- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-612-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17777-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Neringa Švedienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir partneriai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 474- osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir partneriai“ dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 474-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija, ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Investicijos ir partneriai“ (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti 2005 m. birželio 21 d. UAB „Elitinė mada” (teisių perėmėjas UAB „Investicijos ir partneriai“) ir Bendrijos sutartį (notarinio registro Nr. 7004, patvirtintą Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės D. J.); 2) įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei UAB „Investicijos ir partneriai“ 74 722,96 Eur, gautų pagal nutraukiamą sutartį, vadovaujantis šia grąžintinų lėšų mokėjimo tvarka: 12 168,25 Eur sumokami per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 62 554,72 Eur sumokami per 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo; pirmuosius vienuolika mėnesių iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokant lygiomis dalimis po 5 300 Eur, o dvyliktą mėnesį sumokant 4 254,72 Eur; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Investicijos ir partneriai“ bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. įvykusio Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas (toliau – ir Sprendimas), kuris sudaro kliūtis ieškovei įvykdyti 2005 m. birželio 21 d. sutarties (toliau – Sutartis) 7 punktą dėl naujo pastato pagrindo atraminių konstrukcijų sprendinių derinimo su garažų savininkais. Ieškovei ir atsakovei nepavyko susitarti dėl Sutarties pakeitimo ir (ar) nutraukimo sąlygų.
3. Ieškovė paaiškino, kad administruoja požeminių garažų kompleksą, esantį žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ieškovė valdo nuomininkės teisėmis. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad ieškovė neprieštarauja, jog UAB „Elitinė mada“ teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis ir savo rizika įgyvendintų galimybę panaudoti žemės sklypą statinio virš garažų stogo statybai. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo veikti kaip UAB „Elitinė mada“ įgaliotinė, t. y. UAB „Elitinė mada“ vardu ir interesais, derinant statinio projektą su garažų savininkais, nuosavybės teise valdančiais tuos garažus, virš kurių bus statomas statinys ir derinant statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus panaudotos šių atraminių konstrukcijų pastatymui. Sutartyje statybos darbų atlikimo terminai nenustatyti. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu ir, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tuo metu išduodamų statybos leidimų galiojimo laikas buvo terminuotas, todėl atsakovė privalėjo užbaigti statybos darbus iki statybos leidimo galiojimo pabaigos. 2005 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta UAB „Elitinė mada“ ir UAB „Investicijos ir partneriai“ teisių ir pareigų perleidimo sutartis, t. y. atsakovė tapo UAB „Elitinė mada“ teisių ir pareigų, kilusių iš Sutarties, perėmėja. 2006 m. gruodžio 14 d. UAB „Investicijos ir partneriai“ paruošė susitarimą su garažų savininkais dėl garažų (plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-26, 4-23) nugriovimo, kurį pasirašė tik vieno garažo savininkas.
4. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovė UAB „Investicijos ir partneriai“ 2008 m. vasario 4 d. pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakymą Nr.2.3.-631-(01) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė įgijo teisę iki 2012 m. spalio 24 d. nuomininkės teisėmis naudotis žemės sklypo dalimi. Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovės 2008 m. kovo 18 d. susitarimu „Dėl 1997 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 100 NO 1/97-12861 dalinio pakeitimo“ buvo nustatyti konkretūs reikalavimai būsimo pastato aukštingumui, užstatymo tankiui ir intensyvumui.
5. Ieškovė ir atsakovė 2008 m. rugpjūčio 11 d. pakeitė Sutarties 9 ir 10 punktus. Naujos redakcijos Sutarties 9 punkte nustatyta, kad atsakovė turi teisę dalimis įvykdyti sutartinę prievolę sumokėti ieškovei 300 000 Lt. Taip pat susitarta, kad atsakovė savo lėšomis organizuos statybos metu atlaisvinamų garažų laikiną nuomą, o ieškovė gaus iš garažų savininkų reikiamus sutikimus. Atsakovė 2008 m. gruodžio 3 d gavo statybos leidimą Nr. GN/1354/08-1392 (toliau – Statybos leidimas), galiojantį iki 2018 m. gruodžio 3 d., tačiau iki jo gavimo neatliko veiksmų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Atsakovė neparuošė ir neperdavė ieškovei darbų, planuojamų atlikti garažuose, kurių sienos (patalpos) bus panaudotos suprojektuoto statinio atraminių konstrukcijų pastatymui, aprašo, neperdavė ieškovei atsakovės ir garažų savininkų susitarimų projektų, nederino su ieškove ar garažų savininkais tos projekto dalies, kuri yra susijusi su garažų eksploatavimu. Atsakovė, pasiteisindama 2008–2009 m. krizės padariniais, 2009 m. vasario 9 d. ir 2010 m. gegužės 20 d. inicijavo Sutarties pakeitimus, pagal kuriuos 300 000 Lt sumokėjimo terminai ieškovei buvo pratęsti ir nuspręsta supaprastinti planuojamą statyti statinį ir pakoreguoti statinio projektinę dokumentaciją.
6. Ieškovė, manydama, kad vyksta statinio projekto koregavimo darbai ir šiuos darbus atsakovė atliks iki Statybos leidime nurodytos datos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 3 d., bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė tinkamai vykdo piniginę prievolę sumokėti ieškovei 300 000 Lt, iki 2016 metų I pusmečio kantriai laukė, kada atsakovė paruoš ir perduos ieškovei aprašą darbų, planuojamų atlikti garažuose, kurių sienos (patalpos) bus panaudotos suprojektuoto statinio atraminių konstrukcijų pastatymui, atsakovės ir atitinkamų garažų savininkų susitarimų projektus ir pradės derinti su ieškove ar garažų savininkais tą projekto dalį, kuri yra susijusi su garažų eksploatavimu. Ieškovė 2016 m. birželio 20 d. pateikė atsakovei prašymą suteikti informaciją dėl išperkamų parkavimo vietų. Atsakovė 2016 m. liepos 1 d. raštu informavo, kad planuojama statinio techninio projekto korektūra, mažinant butų skaičių. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakovei prašymą perduoti pamatų ir rūsio planą, nes manė, kad tam, jog iki statybos leidime nurodytos datos būtų užbaigti statybos darbai, būtina skubos tvarka pasirašyti ieškovės ir garažų savininkų susitarimus dėl garažų sienų (patalpų) panaudojimo būsimo pastato atraminėms konstrukcijoms.
7. Ieškovei inicijavus civilinę bylą pagal 2018 m. gruodžio 17 d. ieškinį dėl termino prievolėms įvykdymui nustatymo, atsakovė pateikė darbų aprašą. Gavusi nurodytus dokumentus, ieškovė siekė suderinti susitarimų projektą su garažų savininkais, tačiau dauguma garažų savininkų nurodė, kad dėl atsakovės vengimo vykdyti sutartį ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus, šia bendrove nepasitiki. Ieškovės pirmininkas inicijavo Bendrijos visuotinį garažų savininkų susirinkimą, kuriame 2020 m. sausio 9 d. buvo nuspręsta, kad Sutartis iš garažų savininkų pusės nebus vykdoma. 2020 m. sausio 22 d. ieškovės valdyba nusprendė atsisakyti ieškinio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1108-880/2020.
Šalies argumentai
8. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. įvykusio Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo sprendimas sudaro kliūtis ieškovei vykdyti Sutarties 7 punktą, ir prašė jį papildyti taip: „Jeigu garažų savininkai atsisako derinti Naujo pastato pagrindo atraminių konstrukcijų sprendinius ir (ar) atsisako leisti vykdyti statybos darbus garažuose, sutartis netenka galios.“ Atsakovė pranešė, kad su ieškovės pasiūlymu nesutinka ir siūlo apsvarstyti galimybę perimti iš atsakovės statytojos teises ir pareigas, įskaitant planuojamo pastatyti daugiabučio gyvenamojo namo techninį projektą, atlyginus visas atsakovės išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu, t. y. techninio projekto rengimo išlaidas.
9. Ieškovė teigia, kad, sudarydama ginčo Sutartį, negalėjo protingai numanyti, kad atsakovė iki leidimo statyti neparuoš susitarimų dėl statybos darbų, kurie turi būti atliekami garažuose, bei iki 2019 m. nepradės vykdyti statybos darbų pagal Statybos leidimą. Atsakovė prisiėmė visą galimybės pastatyti virš garažų stogo pastatą įgyvendinimo riziką ir ją padidino, kai iki leidimo statyti neparuošė ir neperdavė ieškovei darbų, planuojamų atlikti garažuose, kurių sienos (patalpos) bus panaudotos suprojektuoto statinio atraminių konstrukcijų pastatymui, aprašo, neperdavė ieškovei atsakovės ir atitinkamų garažų savininkų susitarimų projektų, nederino su ieškove ar garažų savininkais tos projekto dalies, kuri yra susijusi su garažų eksploatavimu. Atsakovė padidino riziką, kai nepratęsė nuomos sutarties termino ir todėl prarado galimybę įgyvendinti statytojos teises. Ieškovė mano, kad nutraukus Sutartį, ji privalo grąžinti atsakovei tik pagal ginčo Sutartį gautus 74 722, 96 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 5 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia 2020 m. sausio 9 d. garažų savininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad sutartis iš jų pusės nebebus vykdoma, t. y. savininkai nederins planuojamų statybos darbų ir atsisakys išduoti sutikimus naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių garažų konstrukcijas statybos darbams. Ieškovės nariai yra garažų savininkai, kurie ir priėmė 2020 m. sausio 9 d. sprendimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad iš esmės pati ieškovė priėmė sprendimą nebevykdyti ginčo Sutarties ir ja prisiimtų įsipareigojimų. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė neatitinka nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą teismui įsikišti į privačius sutartinius santykius ir tokią sutartį modifikuoti ar nutraukti.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pačios ieškovės narių sprendimas nebevykdyti Sutarties negali būti laikoma aplinkybe, kuri pakeitė šalių prievolių pusiausvyrą. Ieškovė neįrodė, kad dėl garažų savininkų priimto sprendimo būtų padidėjusi ieškovės sutarties įvykdymo kaina, arba sumažėjęs gaunamas įvykdymas. Ieškovė jau yra gavusi iš atsakovės mokėjimą pagal Sutartį, todėl dėl ieškovės narių priimto sprendimo sutarties kaina nepasikeitė. Nuo Sutarties sudarymo neatsirado jokių ekstraordinarių aplinkybių, kurios lemtų ieškovės nebegalėjimą vykdyti Sutarties. Ieškovės narių sprendimas nebevykdyti Sutarties yra sąmoningas ir valinis, jis nėra kilęs dėl kokių nors netikėtų ir nenumatytų aplinkybių atsiradimo.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės sutartinė pareiga buvo neturtinė, ieškovė Sutartimi įsipareigojo suderinti statinio projektą su garažų savininkais, nuosavybės teise valdančiais tuos garažus, virš kurių bus statomas statinys, ir suderinti statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus panaudotos šių atraminių konstrukcijų pastatymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė šią savo sutartinę pareigą būtų įvykdžiusi. Ieškovės narių sąmoningas ir valinis sprendimas nebevykdyti Sutarties ir ja prisiimtų įsipareigojimų nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė esmingai pakeitė Sutarties šalių pusiausvyrą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė savo sutartinį įsipareigojimą būtų įvykdžiusi.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, priteisė atsakovei iš ieškovės 5 021,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovės narius ir garažų savininkus bei jų priimamus sprendimus. Garažai yra garažų savininkų nuosavybė, bet ne ieškovės nuosavybė. Tai reiškia, kad be savininkų sutikimo garažų statybos darbai, išskyrus tuos, kurie priskirtini ieškovės kompetencijai, negali būti atlikti. Būtent dėl šios priežasties ieškovė Sutarties 7 punkto pagrindu įsipareigojo būsimo statinio projektą suderinti su garažų savininkais. Pagal ieškovės 2018 m. vasario 14 d. įstatus asmenys, įsigiję garažus, nariais tampa tik tada, kai pateikia prašymus.
13.2. Ginčo Sutartyje nėra ir negalėjo būti nustatyta, kad garažų savininkai privalo besąlygiškai sutikti su atsakovės pateiktais būsimo pastato sprendiniais (brėžiniais) ir negali teikti savo pasiūlymų. Sutartyje taip pat nėra nustatyta, kad, atsakovei atsisakius užtikrinti garažo savininkams kylančias rizikas, garažų savininkai neturi teisės atsisakyti su atsakove bendradarbiauti. Garažų savininkai su atsakove atsisakė bendradarbiauti tik todėl, kad atsakovė nepateikė konkrečių atsakymų dėl automobilių laikymo statybos darbų atlikimo metu, garantijų dėl statybos pabaigos, pasiūlymų sumažinti atraminių konstrukcijų kiekį arba jas perkelti, apsiribodama abstrakčiais teiginiais.
13.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina CK 6.204 straipsnyje įvirtintą sutarties vykdymo kainos sąvoką. Ieškovės nuomone, ši sąvoka reiškia ne ieškovės pagal Sutartį iš atsakovės gautas lėšas, o ieškovės kaštus, vykdant Sutartį.
13.4. Garažų savininkams 2020 m. sausio 9 d. priėmus sprendimą, Sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis tapo nepalankus. Sutartis galėtų būti vykdoma tik tuo atveju, jeigu pasikeistų garažų savininkai ar dabartiniams garažų savininkams būtų sumokėtos piniginės kompensacijos už sutikimą vykdyti statybos darbus, kuriuos pagal ieškovės parengtus trišalius susitarimus buvo planuojama atlikti. Šios aplinkybės įrodo, kad Sutarties vykdymas joje nustatytomis sąlygomis nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą, nes iš esmės padidėjo derinimo su garažų savininkais atraminių konstrukcijų sprendinių ir trišalių sutarčių kaštai.
13.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 7 punkto nuostatas. Ieškovės nuomone, pagal minėtą Sutarties punktą ji yra atsakovės įgaliotinė ir įsipareigojo veikti atsakovės vardu, derinant statinio projektą ir statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su garažų savininkais. Šios nuostatos pagrindu ieškovė tik įsipareigojo vesti derybas, tačiau neįsipareigojo iš garažų savininkų gauti teigiamus atsakymus dėl atsakovės brėžinių priimtinumo, nes, pasirašant Sutartį, brėžiniai ir konkretūs sprendiniai nebuvo žinomi. Tai, kad Sutartis įgyvendinama ne ieškovės, bet atsakovės rizika, patvirtinta ir Sutarties 2 punktas. Šios aplinkybės įrodo, kad Sutartis negali būti vykdoma, todėl yra nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
13.6. Pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas ieškinio teisinio pagrindo, todėl ex officio (savo iniciatyva) privalėjo spręsti, ar ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ginčo Sutarties nutraukimui ir savarankiškai parinkti tą teisės normą, pagal kurią Sutartis nutrauktina.
13.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukė garažų savininkų, nes Sutarties vykdymas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teise į garažus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas nesutapatino ieškovės su garažų savininkais. Ieškovė negalėjimą vykdyti Sutartį grindė 2020 m. sausio 9 d. Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo sprendimu, kurį teismas vertino CK 6.204 straipsnio kontekste. Ieškovė nepagrindė ir į bylą nepateikė įrodymų, kad minėtą sprendimą priėmė ne jos nariai.
15.2. Ieškovės minimas 2020 m. sausio 9 d. garažų savininkų susirinkimo sprendimas nėra aplinkybė, atitinkanti CK 6.204 str. įtvirtintas sąlygas, t. y. ieškovė neįrodė, kad vien dėl šio sprendimo jai kaip nors būtų padidėjusi sutartinių prievolių įvykdymo kaina ar iš esmės sumažėjęs jos įvykdymas. Ieškovė prisiėmė aplinkybių, susijusių su planuojamo statinio sprendinių suderinimo (nesuderinimo) su garažų savininkais, atsiradimo riziką ir Sutarties sudarymo metu galėjo jas protingai numatyti. Ieškovė neįrodė, kaip ir kokia apimtimi Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo sprendimas nebendradarbiauti padidino Sutarties vykdymo kainą, nenurodė aplinkybių dėl Sutarties vykdymo vertės sumažėjimo. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad ginčo Sutarties vykdymas ieškovei tapo nepalankus, nes iš esmės padidėjo derinimo su savininkais atitinkamų sprendinių ir trišalių sutarčių kaštai, savaime CK 6.204 straipsnyje nurodytų sąlygų nutraukti Sutartį nepatvirtina.
15.3. Sutarties 7 punkto nuostata reiškia teigiamo rezultato pasiekimą, t. y. ieškovės pareigą gauti garažų savininkų pritarimą atitinkamiems projekto sprendiniams. Būtent tokius įsipareigojimus Sutartimi prisiėmė ieškovė ir šiuos įsipareigojimus turi įvykdyti. Nuo Sutarties sudarymo neatsirado kokių nors ekstraordinarių aplinkybių, dėl kurių ieškovė šio įsipareigojimo negalėtų vykdyti. Ieškovės įsipareigojimo turinys nepasikeitė. Taigi, ieškovės teiginiai, kad, pateikus konkrečius statinio sprendinius, garažo savininkas nebūtinai privalo besąlygiškai su jais sutikti, jokios įtakos vertinant ieškovės Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą neturi. Tai, kad savininkai ar jų dalis nesutinka derinti statinio projekto sprendinių, jokiu būdu nereiškia, jog toks nesutikimas galėtų panaikinti ieškovės Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
15.4. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo, kad suderins statinio projektą su visais reikiamais garažų savininkais, kaip protingas asmuo galėjo ir turėjo numatyti riziką, kad tam tikri garažų savininkai gali atsisakyti derinti statinio projekto sprendinius ir (ar) ateityje pakeisti nuomonę dėl projekto įgyvendinimo, ir (ar) jam prieštarauti. Sutarties 7 punkto įsipareigojimai bei techninio projekto bendrosios dalies sprendinių derinimo lentelė „Projektas derinamas su šiais bendraisiais statinio rodikliais“, pasirašyta ieškovės pirmininko V. V., patvirtina, kad ieškovė prisiėmė riziką ne tik dėl projekto sprendinių suderinimo, bet ir viso Sutartimi planuojamo įgyvendinti projekto realizavimo iki statinys bus pripažintas tinkamu naudoti. Tai, kad 2020 m. sausio 9 d. Bendrijos visuotiniame garažų savininkų susirinkime paaiškėjo, jog savininkai nebendradarbiaus su atsakove ir galimai nederins statinio projekto sprendinių, susijusių su jų bendrojo naudojimo konstrukcijomis ir jų valdomais garažais, galima laikyti Sutarties pažeidimu iš ieškovės pusės, nes ji neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, elgiasi nesąžiningai, nes matydama, kad gali nepavykti įgyvendinti Sutarties 7 punktu prisiimtų įsipareigojimų, siekia, kad Sutartis būtų nutraukiama dėl neva pasikeitusių aplinkybių ir išvengti atsakovės su Sutarties vykdymu patirtų nuostolių atlyginimo.
15.5. Atsakovė pažymi, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo tinkamai. Iš karto po Sutarties sudarymo atsakovė ėmėsi veiksmų, kad būtų tinkamai vykdoma Sutartis ir įgyvendinama galimybė žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virš garažų statyti pastatą. Atsakovės užsakymu buvo atlikti detaliojo plano, kurio sprendiniai leistų žemės sklype projektuoti ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, rengimo ir derinimo darbai, parengtas žemės sklype planuojamo daugiabučio gyvenamojo pastato projektas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, padaryta žemės sklypo topografinė nuotrauka, atlikti žemės sklype planuojamo daugiabučio gyvenamojo namo geologiniai tyrimai, atlikta parengto projekto ekspertizė, atlikti požeminių garažų konstrukcijų tyrimai, parengti daugiabučio gyvenamojo namo insoliacijos skaičiavimai, parengtas statinio ekspertizės aktas dėl lifto įrengimo. Visi šie darbai buvo būtini tam, kad būtų gautas Statybos leidimas, suteikiantis teisę žemės sklype statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, ir tinkamai pasirengta planuojamiems statybos darbams. Dėl visų šių darbų atlikimo atsakovė, vykdydama Sutartį, patyrė 83 498,71 Eur išlaidų. Atsakovė, pagal šalių sutartą mokėjimų grafiką, ieškovei pagal Sutartį taip pat yra sumokėjusi 74 722,96 Eur.
15.6. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, siekia nepagrįstai įgyti turtines teises įgyvendinti statinio statybos projektą pagal Statybos leidimą, kurio gavimui į teritorijų planavimo ir projektavimo darbus atsakovė investavo daugiau nei 83 000 Eur. Ieškovė, pagal Statybos leidimą būdama viena iš statytojų, įgytų teisę vykdyti statinio statybos darbus, nors dideles pinigines lėšas, susijusias su Statybos leidimo gavimu, investavo tik atsakovė.
15.7. Ieškovės reikalavimas nutraukti Sutartį neatitinka ir CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Ieškovė, sudarydama Sutartį ir prisiimdama įsipareigojimą suderinti projektą su garažų savininkais, galėjo ir turėjo numatyti galimybę, kad dalis garažų savininkų ateityje gali atsisakyti derinti projekto sprendinius. Taigi, ieškovė neteisingai interpretuoja ir aiškina Sutarties 7 punkto nuostatas, bandydama paneigti savo prisiimtų įsipareigojimų esmę. Tai, kad ieškovė nesugebėjo ir nesugeba užtikrinti savo sutartinių prievolių įvykdymo, negali būti laikoma pagrindu teismo tvarka pakeisti ar nutraukti Sutartį be jokių neigiamų pasekmių ieškovei. Atsakovė pažymi, kad tiek Sutarties sudarymo momentu, tiek ir Sutarties vykdymo metu garažų savininkai buvo suderinę esminius projekto sprendinius, kad virš jiems nuosavybės teise priklausančių garažų būtų statomas statinys ir garažų konstrukcijos būtų naudojamos šio statinio statybai. Atsakovė su garažų savininkais sudarė susitarimus, kuriais savininkai sutiko su planuojamo statinio sprendiniais. Susitarimai nėra nuginčyti. Pritarus ieškovės pozicijai, kad Sutarties vykdymas toliau negalimas būtent dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, Sutartis galėtų būti nutraukta tik dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo, o nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, atsakovė turi teisę reikalauti visų jos patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro ne tik dėl ieškovei pagal Sutartį sumokėtos sumos, bet ir išlaidos, kurias atsakovė patyrė, vykdydama Sutartį.
15.8. Sutarties nutraukimas tokiomis sąlygomis, kurių reikalauja ieškovė, neatkurtų šalių sutartinių prievolių pusiausvyros, o kaip tik ją pažeistų, nes atsakovė atsidurtų blogesnėje padėtyje, o ieškovė iš Sutarties nutraukimo įgytų nepagrįstą naudą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas Sutartį nutraukti pagal CK 6.204 straipsnį, atsakovė prašo nustatyti tokias Sutarties nutraukimo sąlygas, kad būtų visiškai atlygintos atsakovės Sutarties vykdymo metu patirtos 158 221,67 Eur išlaidos. Atsakovė pažymi, kad pajėgi įvykdyti Sutartį ir ketina ją vykdyti, t. y. Sutarties nutraukimo nereikalauja, o siekia ją išsaugoti bei visiškai įvykdyti.
15.9. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė neteikė prašymo dėl garažų savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Ieškovė nenurodė apeliaciniame skunde jokių motyvų, kad šios bylos procesas galėtų paveikti garažų savininkų teises. Šioje byloje ginčas spręstas tik tarp ginčo Sutarties šalių. Ieškovė galimai bando užvilkinti bylos nagrinėjimą, nes šiuo atveju nėra jokio pagrindo į nagrinėjamą bylą įtraukti su ginčo klausimo išsprendimu nesusijusių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. 2005 m. birželio 21 d. tarp UAB „Elitinė mada“ ir Bendrijos buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad UAB „Elitinė mada“ savo rizika ir lėšomis įgyvendins galimybę panaudoti žemės sklypą statinio virš garažų stogo statybai ir įregistruos atsakovės nuosavybės teisę į statinį. Sutartimi UAB „Elitinė mada“ įsipareigojo savo lėšomis ir rizika vykdyti statinio projektavimo ir statybos projektą bei sumokėti Bendrijai 300 000,00 Lt (86 886,01 Eur) kompensaciją. O tuo tarpu Bendrija įsipareigojo suderinti statinio projektą su garažų savininkais, nuosavybės teise valdančiais tuos garažus, virš kurių bus statomas statinys ir suderinti statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus panaudotos šių atraminių konstrukcijų pastatymui.
18. 2005 m. rugsėjo 2 d. tarp UAB „Elitinė mada“, Bendrijos ir atsakovės buvo sudaryta Teisių ir pareigų perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Elitinė mada“ neatlygintinai perdavė, o atsakovė perėmė visas UAB „Elitinė mada“ teises ir pareigas pagal Sutartį.
19. 2020 m. sausio 9 d. įvyko Bendrijos visuotinis garažų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta, kad Sutartis iš garažų savininkų pusės nebus vykdoma.
Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms
20. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. e3K-3-343-611/2017, 20 punktas). Pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
21. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018, 21 punktas).
22. CK 6.204 straipsnyje yra nustatyta pasikeitusių aplinkybių (lot. rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, taip pat nurodytos aplinkybės, kurioms visoms esant pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. Taikant šį institutą, sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę kreiptis į kitą šalį ir prašyti sutartį pakeisti. Jeigu šalims nepavyksta susitarti, jos abi (ar viena jų) turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2006/2012).
23. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018, 24 punktas).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų galima pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutarties sąlygas, visų pirma būtina nustatyti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. nustatyti, kad arba iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas. Nenustačius nė vieno iš šių alternatyvių faktų egzistavimo, nėra pagrindo teigti, jog tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, ir tirti bei vertinti jų (aplinkybių) atitiktį CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytoms papildomoms sąlygoms (kriterijams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018, 25 punktas).
26. Pažymėtina, kad ieškovei, kuri kreipėsi į teismą su ieškiniu nutraukti Sutartį, tenka pareiga įrodyti CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo grindė aplinkybe, kad 2020 m. sausio 9 d. Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo sprendimas sudaro kliūtis jai įvykdyti Sutarties 7 punktą dėl naujo pastato atraminių konstrukcijų sprendinių derinimo su garažų savininkais. Ieškovės vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės įrodo, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnyje nurodytos sąlygos. Sprendimas nebendradarbiauti su atsakove yra aplinkybė, dėl kurios ieškovė negali įvykdyti atsakovės pavedimo, numatyto Sutarties 7 punkte. Sudarydama Sutartį, ieškovė negalėjo protingai numanyti, kad atsakovė iki leidimo statyti neparuoš susitarimų dėl statybos darbų, kurie turi būti atliekami garažuose bei protingai negalėjo numanyti, kad atsakovė iki 2019 m. nepradės vykdyti statybos darbų pagal 2018 m. gruodžio 3 d. išduotą statybos leidimą. Ieškovė nebuvo prisiėmusi Sprendimo rizikos.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties nuostatas bei šalių paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Sprendimas atitiktų nors vieną iš CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą teismui įsikišti į privačius sutartinius santykius ir tokią Sutartį nutraukti.
Dėl 2020 m. sausio 9 d. Bendrijos visuotinio garažų savininkų susirinkimo sprendimo įtakos Sutarčiai
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino Bendrijos narius ir garažų savininkus bei jų priimamus sprendimus. Anot apeliantės, garažų boksai yra garažų savininkų, o ne Bendrijos nuosavybė. Taigi, Bendrija negali spręsti klausimų, susijusių su nuosavybės teisės į garažų boksus įgyvendinimu. Būtent dėl to, kad Bendrijos sprendimai nėra tapatūs garažų savininkų sprendimams, Sutarties 7 punkte ir yra numatytas Bendrijos įsipareigojimas suderinti statinio projektą su garažų boksų savininkais, nuosavybės teise valdančiais tuos garažų boksus.
30. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. buvo priimti Bendrijos įstatai (toliau – Įstatai), kuriuose nurodyta, kad Bendrija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų. Aukščiausiasis Bendrijos organas yra Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Įstatų 18 punktas), kurio susirinkimo dalyviais gali būti visi Bendrijos nariai (Įstatų 23 punktas). Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas nustato ir tvirtina požeminių garažų vidaus tvarkos ir nuomojamos žemės sklypo priežiūros taisykles (Įstatų 24.14 punktas). Bendrijos nariu gali būti asmuo, nuosavybės teise valdantis garažo boksą (Įstatų 14.2 punktas). Taigi, Bendrijos įstatai patvirtina, kad Bendrijos nariais gali būti garažų savininkai, kurie gali dalyvauti visuotiniame Bendrijos narių susirinkime ir spręsti Įstatų 24 punkte nurodytus klausimus.
31. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 9 d. Bendrijos visuotiniame garažų savininkų pakartotiniame susirinkime dalyvavę garažų savininkai nutarė, kad Sutartis iš garažų savininkų pusės nebus vykdoma. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas buvo priimtas Bendrijos visuotiniame garažų savininkų susirinkime, jame balsuojant susirinkime dalyvavusiems nariams, todėl spręsti, kad Sprendimą priėmė ne Bendrijos nariai, nėra jokio pagrindo. Apeliantė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Sprendimą priėmė ne Bendrijos nariai, į bylą nepateikė.
32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad Bendrija negali spręsti klausimų, susijusių su nuosavybės teisės į garažų boksus įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl jokių klausimų, susijusių su garažų savininkų nuosavybės teisėmis.
33. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė priėmė sprendimą iš esmės nebevykdyti Sutarties ir prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo šalies valios. Tai neatitinka CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą teismui spręsti dėl pasikeitusios šalių prievolių pusiausvyros ir leistų įsikišti į privačius santykius, tokią sutartį nutraukiant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Bendrijos narių priimtas Sprendimas negali būti laikomas ta aplinkybe, kuri esmingai pakeitė Sutarties šalių pusiausvyrą.
Dėl CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų ir sąlygų
34. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, susijusią su CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta sutarties įvykdymo kainos sąvoka. Anot apeliantės, ši sąvoka reiškia ne ieškovės pagal Sutartį iš atsakovės gautas lėšas, o ieškovės kaštus, vykdant Sutartį.
35. Kasacinio teismo nurodyta, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. 3K-3-265/2011).
36. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaštų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-523/2013).
37. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė esminiu vykdymo išlaidų padidėjimu nurodė aplinkybę, kad garažų savininkams atsisakius vykdyti Sutartį, jai iš esmės padidėjo derinimo su garažų savininkais kaštai, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad egzistuoja esminis įvykdymo kainos padidėjimas ar iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, teismui nepateikė. Ieškovės argumentai paremti deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, neįrodo esminio ieškovės vykdymo išlaidų padidėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad Sprendimas esmingai suvaržė Sutarties 7 punkto vykdymą. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės padidėjo Sutarties įvykdymo kaina ir iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas (CK 6.204 straipsnio 2 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad Sprendimo priėmimas pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą.
38. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 7 punkto nuostatas. Anot apeliantės, šios Sutarties nuostatos pagrindu ieškovė tik įsipareigojo vesti derybas, tačiau neįsipareigojo iš garažų savininkų gauti teigiamus atsakymus dėl atsakovės brėžinių priimtinumo, nes, pasirašant Sutartį, brėžiniai ir konkretūs sprendiniai nebuvo žinomi. Teisėjų kolegija nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais ir įrodančiais apskųsto teismo sprendimo neteisingumą.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalių valia, tikslas ir prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomi pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose, bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu, sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-264/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Nustatyta, kad ginčo šalių sudaryta Sutartimi atsakovė siekė panaudoti žemės sklypą statinio virš garažų stogo statybai ir įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į statinį, o Bendrija siekė pagerinti garažų eksploatacines savybes (Sutarties 1 punktas). Tuo pagrindu atsakovė įsipareigojo sumokėti Bendrijai 300 000 Lt ir savo lėšomis ir rizika įrengti garažų stogo ir išorinių sienų hidroizoliaciją, išasfaltuoti ir / ar naujai įrengti privažiavimo bei priėjimo prie garažų dangas, sutvarkyti ir / ar naujai įrengti žemės sklypo gerbūvį – veją, želdinius bei prižiūrėti garažų stogo dangą (Sutarties 2 punktas). Bendrijos atstovas įgaliojo atsakovę Bendrijos vardu atlikti reikalingus Sutarties įgyvendinimui veiksmus, susijusius su žemės sklypo paskirties nustatymu, žemės sklypo nuomos sąlygų pakeitimu ir įsipareigojo pagal atsakovės raštišką prašymą per 3 darbo dienas išduoti atsakovei atitinkamą įgaliojimą (Sutarties 4 punktas), o Bendrija įsipareigojo (atsakovė ją kartu ir įgaliojo) suderinti statinio projektą su garažų savininkais, nuosavybės teise valdančiais tuos garažus, virš kurių bus statomas statinys bei statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus panaudotos šių atraminių konstrukcijų pastatymui. Suderinimo faktas turi būti įformintas atsakovės ir atitinkamų savininkų pasirašytu susitarimu (Sutarties 7 punktas). Be to, tiek Sutarties sudarymo momentu, tiek ir Sutarties vykdymo metu garažų savininkai jau buvo suderinę esminius projekto sprendinius, kad virš jiems nuosavybės teise priklausančių garažų būtų statomas statinys ir garažų konstrukcijos būtų naudojamos šio statinio statybai (Sutarties 2 punktas). Taip pat ir po Sutarties sudarymo atsakovė su garažų savininkais sudarė susitarimus, kuriais savininkai sutiko su planuojamo statinio sprendiniais (2006 m. gruodžio 1 d. susitarimas, 2006 m. gruodžio 14 d. susitarimas).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties sudarymo aplinkybes, tikslą ir tikruosius ketinimus, šalių elgesį tiek Sutarties sudarymo metu, tiek prieš ir po šios Sutarties sudarymo, konstatuoja, kad, pasirašydamos Sutartį, šalys siekė įgyvendinti projektą, susijusį su komercinio-gyvenamojo statinio statyba virš garažų. Sutarties 7 punkte Bendrijos prisiimti įpareigojimai suderinti su garažų savininkais sprendimus yra neatskiriama Sutarties tikslo (įgyvendinti projektą, susijusį su komercinio-gyvenamojo statinio statyba virš garažų) dalis ir yra privaloma tą pareigą prisiėmusiai šaliai (ieškovei). Duomenų, kad ieškovė savo įsipareigojimą būtų įvykdžiusi, byloje nenustatyta.
42. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktą šalis, prašydama nutraukti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pasikeitus aplinkybėms, taip pat privalo įrodyti, kad sudarydama sutartį nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Toks rizikos prisiėmimas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas.
43. Priešingai negu teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo teigti, kad Sutartis įgyvendinama ne Bendrijos, o atsakovės rizika. Kaip jau buvo minėta, Bendrija įsipareigojo suderinti statinio projekto sprendinius su garažų savininkais virš kurių bus statomas planuojamas statinys ir suderinti projekto sprendinius su garažų savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus naudojamos statinio atraminių konstrukcijų pastatymui. Be to, įsipareigojo įforminti tokius garažų savininkų ir atsakovės susitarimus. Visgi, ieškovė, prisiimdama tokį įsipareigojimą, galėjo protingai numatyti, jog ne visi garažų savininkai gali sutikti su siūlomais sprendiniais, tačiau vis tiek įsipareigojo sprendinius suderinti su atsakove ir garažų savininkais, todėl privalėjo prisiimti ir tų aplinkybių atsiradimo riziką. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, tai yra ieškovė neįrodė, kad neprisiėmė rizikos dėl to, kad garažų savininkai gali atsisakyti derinti projektą.
44. Apeliantės reikalavimas nutraukti Sutartį neatitinka ir CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kad Sutarties suvaržymu laikomos tik tos aplinkybės, kurių nukentėjusi šalis Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Kaip jau buvo minėta, sudarant Sutartį ir prisiimant įsipareigojimą suderinti projektą su garažų savininkais, Bendrija galėjo numatyti, kad dalis garažų savininkų ateityje gali atsisakyti derinti projekto sprendinius. Taigi, Bendrijos garažų savininkų 2020 m. sausio 9 d. visuotiniame susirinkime išreikšta pozicija nebevykdyti Sutarties nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga.
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei neįrodžius CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, Sutartis negali būti nutraukiama CK 6.204 straipsnio pagrindu.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas ex officio privalėjo pagal ieškinyje nurodytus faktus spręsti, ar nurodyti faktai sudaro faktinį ginčo sutarties nutraukimo pagrindą ir, jeigu sudaro, savarankiškai parinkti tą teisės normą, pagal kurią ginčo sutartis nutrauktina. Pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie neturėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Byloje jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad šalys negalės vykdyti Sutarties, ar, kad Sutarties vykdymas jiems sukels didelius praradimus, nenustatyta. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad yra visiškai pajėgi įvykdyti sutartį ir ketina ją vykdyti toliau, siekia Sutartį išsaugoti bei pilnai įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė išsaugoti Sutartį, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jos nutraukimo.
Dėl trečiųjų asmenų (ne)įtraukimo į bylą
47. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo yra tai, kad į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti garažo boksų savininkai. Apeliantės vertinimu, ginčo Sutarties vykdymas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teise į garažų boksus, todėl jų savininkai turi būti įtraukti į bylą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
49. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors garažo boksų savininkų teisės ir (ar) pareigos, be to, bylos dalykas nėra susijęs su nuosavybės teise į garažus. Nagrinėjamoje byloje ginčas sprendžiamas tik tarp Sutarties šalių, tai yra, ar egzistuoja pagrindas nutraukti šalių sudarytą Sutartį. Vien tai, kad Bendrija buvo įsipareigojusi suderinti statinio projektą su garažų savininkais, nuosavybės teise valdančiais garažus, virš kurių bus statomas statinys bei statinio pagrindo atraminių konstrukcijų sprendimus su savininkais, kurių garažų sienos (patalpos) bus panaudotos šių atraminių konstrukcijų pastatymui, nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo nuspręsta dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Taigi, konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kuri būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas įtakos tik ieškovės (Bendrijos) ir atsakovės teises bei pareigas.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
53. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 2 057 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 968 Eur už atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą.
54. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, taip pat į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
55. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
56. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 2022 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 077,53 Eur (1,3 × 1 598,10 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 057,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės.
57. Atsakovė už atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą nagrinėjamu atveju sudaro 691,96 Eur (0,5 × 1 729,90 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (968,00 Eur) viršija Rekomendacijose patvirtintą maksimalų dydį, todėl šios išlaidos mažintinos ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 691,96 Eur suma.
58. Taigi, iš ieškovės atsakovės naudai iš viso priteistina 2 748,96 Eur (2 057,00 Eur + 691,96 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės 474-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124757365) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos ir partneriai“ (juridinio asmens kodas 300140133) 2 748,96 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.