Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-522-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-28
Bylos Nr.: e2A-522-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09143-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“

Kategorijos

2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-522-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09143-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Akordas 1“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 1 616,20 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei. Šalys 2019 m. birželio 26 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19463 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovei geriamojo vandens tiekimo į Sutartyje nurodytus objektus ir nuotekų tvarkymo juose paslaugas, o atsakovė – Sutartyje įtvirtinta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas ieškovė išrašė bei pateikė atsakovei apmokėti dvi PVM sąskaitas faktūras, 1 878,46 Eur ir 45,68 Eur sumoms, tačiau atsakovė jas apmokėjo tik iš dalies ir liko nesumokėjusi 1 616,20 Eur; ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės nurodytą įsiskolinimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,Akordas 1“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodoma skola susidarė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Objektas). Šiame objekte geriamojo vandens apskaitos skaitiklis įrengtas šulinyje Nr. 123, tačiau per šį vandens apskaitos mazgą vanduo tiekiamas ne tik atsakovei, bet ir kitiems geriamojo vandens vartotojams, esantiems toliau už atsakovės teritorijos, t. y. per Objekto vandens skaitiklį, esantį šulinyje Nr. 123, apskaitomas ne tik atsakovės suvartotas geriamasis vanduo, tačiau ir kitų, toliau esančių, vandens vartotojų suvartotas vanduo. Atsakovė neturi pareigos mokėti už kitų vartotojų suvartotą vandenį, todėl ginčijo ieškovės pateiktą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nėra geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri yra už šulinio Nr. 123, savininkė, todėl 2020 m. kovo 16 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad atsisako mokėti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal apskaitą, esančią šulinyje Nr. 123, ir pranešė, jog mokės už geriamąjį vandenį ir nuotekas pagal individualiai Objekte pastatytą skaitiklį, t. y. mokės tik už individualiai atsakovės suvartotą vandenį. Nuo šio pranešimo, atsakovė suvartoto geriamojo vandens kiekį kiekvieną mėnesį deklaruoja UAB „Vilniaus vandenų“ savitarnos svetainėje pagal individualų skaitiklį. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, privalo sudaryti sąlygas vartotojui atskirai deklaruoti kiekvieno geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir (ar) nuotekų apskaitos prietaiso rodmenis (Taisyklių 35.7 punktas). Ieškovė nepagrįstai nesudaro galimybių ir neišduoda atsakovei sąlygų deklaruoti geriamojo vandens suvartojimą pagal atskirą vandens apskaitos skaitiklį (prietaisą), nors techninės galimybės tam egzistuoja – atsakovė turi vandens įvadą į Objektą nuo šulinio Nr. 72. Taisyklėse nustatyta, kad abonentas ar vartotojas savo lėšomis turi teisę įsirengti ir eksploatuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisą (nenaudojamą atsiskaitymui su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju), kurio paskirtis – nustatyti subabonento sunaudoto geriamojo vandens kiekį (Taisyklių 39.5 punktas). Tai patvirtina, kad egzistuoja realios galimybės apskaityti atsakovės individualiai suvartotą geriamojo vandens kiekį Objekte ir išspręsti kilusį ginčą. Sutartimi atsakovė neįsipareigojo mokėti už trečiųjų asmenų teisėtai ar neteisėtai suvartojamą geriamojo vandens kiekį, o tik už savo individualiai suvartotą geriamąjį vandenį, todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovei priklausančiame Objekte vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia ne vienerius metus, per ilgametę tarpusavio santykių patirtį jokių esminių nesklandumų nebuvo kilę – ieškovė teikė paslaugas, o atsakovė atitinkamai už jas atsiskaitydavo, tačiau nuo ginčo skolos atsiradimo pradžios atsakovė ieškovei atsiskaito tik pagal jai žinomus kriterijus, dėl kurių proceso šalys nėra sutarusios. Sutartyje yra numatyta, kad už teikiamas paslaugas yra atsiskaitoma pagal vandentiekio šulinyje Nr. 123 sumontuotą geriamojo vandens apskaitos prietaisą; jokių susitarimų, derinimų dėl atsiskaitymo pagal kitą apskaitos prietaisą su ieškove nebuvo derinta ir nėra sutarta. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė su kitais vandens vartotojais buvo sudariusi vandens subtiekimo sutartis, pvz., tokią sutartį atsakovė buvo sudariusi su UAB „Elroma“, kuri už tai periodiškai su atsakove atsiskaitydavo. Ieškovės teigimu, tikėtina, jog tokių subjektų yra daugiau. Ieškovei žinoma, kad atsakovė reikalavimus kompensuoti patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas nukreipia kitiems subjektams, pvz., UAB „Hanner“. Tokie paslaugų teikimo santykiai yra pakankamai įprasta ir nusistovėjusi praktika uždarose buvusiose ar esamose gamybinėse teritorijose, atitinkamai, subtiekėjai ir subabonentai nusistato atitinkamas tarpusavio tvarkas, susijusias su paslaugų teikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 616,20 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1 616,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. birželio 26 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19463, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti atsakovei geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė 2020 m. kovo 16 d. raštu atsisakė mokėti už suteiktas paslaugas pagal apskaitą, esančią šulinyje „Š123“, ir nurodė mokėsianti pagal individualiai pastatytą skaitiklį. Ieškovė 2020 m. balandžio 10 d. raštu nurodė, kad atsakovė galėtų turėti individualią apskaitą, jei parengtų ir įgyvendintų projektą pagal išduotas prisijungimo sąlygas, t. y. suprojektuotų ir paklotų vandentiekio įvadą. Ieškovė 2021 m. kovo 31 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01252769 1 878,46 Eur sumai bei 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01261715 45,68 Eur sumai. 2021 m. balandžio 9 d. atsakovė pranešimu ieškovei atsisakė priimti ieškovės išrašytą 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, nesutikdama su joje nurodytu sunaudoto vandens kiekiu, ir nurodė, kad dar 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi dėl atsisakymo mokėti pagal apskaitą, esančią šulinyje „Š123“, ir mokės pagal individualiai pastatytą skaitiklį. Atsakydama į atsakovės 2021 m. balandžio 9 d. pranešimą, ieškovė nurodė, kad neturi pagrindo perskaičiuoti dalį sąskaitos faktūros, negali atlikti privačių tinklų apžiūros ir nustatyti, dėl kokių priežasčių yra padidėjęs vandens suvartojimas Objekto adresu, kad šias aplinkybes atsakovė turėtų nustatyti savarankiškai, nes ieškovė nėra atsakinga už tai, kas yra prisijungę prie vidaus (privačių) tinklų.

7. Teismas nustatė, kad pagal 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Objektui už vandenį ir nuotekų tvarkymą yra paskaičiuotas 1 384 kub. m vandens kiekis, kaina 1 522,40 Eur be PVM. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių galėjo padidėti ar faktiškai padidėjo vandens suvartojimas Objekte. Atsakovė tokių priežasčių taip pat nenurodė, o, atsisakydama priimti ir apmokėti nurodytą sąskaitą, tiesiog nurodė su ja nesutinkanti ir mokėsianti pagal individualiai pastatytą skaitiklį. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad per vandens skaitiklį, esantį šulinyje Nr. 123, vanduo tiekiamas ne tik atsakovei, bet ir kitiems geriamojo vandens vartotojams, esantiems toliau už UAB „Akordas 1“ teritorijos; kad per šį skaitiklį apskaitomas ne tik atsakovės suvartotas geriamasis vanduo, tačiau ir kitų vartotojų suvartotas vanduo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo vandens kiekis buvo tiekiamas ir jį suvartojo ne atsakovė, o kiti asmenys. Teismas pažymėjo, kad ankstesnis neteisėtas UAB „Hanner“ prisijungimas ir vandens vartojimas nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo įvykę kažkas panašaus; tokia aplinkybė nebuvo nustatyta nei po sąskaitos gavimo, nei vėliau. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos skolos suvestinės už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., matyti, jog suvartojimas buvo išaugęs tik 2021 m. kovo 31 d. – debeto suma buvo 1 878,46 Eur už 1 384 kub. m, kitais mėnesiais skola neviršijo 465,87 Eur sumos, o didžiausi užfiksuoti suvartoto vandens kiekiai yra 304 kub. m, 290 kub. m.

8. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį, tuo atveju, kai apskaitos prietaisas įrengtas šulinyje – klientas jo rodmenų nedeklaruoja, t. y. apskaitos prietaiso rodmenis tikrina vandens tiekėjo atstovas. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog skaitiklio rodmenys buvo fiksuojami tinkamai. Remdamasis tuo, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti už jai patiektą vandens kiekį pagal šulinyje Nr. 123 įrengtą vandens apskaitą, kad iš esmės nenustatyta priežastis, kodėl buvo suvartotas toks vandens kiekis konkretų mėnesį, ir nesant duomenų apie kitiems asmenims tiektą ir jų suvartotą vandenį, teismas sprendė, jog atsakovės atsisakymas mokėti ieškovei už paslaugas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog moka pagal individualiai įrengtą apskaitos prietaisą, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks ginčo laikotarpiu buvo įrengtas. Todėl vien formalus atsakovės atsisakymas priimti ir apmokėti sąskaitą yra nepateisinamas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrįstai nesudaro galimybių, neišduoda jai sąlygų deklaruoti geriamojo vandens suvartojimą pagal atskirą atsakovės vandens apskaitos skaitiklį, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas plačiau dėl to nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Akordas 1“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tretieji asmenys nevartojo ieškovės tiekiamo vandens, ir nepagrįstai perkėlė jų suvartoto vandens apmokėjimo naštą atsakovei. Bylos duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys vartojo ieškovės tiekiamą vandenį, apskaitomą šulinyje Nr. 123. Objekte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens skaitiklis įrengtas šulinyje Nr. 123; per šį vandens apskaitos mazgą vanduo tiekiamas ne tik atsakovei, bet ir kitiems geriamojo vandens vartotojams, esantiems toliau už atsakovės teritorijos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teritorijoje už vandens apskaitos mazgo Nr. 123 yra vidinis vandens tinklas, kuriuo tiekiamas vanduo į kitus toliau esančius objektus, be kita ko, UAB „Elroma“. Šią aplinkybę ieškovė pripažino, 2022 m. spalio 26 d. paaiškinimuose taip pat nurodydama, jog tokie paslaugų teikimo santykiai yra pakankamai įprasta ir nusistovėjusi praktika uždarose buvusiose ar esamose gamybinėse teritorijose, kai vanduo tiekiamas į teritoriją grupei geriamojo vandens vartotojų, o vienas iš jų pagal nerašytas taisykles įpareigojamas atsiskaityti už visų vartotojų suvartotą vandenį. Aptariamą aplinkybę patvirtina ir ieškovės 2020 m. balandžio 10 d. raštas–atsakymas atsakovei, 2022 m. birželio 15 d. ieškovės atsakovei išduotos Prisijungimo sąlygos.

9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių galėjo padidėti ar faktiškai padidėjo vandens suvartojimas Objekte, kaip užfiksuota 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje. 2019 m. rugpjūčio mėn. UAB „Hanner“ neteisėtai prisijungė prie vandentiekio. Jeigu teismui trūko duomenų, kad ieškovės teikiamą vandenį naudojo ir kiti asmenys, teismas turėjo pareigą surinkti įrodymus – apklausti suinteresuotus trečiuosius asmenis, prašyti proceso šalių paaiškinimų, tačiau teismas šios pareigos nevykdė, o nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės jai pateiktą sąskaitą nepagrįstai.

9.3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei skolą iš atsakovės, nes tai yra skola už laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio susikaupusį apskaitos mazge Nr. 123 neapmokėtą trečiųjų asmenų suvartotą vandenį, už kurį atsakovė neturi pareigos mokėti. Racionaliausias problemos sprendimo būdas yra atsakovei įsirengti individualią geriamojo vandens apskaitą, ką atsakovė ir padarė. Atsakovė įsirengė individualų vandens apskaitos skaitiklį Objekte ir 2020 m. kovo 16 d. raštu informavo ieškovę, kad atsisako mokėti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal apskaitą, esančią šulinyje Nr. 123, tuo pačiu pranešė ieškovei, kad nuo pranešimo dienos mokės ieškovei už geriamąjį vandenį ir nuotekas pagal individualiai pastatytą skaitiklį. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 punktu, atsakovė nuo 2020 m. kovo 16 d. individualiai suvartotą pagal individualų skaitiklį nustatytą geriamojo vandens kiekį kiekvieną mėnesį deklaruoja UAB „Vilniaus vandenys“ savitarnos svetainėje ir, atitinkamai, už jį moka. Ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą už didesnį vandens kiekį, nei atsakovė suvartojo, todėl atsakovė 2020 m. kovo 6 d. raštu pagrįstai atsisakė sąskaitą apmokėti.

9.4. Teismas bylą išnagrinėjo neįtraukęs trečiaisiais asmenimis kitų geriamojo vandens vartotojų po apskaitos šulinio Nr. 123. Ieškovės 2021 m. kovo 31 d. sąskaita, kurioje užfiksuotas trečiųjų asmenų suvartotas geriamojo vandens kiekis, neapmokėta, todėl teismo sprendimas tiesiogiai sukelia tretiesiems asmenims – tikriesiems geriamojo vandens vartotojams, teisinius padarinius. Dėl to jie turėjo būti įtraukti į bylą. Tai, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsiliepimas

10. Atsiliepime ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šalių sudarytoje Sutartyje nustatyta, kad už teikiamas paslaugas atsakovė atsiskaito pagal vandentiekio šulinyje Nr. 123 sumontuotą geriamojo vandens apskaitos prietaisą. Kitų susitarimų dėl atsiskaitymo pagal kitą apskaitos prietaisą atsakovė su ieškove nėra sudariusios, ir, atitinkamai, pagal Sutartį tai nėra leistina. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, atsisakydama mokėti pagal jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tokio atsisakymo nepagrindė, o tik apsiribojo nurodydama, kad tiesiog su sąskaita nesutinka.

10.2. Pagal su atsakove sudarytą Sutartį, ieškovė vandens tiekimo paslaugas teikia tik iki vandentiekio šulinio Nr. 123. Už vandentiekio šulinyje Nr. 123 sumontuoto apskaitos prietaiso ribos yra vidaus vandentiekis. Žemes sklypą, kuriame jis yra, nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovė, todėl atsakovė yra atsakinga už tai, kas yra prisijungę prie vidaus (privačių) tinklų už vandentiekio šulinyje Nr. 123 sumontuoto apskaitos prietaiso ribos, t. y. atsakovė atsako už nurodytos ribos sunaudotą vandenį. Ieškovė tretiesiems asmenims – kitiems vandens vartotojams, vandens netiekia ir su jais neturi jokių sutartinių santykių.

10.3. Bylos duomenys patvirtina atsakovės ir kitų subjektų tarpusavio susitarimus dėl vandens subtiekimo. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė. Tokie paslaugų teikimo santykiai yra pakankamai įprasta ir nusistovėjusi praktika uždarose buvusiose ar esamose gamybinėse teritorijose; įprasta, kad subtiekėjai ir subabonentai nusistato atitinkamas tvarkas, susijusias su vandens subtiekimo paslaugų teikimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už subtiekimo paslaugų teikimą atsakovei bent jau iš dalies yra atsiskaitoma.

10.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė ginčo sąskaitą atsisakė apmokėti nepagrįstai. Atsakovės argumentas, kad ji yra susimontavusi kitą vandens apskaitos skaitiklį, nepagrįstas. Byloje nėra duomenų apie tai. Be to, dėl tokio prietaiso sumontavimo (įrengimo) sąlygų šalys nesitarė ir, atitinkamai, nesusitarė. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus, pagal kuriuos atsiskaitoma už geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas, įrengia tik ieškovė, kaip geriamojo vandens tiekėjas, kaip tai nustato atitinkami teisės aktai. Geriamojo vandens apskaitos prietaisas, pagal kurį atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, negali būti įrengiamas vandens tiekėjui (ieškovei) neišdavus prisijungimo sąlygų ir su ieškove nesuderinus projekto sąlygų, nenumatant suderintos įrengimo vietos. Apskaitos prietaisas, pagal kurį atsakovei yra apskaitomos jai ieškovės suteiktos paslaugos, yra sumontuotas vandentiekio šulinyje Nr. 123. Dėl jokių kitų apskaitos prietaisų nei Sutartyje, nei kitokiais būdais tarp šalių nebuvo susitarta. Ieškovė tik 2022 m. birželio 15 d. išdavė atsakovei prisijungimo sąlygas, įskaitant ir dėl naujo apskaitos prietaiso sąlygų įrengimo.

10.5. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujus, pirmosios instancijos teisme nekeltus, klausimus dėl apskaitos prietaiso šulinyje Nr. 123 rodmenų gavimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl kurių neturėtų būti pasisakoma apeliacijoje (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą būtų perteklinis bei jokia apimtimi neprisidėtų prie tinkamo kilusio ginčo išsprendimo. Nėra duomenų, kad ginčui aktuali skola susidarė dėl kitų subjektų galimo vandens suvartojimo, todėl pagrindo daryti išvadą, jog vienokia ar kitokia šio ginčo baigtis galėtų paveikti trečiųjų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, nėra. Be to, nurodytų trečiųjų asmenų išsamus sąrašas net nėra žinomas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

13. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų. Iš bylos medžiagos, procesinių dokumentų turinio matyti, kad byloje keliamas klausimas dėl atsakovės atsiskaitymo pagal konkrečią su ieškove sudarytą 2019 m. birželio 26 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 19463 ir jos pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos tarpusavio įsipareigojimus nustatančios Sutarties vykdymo. Tokio pobūdžio ginčas nėra susijęs su asmenų, nesančių Sutarties dalyviais, teisėmis bei pareigomis, o klausimas dėl galimų pretenzijų dėl vandens vartojimo šių asmenų atžvilgiu kiltų ne Sutarties pagrindu. Šioje byloje nėra nagrinėjama, kas turėtų sumokėti pagal ieškovės išrašytą ginčo sąskaitą, o sprendžiama, ar tokią pareigą turi atsakovė, todėl, priešingai nei nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, šioje byloje nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų nėra sprendžiama. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog teismo sprendimas, kuriuo pasisakyta dėl atsakovės pareigų pagal Sutartį, turėtų įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms ir, atitinkamai, jie turėjo būti įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė yra pastato–šiluminio mazgo ir pastato–garažo, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), savininkė (e. t. 1, b. l. 125, 130). Objektas yra žemės sklype, kadastrinis Nr. 0101/0022:338, kurį atsakovė nuo 2002 m. valdo nuomos pagrindais (e. t. 1, b. l. 134–138).

15. 2019 m. birželio 26 d. šalys sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties Bendrosiose sąlygose šalys nustatė, kad vandens tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti klientui (atsakovei) paslaugas, o klientas įsipareigoja atsiskaityti su vandens tiekėju už suteiktas paslaugas (e. t. 1, b. l. 6–12). 2021 m. kovo 31 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAS 01252769 1 878,46 Eur sumai, iš kurios už objektą (duomenys neskelbtini), Vilnius (už vandens ir nuotekų tvarkymą (kiekis – 1 384 kub. m) – 1 522,40 Eur, 3,85 Eur pardavimo kaina, 9,90 Eur už vandens ir nuotekų tvarkymą (kiekis – 9 kub. m). 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAS 01261715 45,68 Eur sumai, iš kurios už objektą (duomenys neskelbtini), Vilnius – 17,60 Eur vandens ir nuotekų tvarkymas, 3,85 Eur pardavimo kaina (be PVM) (e. t. 1, b. l. 61–63).

16. 2021 m. balandžio 9 d. atsakovė grąžino ieškovei pateiktą 2021 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAS 02152769, nurodydama, kad 2020 m. kovo 16 d. raštu atsisakė mokėti ieškovei už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal apskaitą, esančią šulinyje „Š123“, ir kad mokės už nuotekas ir vandenį pagal individualiai pastatytą skaitiklį; todėl nesutinka su skiltyje „Vanduo ir nuotekų tvarkymas“ paskaičiuotu vandens kiekiu (1 384 kub. m) ir pareikalavo ištaisyti klaidingą informaciją dėl UAB „Akordas 1“ vandens ir nuotekų tvarkymo kiekių (e. t. 1, b. l. 86).

17. 2021 m. gegužės 10 d. raštu, atsakydama į atsakovės 2021 m. balandžio 9 d. raštą, ieškovė atsisakė perskaičiuoti išrašytą sąskaitą faktūrą (e. t. 1, b. l. 53, 87). Ieškovė nurodė, kad negali atlikti privačių tinklų apžiūros ir nustatyti, dėl kokių priežasčių yra padidėjęs vandens suvartojimas Objekte, o, esant poreikiui, šias aplinkybės atsakovė turėtų nustatyti savarankiškai; ieškovė negali daryti įtakos atsakovės ir jos subabonentų santykiams, o atsakovė yra atsakinga už atsiskaitymą su ieškove už priskaitytą geriamojo vandens kiekį.

18. 2022 m. balandžio 14 d. ieškovė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už ieškovės atsakovei Objekte, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAS01252769, kuri išrašyta šulinyje Nr. 123 apskaityto vandens suvartojimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nusprendęs, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 1 616,20 Eur už ieškovės suteiktą atsakovei vandenį ir paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAS01252769. Ginčydama šį teismo sprendimą, atsakovė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovės prievolę mokėti ir neatsižvelgė į tai, kad šulinyje Nr. 123 apskaitomas ne tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų suvartotas vanduo, o atsakovė neturi prievolės mokėti už trečiųjų asmenų suvartotą vandenį. Atsakovės teigimu, savo sunaudojamo vandens kiekį ji apskaitė individualiai įrengtu vandens apskaitos skaitikliu, pagal kurį 2021 m. kovo mėn. atsakovė tokio kiekio vandens, kaip nurodyta ieškovės 2021 m. kovo 31 d. sąskaitoje faktūroje, nesunaudojo. Už šį individualiai apskaitytą ir atsakovės sunaudotą vandenį atsakovė yra atsiskaičiusi, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.

Dėl suvartoto vandens apskaitos šulinyje Nr. 123 esančiu skaitikliu

21. Nagrinėjamu atveju sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte šalys įtvirtino, kad kliento suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis, išskyrus, kai teisės aktai ar Sutartis nustato kitokią suvartoto geriamojo vandens kiekio apskaičiavimo tvarką. Byloje nenustatyta, kad pagal Sutartį atsakovės sunaudojamo vandens kiekis buvo ar turėjo būti nustatomas ne pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Sutartyje geriamojo vandens apskaitos prietaiso sąvoka nėra apibrėžta, tačiau pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą tokiu atveju Sutartyje vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVTINTĮ) ir kituose geriamąjį vandenį ir / ar nuotekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pagal ginčo sąskaitos išrašymo metu galiojusio GVTINTĮ 3 straipsnio 9 dalį, geriamojo vandens apskaitos prietaisai – abonentų ir (arba) vartotojų sunaudoto geriamojo vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už sunaudotą geriamąjį vandenį.

22. Iš šalių sudarytos Sutarties Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 1 ,,Objektų sąrašas bei duomenys apie vandentiekio įvadus / poįvadžius“ matyti, kad Objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vandens apskaitos mazgo vieta ,,šulinyje“ (e. t. 1, b. l. 48). Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų priede Nr. 1 nurodytas šulinys yra šulinys Nr. 123 (e. t. 1, b. l. 75, 91), taigi, remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pagal Sutartį nustatant atsakovės sunaudoto vandens kiekį turi būti vadovaujamasi šulinyje Nr. 123 esančio vandens apskaitos skaitiklio duomenimis.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta remiantis vandens apskaitos skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), šulinyje Nr. 123, duomenimis. Atsakovė neteigia ir neįrodinėja, kad nurodytas vandens apskaitos skaitiklis buvo techniškai netvarkingas (sugedęs), dėl ko juo apskaitytas vanduo (jo kiekis) galėjo būti nustatytas neteisingai, todėl pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė, išrašydama ginčo sąskaitą faktūrą nurodyto skaitiklio duomenimis vadovavosi nepagrįstai, nėra.

24. Atsakovė argumentuoja, kad nurodyto vandens apskaitos skaitiklio šulinyje Nr. 123 duomenys apie atsakovės sunaudoto vandens kiekį yra neteisingi (nes apskaito ir trečiųjų asmenų naudojamą vandenį), o atsakovė savo sunaudojamo vandens kiekį apskaitė individualiai įrengtu vandens apskaitos skaitikliu, kurio duomenų pagrindu deklaravo savo sunaudotą vandens kiekį ir kurio apskaitytais kiekiais, atsakovės teigimu, turėtų būti vadovaujamasi nustatant atsakovės už vandenį mokėtiną sumą. Šie atsakovės teiginiai atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir šalių sudarytos Sutarties sąlygų.

25. Pirma, Sutarties Specialiųjų sąlygų skiltyje „Baigiamosios nuostatos“ 4 punkte šalys nustatė, kad Sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, sudarytu raštu (e. t. 1, b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, pagal Sutartį, dėl atsakovės sunaudoto vandens kiekio nustatymo kitu būdu, nei remiantis vandens apskaitos skaitiklio, esančio šulinyje Nr. 123, duomenimis, šalys turi susitarti atskirai raštu. Byloje nėra duomenų apie tokį šalių susitarimą (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama išduoti sąlygas atskiram UAB „Akordas 1“ vandens apskaitos prietaisui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrengti; 2019 m. liepos 29 d. atsakymu ieškovė nurodė atsakovei įsirengti atskirą apskaitos prietaisą šulinyje dl50 nukreipiant atskirą vandens įvadą nuo šulinio dl50 iki pastato; 2019 m. liepos 30 d. atsakovė nurodė ieškovei, kad jau turi vandens įvadą nuo šulinio š72, todėl prašė išduoti sąlygas įsirengti atskirą vandens apskaitos mazgą / prietaisą vandens įvado nuo šulinio š72 atkarpoje, esančioje pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. t. 1, b. l. 83). 2020 m. kovo 16 d. atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad jos teritorijoje esančiame šulinyje „Š123“ yra įrengtas ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ skaitiklis, pagal kurį atsakovė atsiskaito ieškovei, ir informuodama, jog atsakovė atsisako mokėti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal apskaitą esančią šulinyje „Š123“ ir mokės už nuotekas ir vandenį pagal individualiai pastatytą skaitiklį (e. t. 1, b. l. 84). 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė, atsakydama į 2020 m. kovo 16 d. atsakovės raštą, be kita ko, nurodė, kad įvertino galimybę perkelti atsakovės sunaudojamo vandens apskaitą į šulinį Nr. 72 ir su atsakove sudaryti individualią sutartį; kad atsakovė galėtų turėti individualią apskaitą, jei parengtų ir įgyvendintų projektą pagal išduotas prisijungimo sąlygas, t. y. suprojektuotų ir paklotų vandentiekio įvadą, prisijungiant nuo esamų d150 mm vandentiekio tinklų Utenos gatvėje prieš esamą apskaitą; ieškovė nurodė, kad tokiu atveju turi būti priimti projektiniai sprendiniai (e. t. 1, b. l. 85). 2022 m. birželio 3 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą–paraišką prisijungimo sąlygoms gauti (e. t. 1, b. l. 133). 2022 m. birželio 15 d. ieškovė patvirtino atsakovei Prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui (e. t. 1, b. l. 121).

27. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą prisijungimo sąlygoms gauti, t. y. ėmėsi priemonių individualiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo apskaitai įsirengti, jau po ieškinio šioje byloje pateikimo, o byloje nėra duomenų, kad toks teisės aktų nustatyta tvarka individualiai apskaitomas atsakovės prisijungimas būtų įrengtas ir įgyvendintas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad įtvirtinta tvarka būtų pakeista Sutartyje nustatyta atsakovės suvartoto vandens apskaita šulinyje Nr. 123. Pripažintina, kad nebuvo įrodyta, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokios atsakovės sunaudojamo vandens apskaitos tvarkos / būdo, nei remiantis vandens apskaitos skaitiklio, esančio šulinyje Nr. 123, duomenimis.

28. Pagal GVTINTĮ abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kito (sąskaitos išrašymo metu galiojusios įstatymo redakcijos 35 straipsnio 1 dalis).

29. Byloje nesant duomenų, kad šalys buvo nustačiusios kitokią, nei įtvirtintą Sutartyje, sunaudojamo vandens apskaitą, nei skaitikliu, esančiu šulinyje Nr. 123, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė, sąskaitą išrašydama pagal nurodyto skaitiklio duomenis, būtų veikusi ne pagal Sutartį ar pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tenkintinu ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka išrašytą sąskaitą už tiektą vandenį. Pažymėtina, kad ši išvada neužkreta kelio ir nepaneigia atsakovės galimybių teisės aktų nustatyta tvarka, atlikus būtinus veiksmus, įgyvendinti išduotas Prisijungimo sąlygas ir įsirengti individualią vandens apskaitą ateityje.

30. Antra, byloje nepateikti duomenys ir neįrodyta, kad atsakovės minimas individualus vandens apskaitos prietaisas buvo įrengtas, taip pat, kad jis buvo įrengtas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal įtvirtintus reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovė mini kitą, individualų atsakovės sunaudoto vandens apskaitos skaitiklį, duomenų apie jo egzistavimą atsakovė nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog toks prietaisas būtų įrengtas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tvarką, suderintas su ieškove, įtvirtintas šalių Sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą, pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, išrašydama atsakovei ginčo sąskaitą faktūrą, nepagrįstai vadovavosi vandens apskaitos skaitiklio, esančio šulinyje Nr. 123, duomenimis, nėra.

Dėl mokėjimo už galimai trečiųjų asmenų suvartotą vandenį

31. Atsakovė nurodė, kad ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytas geriamojo vandens kiekis yra per laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. kovo mėn. šulinyje Nr. 123 apskaitytas neapmokėtas trečiųjų asmenų sunaudotas geriamojo vandens kiekis, t. y. per nurodytą vandens apskaitos skaitiklį buvo apskaitomas ne tik atsakovės, tačiau ir kitų asmenų, esančių toliau už atsakovės teritorijos priešinga kryptimi nuo šulinio Nr. 123 (link Linkmenų g.), naudotas vanduo, už kurį atsakovė neturi pareigos mokėti.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punkte šalys nustatė, jog vandens tiekėjas (ieškovė) įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti klientui (atsakovei) paslaugas, o klientas įsipareigoja atsiskaityti su vandens tiekėju už suteiktas paslaugas; vandens tiekėjas klientui tiekia geriamąjį vandenį iki nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos; minėtų ribų planas, kai jis sudaromas, nurodytas Sutarties priede, kuris laikomas neatskiriama Sutarties dalimi. Sutartyje vandens tiekimo ir vartojimo ribos sąvoka neapibrėžta. Sąskaitos išrašymo metu galiojusio GVTINTĮ 3 straipsnio 17 dalyje buvo įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – tai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo 35.5 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas turi pareigą užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos ir surenkamų nuotekų tvarkymą pagal nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad vandens tiekėjas, šiuo atveju – ieškovė, perduoda tiekiamą vandenį vandens gavėjui jo nuosavybei vandens tiekimo ir vartojimo riboje; vandens tiekėjas yra atsakingas tik už vandens tiekėjo infrastruktūros apsaugą ir nėra atsakingas už vandens tiekimo infrastruktūros apsaugą už vandens tiekimo ribos.

33. Iš Sutarties Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 2 ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų plano“ matyti, kad Objekte (duomenys neskelbtini) vandens tiekėjas eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki taškų A, B, nuotekų tinklus nuo miesto tinklų iki nuotekų šulinio Nr. 122 imtinai; vartotojas eksploatuoja vandentiekio tinklus kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą nuo taškų A, B iki pastato, nuotekų tinklus kartu su kitais tinklų naudotojais pagal tarpusavio susitarimą nuo nuotekų šulinio Nr. 122 iki pastato (e. t. 1, b. l. 49). Pagal Vandentiekio tinklų eksploatacijos ribų plano schemą, ieškovės (tiekėjos) ir klientės (atsakovės) eksploatuojamo tinklo atsakomybės riba yra šulinyje Nr. 123 (e. t. 1, b. l. 145). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šulinys Nr. 123, kuriame yra vandens apskaitos skaitiklis, pagal kurį ieškovė apskaičiavo atsakovės sunaudoto vandens kiekį išrašydama ginčo sąskaitą faktūrą, yra atsakovės nuomos sutarties pagrindu valdomoje žemės sklypo teritorijoje.

34. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad, kaip buvo nurodyta, vandens tiekėjas nėra atsakingas už vandens tiekimo infrastruktūros apsaugą už vandens tiekimo ribos, kuri šiuo atveju yra šulinys Nr. 123, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nėra atsakinga už tai, kad prie atsakovės valdomos vandens infrastruktūros, kaip nurodo atsakovė, galimai buvo prisijungę ir kiti asmenys. Sutiktina su ieškove, kad tokiu atveju, t. y. tretiesiems asmenims prisijungus prie atsakovei priklausančių / jos eksploatuojamų vandens infrastruktūros tinklų, susidaro vidiniai vandentiekio tinkai ir susiklosto santykiai tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, besinaudojančių šiais tinklais, tačiau ne tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės, nes nuo vandens tiekimo ir vartojimo ribos perduotas vanduo iš esmės tampa vandens gavėjo nuosavybe. Tokiu atveju tretiesiems asmenims prisijungus prie atsakovės vandens infrastruktūros tinklų ir naudojus vandenį, kuris buvo apskaitytas skaitiklyje šulinyje Nr. 123 kartu su atsakovės naudotu vandeniu, toks vanduo teisingai apskaitytinas kaip vanduo, sunaudotas atsakovės. Atsiskaitymo už šį vandenį klausimas spręstinas atsakovės ir trečiųjų asmenų (subabonentų) tarpusavio susitarimais, o, kaip minėta pirmiau, atsakovei siekiant pakeisti tokią situaciją, tai turėtų būti daroma teisės aktų nustatyta tvarka įrengiant individualią atsakovės suvartojamo vandens apskaitą ir susitariant (suderinant) dėl to su ieškove, padarant atitinkamus Sutarties pakeitimus.

35. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė byloje nepateikė įrodymų apie trečiųjų asmenų prisijungimą ir vandens vartojimą, taip pat duomenų, patvirtinančių, jog ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta už trečiųjų asmenų sunaudotą vandenį. Sutiktina su teismo išvada, kad tai, jog 2019 m. buvo nustatyta, kad prie atsakovės vandens infrastruktūros tinklo neteisėtai buvo prisijungusi UAB „Hanner“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog taip atsitiko ir šiuo atveju ir vanduo buvo naudojamas trečiųjų asmenų. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo poziciją, tenka šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, teismas pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytas vanduo buvo sunaudotas ne atsakovės, o trečiųjų asmenų, neturėjo. Šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovė, neigdama pareigą atsiskaityti už Sutarties pagrindu nustatyto apskaitos prietaiso fiksuotą sunaudotą vandens kiekį. Pripažintina, kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šių aplinkybių neįrodė, o teiginius dėl trečiųjų asmenų suvartojamo vandens grindė prielaidomis, neįrodydama tokio naudojimo faktų ar trečiųjų asmenų suvartoto vandens kiekių (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, geriamojo vandens tiekimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

37. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą nevertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019), atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai parengiant apeliacinį skundą ir 37 Eur už apeliacinį skundą apmokant žyminį mokestį (DOK-8049).

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

40. Ieškovė prašymo atlyginti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl jų atlyginimas ieškovei nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė