- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-557-798/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00914-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Žilvinas Terebeiza, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „PLASTA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“
- Advokatai
- Inga Kostogriz-Vaitkienėsa
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „PLASTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „PLASTA“ dėl atlyginimo už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILNIAUS VANDENYS“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „PLASTA“ 78 376, 93 Eur sumą kaip 2020 m. vasario–spalio mėnesiais (toliau – ir ginčo laikotarpis) neapmokėtą už suteiktas nuotekų valymo paslaugas arba kaip tiesioginius nuostolius (nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, padengiančią ieškovės būtinąsias sąnaudas), 12 085,82 Eur palūkanas, skaičiuotas 2020 m. vasario–spalio mėnesiais pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas) ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. pradžioje nustatė, jog atsakovės objekte (duomenys neskelbtini) išleidžiama nuotekų daugiau nei buvo deklaruota pagal geriamojo vandens prietaisų apskaitos rodmenis, todėl ieškovė įrengė klienčių AB „PLASTA“ ir UAB „Boltesa“ išleidžiamų nuotekų šuliniuose prietaisus – debitomačius ir apie tai informavo atsakovę, taip pat pateikė atsakovei šulinyje Nr. 87 įrengto debitomačio užfiksuotus rezultatus (rodmenis). Tik po devynių mėnesių atsakovė pradėjo leisti deklaruotą nuotekų kiekį. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 78 376,37 Eur už gautas nedeklaruotų nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo mokesčių už nedeklaruotų nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl turi sumokėti ieškovei 12 085,82 Eur palūkanas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „PLASTA“ atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių. Atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už nuotekų tvarkymą pagal deklaruotus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovė nepripažįsta, kad išleido didesnį nuotekų kiekį į ieškovės tvarkomus tinklus. Debitomatis buvo įrengtas už nuotekų atidavimo į ieškovės tinklus ribos. AB „PLASTA“ negali būti atsakinga už į šulinį Nr. 87 sutekančias kitų teritorijoje (duomenys neskelbtini) veiklas vykdančių juridinių asmenų nuotekas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tretieji asmenys negalėjo išleisti nuotekų į ieškovės nuotekų tinklus. Atsakovė naudojo tik ieškovė pateiktą vandenį, apskaitytą patikimo geriamojo vandens apskaitos prietaiso, todėl negalėjo išleisti nuotekų daugiau nei jų gavo. Atsakovė patikrino visus savo naudojamus pastatus ir nerado papildomų nuotekų susidarymo. Atsakovė didesnį nuotekų kiekį įrodinėja neteisėtai įrengtu ir neteisingus rodmenis fiksavusiu debitomačiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ iš atsakovės AB „PLASTA“ 78 376,37 Eur žalos atlyginimą, 12 085,82 Eur palūkanas ir 11 210,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 17 straipsnyje įtvirtinta, kad nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos. Ieškovė, remdamasi Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 papunkčiu, įsipareigojo nepertraukiamai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovui, turinčiam pareigą sumokėti už faktinius nuotekų kiekius, šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.1, 1.1.7 ir 2.1 papunkčių pagrindu. Faktinį atsakovės išleistų nuotekų kiekį patvirtina: ieškovės pateikti debitomačiu užfiksuoti nuotekų kiekiai; išrašas iš ieškovo valdomos nuotekų apskaitos sistemos; ieškovės suteiktų ir apmokėtų paslaugų kiekių paaiškinimas; 2020 m. sausio 28 d. Apžiūros aktas Nr. BVD-309; atsakovei išsiųsti pranešimai apie faktinius išleidžiamus nuotekų kiekius su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose nurodyti: paslaugos pavadinimas, skaitiklių duomenys, kaina, laikotarpis bei užfiksuoti nuotekų kiekiai; ieškovė raštai, numeriai: SD20-877, SD20-965; SD20-1920; SD20-4434 ir SD21-239, kuriais atsakovė informuota apie įrengtą debitomatį ir juo užfiksuotą didesnį nuotekų kiekį bei raginta įsirengti debitomatį.
7. Teismas konstatavo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei buvo pateikta visa informacija apie išleidžiamus didesnius nuotekų kiekius ir jų fiksavimą debitomačiu. Atsakovė buvo raginama įsirengti savo debitomatį ir skaičiuoti faktinį nuotekų kiekį, tačiau AB „PLASTA“ nesiėmė veiksmų, kad įsitikinti faktiniais nuotekų kiekiais, išsiaiškinti jų atsiradimo priežastis, t. y. paneigti ieškovės fiksuotus išleidžiamų nuotekų kiekius. Pasyvi atsakovės pozicija neatitinka su civilinėje teisėje įtvirtintų šalių bendradarbiavimo, kooperacijos principų. Aplinkybę, jog atsakovė yra atsakinga už didesnių nuotekų kiekių susidarymą, patvirtina debitomačiu fiksuoti didesni nuotekų kiekiai, susidarę šulinyje Nr. 87.
8. Teismas nustatė, kad šulinys Nr. 87, tik kitu numeriu – 81, yra pažymėtas Sutarties priede – schemoje. Iš schemos teismas nustatė, kad šulinio Nr. 81 vieta yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Schemoje kito šulinio prie pastato nėra. Šulinio vieta atitinka GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalyje nurodytą nuotekų atidavimo ribą (geriamojo vandens tiekėjas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą).
9. Teismas nusprendė, kad ieškovė faktinius atsakovės išleistų nuotekų kiekius matavo tinkamai parinktoje vietoje. GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punkte numatyta, kad nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, žemės sklypo riba (...) ir prasideda geriamo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ar naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Iš šios įstatymo formuluotės teismas padarė išvadą, jog nuotekų atidavimo riba yra suprantama kaip atitinkamas šulinys. Atsakovei tenka atsakomybė už nuotekų tinklus nuo šulinio Nr. 64 iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prie kurio yra vienintelis šulinys Nr. 87 arba Nr. 81, kuriame buvo ieškovės matuotas nuotekų kiekis. Į šulinį Nr. 87 suteka atsakovės nuotekos.
10. Teismas nesutiko su atsakove, kad AB „PLASTA“ neatsakinga už didesnius nuotekų kiekius, nes į šulinį Nr. 87 arba Nr. 81 tekėjo trečiųjų asmenų (kitų įmonių) išleistos nuotekos. Teismas nustatė, kad dalis juridinių asmenų gauna iš atsakovės paslaugas PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Teismas vertino, jeigu atsakovė išleidžia ne tik savo, bet kitų juridinių asmenų nuotekas, ji yra atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus. Aplinkybę, kad dalies trečiųjų asmenų nuotekos buvo išleistos į atsakovės nuotekų tinklus, patvirtina prie AB „PLASTA“ ir trečiųjų asmenų sutarčių pateiktos schemos dėl atsakomybės ribų. Į atsakovės tinklus išleidžiamos nuotekos teka į ieškovės tinklus, kuriuose buvo fiksuotas faktinis išleidžiamų nuotekų kiekis. Ieškovės su trečiaisiais asmenims sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, jie nuotekų tvarkymo paslaugas gauna iš atsakovės. Todėl AB „PLASTA“ turi prisiimti atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, t. y. susiklosčius teisiniams santykiams tarp atsakovės ir trečiųjų juridinių asmenų, besinaudojančių šiais tinklais, tačiau ne tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės, šiems juridiniams asmenimis išleidžiant nuotekas į šulinį Nr. 87, į kurį pagal Sutartį suteka nuotekos, apskaitytinos kaip atsakovės išleistos.
11. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės teiginį, kad didesnis nuotekų kiekis susidarė ir dėl paviršinių nuotekų, kurių kiekis buvo neribojamas. Pirmiausia, atsakovei kiekvieną mėnesį buvo skaičiuojamas 1 032 kubinių metrų (toliau – m³) paviršinių nuotekų kiekis, apskaičiuojamas pagal valdomos teritorijos plotą. Šis paviršinių nuotekų kiekis gaunamas taikant Vandentiekio ūkio naudojimo taisyklių 9.24 papunktyje numatytą formulę ir atsakovė visada apmokėdavo šį konkretų paviršinių nuotekų kiekį. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, atleidžiančių atsakovą nuo pareigos mokėti už išleistą didesnį paviršinių nuotekų kiekį. Antra, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi aplinkybė, ar didesni nuotekų kiekiai yra paviršinės nuotekos ar buitinės nuotekos, nes jų įkainis vienodas – 0,54 Eur / m³ nuotekų tvarkymo ir 0,27 Eur / m³ taršos mokesčiai. Teismas sutiko su ieškove, kad nėra svarbu, dėl kokių priežasčių atsakovė leido didesnį kiekį nuotekų, kadangi atsakovė turi pareigą sumokėti už išleidžiamų nuotekų kiekį nepriklausomai nuo jų susidarymo priežasčių.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje neįrodinėjamas geriamojo vandens apskaitos prietaiso netinkamas veikimas ir atsakovės prisijungimas prie ieškovės infrastruktūros nebuvo savavališkas, o buvo sutartinis, todėl GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalis netaikytina.
13. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė neteisėtai įrengė debitomatį, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už toki prietaiso fiksuotus duomenis. GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra prižiūrima, geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų plombos nuimamos, nuotekos iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidžiamos į geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklių 5 dalyje nurodyta, kad įrengus, nuėmus, perkėlus į kitą vietą, pakeistus ar patikrinus geriamo vandens ir ar nuotekų apskaitos prietaisą, nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas surašo patvirtintos formos aktą, kurį pasirašo abi šalys. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad nuotekų tvarkytojas, įrengęs, perkėlęs į kitą vietą ar pakeitęs apskaitos prietaisą, apie tai informuoja abonentą. Į bylą pateiktas ieškovės darbuotojų surašytas 2020 m. sausio 28 d. apžiūros aktas nebuvo pateiktas pasirašyti atsakovei. Taigi, formaliai ieškovė Taisyklių 5 dalyje nustatytą reikalavimą pažeidė. Tačiau teismas pažymėjo, jog apie debitomačio įrengimą bei jo pagrindu skaičiuojamą išleidžiamų nuotekų kiekį atsakovei buvo pranešta ne tik 2020 m. kovo 10 d. pranešimu, bet kitais pranešimais. Taip pat atsakovės įgaliotas atstovas R. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog AB „PLASTA“ žinojo apie debitomačio įrengimą ir nesiėmė priemonių aiškintis, dėl kokių priežasčių buvo susidarę didesni nuotekų kiekiai, debitomačio neįsirengė. Teismas konstatavo, kad formalus Taisyklių 5 punkto pažeidimas negali lemti atsakovės atsakomybės išvengimo.
14. Teismas nustatė, kad geriamojo vandens tiekėjas turi teisę ties kliento nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis. Debitomačių „NIVUS“ gamintojas 2022 m. gruodžio 1 d. patvirtino debitomačių tikslumą (+ / - 1 proc. tikslumu), taip pat teismui pateikti debitomačio rodmenų atminties kortelėje fiksavimo nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. išrašai bei ieškovės užpildyti rodmenų fiksavimo aktai, kurių duomenys iš esmės sutampa su debitomačio fiksuotais duomenimis.
15. Byloje nepateiktas kito debitomačio gamintojo „KRONUS“ patvirtinimas apie jo pagaminto debitomačio patikimumą. Civiliniame procese galiojantis tikimybių pusiausvyros principas sudarė pagrindą teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė įrodė faktinius atsakovės išleistų nuotekų kiekius. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. vasario mėn. atsakovei buvo suteikta 20 154 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, atsakovės sumokėta už 3 338 m³; 2020 m. kovo mėn. buvo suteikta 24 990 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 7 136 m³; 2020 m. balandžio mėn. buvo suteikta 23 288 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 19 721 m³; 2020 m. gegužės mėn. atsakovui buvo suteikta 19 240 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 9 231 m³; 2020 m. birželio mėn. atsakovui buvo suteikta 14 736,6 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 8 426 m³; 2020 m. liepos mėn. atsakovui buvo suteikta 17 383 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 9 590 m³; 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovui buvo suteikta 17 413,20 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 10 982 m³; 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui buvo suteikta 18 431,50 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 10 574 m³; 2020 m. spalio mėn. atsakovui buvo suteikta 14 482 m³ nuotekų tvarkymo paslauga, sumokėta už 11 152 m³. Iš viso nesumokėta už 79 968,30 m³ kiekį. Atsakovė devynis mėnesius į ieškovės tinklus leido nuotekas, viršijusias jo deklaruotus kiekius ir už tai nesumokėjo 78 376, 37 Eur, t. y. ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius (negavo pajamų), o atsakovė, gavusi iš ieškovės nuotekų tvarkymo paslaugą (gavo naudą), už tai neatsiskaitė. Jeigu atsakovė būtų išleidęs tokį nuotekų kiekį, kurį deklaravo, ir už kurį atsiskaitė, ieškovė nebūtų turėjusi tvarkyti didesnio nuotekų kiekio. Ieškovė turėjo didesnio kiekio nuotekų tvarkymo sąnaudas ir negavo 78 376, 37 Eur pajamų (patyrė nuostolius). Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė neturi teisės gauti nemokamų viešųjų paslaugų, kadangi, jų sumokėjimo našta tektų visuomenei. Tokie ieškovės teiginiai nebuvo paneigti.
16. Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 78 376,37 Eur žalą (nuostolius) bei pagal Įstatymą ieškovės paskaičiuotas 12 085,82 Eur palūkanas. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Sutarties 1.1.1, 1.1.7 ir 2.1 papunkčių ir GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas) – išleido didesnį nuotekų kiekį, už kurį nesumokėjo. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių (negautų pajamų) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atsakovė AB „PLASTA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas blogai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl priėmė nepagrįstą, prieštaringą ir iš dalies nemotyvuotą sprendimą. Pirma, ieškovė nė viename iš procesinių dokumentų aiškiai nesuformulavo, kokio pobūdžio reikalavimą kildina: reikalavimą atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį ar reikalavimą priteisti skolą pagal GVTNTĮ 35 straipsnio 1 dalį bei Sutartį. Antra, Sutarties pagrindu galėjo susiklostyti tik atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (su tuo susijęs procesinis įrodinėjimo naštos paskirstymas). Netinkamas teisinių santykių vertinimas lėmė ydingą įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymą bei neteisingų išvadų skundžiame teismo sprendime pateikimą. Ieškovė turi pareigą pagrįsti pareikštų byloje reikalavimų pagrindą bei dalyką, t. y. įrodyti paslaugų (nuotekų tvarkymo) apimtį, tačiau išimtinai apeliantei teko įrodinėti, kad negavo ieškovės nurodyto paslaugų kiekio. Trečia, skundžiamas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad priteisiamas 78 376,37 Eur žalos atlyginimas ir 12 085,82 Eur palūkanos pagal CK 6.249 straipsnio 2 dal, taip pat skundžiamame teismo sprendime nurodyta, jog nėra pagrindo vadovautis GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalimi (galiojančios aktualios redakcijos 16 straipsnio 26 dalimi), kurioje nurodyta, kad atvejais, kai yra siekiama sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, nuostoliai išieškomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, t. y. teismas paneigė atsakovės civilinės atsakomybės kilimo galimybę. Ketvirta, spręsdamas dėl nuostolių dydžio teismas pateikė lakonišką vertinimą, kad atsakovės veiksmai, išleidžiant didesnį nuotekų kiekį, už kurį nesumokama, laikytini neteisėtais ir pažeidžia Sutarties ir GVTNTĮ nuostatas; neteisėti atsakovės veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nuostoliais, t. y. ieškovės negautomis pajamomis bei padaryta išvada, kad įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Jeigu teismas būtų konstatavęs, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tam, kad iš apeliantės būtų galima priteisti žalos atlyginimą, turėjo būti tinkamai pagrįstos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Penkta, atlygintinų paslaugų teikimo atveju Sutarties nuostatų formuluotės aiškiai apibrėžė ieškovės apeliantui teikiamų paslaugų apimtį bei suteikiamų paslaugų apskaičiavimo būdą (Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiai). Pagal Sutartį apeliantės išleistų nuotekų kiekis prilyginamas ieškovės suteiktam geriamojo vandens kiekiui, o vienintelis teisėtas apskaitos prietaisais nuotekų kiekiui apskaičiuoti galėjo būti tik geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir jų rodmenys. Debitomatis galėjo būti panaudotas tik delikto atveju, pagal GVTNTĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatyminė nuostata netaikytina, todėl sukūrė dar didesnį motyvų prieštaringumą ir nepagrįstumą.
17.2. Pagal CK 6.724 straipsnį paslaugų sutartims taikomos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas. Ieškovė įrodinėjo, kad suteikė didesnę paslaugų apimtį nei priklausė pagal Sutartį, t. y. šis padidėjimas sudarė apelianto išleistų nuotekų kiekį. Ydingų debitomačio rodmenų nurodymas nepagrindžia, kad realiai paslaugų buvo suteikta daugiau. Remiantis CK 6.724 straipsniu, tos pačios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra taikomos ir paslaugų (ne tik rangos) sutartims. Apeliantė yra sumokėjusi ieškovei už faktiškai suteiktas paslaugas (deklaruotą išleistų nuotekų kiekį). Didesnis nuotekų valymo paslaugų kiekis nėra tinkamai įrodytas. Šalys nebuvo pasirašiusios paslaugų (ar papildomų paslaugų) priėmimo–perdavimo akto.
17.3. Ieškovė ir teismas nepagrindė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kad būtų galima nuspręsti, jog apeliantei kilo pareiga atlyginti ieškovei žalą (negautas pajamas): pirma, skundžiamo teismo sprendimo 50, 52 ir 54 punktuose pateikti argumentai tinkamai neįvertinus AB „PLASTA“ pareigų pagal Sutartį apimties ir tik formaliai nusprendus, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus. Priežastinis ryšys buvo nustatytas nepagrįstai, o nuostolių dydis buvo grindžiamas ydingais duomenimis. GVTNTĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad abonentai turi teisę išleisti nuotekas į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pagal viešojoje sutartyje nustatytas sąlygas ir aplinkos ministro nustatytus naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus. Nei Sutartyje, nei teisės aktuose nėra nurodyta, jog už ieškovės teikiamas paslaugas apeliantė turėtų atsiskaityti kitaip nei pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis (Sutarties 3.2 papunktis). Jokių kitų apskaitymo būdų Sutartyje neįtvirtinta. Sutartis šalims turi įstatymo galią. Antra, pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 18 dalį geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai turėjo būti įrengiami, prižiūrimi, nuimami, keičiami, perkeliami į kitą vietą, vadovaujantis tik Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatyta tvarka, kurios ieškovė akivaizdžiai nesilaikė ir ją pažeidė net du kartus. Todėl ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš apeliantės sumokėti už paslaugas pagal du neteisėtai įrengtus debitomačius. Trečia, teismas deklaratyviai konstatavo (nemotyvavo), kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir ieškovės negautų pajamų. Apeliantės pozicija – AB „PLASTA“ neatliko neteisėtų veiksmų, todėl savaime nėra galimybės spręsti dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir tariamai kilusių nuostolių egzistavimo. Apeliantė visada tinkamai atsiskaitydavo už gautą geriamojo vandens kiekį, atitikusį išleistų nuotekų kiekį. Ketvirta, teismas 78 376, 37 Eur nuostolius kvalifikavo kaip ieškovės negautas pajamas. Negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas, kuris turi būti įrodytas. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
17.4. Dalis atsakomybės tenka ieškovei, kadangi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ turi pareigą užtikrinti teikiamų paslaugų priežiūrą ir monitoringą. GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą. Teismas iš esmės nevertino, ar ieškovė tinkamai ir laiku užtikrino apskaitos prietaisų priežiūrą, nuotekų apskaitymą. Jeigu ieškovė buvo nustačiusi, kad apskaitos prietaisai veikė netinkamai, ar nuotekų buvo išleidžiama daugiau nei deklaruota, jai teko pareiga teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai ir savalaikiai vykdyti priežiūrą, pavyzdžiui, įrengti patikimą, metrologinį patikrinimą turintį apskaitos prietaisą. Tačiau šiuo atveju buvo neteisėtai įrengti net du metrologinės patikros neturintys nuotekų apskaitos prietaisai , kurias buvo nustatinėtas išleidžiamų nuotekų kiekis.
17.5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės įrengtų debitomačių rodmenų, išimtinai vadovavosi tik ieškovei palankiais argumentais ir neatsižvelgė į tai, kad: 1) debitomačio įrengimo nenumatė Sutartis ir galiojantys teisės aktai. Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui patiektų nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenims (GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis). Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2 papunkčiu šalys susitarusios, kad vandens tiekėjo priimtų iš kliento tvarkyti nuotekų kiekis (išskyrus paviršines nuotekas), prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui, išskyrus, kai teisės aktai nustato kitokią nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarką. 2) GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalis negalėjo būti taikoma, kadangi įrengdama apskaitos prietaisus ieškovė turėjo vadovautis ir laikytis imperatyvių šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalies normų, tačiau to sąmoningai nedarė, be kita ko, 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėn. išrašydama sąskaitas apeliantei už suteiktas paslaugas nesivadovavo vieno iš dviejų debitomačių rodmenimis. 3) GVTNTĮ 16 straipsnio 18 dalis (galiojančios aktualios redakcijos 16 straipsnio 24 punktas) ir Taisyklių, 5 ir 6 punktai numatė, jog ieškovė 2020 m. pradžioje įrengusi nuotekų apskaitos prietaisą privalėjo: i) surašyti dviem egzemplioriais geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patvirtintos formos aktą, kurį turėjo pasirašyti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas ir abonentas ar vartotojas ar jo atstovas; ii) informuoti abonentą ir vartotoją apie apskaitos prietaiso eksploatavimo reikalavimus ir saugų jo naudojimą, apskaitos prietaiso apsaugos plombas, lipdukus ar kitas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taikomas apskaitos prietaiso apsaugos priemones, apskaitos prietaisų gamintojo ir (arba) metrologinės patikros plombas arba žymenis ir apie tai, kad abonentas ir vartotojas buvo informuotas, pažymėti akte, kurį turėjo pasirašyti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas ir abonentas ar vartotojas ar jo atstovas. Tačiau, nei 2020 m. pradžioje, nei 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais ieškovė nebuvo surašiusi dviem egzemplioriais geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patvirtintos formos akto, kurį turėjo pasirašyti apeliantė, neinformavo apeliantės apie apskaitos prietaiso eksploatavimo reikalavimus ir saugų jo naudojimą, apskaitos prietaiso apsaugos plombas, lipdukus ar kitas geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taikomas apskaitos prietaiso apsaugos priemones, apskaitos prietaisų gamintojo ir (arba) metrologinės patikros plombas arba žymenis.
17.6. Abiejų debitomačių įrengimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, o pažeidimas esminis, nes apribojo AB „PLASTA“ galimybę patikrinti ir susipažinti su naujais prietaisais bei sekti jų parodymus, kad būtų galima sutikrinti su jam vėliau išrašytomis sąskaitomis. Tai, kad tik vieną prietaisą šulinyje iš toli matė apelianto atstovas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes AB „PLASTA“ atstovas su pirmojo prietaiso kaip beje ir su antrojo pastatymo faktu vis tiek nebuvo supažindintas pasirašytinai įstatymo nustatyta tvarka, jam nebuvo paaiškinti apskaitos prietaiso eksploatavimo reikalavimai, saugus jo naudojimas, nurodytos apskaitos prietaiso apsaugos plombos, lipdukai ar kitos taikomas apskaitos prietaiso apsaugos priemonės, apskaitos prietaisų gamintojo ir (arba) metrologinės patikros plombos. Be to, ieškovė 2020 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje nurodė 12 864 m³, o neteisėtai įrengtas debitomatis užfiksavo 10 727 m³, taigi, ieškovė, siekdama nepagrįstai praturtėti, prašė 2 137 m³ didesnio atlygio už nesutvarkytas nuotekas. 2020 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas kaip mokėtinas nuotekų kiekis yra 13 020 m³, o neteisėtai įrengtas prietaisas užfiksavo 12 392 m³ nuotekų kiekį, t. y. ieškovė prašė 628 m³ kiekio didesnio atlygio; 2021 m. sausio mėn. mokėtinas kiekis sudarė 11 329 m³, o neteisėtai įrengtas prietaisas užfiksavo 5 025 m³, dėl to ieškovė prašė 6 304 m³ kiekio didesnio atlygio. Taip pat teismas nevertino tripliko argumentų, kad 2020 m. lapkričio mėn. debitomatis rodė 2 127 m³ mažesnį nuotekų kiekį nei buvo deklaruotas pagal geriamojo vandens prietaisus; 2020 m. gruodžio mėn. debitomatis rodė 628 m³ mažesnį nei deklaruotas suvartoto vandens kiekis; 2021 m. sausio mėnesį debitomatis rodė 6 304 m³ mažesnį nuotekų kiekį nei deklaruotas suvartoto vandens kiekis. Skirtumai tarp debitomačio ir faktiškai suvartoto vandens kiekio rodmenų patvirtina, kad ir ginčo laikotarpiu fiksuotas išleidžiamų nuotekų kiekis galėjo būti ir buvo išmatuotas ir nustatytas netiksliai.
17.7. Ieškovės įrengti debitomačiai neturėjo metrologinės patikros, privalomos pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 26 punktą, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, Taisyklių 47 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. 08-01 įsakymu Nr. 4-523 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašą 6.18 punktą (nuotekų srauto matavimo priemonėms patikra turi būti atliekama kas ketverius metus). Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą bei įpareigojęs ieškovę pateikti debitomačių rodmenų patikimumą patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šulinyje Nr. 87 įrengti debitomatčiai turėjo metrologinį patvirtinimą.
17.8. Teismui padarius išvadą, kad apeliantė yra atsakinga už visą debitomačiu užfiksuotą išleistą nuotekų kiekį, neatsižvelgė į tai, kad nuotekas išleidžia ir 7 juridiniai asmenys, su kuriais AB „PLASTA“ jokių sutartinių santykių neturi (neturėjo). Byloje nebuvo net bandoma nustatyti, kokį nuotekų kiekį šios įmonės išleidžia.
17.9. Debitomačio įrengimo vieta (šulinyje Nr. 87) nesutampa su apeliantės atsakomybės riba, jis buvo įrengtas už nuotekų ir jų tinklų. Pagal Sutarties priedus šalia apeliantės pastato nėra šulinio Nr. 87, o yra šulinys Nr. 81. Iš Sutarties priedo Nr. 2 (Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano) matyti, kad šulinys Nr. 87 ir šulinys Nr. 81 nepatenka į atsakomybės ribas (žalias apskritimas) ir yra visiškai nutolęs nuo šulinio Nr. 64, kuris žymi ieškovės ir apeliantės nuotekų atidavimo ribą (raudonas apkritimas) (žr. apeliacinio skundo 3.150 papunkčio schemą).
17.10. Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, skaičiuotas nuo 2020 m. vasario mėn. Teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą, todėl palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo pirmosios oficialios pretenzijos pateikimo (2022 m. birželio 22 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
Šalies argumentai
18.1. Apeliantė nuolat klaidino pirmosios instancijos teismą, teigdama, kad jai neaiški ginčo teisinė kvalifikacija, nežinojo kaip gintis nuo pareikšto reikalavimo, nors apeliaciniame skunde pripažįsta, kad AB „PLASTA“ kyla sutartinė civilinė atsakomybė, nes tarp šalių susiklostė atlygintiniai paslaugų teikimo teisniai santykiai. Ieškovė negali nurodinėti teismui kaip kvalifikuoti prašomą priteisti sumą (kaip skolą ar kaip nuostolius). Ieškovė patikslintame ieškinyje pasisakė dėl galimo dvejopo prašomos priteisti reikalaujamos sumos kvalifikavimo – kaip žalos arba kaip skolos. Ieškovė nurodė aiškų ieškinio pagrindą – neatsiskaitymas už faktiškai suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, kurias grindžia reikalavimą.
18.2. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 papunktyje numatyta, kad ieškovės priimtų iš apeliantės tvarkyti nuotekų kiekis (išskyrus paviršines nuotekas), kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Taigi, nuotekų kiekio prilyginimas geriamojo vandens kiekiui yra sutartinis žymėjimas, o ne tikslaus nuotekų kiekio fiksavimo rodmuo. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai Sutarties vykdymas yra tinkamas ir paslaugų gavėjas nepiktnaudžiauja nuotekų išleidimu, laikoma, kad tiek, kiek buvo suvartota vandens, atitinkamai yra išleidžiama ir buitinių nuotekų. Apeliantė išleido į ieškovės nuotekų tinklus net kelis kartų didesnius nuotekų kiekius nei deklaravo ir už papildomai išleistas nuotekas atsisakė sumokėti. Apeliantė devynis mėnesius nesiėmė veiksmų, kad sumažintų išleidžiamų nuotekų kiekį. 2020 m. sausio 28 d. apžiūros metu ieškovė nustatė, kad apeliantės valdomoje teritorijoje buvo rastas vamzdis iš technologinio vandens surinkimo rezervuaro į buitinių nuotekų tinklą, kas esant lietaus ir technologinio vandens pertekliui, gali sąlygoti vandens persipylimą į buitinius nuotekų tinklus. Apžiūros protokolas buvo pateiktas AB „PLASTA“. Taip pat ieškovė nuolat teikė apeliantei informaciją apie fiksuojamus didesnius nuotekų kiekius bei prašė, kad AB „PLASTA“ savikontrolės tikslais įsirengtų savo debitomatį, jeigu ieškovės siunčiama informacija nepatikima, tačiau apeliantė nesiėmė veiksmų, kad nustatytų faktinius nuotekų kiekius savo iniciatyva, arba išsiaiškinti nuotekų kiekio padidėjimo priežastis. Be to, nuotekų šulinys, kuriame buvo ieškovės įrengtas debitomatis nebuvo užrakintas, todėl apeliantė galėjo laisvai tikrinti debitomačio duomenis savo pasirinktu dažnumu.
18.3. Atsakovės piktnaudžiavimas susiklosčiusia situacija ir naudojimasis nemokamai viešosiomis paslaugomis (visos nuotekos buvo tvarkomos Vilniaus visuomenės sąskaita) nėra leistinas pagal galiojančius teisės aktus.
18.4. Debitomačių duomenys buvo tikslūs, patikimi ir aiškūs. Apeliantės nuotekų tinkle įrengto debitomačio rodmenų fiksavimo išrašai daryti nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Šie duomenys fiksuoti tiesiogiai debitomatyje esančioje atminties kortelėje, iš kurios buvo gauti. Teismas vadovavosi visais į bylą šalių pateiktais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovė tvarkė daugiau nuotekų, nei apeliantė deklaravo. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindė AB „PLASTA“ išleistų nuotekų kiekius ir skirtumus, tarp faktiškai tvarkytų nuotekų ir apeliantės deklaruotų nuotekų kiekių.
18.5. Nuo 2020 rugpjūčio mėn. debitomatis „NIVUS“ buvo pakeistas į debitomatį „WATER FLUX“. Tai aiškiai matyti iš rodmenų perdavimo aktų, kuriuose nuo 2020 rugpjūčio mėn. yra nurodyta, kad debitomačio markė yra „WATER FLUX 3070“, nors ankstesniais mėnesiais buvo naudotas debitomatis „NIVUS“. „NIVUS“ debitomatis turėjo funkciją įrašyti ir saugoti atminties kortelėje duomenis apie nuotekų kiekį, o „WATER FLUX 3070“ debitomačio fiksavimo rodmenų analogiška forma pateikti negalima, nes jis neturi tokios duomenų saugojimo funkcijos. Todėl debitomačiu „WATER FLUX 3070“ fiksuoti rodmenys buvo nurodomi ranka rašytuose rodmenų perdavimo aktuose.
18.6. Nuotekų atidavimo riba ir yra suprantama kaip atitinkamas šulinys. Apeliantės pateiktame 2023 m. sausio 25 d. dokumente yra aprašyta, kuriame šulinyje nuotekas ieškovei atiduoda, už kurį šulinį yra atsakinga ieškovė. Apeliantei tenka atsakomybė už tinklus nuo šulinio Nr. 64 iki pastato. Vienintelis šulinys prie pastato yra Nr. 81 arba Nr. 87, kuriame buvo matuojamos nuotekos, o šulinyje Nr. 64 įrengti debitomačio nebuvo pagrindo, nes AB „PLASTA“ juo nesinaudoja.
18.7. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ praktikoje buvo atvejų, kai nuotekas ji tvarkė bendrovėms, kurios priimdavo trečiųjų asmenų nuotekas ir jas išleisdavo į savo tinklus. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-522-1097/2023 yra pasisakyta, kad tokiu atveju bendrovė atsakinga už trečiųjų asmenų išleistas į jos tinklus nuotekas, kurias ieškovė sutvarkė.
18.8. Ieškovei pagrįstai priteista 12 085,82 Eur palūkanų, suskaičiuotų vadovaujantis Įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. AB „PLASTA“ laikoma pradelsusia sumokėti ieškovei mokestį už nedeklaruotų (faktinių) nuotekų sutvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikacijos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
19. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
20. Patikslinto ieškinio 30 punkte (ir atsiliepimo į apeliacinį skundą 35 punkte) ieškovė nurodė, kad jos patirti praradimai gali būti vertinami kaip nuostoliai arba skola, tačiau rezultatas tas pats (78 376,37 Eur). Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei priteistas iš atsakovės 78 376,37 Eur žalos atlyginimas, konstatavus, kad atsakovė devynis mėnesius į ieškovės nuotekų tinklus leido nuotekas, kurios viršijo jos deklaruotus pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis nuotekų kiekius ir už tai nemokėjo, todėl ieškovė negavo 78 376, 37 Eur pajamų (patyrė tiesioginius nuostolius) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo 50 punktą).
21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo 3.16 papunktyje pateiktu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas paneigė apeliantės civilinės atsakomybės kilimo galimybę, kadangi nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalimi (galiojančios aktualios redakcijos GVTNTĮ 16 straipsnio 26 dalimi), kurioje nurodyta, kad tokiais atvejais, kai yra siekiama sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, nuostoliai išieškomi CPK nustatyta tvarka.
22. Pirmiausia, GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalis (galiojančios aktualios redakcijos GVTNTĮ 16 straipsnio 26 dalis) UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir AB „PLASTA“ ginčui neaktuali ir tai yra pažymėta skundžiamo teismo sprendimo 42 punkte: nuostoliai (CPK nustatyta tvarka) išieškomi, kai yra pažeistas apskaitos (geriamojo vandens ir (ar) nuotekų) prietaisas ir (ar) prie nuotekų tvarkytojui priklausančios infrastruktūros prisijungiama savavališkai; nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš šių aplinkybių, kadangi ieškovė neįrodinėjo atsakovės įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso veikimo (deklaruotų rodmenų neteisingumo) ir atsakovės prisijungimas prie ieškovės infrastruktūros nebuvo savavališkas, o buvo (yra) sutartinis.
23. Antra, atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atlygintinių paslaugų Sutarčiai taikytinos bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.724 straipsnis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys yra specifinės dėl jų dalyko (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo) ypatumo. Nuotekų tvarkymas yra viešosios paslaugos (visuomenės poreikius atitinkančios). Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.7 papunktį nuotekų tvarkymo paslaugos reiškia vandens tiekėjo atliekamą kliento išleidžiamų nuotekų į vandens tiekėjo nuotekų tvarkymo sistemą tvarkymą (nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą) pagal Sutartį ir teisės aktus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (klientų, vartotojų) teisinius santykius ginčo laikotarpiu buvo (ir yra) GVTNTĮ.
24. Trečia, byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (toliau – ir vandens tiekėjas) ir atsakovė AB „PLASTA“ (toliau – ir klientas) sudarė 2018 m. spalio 9 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį ir šios Sutarties pagrindu ieškovė reikalauja nuostolių atlyginimo už apeliantės išleistą ir ieškovės sutvarkytą didesnį, nei buvo deklaruotas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, nuotekų kiekį.
25. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
26. Sutartinei civilinei atsakomybei žalos (įskaitant negautas pajamas) atlyginimo forma (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto – šio teisių gynimo būdo taikymas sietinas su dar trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 straipsnis), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 straipsnis) ir skolininko kalte (CK 6.248 straipsnis). Taigi, sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 31 punktas.). Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, kad debitomatis galėjo būti panaudotas tik civilinės deliktinės atsakomybės atveju (GVTNTĮ 16 straipsnio 26 dalis). UAB „VILNIAUS VANDENYS“ išleistų nuotekų į sistemą sutvarkymo paslaugos teikiamos pagal teisės aktus (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.7 papunktis). Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalį geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (UAB „VILNIAUS VANDENYS“) turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Ieškovė panaudojo debitomačius – nuotekų apskaitos prietaisus, nes jai kilo įtarimų dėl galimai apeliantės neteisingai deklaruoto nuotekų kiekio, t. y. ieškovė 2020 m. sausio 28 d. nuotekų tinklų AB „PLASTA“ teritorijoje apžiūros metu nustatė, kad nuotekų išleidžiama tvarkyti iš esmės daugiau nei suvartota geriamojo vandens ir išleista deklaruotų nuotekų pagal apskaitos prietaisų rodmenis kiekių. Todėl 2020 m. sausio 31 d. šuliniuose Nr. 157 ir Nr. 87, t. y. tose vietose, kur dviejų ieškovės klientų (AB „PLASTA“ bei UAB „Boltesa“) nuotekos patenka į ieškovės tvarkomus nuotekų tinklus, buvo naudojami debitomačiai.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu ieškovė įrodė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtiną šių sąlygų visetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylos faktines aplinkybės ir įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl nesumokėtos 78 376,37 Eur už 2020 m. vasario–spalio mėnesiais suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas
29. Byloje nėra ginčo dėl ginčo laikotarpiu pagal Sutartį ieškovės pateikto apeliantei geriamojo vandens kiekio ir AB „PLASTA“ išleisto bei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sutvarkyto buitinių nuotekų kiekio pagal deklaruotus geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis bei sumokėjimo už buitinių nuotekų sutvarkymą. Apeliacinio skundo 3.39 papunktyje patvirtinta ir ieškovė nekvestionuoja, jog pagal Sutartį AB „PLASTA“ buvo suteiktos nuotekų, deklaruotų pagal geriamojo vandenės apskaitos prietaisų rodmenis, tvarkymo paslaugos, už kurias yra atsiskaityta (sumokėta).
30. Byloje ginčas kilo dėl apeliantės AB „PLASTA“ 2020 m. vasario–spalio mėnesiais pagal Sutartį išleistų nuotekų (kitų, ne buitinių).
31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pateiktu Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčių vertinimu – AB „PLASTA“ išleistas visas nuotekų kiekis prilyginamas ieškovės pateikto geriamojo vandens kiekiui ir vienintelis teisėtas apskaitos prietaisais visų išleistų nuotekų kiekiui apskaičiuoti buvo (galėjo būti) geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir jų parodymai (žr. apeliacinio skundo 3.24 ir 3.25 papunkčius).
32. Byloje nustatyta, kad pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 papunktį kliento suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, išskyrus, kai teisės aktai ar Sutartis nustato kitokią suvartoto geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo tvarką. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2 papunktį vandens tiekėjo priimtų iš kliento tvarkyti nuotekų kiekis (išskyrus paviršines nuotekas), kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui, išskyrus, kai teisės aktai nustato kitokią nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarką.
33. Apeliantės pateikto 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimo į ieškinį 14 punkte atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad AB „PLASTA“ savo veikloje naudoja ne tik ieškovės teikiamą geriamąjį vandenį, bet ir kaupia bei naudoja kritulių metu susidariusį vandenį, todėl išleidžiamų nuotekų kiekis teisėtai ir pagrįstai gali skirtis nuo patiekto ir suvartoto geriamojo vandens apskaitos prietaisų (žr. civilinės bylos Nr. e2-926-779/2023 dok. Nr. 29597).
34. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1.8 papunktyje nurodytas paslaugų apibrėžimas, t. y. paslaugos reiškia vandens tiekėjo klientui pagal Sutartį ir teisės aktus teikiamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas, nurodytas Sutarties Specialiosiose sąlygose.
35. Akcentuotina, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose yra nurodytos apeliantei teiktos ieškovės atskiros paslaugos, įskaitant nuotekų bei paviršinių nuotekų tvarkymą bei nustatyta, jog paviršinių nuotekų kiekiai yra apmokami pagal naudojamos teritorijos Vilniuje, Savanorių pr. 180 plotą.
36. Sutarties priede Nr. 1 „Objektų sąrašas bei duomenys apie vandentiekio įvadus / poįvadus“ nurodyti Vilniuje, Savanorių pr. 180, keturi objektai (gamybiniai pastatai, numeriai: 3383, 3384 ir 11513), kuriuose teiktos ieškovės nuotekų tvarkymo paslaugos ir vienas objektas (lietaus nuotekos Nr. 34099), kuriame teiktos ieškovės paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos.
37. Taigi, apeliantė į ieškovės tinklus leido ne tik buitines nuotekas, kurių kiekis lygus (prilyginamas) iš ieškovės gauto geriamojo vandens kiekiui, todėl apeliantės išleistų nuotekų kiekis negali būti prilyginimas tik išleistam buitinių nuotekų kiekiui, deklaruotam pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis.
38. GVNTĮ 35 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta pastaba, kad tuo atveju, jeigu apskaitos prietaisas įrengtas šulinyje, klientas jo rodmenų nedeklaruoja, t. y. apskaitos pritaiso rodmenis tikrina vandens tiekėjo atstovas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu (2020 m. vasario–spalio mėnesiais) apeliantė šulinyje Nr. 87 buvo įrengusi nuotekų apskaitos prietaisą.
39. Ieškovė paaiškino, kad nuo Sutarties sudarymo pradžios (2018 m. spalio 9 d.) išrašydavo apeliantei PVM sąskaitas faktūras už išleidžiamas nuotekas pagal AB „PLASTA“ deklaruotus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis. 2020 m. sausio mėn. pastebėjo, jog klientė AB „PLASTA“ išleisdavo nuotekų į ieškovės sistemą (tinklus) daugiau nei deklaruodavo pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis.
40. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.7 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad vandens tiekėjas turi teisę atvykti patikrinti kliento apskaitos prietaisų rodmenis. Ieškovės atstovai buvo nuvykę apžiūrėti nuotekų tinklus, esančius AB „PLASTA“ teritorijoje (duomenys neskelbtini).
41. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2020 m. sausio 28 d. apžiūros akte Nr. BVD-309 nurodyta, kad buvo apžiūrėti nuotekų tinklai AB „PLASTA“ teritorijoje, pirminiai gamybinių nuotekų valymo įrenginiai, lietaus bei technologinio vandens susirinkimo rezervuaras, bei jų atitikimus geografinei informacinei sistemai (toliau – GIS) schemai bei jų eksploatavimą. Buvo nustatyta, kad: 1) gamybinės nuotekos iš AB „PLASTA“ plastiko atliekų apdorojimo pastato patenka į gamybinių nuotekų pirminio valymo įrenginius, plastiko dalelių išleidžiamose apvalytuose nuotekose po pirminio valymo proceso neaptikta. Plastiko dalelių surinkimas iš pirminio valymo įrenginių vyksta rankiniu būdu (3 nuotraukos). Apžiūrėjus nuotekų tinklo šulnį Nr. 37 esantį (duomenys neskelbtini) (AB „PLASTA“ teritorijos GIS schema) rastos smulkintos plastiko dalelės. Apžiūrėjus teritoriją ir išanalizavus GIS schemą matyti, kad tarša tik iš AB „PLASTA“ teritorijos. 2) Apžiūros metu, panaudojant dūmų generavimo mašiną, buvo tikrinti buitinių nuotekų tinklai. Tikrinimo metu pastebėta, kad dūmai kyla per lietaus ir technologinio vandens liukus. Tikrinant lietaus bei technologinio vandens susirinkimo šulinius ir rezervuarą juose buvo aptikta plastiko dalelių. Buvo rastas vamzdis iš technologinio vandens surinkimo rezervuaro, kuris nuvestas į buitinių nuotekų tinklą. Nustatyta, kad esant lietaus ir technologinio vandens pertekliui rezervuare yra galimybė vandens persipylimui į buitinius nuotekų tinklus.
42. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ paaiškino, kad siekdama nustatyti, ar yra (nėra) lietaus ir technologinio vandens persipylimo į buitinius nuotekų tinklus, klienčių UAB „Boltesa“ ir AB „PLASTA“ valdomose nuotekų tinklų infrastruktūrose, atitinkamai šuliniuose Nr. 157 ir Nr. 87, įrengė debitomačius – prietaisus, skirtus matuoti nuotekų kiekį pratekėjusį vamzdžiu. Į šulinį Nr. 87 atiteka AB „PLASTA“ ir UAB „Boltesa“ išleidžiamos nuotekos, todėl debitomačiai buvo įrengti abejuose šuliniuose (UAB „Boltesa“ šulinyje Nr. 157 ir AB „PLASTA“ šulinyje Nr. 85).
43. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2020 m. sausio 31 d. debitomačio įrengimo akte nurodyta, kad klientei UAB „Boltesa“ šulinyje Nr. 157, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas debitomatis „NIVUS PCM4“ Nr. 43169, 150 mm skersmens (žr. ieškinio priedą Nr. 5).
44. Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. SD20-877 informavo atsakovę AB „PLASTA“ apie nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. nuotekų šulinyje Nr. 87, (duomenys neskelbtini), įrengtą mobilųjį nuotekų srauto matavimo įrenginį „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ ir šiuo prietaisu nustatytą skirtumą tarp atsakovės nuotekų surinkimo tinklais išleisto (ieškovei atiduoto sutvarkyti) nuotekų kiekio (22638,1 mᶾ) ir AB „PLASTA“ deklaruoto pagal apskaitos prietaisų rodmenis nuotekų kiekio (2286 mᶾ) bei papildomos PVM sąskaitos faktūros Nr. 01148063 už 20352,1 mᶾ nuotekų kiekio tvarkymą pateikimą.
45. Ieškovė paaiškino, kad šulinyje Nr. 157 išleidžiamų nuotekų matavimas debitomačiu parodė, jog UAB „Boltesa“ išleidžiami nuotekų kiekiai nebuvo didesni nei šios įmonės deklaruoti pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis arba skyrėsi labai mažai. Kito subjekto (ieškovės kliento), išskyrus UAB „Boltesa“, nuotekos, į apeliantės AB „PLASTA“ nuotekų išleidimo šulinį Nr. 87 nepatenka (neatiteka, neišleidžiamos). Todėl ieškovė didesnį nei buvo deklaruotas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis nuotekų kiekį priskyrė klientei AB „PLASTA“.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė žinojo, kad jos išleistų visų nuotekų (buitinių ir paviršinių) kiekiai neatitiko gauto geriamojo vandens kiekio, atitinkamai išleisto buitinių nuotekų kiekio pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Taip pat nuo 2020 m. kovo 10 d. žinojo, jog ieškovė nuo 2020 m. vasario mėn. specialiu prietaisu pradėjo matuoti AB „PLASTA“ bei UAB „Boltesa“ nuotekų, atiduotų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ sutvarkyti, kiekius (skirtumus). Apeliantė neįrengė šulinyje Nr. 87 savo prietaiso išleidžiamų nuotekų kiekiui matuoti, nors UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2020 m. kovo 19 d. raštu Nr. Nr. SD20-965 prašė AB „PLASTA“ įsirengti savo debitomatį, siekiant išvengti abejonių dėl fiksuojamo nuotekų kiekio pagrįstumo ir dydžio. Apeliantė buvo informuota ieškovės apie debitomačiu fiksuotus AB „PLASTA“ bei UAB „Boltesa“ nuotekų kiekius, kurie buvo atimti iš ieškovei perduoto tvarkyti galutinio užfiksuoto nuotekų kiekio.
47. GVNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos.
48. Ieškovė buvo nustačiusi (ir AB „PLASTA“ žinojo), kad į apeliantės valdomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančius tinklus nuotekas išleidžia bendrovė UAB „Boltesa“ ir AB „PLASTA“. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė buvo informavusi ieškovę apie papildomai išleidžiamas (išleistas) nuotekas į ieškovės tinklus kitų AB „PLASTA“ valdomoje teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 180, ūkinę komercinę veiklą vykdžiusių (vykdančių) subjektų (pvz.: UAB „Gintaro baldai“, UAB „Proginiai tortai“, „LEMORA“ Vilniaus filialo, K. V. individualios įmonės, UAB „MEFA“, Lietuvos ir Lenkijos UAB „EAST TRADING COMPANY“, UAB „ESSVE BALTIC“, UAB „Grafų baldai“, VšĮ „Oksalis Jums“, VšĮ Viduramžių pasiuntiniai, UAB „DURANUS“, UAB „MESLA“, UAB „TIKSLIOSIOS MECHANIKOS TECHNOLOGIJOS“, UAB „ATVILA BALTIC“, UAB „MAISTO PILYS“, UAB „Laisvalaikio pramogos“, UAB „HANSAB“, UAB „STARCOLITA“, UAB „EKO GIPS“).
49. GVNTĮ 3 straipsnio 27 punkte apibrėžta nuotekų atidavimo riba – nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
50. Apeliacinio skundo 3.147 papunktyje pripažįstama, jog debitomačiai buvo įrengti šulinyje Nr. 87, kurio visuose Sutarties prieduose prie apelianto pastato nėra, o yra šulinys Nr. 81. Ieškovė paaiškino, kad nutolusiu nuotekų šuliniu Nr. 64 apeliantė nesinaudoja (ir jame debitomačio neįrengė). Prie pastato yra vienintelis šulinys Nr. 81 arba Nr. 87, į kurį AB „PLASTA“ ginčo laikotarpiu leido nuotekas vandens tiekėjui sutvarkyti, ir kuriame buvo įrengtas debitomatis. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad debitomačių įrengimo vieta nesutampa. Sutarties priede pažymėto šulinio Nr. 81 ir ieškovės nurodyto šulinio Nr. 87, kuriame buvo įrengtas debitomatis (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinės byloje Nr. e2-926-779/2023 dok. Nr. 95 priedą Nr. 4) vietos sutampa.
51. Sutarties priedo Nr. 2 Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plane nurodyta, kad AB „PLASTA“ eksploatuoja: i) vandentiekio tinklus nuo šulinio Nr. 81 iki pastato ir ii) nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 64 iki pastato. Taigi, yra atskiros – vandentiekio ir nuotekų – tinklų eksploatacijos ribų plano schemos. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad apeliantė atsakomybės ribas grindžia netinkama (vandentiekio) tinklų eksploatacijos ribų plano schema, dėl to nepagrįstai teigia, jog šulinys Nr. 81 arba Nr. 87 nepatenka į jos atsakomybės ribas. Iš nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano schemos matyti, kad AB „PLASTA“ eksploatuojamas tinklas (šulinys Nr. 81 arba Nr. 87) yra prie AB „PLASTA“ pastato (turto), esančio apeliantės teritorijoje (duomenys neskelbtini), t. y. nuotekų tvarkymo infrastruktūros vietoje ir neišeina už nuotekų atidavimo ribos (atsakomybės ribų) (GVTNTĮ 3 straipsnio 27 punktas).
52. Praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka byloje dalyvaujantiems asmenims. Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-576-881/2020).
53. Apeliantė AB „PLASTA“ nepateikė įrodymų, jog ieškovė ginčo debitomačius buvo panaudojusi neteisėtai ir (arba) iki 2020 m. spalio mėn. (ginčo laikotarpio pabaigos) apeliantė buvo pateikusi kompetentingoms institucijoms skundus, susijusius su debitomačių „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ ir (ar) WATER FLUX 3070“ pažeidimais teisinės metrologijos srityje.
54. Pažymėtina, kad pagal GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalį geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja UAB „VILNIAUS VANDENYS“, pastebėjusi, jog skiriasi klientų AB „PLASTA“ ir UAB „Bolesta“ suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai, neturėjo teisės įrengti (neteisėtai įrengė) nuotekų apskaitos prietaisus (debitomačius).
55. Ieškovė 78 376,37 Eur reikalavimą grindžia: i) debitomačių „NIVUS PCM4“ ir „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ gamintojo „NIVUS GmbH“ patvirtinimu apie rodmenų patikimumą; ii) debitomačio „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėn. įrašytais ir išsaugotais atminties kortelėje rodmenimis ir surašytais rodmenų perdavimo aktais; iii) nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki nuo 2020 m. spalio mėn. debitomačio „WATER FLUX 3070“ rodmenų perdavimo aktais. Apeliantė nuo 2023 m. kovo 10 d. (pranešimo apie debitomačio „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ įrengimą) nefiksavo savo įrengtais, patikrintais prietaisais išleidžiamų nuotekų kiekių.
56. Nustatyta, kad debitomačių gamintojo „NIVUS GmbH“ 2022 m. gruodžio 1 d. rašte „Dėl debitomačio veikimo tikslumo“ patvirtinta, jog ypač NPP („NIVUS PIPER PROFILER“) tipo matavimuose yra + / - 1 proc. tikslumas (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 1.1). Nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėn. šulinyje Nr. 87 įrengto debitomačio „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ rodmenys apie nuotekų kiekį buvo įrašyti ir išsaugoti atminties kortelėje, taip pat buvo ieškovės surašyti šio debitomačio rodmenų fiksavimo aktai. Ieškovės UAB „VILNIUAS VANDENYS“ 2023 m. balandžio 27 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodyta, kad ieškovė nereikalauja AB „PLASTA“ didesnio mokesčio už 2020 m. vasario mėn. išleistas nuotekas (mokestį skaičiavo ne pagal debitomačio užfiksuotą 22 669,9 m³ nuotekų kiekį, o pagal Nuotekų apskaitos prietaiso rodmenų perdavimo akte nurodytą 20 352 m³ nuotekų kiekį).
57. Byloje nėra gamintojo „KRONUS“ patvirtinimo dėl šulinyje Nr. 87 2020 m, rugpjūčio mėn. įrengto (pakeisto) debitomačio „WATER FLUX 3070“ fiksuojamų rodmenų tikslumo. Ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo paaiškino, kad debitomatis „WATER FLUX 3070“ neturi duomenų (rodmenų) įrašymo ir saugojimo funkcijos, todėl jo rodmenys buvo fiksuojami tik UAB „VILNIUAS VANDENYS“ rodmenų perdavimo aktuose.
58. Ieškovė nuotekų kiekių skirtumus nustatė palyginusi klienčių AB „PLASTA“ bei UAB „Boltesa“ deklaruotus geriamojo vandens apskaitos prietaisų duomenis (kiekius) ir šuliniuose Nr. 157 ir Nr. 87 įrengtų debitomačių rodmenis (nuotekų kiekius) (žr. civilinės bylos Nr. e2-926-779/2023 dok. Nr. 43711; patikslinto ieškinio 13 papunktį). Apeliantė teisėtai ieškovės įrengtų debitomačių fiksuotų rodmenų (teisingumo, kiekių) nepaneigė.
59. Ieškovė pateikė lentelę (skaičiavimus), kurios duomenimis nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. apeliantė išleido ir ieškovė sutvarkė 79 968,30 m³ kiekį nuotekų ir už tai AB „PLASTA“ nesumokėjo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 78 376,37 Eur sumos:
2020 m. AB „PLASTA“ deklaruotas nuotekų kiekis (m³) UAB „Boltesa“ deklaruotas nuotekų kiekis (m³) Nuotekų apskaitos prietaiso rodmenų perdavimo aktuose fiksuotas nuotekų kiekis (m³) Išleistų nuotekų kiekių skirtumas (-m³) Suma (Eur) vasario mėn. 3338 198 20 352 16 816 13 620,96 kovo mėn. 7136 141 25 131 17 854 17 381,29 balandžio mėn. 19 721 111 23 399 3 567 3 496,03 gegužės mėn. 9 231 119 19 359 10 009 9 809,83 birželio mėn. 8 426 186,4 14 923 6 310,6 6 185,02 liepos mėn. 9 590 151 17 534 7 793 7 637,92 rugpjūčio mėn. 10 982 203,8 17 617 6 431,2 6 303,02 rugsėjo mėn. 10 574 265 18 696,5 7 857,5 7 701,14 spalio mėn. 11 152 220 14 702 3 330 3 263,34 VISO: 78 376,37
60. Nuotekų tvarkymo įkainius nustato ne ieškovė, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Nuotekų tvarkymo paslaugos kaina yra vienoda visiems tokių paslaugų gavėjams. Pagal GVTNTĮ 33 straipsnio 17 dalį viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą laikotarpį, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis.
61. Už išleistų nuotekų, nepriklausomai nuo jų rūšies, sutvarkymą apeliantė mokėjo ieškovei po 0,54 Eur / m³ už nuotekų sutvarkymą ir po 0,27 Eur / m³ taršos mokestį. Apeliantė nekvestionuoja ieškovės suskaičiuotos 78 376,37 Eur sumos (įkainio už suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas) teisingumo. Taip pat apeliantė nepateikė skaičiavimų, susijusių su ieškovės Nuotekų apskaitos prietaiso rodmenų perdavimo aktuose fiksuotais nuotekų kiekiais, inter alia (be kita ko), mažesniais nei debitomačio fiksuotais, pvz., 2020 m. vasario mėn. 22 669,9 m³, gegužės mėn. 19 360,3 m³, liepos mėn. 17 978,7 m³. Pažymėtina, kad ieškovės surašyti Nuotekų apskaitos prietaiso (debitomačių „NIVUS PIPER PROFILER PCM4“ ir „WATER FLUX 3070“) rodmenų perdavimo rodmenų fiksavimo aktai galioja ir nagrinėjamoje byloje AB „PLASTA“ nekvestionavo šių aktų teisėtumo. Ieškovės UAB „VILNIUAS VANDENYS“ 2023 m. balandžio 27 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (žr. civilinės bylos Nr. e2-926-779/2023 dok. Nr. 13877) patvirtinta, jog UAB „VILNIAUS VANDENYS“ rodmenų fiksavimo aktuose nurodyti duomenys yra teisingi.
62. Apeliaciniame skunde ir triplike pateiktas debitomačio neteisingų rodmenų (matavimų) laikotarpis (nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.) išeina už nagrinėjamos bylos ribų, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja atsakovės 78 376,37 Eur sumos už AB „PLASTA“ išleistus didesnius nuotekų kiekius nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad įrengtų debitomačių rodmenys buvo klaidingi, nes: i) PVM sąskaitoje faktūroje už 2020 m. lapkričio mėn. nurodytas 12 864 m³ nuotekų kiekis, o debitomatis užfiksavo 10 727 m³, t. y. 2 137 m³ nuotekų mažiau; ii) PVM sąskaitoje faktūroje už 2020 m. gruodžio mėn. nurodytas 13 020 m³ nuotekų kiekis, prietaisas užfiksavo tik 12 392 m³ nuotekų kiekį, taigi, 628 m³ nuotekų mažiau; iii) PVM sąskaitoje faktūroje už 2021 m. sausio mėn. – 11 329 m³ nuotekų, o debitomatis užfiksavo tik 5 025 m³, t. y. 6 304 m³ nuotekų mažiau.
63. Atsiliepime į ieškinį AB „PLASTA“ nurodė, kad į šulinį Nr. 87 patenka (atiteka) ne tik AB „PLASTA“ ir UAB „Boltesa“ išleidžiamos nuotekos, bet kitų (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančių 19 subjektų: UAB „Gintaro baldai“, UAB „Proginiai tortai“, „LEMORA“ Vilniaus filialo, K. V. individualios įmonės, UAB „MEFA“, Lietuvos ir Lenkijos UAB „EAST TRADING COMPANY“, UAB „ESSVE BALTIC“, UAB „Grafų baldai“, VšĮ „Oksalis Jums“, VšĮ Viduramžių pasiuntiniai, UAB „DURANUS“, UAB „MESLA“, UAB „TIKSLIOSIOS MECHANIKOS TECHNOLOGIJOS“, UAB „ATVILA BALTIC“, UAB „MAISTO PILYS“, UAB „Laisvalaikio pramogos“, UAB „HANSAB“, UAB „STARCOLITA“, UAB „EKO GIPS“. Taip pat apeliantė nurodė, kad jos teritorijoje (duomenys neskelbtini) 8 subjektai gauna nuotekų tvarkymo paslaugas pagal sutartis, sudarytas su AB „PLASTA“, ir 7 subjektai – pagal AB „PLASTA“ išrašomas PVM sąskaitas faktūras (be sutarčių) gavo (gauna) (iš viso 15 subjektų). Su 7 subjektais (UAB „Strėlė“, UAB „MEFA“, UAB „SATVARAS“, UAB „MESLA“, UAB „Agora“, UAB „Bohnenkamp“, UAB „EKO GIPS“) apeliantė neturi teisinių santykių.
64. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliaciniame skunde (3.141 papunktyje) nurodytą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kiek nuotekų per apeliantę išleido 8 subjektai: UAB GT Print, UAB „HANSAB Turtas“, UAB „Investeka“, UAB „KLER BALDAI IR KO“, UAB Baldų studija „Inkilas“, UAB Handelshus (buvęs pavadinimas UAB „PONTEM“), UAB „Bikuvos“ prekyba, UAB „Buon appetito“) ir įmonės, kurioms išrašomos PVM sąskaitos faktūros (UAB „LEMORA“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „CNC Paslaugos“, UAB „PROFTOOLS“, UAB „ELMEREKA“, MB „Rinkos vizija“, UAB „Bokštelis“), su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo.
65. Pirma, byloje nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu su apeliantės AB „PLASTA“ nurodytais subjektais (klientais) UAB „VILNIAUS VANDENYS“ buvo sudariusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, todėl ieškovė neturėjo pareigos (kaip klienčių UAB „Boltesa“ bei AB „PLASTA“ atveju) nustatinėti visų objekte (duomenys neskelbtini) buvusių ir (ar) ūkines komercines vykdžiusių subjektų išleistų nuotekų kiekius.
66. Antra, nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto atsakovės AB „PLASTA reikalavimo dėl skolos priteisimo iš trečiųjų asmenų, kurie ginčo laikotarpiu teisėtai ir (arba) be pagrindo gavo nuotekų tvarkymo paslaugas. Apeliantė, leidusi (arba neleidusi), jog atitinkami subjektai nuo 2020 m. vasario–spalio mėnesiais leistų nuotekas į prie AB „PLASTA“ pastato esantį vienintelį šulinį Nr. 87, turi teisę ne ieškovės ir teismo reikalauti nustatyti, kokį nuotekų kiekį šios įmonės išleido, bet turėjo (turi) pati imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti.
67. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog 2020 m. vasario–spalio mėnesiais sutvarkė apeliantės išleistą didesnį nuotekų kiekį ir už šias paslaugas AB „PLASTA“ turi pareigą sumokti ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 78 376,37 Eur sumą (nuotekų sutvarkymo paslaugos kainą).
Dėl palūkanų priteisimo
68. Pagal CK 6.261 straipsnio 1 dalį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
69. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
70. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir AB „PLASTA“ buvo sudariusios 2018 m. spalio 9 d. komercinę sutartį, kurioje palūkanos ar palūkanų dydis nenustatyti. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5 papunktyje nurodyta, jog už per ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas klientas atsiskaito (įskaitant pardavimo kainą) su vandens tiekėju ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos.
71. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad apeliantė už 2020 m, vasario–spalio mėnesiais nedeklaruotų (papildomų, didesnio kiekio) nuotekų sutvarkymo paslaugas turi sumokėti ieškovei 12 085,82 Eur palūkanų sumą (2 462,97 Eur vasario mėn. + 3 049,09 Eur kovo mėn.+ 583,88 Eur balandžio mėn. + 1 578,17 Eur gegužės mėn. + 954,36 Eur birželio mėn.+ 1 123,30 Eur liepos mėn. + 886,91 Eur rugpjūčio mėn. + 1 033,01 Eur rugsėjo mėn.+ 414,13 Eur spalio mėn.) Apeliantė neginčija ieškovės suskaičiuotų palūkanų teisingumo.
72. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skunde nurodyto teiginio, kad palūkanos nuo priteistos žalos (nuostolių) sumos turėjo būti skaičiuojamos nuo pirmos pretenzijos pateikimo (2022 m. birželio 22 d.), kadangi ieškovei yra priteista 78 376,37 Eur suma už suteiktas nuotekų sutvarkymo paslaugas (nuotekų sutvarkymo paslaugos kaina) pagal Sutartį ir įstatyminius įkainius.
73. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžio, nes šiuo aspektu AB „PLASTA“ apeliaciniame skunde nepasisakyta.
Dėl bylos procesinės baigties
74. Nors pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei UAB „VILNIUAS VANDENYS“ iš apeliantės AB „PLASTA“ 78 376,37 Eur nuostolius (žalą), tačiau šalių teisinius santykius kvalifikavo teisingai (sutartiniai teisiniai santykiai) ir klausimą sprendė dėl vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojos UAB „VILNIUAS VANDENYS“ 2020 m. vasario–spalio mėnesiais suteiktų klientei AB „PLASTA“ nuotekų sutvarkymo paslaugų bei sumokėjimo už jas bei pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja visos būtinos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ieškovės reikalavimui tenkinti: apeliantė atliko neteisėtus veiksmus – išleido didesnį nuotekų kiekį; ieškovė patyrė nuostolius – negavo mokėjimo už suteiktas didesnio kiekio nuotekų valymo paslaugas; tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys – apeliantė nesumokėjo ieškovei už išleistų ir nedeklaruotų nuotekų sutvarkymo paslaugas (Sutarties 1.1.1, 1.1.7 ir 2.1 papunkčiais; GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tačiau, siekiant aiškumo, teisėjų kolegija nusprendžia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą patikslinti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ iš atsakovės AB „PLASTA“ 78 376,37 Eur už 2020 m. vasario–spalio mėnesiais suteiktas nuotekų sutvarkymo paslaugas, 12 085,82 Eur palūkanas nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. ir 11 210,75 Eur bylinėjimosi išlaidas“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantei AB „PLASTA“ bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. gavo ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ prašymą priteisti 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, grindžiamas 2023 m. liepos 18 d. suteiktų paslaugų ataskaita ir 2023 m. rugsėjo 22 d išankstine sąskaita ICEE 2023/09/004, išrašyta advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apmokėti iki 2023 m. rugsėjo 25 d.
77. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).
78. Ieškovės atstovė advokatė Inga Kostogriz-Vaitkienė su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė 2023 m. rugsėjo 22 d. išankstinės sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento (pažymos arba mokėjimo nurodymo, kvito), jog ieškovė sumokėjo 2 613,60 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Todėl teisėjų kolegija nepriteisia ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ iš atsakovės AB „PLASTA“ 78 376,37 Eur už 2020 m. vasario–spalio mėnesiais suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, 12 085,82 Eur palūkanas nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. ir 11 210,75 Eur bylinėjimosi išlaidas“.