- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-26934-599/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21938-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, K. V., G. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Turto bankas“, K. V., G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos motinos A. V. mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Nurodė, kad pareiškėjas R. V., ir suinteresuotas asmuo K. V., yra mirusiosios sūnūs, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjo tėvų - A. V. ir R. V. V. - santuoka sudaryta 1988-09-02. Tėvas R. V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo palikimą priėmėme abu jo sūnūs ir sutuoktinė G. G.. Vilniaus miesto 6-jame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla. Motinos A. V. vardu 2000-01-25 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 193 pagrindu registruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiame bute pareiškėjas gyveno nuo savo gimimo kartu su tėvais, broliu. Po mamos A. V. mirties pareiškėjas ir toliau gyveno šiame bute. Mirus mamai, pareiškėjui buvo suėję 13 metų. Kadangi buvo nepilnametis, nežinojo ir nesuvokė jokių palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo K. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad brolis R. V. priėmė mirusios motinos A. V. palikimą, ir taip pat prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir K. V., po motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmiau faktiškai jį valdydamas.
4. Suinteresuotas asmuo G. G. prašo pripažinti, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje su pareiškimais kreipėsi ir dėl to pareiškėjais yra Rimantas ir K. V. ir tuomet jau spręsti dėl palikimo priėmimo perimant jį faktiškai valdyti. Suinteresuoto asmens manymu, pirmiausia turėtų būti nustatytas juridinis faktas, jog po A. V. mirties, nesant palikto testamento, jai priklausiusią buto, buvusio šeimos turtu (santuoka sudaryta 1988 m., butas įsigytas 2000 m., už jį iš šeimos biudžeto sumokėta paskola), dalį paveldėjo R. V. V. (1/4 mirusiosios buto dalies) ir R. bei K. V. (3/4 mirusiosios buto dalies lygiomis dalimis). Taigi faktiškai R. V. V. po A. V. mirties priklausė 5/8, o R. ir K. V. - 3/8 buto dalys. Ir jau šio nustatyto fakto pagrindu galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo palikimą priėmus faktiškai jį valdant abiem R. V. V. vaikams – R. ir K. V. lygiomis dalimis, t. y. abu šiuos asmenis pripažįstant pareiškėjais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokioje situacijoje G. G., nors ir galėtų pretenduoti į dalį mirusiojo palikimo, jokių pretenzijų neturi ir dėl teismo sprendimo nustatyti juridinį faktą R. ir K. V. lygiomis dalimis priėmus palikimą neprieštarauja. Aprašytą situaciją, tikėtina, suvokia ir pats pareiškėjas, priešingu atveju jis nebūtų savo pareiškime įvardinęs G. G. kaip suinteresuotą asmenį. Tuo tarpu su pareiškime R. V. išdėstytu prašymu nustatyti juridinį faktą, kad palikimą jis priėmė vienasmeniškai, suinteresuotas asmuo nesutinka, nes faktinė situacija neatitinka aprašytosios pareiškime ir nustatyti tokį juridinį faktą vienasmeniškai R. V. (kad jis priėmė visą palikimą) nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu K. V. papildomai kreiptis su pareiškimu į teismą dėl savo dalies palikimo priėmimo būtų nelogiška, nes dėl per trumpo laiko, likusio iki posėdžio šioje byloje, bylų neįmanoma būtų sujungti ir išnagrinėti kartu, užtikrinant teisingo ir teisėto sprendimo priėmimą.
5. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad palikimą kartu su juo priimtų jo brolis K. V..
6. Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. lapkričio 24 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų t. y. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenys nustatyta, jog palikėja A. V. mirė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje. Sutuoktinis R. V. V., mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota 1988-09-02. Vaikai: R. V. ir K. V.. Iš Testamento registro išrašo matyti, kad 2017-05-25 palikėjo R. V. V. palikimą priėmė R. V., K. V. ir sutuoktinė G. G..
8. Pareiškėjas nurodo, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo kartu su savo tėvais. Kadangi motina mirė, kad pareiškėjas buvo nepilnametis, jis nežinojo, kad turi priimti palikimą, o tėvas po motinos mirties įstatymų nustatyta tvarka palikimo priėmimo dokumentų nesutvarkė.
9. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepime į pareiškimą pateikė atskirą prašymą, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir K. V., po motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.
10. Teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo K. V. su savo atskiru bei savarankišku reikalavimu turi kreiptis su pareiškimu į teismą, be to, turi sumokėti žyminį mokestį, pateikti teismui tinkamą prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atitinkantį LR CPK 111 str. bei 135 str. reikalavimus bei prie pareiškimo pateikti visus priedus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos motinos A. V. mirties jis (t. y. pareiškėjas) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tokiu būdu šioje civilinėje byloje pareiškimo pagrindas ir dalykas yra tik pareiškėjo palikimo priėmimo / nepriėmimo klausimas, kai tuo tarpu suinteresuotas asmuo reiškia analogišką prašymą atsiliepime dėl suinteresuoto asmens palikimo priėmimo / nepriėmimo klausimo. Be to, pagal LR CPK nuostatas procesiniame dokumente (atsiliepime) nėra galimas reikalavimų pareiškimas ir formulavimas, kadangi šalių reiškiami visi reikalavimai turi būti formuluojami atskiruose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, pareiškime ir priešieškinyje).
11. Suinteresuotas asmuo G. G. taip pat savo atsiliepime į pareiškimą prašo pripažinti, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje su pareiškimais kreipėsi abu broliai ir dėl to pareiškėjais yra Rimantas ir K. V. ir tuomet jau reikia spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo, perimant jį faktiškai valdyti. Suinteresuoto asmens manymu, pirmiausia turėtų būti nustatytas juridinis faktas, jog po A. V. mirties, nesant palikto testamento, jai priklausiusią buto, buvusio šeimos turtu (santuoka sudaryta 1988 m., butas įsigytas 2000 m., už jį iš šeimos biudžeto sumokėta paskola), dalį paveldėjo R. V. V. (1/4 mirusiosios buto dalies) ir Rimantas bei K. V. (3/4 mirusiosios buto dalies lygiomis dalimis).
12. Teismas pažymi, kad šiame pateiktame atsiliepime yra keliami klausimai iš viso nepriklausantys teismo kompetencijai spręsti, kadangi visi klausimai dėl paveldėto turto dalių nustatymo yra priskiriami išimtinai tik notaro kompetencijai. Be to, suinteresuotas asmuo G. G. kelia paveldėjimo klausimus, kylančius po jos vyro mirties, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šios bylos pagrindas ir dalykas yra tik pareiškėjo prašymas konstatuoti faktą, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą, t. y. teismas šiuo atveju šioje civilinėje byloje nagrinėja tik tas faktines bylos aplinkybes, kurios yra susijusios tik su pareiškėjo motinos mirties aplinkybėmis.
13. Pažymėtina ir tai, kad teismas nėra ta instancija, kuri sprendžia su paveldėjimu visus susijusius kitus klausimus (kaip dalių nustatymas, paveldėtojų eiliškumas, paveldėjimo teises turėjimas / neturėjimas ir kt.), nes šiuo klausimu sprendimas išimtinai yra tik notaro kompetencijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nenustatinėja nei paveldėto turto dalių, nei paveldėtojų, nei paveldimo turto apimties nei kitų su paveldėjimu susijusių klausimų, nes visos šios aplinkybės yra nustatinėjamos išimtinai tik notaro užvestoje paveldėjimo byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, suinteresuoto asmens argumentai neturi reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalim-a atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
15. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
16. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
17. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, VĮ „Registro centro duomenimis“, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjas mirus motinai buvo nepilnametis, visus mokesčius už butą mokėjo tėvas, o tėvui mirus, pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą. Be to, po A. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog po A. V. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, o taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu (LR CPK 176 str. – 179 str.). Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas R. V. (būdamas nepilnametis) po savo motinos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatyminį atstovą savo tėvą ir per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis yra laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po motinos A. V. mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
19. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
20. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.