- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-415-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16617-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.1.17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 343,16 Eur skolos, 495,85 Eur mokėjimo palūkanas, 62,49 Eur delspinigius, 89,25 Eur palūkanų delspinigius, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį 06-016490-EG – 15 % nuo pagrindinės skolos sumos (343,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 343,16 Eur skolos, 102,95 Eur mokėjimo palūkanų, 80,30 Eur delspinigių, 15,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 343,16 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 526,41 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pirminio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus, todėl pradinis kreditorius AB Swedbank 2009 m. spalio 27 d. pranešimu Dėl skolos įspėjo atsakovą, kad jam nesumokėjus visos įsiskolinimo sumos – 1,184,87 Lt (343,16 Eur) skolos, 7,87 Lt (2,27 Eur) mokėjimo palūkanų ir 2,48 Lt (0,72 Eur) delspinigių, pagal Sutartį iki 2009 m. lapkričio 14 d., sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsakovui nesumokėjus, pirminis kreditorius nutraukė Sutartį ir perleido reikalavimo teisę ieškovui. Teismas nurodė, kad byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, iš atsakovo ieškovui priteisė 343,16 Eur skolą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, prašo priteisti 493,58 Eur mokėjimo palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. beveik už 10 metų laikotarpį, kai reikalavimo teisė į atsakovo skolą perleista 2009 m. gegužės 21 d. Teismas konstatavo, jog ieškovo pasyvumas – nesikreipimas į teismą beveik 10 metų yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų turiniu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesikreipė į teismą beveik 10 metų, kas yra bendras ieškinio senaties terminas, ieškovo reikalavimą dėl 493,58 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo mažino iki 2 metų laikotarpio ir mokėjimo palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. lapkričio 26 d. bei priteisė 102,95 Eur sumą.
6. Teismas tenkino reikalavimą priteisti 15 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (skolos) 343,16 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tačiau teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 61,77 Eur delspinigių sumą ir 89,25 Eur palūkanų delspinigių sumą (už 180 d.), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m.. gegužės 10 d., tenkino iš dalies, nurodęs, jog kadangi Sutartis buvo sudaryta 2006 m. kovo 22 d., todėl skaičiuojant delspinigius, netaikytinos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Teismas delspinigius proporcingai sumažino ir skaičiavo juos nuo priteistos mokėjimo palūkanų 102,95 Eur sumos už 180 dienų bei priteisė 80,30 Eur delspinigių (61,77 Eur + (102,95 Eur * 180 d. * 0,1 %)).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 392,90 Eur palūkanas ir 70,72 Eur palūkanų delspinigius dėl delspinigių ir priteisti apeliantui iš atsakovo šias sumas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamos bylos atveju, šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka.
7.2. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, pradinis kreditorius perleido apeliantui reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 p.). Remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi, apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančiu palūkanų. Todėl apelianto reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi.
7.3. Aplinkybė, kad apeliantas į teismą kreipėsi 2019 metais, negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę kreditoriui. Apelianto manymu, Sutartyje numatytos 15 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteistos 392,90 Eur palūkanos, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
7.4. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį, nepagrįstu laikytinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas perskaičiuoti ieškovui priteisiamų palūkanų delspinigių dydį nuo sumažintos 102,95 Eur palūkanų sumos. Todėl teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteisti 70,72 Eur palūkanų delspinigiai, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta prašoma priteisti iš atsakovo palūkanų ir delspinigių suma. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta iš atsakovo ieškovui priteistinos pelno palūkanos ir delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Vadovaujantis vartojimo kredito Nr. 06-016490-EG, papildytos 2008-03-28, sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktu ir papildytos sutarties specialiosiomis sąlygomis, už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas 15 metinių procentų mokėjimo palūkanas. Pasirašydamas sutartį, atsakovas, kuris šioje byloje laikytinas vartotoju, ir kurio teisės yra ypatingai ginamos remiantis naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), įsipareigojo per kredito grąžinimo terminą kas mėnesį mokėti sutartyje numatyto dydžio kredito grąžinimo įmoką (sutarties 11.1 punktas). Sutarties 11.4 punkte numatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą. Palūkanos bankui mokamos kas mėnesį sutartyje numatytą mokėjimo dieną. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, todėl nuo gautos ir negrąžintos kredito sumos turėjo pareigą mokėti palūkanas.
12. Pagal vartojimo kredito sutartį mokėjimo palūkanas apibrėžiančios sutarties sąlygos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Tai reiškia, kad mokėjimo palūkanos yra ne kas kita, o sutarties kaina. Sutarties kainą nustatančios sąlygos laikytinos pagrindinį sutarties dalyką apibrėžiančiomis sąlygomis. Kadangi byloje nekilo ginčas dėl to, ar vartojimo kredito davėjas suteikė pakankamai informacijos vartojimo kredito gavėjui, kad šis galėtų įvertinti, ar siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, kas būtų pagrindas šias sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju, tinkamai gavęs teismo procesinius dokumentus, į juos nereagavo, apeliacinio skundo neteikė ir teismo sprendimo už akių neginčijo, neišeina už apeliacijos ribų ir nevertina sutarties sąlygų nesąžiningumo aspektu. Priešingu atveju, tai neabejotinai lemtų blogesnio sprendimo apeliantui priėmimą (CPK 313 str.), kas yra draudžiama įstatymo.
13. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, ieškovas prašo priteisti 493,58 Eur mokėjimo palūkanų sumą už beveik už 10 metų laikotarpį, todėl ieškovo pasyvumas yra nepateisinamas ir nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.) principų turiniu.
14. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmos instancijos teismo motyvais sutinka ir juos papildo, konstatuodamas, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, prašomos priteisti palūkanos šiuo metu jau yra didesnės, nei pagrindinė skola, o tai reiškia, jog jos yra aiškiai per didelės. Be to, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos, ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju pirminis kreditorius ir atsakovas sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį, bendra kredito suma 2063,02 Lt (597,49 Eur), nustatė 15 procentų metinių palūkanų kainą. Duomenų, kokias kreditorius patyrė išlaidas, sudarydamas sutartį, taip pat kodėl ieškovas, 2009 m. gegužės 21 d., su pradiniu kreditoriumi pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pelno palūkanos buvo dar 10,8 Lt, delsė dešimt metų ir tokiu būdu „augino“ palūkanas, į bylą nepateikta. Kokios buvo vartojimo kredito sudarymo aplinkybės, praėjus 14 metų po kredito sutarties sudarymo, bei pasikeitus pradiniam kreditoriui ir pasyviai elgiantis atsakovui, nustatyti būtų ne tik kad labai sudėtinga, bet ir nagrinėjamu atveju abiem šalims iš esmės esant pasyvioms, neproporcinga priemonė, todėl pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo ir vertinti visas kredito sutarties sudarymo aplinkybes yra netikslinga.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dėl sumažintų pelno palūkanų pagrindo nėra.
16. Ieškovas taip pat prašo priteisti 70,72 Eur palūkanų delspinigius dėl delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog kadangi Sutartis buvo sudaryta 2006 m. kovo 22 d., todėl skaičiuojant delspinigius, netaikytinos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos ir delspinigius proporcingai sumažino, skaičiuodamas juos nuo priteistos mokėjimo palūkanų 102,95 Eur sumos už 180 dienų bei priteisė 80,30 Eur delspinigių.
17. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliacinio skundo reikalavimą atmeta, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovu, nurodo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovo prašomas priteisti netesybas, kurios sutartyje buvo numatytos 0,1 procento dydžio per dieną, apskaičiavo jas už 180 dienų ir nepriteisė dvigubų netesybų. Ieškovas jokių duomenų, jog būtų patyręs daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai. Be to, mažindamas netesybas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas. Taigi, sudarydamas sutartį su pirminiu kreditoriumi, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, esant apeliacijos ribojimui, t. y. įstatymui draudžiant dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą, nei yra skundžiamas, atsižvelgiant į tai, jog kredito sutartis nutraukta dar 2009 m. lapkričio 15 d., o reikalavimas į skolą ieškovui yra perleistas 2009 m. gegužės 21 d., į tai, kad į teismą ieškovas kreipėsi po dešimties metų, dėl to esant apsunkintai galimybei išsiaiškinti visas su kredito sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, nurodytas naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir priimtu sprendimu.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.
21. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.