- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-28682-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23636-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, R. V., G. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškim1 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, R. V., G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. V. mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas K. V. ir suinteresuotas asmuo R. V. yra mirusiosios motinos A. V. sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. A. V. ir R. V. V., pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvų, santuoka sudaryta 1988 m. rugsėjo 2 d. Tėvas R. V. V. mirė 2017 m. balandžio 14 d. Jo palikimą priėmė abu sūnūs ir sutuoktinė G. G.. Vilniaus miesto 6-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla. Paaiškino, kad motinos A. V. vardu 2000 m. sausio 25 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 193 pagrindu registruotas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, kad minėtame bute gyveno nuo gimimo kartu su tėvais, broliu. Po mamos A. V. mirties, pareiškėjas ir toliau gyveno bute. Tuo momentu pareiškėjui buvo 10 metų. Kadangi buvo nepilnametis ir nežinojo, nesuvokė palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus. Taipogi paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas R. V. V. įstatymų nustatyta tvarka nesutvarkė mamos palikimo priėmimo dokumentų. Pridūrė, kad ginčo dėl palikimo tarp mirusiosios įpėdinių nėra. Brolis R. V. priėmė motinos palikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai buvo vienintelė suinteresuoto asmens ir pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jie gyveno kartu su motina ir tėvu. Po motinos mirties bute ir toliau liko gyventi.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo nepateikė.
Teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.
Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. priėmė motinos A. V. palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V. mirė 2003 m. gruodžio 29 d. R. V. V. mirė 2017 m. balandžio 14 d. Sutuoktiniai turėjo du vaikus, t. y. R. V. ir K. V.. Remiantis Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. palikėjo R. V. V. palikimą priėmė R. V., K. V. ir sutuoktinė G. G..
Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2000 m. sausio 25 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2000 m. sausio 25 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad po motinos A. V. mirties toliau gyveno bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaip nustatyta, po motinos mirties pareiškėjas buvo nepilnametis, t. y. 10 metų, todėl jis nežinojo, kad turi priimti palikimą, o tėvas R. V. V. po A. V. mirties įstatymų nustatyta tvarka palikimo priėmimo dokumentų nesutvarkė.
Remiantis bylos medžiaga ir teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis (LITEKO), nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. V. buvo pateikęs teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. V. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Pareiškimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismui, civilinės bylos Nr. e2YT-26934-599/2022, 2022 m. lapkričio 24 d. priėmus sprendimą tenkinti pareiškimą – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties R. V. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjo motinos A. V. mirties faktiškai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau liko gyventi kartu su šeima, t. y. tėvu bei broliu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas mirus motinai buvo nepilnametis (10 metų), visus mokesčius, teiktas paslaugas į butą mokėjo tėvas, o tėvui mirus, pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą. Pareiškėjas K. V. (būdamas nepilnametis) po savo motinos A. V. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatyminį atstovą savo tėvą K. V. V. ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti.
CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ir antros eilės įpėdiniais. K. V. į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. V. mirties jos palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, be pareiškėjo brolio (suinteresuoto asmens) R. V., nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po A. V. mirties pareiškėjas bute gyveno, pareiškėjas buvo nepilnametis, visus mokesčius, teiktas paslaugas į butą mokėjo tėvas, o šio tėvui mirus, pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) K. V. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu palikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po motinos A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. gruodžio 29 d. d., palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.