Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-12-06 ieškovas UAB „Gelvora“ ir pradinis kreditorius AB „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-12-6162/12-20-79, kurios pagrindu 2014-01-27 pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2014-02-07 pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovė 2010-06-19 sudarė Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius atsakovei suteikė 1000,00 Lt (289,62 Eur) kredito limitą 4 mėn. laikotarpiui, mėnesio įmoka 250,00 Lt (72,41 Eur) metinė palūkanų norma 22 proc., metinė kredito grąžinimo norma 34,23 proc., netesybos – 0,1 proc. delspinigiai. Atsakovė netinkamai vykdė prisimtus įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius siuntė atsakovei pretenziją ir įspėjimą, kad sutartis bus nutraukta jeigu atsakovė nepadengs susidariusio įsiskolinimo. Atsakovė nereagavo į pretenziją, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį ir perleido reikalavimo teisę ieškovui.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 11,30 Eur dydžio skolą ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo palūkanų.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.10, 11.5, 12.1 punktais ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo, be kita ko, mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas, metinė palūkanų norma 22 proc. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovas, po reikalavimo teisės į atsakovės skolą įgijimo, prašo priteisti 15,97 Eur mokėjimo palūkananų už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2020-03-15, t. y. už 6 metus viršijantį laikotarpį. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). 13. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, ieškovas prašo priteisti 493,58 Eur mokėjimo palūkanų sumą už beveik už 10 metų laikotarpį, todėl ieškovo pasyvumas yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmos instancijos teismo motyvais sutinka ir juos papildo, konstatuodamas, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, prašomos priteisti palūkanos šiuo metu jau yra didesnės, nei pagrindinė skola, o tai reiškia, jog jos yra aiškiai per didelės. Be to, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-415-779/2020).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė į atsakovo skolą perleista 2014-01-27, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skola perleista vėlesniu laikotarpiu. Ieškovo pasyvumas – nesikreipimas į teismą virš 6 metų yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu. Ieškovas privalo operatyviai ginti savo pažeistas teises, ieškovo vengimas operatvyviai ginti savo teises sudaro prielaidą manyti, kad pats ieškovas nėra suinteresuotas tinkamu ir greitu atsakovės prievolių, pagal įgytą reikalavmo teisę, įvykdymų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą virš 6 metų, ieškovo reikalavimas dėl 15,97 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2014-01-27 iki 2020-03-15 negali būti tenkintinas visa apimtimi, todėl yra mažintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokėjimo palūkanų skaičiavimo terminas mažintinas iki 1 metų laikotarpio, t. y. mokėjimo palūkanos skaičiuotinos nuo 2014-01-27 iki 2015-01-28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės priteistina 2,49 Eur (12 mėn. (365 d.) * 11,30 Eur * 22 %) mokėjimo palūkanų už laikotarpį 2014-01-27 iki 2015-01-28.

Dėl 22 proc. mokėjimo palūkanų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Sutarties bendrųjų sąlygų 12.1 punkte ir Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 22 procentų mokėjimo palūkanų metinė norma, palūkanos skaičiuotinos nuo suteikto kredito limito sumos iki visos kredito sumos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui 11,30 Eur skolą (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 22 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 11,30 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutarties bendrųjų sąlygų 12.3 punktu ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis susitarė dėl 0,1 proc. netesybų (delspinigių forma) dydžio, taikomų atsakovei už netinkamą Sutartinių prievolių vykdymą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2,20 Eur delspinigių ir 2,87 Eur palūkanų delspinigių (už 180 d.) skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2019-09-17 iki 2020-03-15. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 41 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Nagrinėjamu atvejus Sutartis buvo sudaryta 2010-06-19, todėl skaičiuojant delspinigius netaikytinos VKĮ 11 straispnio 8 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas iš dalies – delsinigiai skaičiuotini už mokėjimo palūkanas proporcingai mažintini, skaičuojant juos nuo priteistos mokėjimo palūkanų 2,49 Eur sumos. Ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 2,65 Eur delspinigių (2,20 Eur + (2,49 Eur * 180 d. * 0,1 % = 0,45 Eur)), (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 16,44 Eur (11,30 Eur + 2,49 Eur + 2,65 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 61,98 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,30 Eur (vienuolika Eur 30 ct) skolą, 2,49 Eur (du Eur 49 ct) mokėjimo palūkanas, 22 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 11,30 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-02) iki visiško sprendimo už akių įvykdymo dienos, 2,65 Eur (du Eur 65 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 16,44 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.