. Mergaitei labai svarbu kurti ir plėtoti socialinius santykius su savo draugais. Tai padeda jai ugdyti savigarbą ir pasitikėjimą bei formuoja teigiamas asmenybės savybes. Vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, išgyvena ambivalentiškus jausmus, kurie neleidžia mergaitei atvirai išreikšti išgyvenamus jausmus, reikšti savo norus bei ugdyti savivertę“. Atsižvelgdamas į šiam vaikų amžiaus tarpsniui būdingą specifiką, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog dalyvavimas vaikų gimtadieniuose ar ugdymo įstaigoje organizuojamose šventėse atitinka geriausius nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus bei užtikrina vaiko socializaciją, todėl ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje iš esmės tenkino, bendravimo tvarką papildant nuostata, jog kiekvienas iš tėvų jo bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą draugų gimtadieniuose bei ugdymo įstaigose organizuojamuose renginiuose. Nepaisant to, jog ieškovė prašė teismo nenumatyti baigtinio renginių sąrašo, paliekant formuluotę „ir kituose renginiuose“, atsižvelgiant į pakankamai konfliktišką šalių bendravimą, teismas sprendė, jog ieškovės siūlomos formuluotės nustatymas sąlygos tarp šalių tik daugiau ginčų dėl tinkamo įsipareigojimų pagal šį bendravimo tvarkos punktą vykdymo, todėl prašymo šioje dalyje (numatyti kiekvienam iš tėvų pareigą užtikrinti vaiko dalyvavimą „kituose renginiuose“) netenkino.

Kadangi šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, siekiant išvengti šalių tarpusavio konfliktų, ieškovė teismo prašė numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko ugdymu, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė. Atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintą tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybę ir kitas nuostatas, teismas ieškovės prašymo jos siūlomu būdu papildyti nustatytą bendravimo tvarką netenkino, kaip pažeidžiančio tėvų lygiateisiškumo principą.

Ieškovė prašė pakeisti šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką šalių nepilnametės dukters ligos metu. Nagrinėjamu atveju Sprendimu bei Nutartimi yra nustatyta, jog atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti dukrą ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių, tačiau ieškiniu prašoma numatyti, jog kasdienių klausimų, susijusių su vaiko medicinine priežiūra, sprendime pirmumo teisę turi ieškovė. Atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą (medicinos mokslų) bei turimą profesinę kvalifikaciją (bendrosios praktikos gydytojo), ieškovė turi teisę, nesikreipiant į gydymo įstaigą, nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę (išskyrus ūminius susirgimus, kuomet yra reikalinga greitoji medicinos pagalba ir speciali priežiūra gydymo įstaigoje) bei paskirti ligos gydymą.

Pasisakydamas dėl šio ieškovės reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sveikatos priežiūros paslaugos asmenims yra suteikiamos pasirinktoje gydymo įstaigoje. Kiekvienas apdraustasis gali laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, kuriame teikiamos kompensuojamosios gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų atveju, jų atstovų parinktoje gydymo įstaigoje dirbantys specialistai, o ne tėvai, teikia vaikams sveikatos priežiūros paslaugas, t. y., diagnozuoja susirgimus, skiria jų gydymą bei išduoda tai patvirtinančias pažymas/išrašus iš medicininių dokumentų ir kita. Nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla nemažai ginčų dėl tėvo bendravimo su vaiku ligos metu, teismas sprendė, kad ieškovės į bendravimo tvarką prašoma įtraukti nuostata, visų pirma, nėra susijusi su tėvų bendravimo su vaiku tvarka, be to, ši nuostata pažeidžia teisės aktais numatytą sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, todėl prašymo šioje dalyje netenkino.

Ieškovė taip pat prašė nustatyti, jog dukrai susirgus, mergaitę jos gyvenamoje vietoje slaugo ieškovė bei užtikrina dukters pasiekiamumą telefonu, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su dukra telefonu, t. y. ieškovė teismo prašė iš bendravimo tvarkos pašalinti atsakovui suteiktą galimybę ligos metu aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Pareikštą prašymą šioje dalyje ieškovė grindė būtinybe minimalizuoti šalių tiesioginius kontaktus dėl jų santykių konfliktiškumo. Ieškovė nurodė, jog trumpi (iki 30 minučių) atsakovo susitikimai vaikui sukeltų daugiau neigiamos įtakos nei naudos, kadangi atsakovas ieškovės namuose elgiasi konfliktiškai. Ieškovė pažymėjo, jog ji įsipareigotų užtikrinti, kad nepilnametės dukters ligos metu dukra būtų pasiekiama telefonu. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko.

Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su dukra vaiko ligos metu teismas atsižvelgė į tai, jog teismui nutraukus šalių santuoką ir nustačius tėvo bendravimo su dukra tvarką, įskaitant ir bendravimo tvarką vaiko ligos metu, tarp šalių kyla itin daug ginčų bei konfliktų dėl tinkamo šios tvarkos vykdymo. Siekiant jų išvengti ar bent sumažinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga bendravimo tvarką vaiko ligos atveju pakoreguoti.

Teismas akcentavo, kad vaiko motina, su kuria šiuo metu gyvena šalių nepilnametė dukra, turi dėti pastangas, kad vaiko bendravimas su kitu iš tėvų vyktų realiai. Teismas nesutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad dukters bendravimas su tėvu neturėtų vykti vaiko ligos atveju. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog abi šalys turi specialių žinių sveikatos priežiūros klausimais, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra medikai (ieškovė yra estetinės medicinos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, o atsakovas yra odontologas). Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių prieiti išvadą, kad ieškovė ar atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra ligos atveju. Teismas vertino, jog šiuo metu numatytas draudimas atsakovui jo bendravimo su dukra su nakvynėmis metu vaikui susirgus, bendrauti su vaiku ir jį slaugyti, paliekant tėvui tik teisę aplankyti vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, nagrinėjamu atveju riboja tėvo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, jį slaugyti bei juo rūpintis, o taip pat esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, dėl jų bendravimo, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stokos, sukelia tarp šalių daugybę ginčų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei šiuo klausimu besikeičiančią teismų praktiką, vis dažniau numatančią abiem tėvams teisę ir vaiko motinos interesų apsaugos ir gynimo principą, vaiko tėvo teisę ir pareigą pasirūpinti vaiku jo ligos atveju, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga šioje dalyje nustatytą bendravimo tvarką pakeisti, numatant, jog vaiko ligos atveju atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti bendravimo su dukra tvarkos su nakvynėmis sąlygas ir turėtų pasirūpinti dukra nustatytu jo bendravimo su vaiku metu. Teismas sprendė, kad šioje bendravimo tvarkoje nustatytina vienintelė išimtis ir ji taikytina vaikui susirgus atsakovo bendravimo su juo darbo dienomis, t. y., bendravimo be nakvynių metu, kai atsakovui yra numatytas 4 valandų bendravimas. Teismas vertino, jog tokiu atveju, atsižvelgiant pirmiausia į nepilnametės interesus, o taip pat įvertinus tarp šalių gyvenamųjų vietų esantį atstumą (apie 12 km), bendravimo laiką (nuo 16:00 val. iki 20:00 val.), spūsčių tikimybę, sprendė, jog nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas darbo dienomis vaiko ligos metu (t. y., vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui pristatymas atgal į motinos gyvenamąją vietą) būtų visiškai neracionalus ir neatitiktų geriausių vaiko interesų. Dėl šios priežasties teismas sprendė šiuo metu palikti atsakovui teisę aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, o ne pačiam pasirūpinti sergančia dukra.

Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės argumentas, jog atsakovui ligos metu lankant dukrą jos gyvenamojoje vietoje, nukenčia ieškovės interesai, yra nepagrįstas. Pirmiausia teismas pažymėjo, jog atsakovas gali aplankyti dukrą ieškovės namuose tik išimtiniu atveju – kai dėl ligos neįmanomas kitoks vaiko ir tėvo bendravimas. Antra – kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardyta teismo sprendime. Trečia, tai, kad vaikas turi jausti, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad vaiko tėvo apsilankymas ieškovės namuose darbo dienomis ar esant numatytam kitam bendravimui be nakvynių, kai dukra serga ir nėra įmanomas kitoks bendravimas, yra pakankamai aiškiai apibrėžtas. Be to, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių gynimo principą, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas negali lankyti dukters jos ligos atveju, yra nesuderinamos tiek su atsakovo teise bendrauti, slaugyti ir rūpintis vaiku, tiek su vaiko teise bendrauti su tėvu ir būti jo slaugomam. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pagal šiuo metu galiojančią tvarką atsakovui yra numatytas bendravimas su dukra dvi darbo dienas po 4 valandas, teismas sprendė, jog šalių nepilnametei dukrai susirgus, atsakovo bendravimo su ja darbo dienomis metu ar kitu metu, kai yra nustatytas tėvo bendravimas be nakvynių, atsakovui turėtų išlikti galimybė nustatytu bendravimo laiku aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, kaip tai numatyta Sprendime ir Nutartimi.

Ieškovė prašė papildyti bendravimo tvarką nuostata, jog tuo atveju, kai atsakovas dėl darbinių ar kitų priežasčių neturi galimybės pats pasirūpinti nepilnamete dukra, tuomet apie tai informuoja ieškovę ir mama su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti ir matytis visą laiką, kuomet tėvas neturi galimybės rūpintis nepilnamete dukra dėl ankščiau nurodytų priežasčių. Ieškovės bendravimas su dukra šiuo atveju turi prioritetą prieš kitų asmenų (atsakovo gyvenimo draugė) bendravimą su dukra. Atsakovas su pareikštu prašymu šioje dalyje nesutiko, nurodydamas, jog ieškovė mini naują šeimą, į kurią atsakovas dukrą stengiasi „integruoti“, kas, ieškovės nuomone, savaime yra blogis. Pasak atsakovo, šalių nepilnametė dukra nenukenčia, kadangi ji puikiai bendrauja ir sutaria su jo drauge, su kuria atsakovas bendrauja jau kelerius metus. Taip pat dukra sutaria ir su atsakovo vyresniu sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, tarp jų yra užsimezgęs glaudus ryšys. Atsakovas pažymėjo, jog neginčijant aplinkybės, kad jam kartais tenka trumpam išvykti, dukra niekada nėra paliekama viena, visada kas nors su ja būna, todėl vaiko paėmimas ir nuvežimas ieškovei, o po trumpo laiko (pasibaigus darbiniams ar kitiems reikalams) vėl vaiko paėmimas, sukels dukrai tik stresą. Be to, kiek atsakovui yra žinoma, pati ieškovė dėl darbo ar asmeninių reikalų ne visada būna su dukra. Ieškovė iš darbo neretai grįžta vėlai, nes dirba 3 darbovietėse, turi naktinius budėjimus, todėl vaikas paliekamas prižiūrėti močiutei arba ieškovės pusseserei. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis ieškovės siūlymu, tokiais atvejais jis taip pat turėtų teisę paimti vaiką pas save, nes dukra yra ne su motina.

Teismas pažymėjo, jog šalims nėra draudžiama atskirais atvejais pasitelkti trečiuosius asmenis ar pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba, reikalingomis tinkamam tėvų valdžios įgyvendinimui, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys vykdo tėvų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teismas ieškovės reikalavimo šioje dalyje netenkino. Kartu šalims išaiškino, jog nors tėvo/motinos bendravimo su vaiku metu ir nėra jokių ribojimų vaikui bendrauti su ieškovės motina/atsakovo drauge ar kitais asmenimis, tačiau pastarieji negali perimti tėvo/motinos teisių ir pareigų nustatytų bendravimo su vaiku tvarkoje.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas ieškovę yra užblokavęs ir vienintelis būdas, kuriuo ji gali su susisiekti, yra „Viber“ programa, ieškovė teismo prašė nustatyti atsakovui pareigą pasimatymų su nepilnamete dukra metu užtikrinti, jog dukra būtų pasiekiama telefonu (mobiliu ryšiu), įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Taip pat numatyti, jog atsakovas turi pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus. Tėvas privalo informuoti vaiko mamą apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, nedelsiant informuoti, kai toks adresas pasikeičia. Atsakovas nurodė, jog jis visada yra pasiekiamas bei nesutiko su tuo, kad jis turėtų pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus, nes tai yra sekimas ir jis tokios informacijos apie ieškovę nereikalauja.

Spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į ekspertizės metu gautas išvadas, jog R. su abiem jos tėvais sieja kokybiškai tapatūs (emociškai artimi, prieraišūs santykiai), spręstina, kad vaikui gali kilti poreikis pabendrauti su tėvais, pasipasakoti apie pasiekimus ar nesėkmes, pasitarti, todėl yra reikalinga užtikrinti vaikui būtiną stabilumą bendraujant su tėvais ne tik buvimo su jais metu, todėl siekiant apsaugoti mažametės interesus bei užtikrinti teisę kuo maksimaliau bendrauti su abiem tėvais bei nesudaryti šalims pagrindo papildomų galimų konfliktų kilimui, teismas vertino esant tikslinga nustatyti abiem šalims įpareigojimą – sudaryti galimybę tiek vaikui, tiek kitam iš tėvų, su kuriuo vaikas atitinkamu laiku nebūna, bendrauti mobiliuoju telefonu. Kartu teismas pažymėjo, jog viena vertus, kiekvienam iš tėvų užtikrinimas galimybės susisiekti su nepilnamete dukra, buvimo su kitu iš tėvų metu, atitiktų tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir šalių interesus. Kita vertus, bendravimo su vaiku metu tėvai gali užsiimti tokiomis veiklomis, kurių metu bendravimas/susisiekimas telefonu nėra galimas (pvz., lankymasis baseine, kino teatre ir pan.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra pati savarankiškai naudotųsi telefonu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė ieškovės prašymą šioje dalyje tenkinti iš dalies, papildomai numatant, jog kiekvienas iš tėvų jų buvimo su vaiku metu, turi užtikrinti kitam iš tėvų galimybę kiekvieną dieną iki 15 minučių susisiekti su nepilnamete dukra, papildomai nedetalizuojant susisiekimo formų, kurios gali būti labai įvairios, t. y., naudojantis tiek tėvo, tiek motinos ar paties vaiko mobiliuoju telefonu, vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas dukrai tokiu būdu ir šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina). Teismas vertino, jog tėvas turi teisę nuolatos, betarpiškai ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančia nepilnamete dukra, kaip ir motina turi teisę su vaiku susisiekti jos buvimo su tėvu metu, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą, teisė kiekvieną dieną iki penkiolikos minučių pabendrauti su dukra interneto ar telefono ryšiu nustatoma kiekvienam iš tėvų. Teismo vertinimu, šalims galimybė bendrauti su vaiku neturėtų būti perteklinė ir trikdanti tėvo ar motinos bendravimą su vaiku, pastarojo buvimo su kiekvienu iš tėvų metu.

Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, taip pat nustatė abiem tėvams pareigą per 3 dienas informuoti kitą iš tėvų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant naują gyvenamosios vietos adresą, tačiau atsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų teisę bendravimo su vaiku metu laiką leisti savo pasirinkimu, o taip pat ir spontaniškai pasirinkti vienas ar kitas veiklas su dukra, nesant analogiškos pareigos numatytos ieškovei, teismas ieškovės prašymą siekiant įpareigoti atsakovą pranešti ieškovei apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas, nurodant tikslius adresus, vertino kaip perteklinį ir jo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareikštu priešieškiniu atsakovas iš esmės siekė numatyti neįvykusios bendravimo tvarkos kompensavimą. Spręsdamas dėl pareikštų priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, jog siūlomos numatyti kompensavimo tvarkos būtinumą atsakovas grindžia tuo, kad motina galimai piktnaudžiauja dukters liga ir sudaro kliūtis tėvui bendrauti su vaiku, todėl minėtų punktų įtraukimą į bendravimo tvarką, atsakovas vertina kaip vienintele galimybe drausminti nustatytos bendravimo tvarkos sistemingai nesilaikančią vaiko motiną. Teismas tokius atsakovo argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais. Visų pirma, pažymėjo, kad įstatymai numato teisines priemones, taikomas neteisėtai nesilaikančių teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarkos asmenų atžvilgiu, todėl nesutiko su atsakovo siekiu bendravimo tvarką nustatyti tokiu būdu, kad ji būtų orientuota į ieškovės drausminimą. Teismas kartu pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, jo siūlomų punktų įtraukimas į bendravimo tvarką, savaime niekaip neužtikrintų motinos geranoriško nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, kadangi motinai geranoriškai nevykdant bendravimo tvarkos punkto, susijusio su tėvo nebendrauto laiko kompensavimu, atsakovui taip pat tektų pasitelkti teisines poveikio priemones teismo sprendimo nevykdančio asmens atžvilgiu.

Pasisakydamas dėl siūlomo numatyti nebendrauto laiko kompensavimo mechanizmo, teismas akcentavo, kad dėl jo įgyvendinimo šalys nuolat konfliktuoja, sprendžiant konfliktus yra kreipiamasi į antstolius ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo, bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas yra praktiškai neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog atsakovo priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos formuluotės „jei dėl bet kurios svarbios priežasties atsakovas negalėtų bendrauti su dukra“, yra vertinamojo pobūdžio bei nekonkrečios, ateityje sudarysiančios prielaidas subjektyviam šalių vertinimui, nulemtų naujus tėvų konfliktus, neabejotinai neigiamai paveiksiančius ir šalių dukrą.

Teismas sutiko su ieškovės atstovo išsakytais argumentais, jog galiojantys teisės aktai kompensacinio mechanizmo iš esmės nenumato. Šio mechanizmo nustatymas įveltų šalis į dar daugiau ginčų. Papildomai paminėjo, jog teismų praktika taip pat formuojama ta linkme, jog paprastai kompensaciniai mechanizmai bendravimo tvarkose nėra įtvirtinami. Nurodytų argumentų pagrindu teismas priešieškinio netenkino. Kartu akcentavo, jog teismui nustačius, kad bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra vykdoma ir šalių nepilnametės dukters ligos atveju, dalis šalių ginčų dėl bendravimo tvarkos vykdymo turėtų būti išspręsta atlikus šiuos bendravimo tvarkos pakeitimus. Teismas pastebėjo, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o taip pat ir dėl atsakovo nebendrauto su dukterimi laiko kompensavimo.

Teismas nusprendė neskirstyti ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir palikti kiekvieną iš šalių prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė L. V. (toliau ir ieškovė arba apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad su sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesutinka. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai išanalizavo bylos medžiagą ir padarė klaidingas išvadas, kurios pažeidžia šalių nepilnametės dukters interesus. Savo nesutikimą grindžia argumentais:

15. Nesutinka su sprendimo argumentais, kad vaiko grąžinimas po bendravimo su tėvu į mamos namus 20 val. atitinka šalių nepilnametės dukters interesus. Pabrėžia, kad vaiko grąžinimas į motinos namus 20 val. yra vertintinas kaip per vėlus laikas tokio amžiaus vaikui. Pabrėžia tai, kad grįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą vaikui yra reikalinga iš naujo adaptuotis prie vietos pakeitimo, nusiraminti prieš miegą, atlikti įprastinius vakarinius ritualus, kas paprastai užtrunka iki 2 valandų. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingas pilnavertis miegas, todėl šalių nepilnametei dukteriai reikėtų pradėti miegoti nuo 21 val., kas nėra įmanoma, jei dukra yra grąžinama į mamos namus 20 val. vakaro. Kaip ir nurodyta aukščiau, atsakovas į šiuos aspektus visiškai nekreipia dėmesio, nepalaiko kasdienio dukros laiko režimo, nuolat vėluoja parvežti dukrą į namus, kas tiesiogiai sąlygoja prastą dukters miego kokybę (dukra nuolat sapnuoja košmarus, miega neramiai, dažnai naktį keliasi) bei prastos kokybės poilsį, kuris yra esminis tokio amžiaus vaikui. Nurodė, kad esant reikalui tolesnėse proceso stadijose teismui bus pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys aplinkybes dėl šalių nepilnametės dukters būsenos, košmarų sapnavimo, prastos miego ir poilsio kokybės. Teismas nevertino į bylą pateiktos psichologo išvados, kurioje nurodytos moksliniais šaltiniais paremtos rekomendacijos, yra tikslinga nustatyti, kad šalių nepilnametę dukterį atsakovas privalo grąžinti į namus visais atvejais ne vėliau kaip 19 val. Psichologo išvadoje nurodytų argumentų nepaneigė jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šia išvada. Pažymi, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jai yra užduodami namų darbai, kuriuos ji dažniausiai daro namuose, todėl tam taip pat reikalingas papildomas laikas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neneigia ir neprieštarauja tam, kad nepilnametė dukra turėtų savo dienos ar vakaro ritualus ir tėvo (atsakovo) namuose, tačiau tokie dukters interesai ir atsakovo teisės gali būti pilna apimtimi užtikrinami, kuomet dukra nakvoja pas tėvą.

16. Ieškovės įsitikinimu, teismas negalėjo remtis išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, kadangi nesutampa šios bylos ir nagrinėtos kasacinėje instancijoje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas). Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, o tai lemia, kad bet koks atsakovo lankymasis ieškovės namuose turi neigiamą įtaką ir šalių nepilnametei dukrai. Ieškovės įsitikinimu, būtent dukros pasiekiamumas telefonu, kuomet dukra serga, labiausiai užtikrintų nepilnametės dukters interesus, padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių. Sprendime šios objektyvios priežastys dėl atsakovo nesilankymo ieškovės namuose nebuvo įvertintos, byloje liko neįvertintas vaiko interesas nustatant jo bendravimo su tėvu tvarką.

17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ne kartą akcentavo, kad dėl esamos bendravimo tvarkos kyla konfliktai dar ir dėl to, jog atsakovas nelaiko bendravimo tvarkos švenčių dienomis prioritetine, lyginant su kasdiene jo bendravimo tvarka. Ginčo dėl to, kad šioje dalyje tarp šalių kyla konfliktai, nebuvo. Ieškovė teismo prašė atsižvelgti į šias aplinkybes, keičiant jau nustatytą bendravimo tvarką, nepaisant to, kad nebuvo suformulavusi dėl to konkretaus ieškinio reikalavimo. Į tokius ieškovės argumentus teismas visiškai neatsižvelgė ir jų neanalizavo. Pabrėžia, kad tik aiški bendravimo su vaiku tvarka apsaugo šalis nuo konfliktų ir neaiškumų tokią tvarką vykdant ir jos tinkamai laikantis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad yra reikalingas atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi pakeitimas, nurodantis, kad šalių bendravimas su nepilnamete dukterimi švenčių dienomis turi prioritetą prieš nustatytą kasdienį bendravimą.

18. Teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kuomet ieškovė paaiškino, jog atsakovas bendravimo su nepilnamete dukra metu neretai dirba, todėl dukra lieka su kitais asmenimis ir su tėvu faktiškai nebendrauja. Paaiškino, kad bendravimo su dukra metu atsakovas ir dėl kitų priežasčių būna išvykęs. Ieškovės manymu, tokiais atvejais turi būti vertinamas vaiko interesų prioritetas bendrauti su savo tėvais. Dėl nurodytų priežasčių, siekiant prioritetinio dukros intereso patenkinimo, ieškovė ir siekė sureguliuoti situaciją, kuomet dėl objektyvių priežasčių (darbas, kitos objektyvios priežastys) atsakovas negali bendrauti su nepilnamete dukra, tokią teisę turėtų ieškovė (mama). Ieškovė nesistengia paneigti bendros taisyklės, kad įgyvendinant tėvų valdžią nedraudžiama pasitelkti kitus asmenis, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, kas turi teisę prioritetiškai bendrauti su dukra. Ieškovės įsitikinimu, tai yra nepilnametės dukros tėvai.

19. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė turi profesinę kvalifikaciją (bendrosios praktikos gydytojo). Dėl nurodytų priežasčių pati ieškovė gali objektyviai nustatyti nepilnametės dukters ligos diagnozę. Teismas neatsižvelgė, kad nurodytos sąlygos bendravimo tvarkoje nustatymas tik apsaugotų šalių nepilnametės dukters interesus, nes lengvo susirgimo atveju dukros nereikėtų specialiai vežti į gydymo įstaigą, būtų iš esmės supaprastinta jos gydymo procedūra. Papildomas sergančios dukros vežiojimas iš esmės kenkia jos gijimo procesui. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad tokiu būdu galimai būtų pažeista gydymo įstaigų veikla, nes ieškovė turi reikiamą profesinę kvalifikaciją.

20. Ieškovė nesutinka dėl teismo atlikto bendravimo tvarkos pakeitimo, kuomet šalių nepilnametė dukra turės galimybę paskambinti mamai tik laikotarpiu nuo 19.00 iki 19.30 val. Šioje vietoje turi būti nustatyta būtent ieškovės prašoma sąlyga, t. y. dukters galimybę būti pasiekiamai ir turėti galimybę paskambinti mamai visą buvimo su tėvu laikotarpį. Pabrėžia, kad vien tokia galimybė dukrai sukurtų papildomą saugumo jausmą, todėl laikytina apsauganti dukros interesus. Kartu pasisako ir dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punkto (kasmetinės atostogos): kadangi šalims kyla problemų susitarti dėl kasmetinių atostogų, todėl, ieškovės nuomone, nustatytina ieškiniu prašoma tvarka. Itin svarbu žinoti, kad kasmetinės atostogos turi trukti nepertraukiamai, siekiant išvengti papildomų ginčų dėl galimų atostogų po vieną ar dvi dienas, tačiau teismas savo sprendime to nenustatė. Kartu pažymi, kad itin svarbu, jog atostogos nevyktų dukros mokymosi metu.