- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- eI1-2926-1244/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01609-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Justina Nasutavičienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Advokatai
- Bronius Varsackis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Regionų administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjo V. B. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad Pravieniškių kalėjime sąlygos, kuriomis pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2025 m. spalio 1 d., neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių standartų; 2) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bausmės atlikimo vietoje dažnai kyla konfliktai su kartu bausmę atliekančiais asmenimis. Gyvenamosiose patalpose yra įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, tačiau pasivaikščiojimo vietose, kur dažnai būna konfliktai su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, tokių sistemų nėra.
1.2. Gyvenamosiose patalpose nėra įrengti automatiniai dūmų signalizatoriai. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl nesaugių bausmės atlikimo sąlygų.
1.3. Bausmės atlikimo vietose, siekiant sėkmingesnės integracijos po bausmės atlikimo, yra galimi telefoniniai pokalbiai, vaizdo skambučiai. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją dėl neįrengtų skambinimo būdelių, tačiau administracija jokių veiksmų nesiėmė.
1.4. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2025 m. spalio 1 d. pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimo jausmą, nebuvo užtikrintas saugumo jausmas. Dėl pastovios baimės dėl savo saugumo, negalėjimo išsimiegoti, teko kreiptis į kalėjimo psichologus.
1.5. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į pažeidimus ir jų trukmę, pareiškėjo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant kompensaciją pinigais.
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl Tarnyba prašo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą ginčo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d.
2.2. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosiose patalpose iškvietimo mygtukai įrengti, kaip ir įrengta centralizuota gaisrinė signalizacija. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų kategorijai, o specialiųjų pastatų kategorijai todėl reikalavimas įrengti dūmų detektorius Pravieniškių 1-ajame kalėjime nėra taikomas. Teisės aktai nenumato pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Šalies argumentai
2.3. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjui būtų kilę kokie nors padariniai, todėl nesant tokių duomenų, atsakovės atsakomybė negalima. Pareiškėjas taip pat tik deklaratyviai konstatavo aplinkybes dėl priešgaisrinės saugos neužtikrinimo, bet nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis, pareiškėjas nenurodė, jog kalėjime buvo kilęs gaisras, dėl ko jam atsirado kokios nors neigiamos pasekmės.
2.4. Teisinis reguliavimas nenumato kalinimo įstaigoje uždarų kabinų skambinimui įrengimo, taip pat ir pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą. Pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes nuteistiesiems skambinti telefonu, tačiau ir yra įpareigojami užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys nuteistųjų telefoninius pokalbius, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo teisė paskambinti nebuvo pažeista.
2.5. Pareiškėjo prašymai dėl vaizdo skambučio draugams buvo netenkinti, kadangi naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad asmuo, kuriam pareiškėjas nori skambinti yra jo artimasis, todėl pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
2.6. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.
2.7. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.
3. Žodinio teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Dėl pasivaikščiojimo kiemelyje neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų papildomai akcentavo, kad atsakovės atstovė neteisingai nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelyje visuomet yra budintis pareigūnas; iš tiesų dažniausiai tokio pareigūno nėra. Pareiškėjas 2025 metais prie įrengtų taksofonų susimušė su kitu nuteistuoju (atitinkamai, jo bausmės atlikimo laikas buvo prailgintas); ši aplinkybė, pareiškėjo įsitikinimu, įrodo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nėra užtikrinama tvarka. Taip pat ši aplinkybė svarbi privatumo kalbant taksofonu neužtikrinimo kontekste. Kitose įkalinimo įstaigose yra įrengtos būdelės, o šiame kalėjime – ne. Lauke yra triukšminga, sunku susikalbėti, todėl net įvykęs pareiškėjo konfliktas su kitu nuteistuoju. Dėl pareiškėjo skundų šiuo aspektu kalėjimo administracija jam atsakydavo, kad dėl taksofonų yra sudariusi sutartį su privačia įmone ir klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu (iš tiesų tai užtruko apie 2,5 metų). Galiausiai, prieš tris mėnesius ant taksofonų įrengė gaubtus, kurie situacijos neišsprendė ir pokalbių privatumo neužtikrina, dėl triukšmo susikalbėti praktiškai neįmanoma. Dėl dūmų detektorių pareiškėjas papildomai nurodė, kad įkalinimo įstaigoje buvo kilęs gaisras ir nuteistieji buvo iš kameros išvesti į lauką; pareiškėjo vertinimu, tai rodo, kad dėl neįrengtų dūmų detektorių kilo reali grėsmė gyvybei, tačiau atsakovės atstovė gaisro aplinkybę apskritai neigia. Pareiškėjas taip pat papildomai akcentavo, kad jam nebuvo leidžiama vaizdo skambučiu paskambinti draugei (dabartinei žmonai), nurodant, kad ji nėra pareiškėjo šeimos narys. Tokį draudimą pareiškėjas ne kartą skundė kalėjimo administracijai, bet sulaukdavo tokio paties atsakymo (kad draugė nėra šeimos narys); kitose įkalinimo įstaigose pareiškėjui buvo suteikiama galimybė vaizdo skambučiais paskambinti ne šeimos nariams.
4. Pareiškėjo atstovas posėdyje akcentavo, kad dėl pareiškėjo (kaip nuteistojo) padėties jis turi ribotas galimybes rinkti ir teikti įrodymus. Atsakovo atstovė pati pripažįsta, kad dūmų detektoriai turi būti įrengti gyvenamosiose patalpose, todėl nesuprantama, kodėl toks reikalavimas neturėtų būti taikomas įkalinimo įstaigai, kurioje gyvena žmonės. Iškvietimo mygtukų aspektu pažymėjo, kad vieno budinčio pareigūno neužtenka saugumui pasivaikščiojimo kiemeliuose, į kuriuos vedami pasivaikščioti tam tikro probleminio elgesio nuteistieji, užtikrinti. Dėl taksofonų būdelių, pareiškėjo atstovo vertinimu, atsakovo atstovė atsiliepime pripažįsta, kad nėra tinkamai įrengtos atitinkamos taksofonų vietos, taip neužtikrinant pokalbių privatumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
Dėl senaties termino taikymo
6. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo taikyti senaties terminą.
7. Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
8. Taigi, nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai laikosi pozicijos, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-606-502/2023 ir kt.). Pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies reikalavimu.
10. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo teismas vadovaujasi nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, spręsdamas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą. Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-606-502/2023). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašo neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2025 m. spalio 1 d. Pareiškėjas skunde dėl senaties termino nepasisako. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 18 d.
12. Šiomis aplinkybėmis teismas tenkina Tarnybos prašymą dėl senaties taikymo ir skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. taiko 3 metų ieškinio senatį, todėl pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmeta kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
13. Pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pritaikius ieškinio senatį, toliau teismas vertins laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. spalio 1 d.
Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo
14. Pareiškėjas nurodo, kad bausmės atlikimo vietoje dažnai kyla konfliktai su kitais bausmę atliekančiais asmenimis. Gyvenamosiose patalpose yra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tačiau pasivaikščiojimo vietose, kur dažnai būna konfliktai su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta.
15. Tarnyba nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosiose patalpose pareigūnų iškvietimo sistema įrengta. Teisės aktai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjui būtų kilę kokie nors padariniai.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatytos toliau nurodomos aktualios faktinės aplinkybės:
16.1. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. pažymoje „Dėl V. B. skundo“ Nr. LV-77590 nurodyta, kad „1. Nuteistojo gyvenamosiose vietose pareigūnų iškvietimo mygtukai įrengti, o pasivaikščioti nuteistieji ir suimtieji vedami į teisės aktų nustatyta tvarka įrengtus pasivaikščiojimo kiemus, kuriuose iškvietimo mygtukų įrengimo nereglamentuoja teisės akto „2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ patvirtinimo“ III skyrius „Kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemai“. 2. Visuose pastato, pažymėto plane, 12D3p patalpose, tame tarpe ir gyvenamosiose patalpose įrengta centralizuota gaisrinė signalizacija. 3. Telefono (taksofono) aparatai įrengti koridoriuose be gaubtų“.
16.2. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. pažymoje „Apie nuteistojo V. B. laikymo sąlygas“ Nr. LV-77719 nurodyta, kad „Nuteistasis V. B. nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2022-03-04 atliko bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje. Nuo 2023-01-01 Trečiasis sektorius reorganizuotas į Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. 9 ir 10 būrių gyvenamosiose patalpose yra įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų, kadangi visuomet yra budintis pareigūnas. Gyvenamosiose patalpose yra įrengta centralizuota gaisrinės signalizacija. Telefono aparatai yra įrengti koridoriuose be gaubtų“.
16.3. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. pažymoje „Dėl nuteistojo V. B.“ Nr. RV-22-7131 nurodyta, kad „<...> laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2025-10-01, į įstaigos psichologus dėl pastovios baimės, dėl savo saugumo, negalėjimo išsimiegoti, sukeltų dvasinių išgyvenimų, emocinės įtampos, pažeminimo jausmo, kuriuos galėjo sukelti skubaus pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimas gyvenamose patalpose ir pasivaikščiojimo vietose, bei autonominių dūmų signalizatorių gyvenamosiose patalpose neįrengimo, skambinimo būdelių ir jų gaubtų neįrengimo, kreipėsi ir buvo konsultuotas. Detalizuoju, kad dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, nuteistasis įstaigos psichologų konsultuotas 2025-01-14, 2025-09-18“.
17. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.11 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
18. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 dalyje „Kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemai“ nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimo kiemų įrengimui. Šioje dalyje nenurodytas reikalavimas pasivaikščiojimo kieme įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ Nr. 1R-444 (toliau – ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės) 23 punkte nurodyta, kad suimtieji suėmimo vykdymo vietoje rakinami kamerose, o nuteistieji bausmės atlikimo vietoje – gyvenamuosiuose aukštuose, gyvenamosiose patalpose (kamerose) arba palatose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnus (23.2 papunktis).
20. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareigūnų iškvietimo sistema turi būti įrengta tik kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareigūnų iškvietimo sistema kamerose buvo įrengta. Teisės aktuose nenustatyta pareiga pareigūnų iškvietimo sistemą įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose.
21. Be to, šiame kontekste pažymėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022).
22. Teismas atkreipia dėmesį, kad iškvietimo mygtukas yra tik viena iš alternatyvių priemonių, skirtų užtikrinti operatyvų prižiūrinčių pareigūnų (pagalbos) iškvietimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Tarnybai nepriskirtina pareiga tokią pareigūnų iškvietimo sistemą įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose, jos nebuvimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti Tarnybos neteisėtus veiksmus. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo skundo argumentus esminę reikšmę turi ne iškvietimo mygtuko nebuvimas, bet tai, ar pareiškėjui buvo užtikrinta reali galimybė laiku gauti pareigūnų pagalbą.
23. Pareigūnų iškvietimas gali būti organizuojamas skirtingais būdais, pavyzdžiui (bet neapsiribojant), kai pasivaikščiojimo kiemelyje esantis ar kiemelį vaizdo kamerų pagalba stebintis pareigūnas kilus poreikiui iškviečia atitinkamą pagalbą kilusiai konfliktinei situacijai sukontroliuoti. Šis pareigūnų iškvietimo būdas, manytina, tam tikrais atvejais yra veiksmingesnis už tokį, kuris įgyvendinamas iškvietimo mygtuko pagalba (atsižvelgtina į tai, kad konflikte dalyvaujančiam nuteistajam gali būti sudėtinga laiku prie atitinkamo mygtuko prieiti). Kitaip tariant, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, kad vien tik iškvietimo mygtuko neįrengimas savaime reiškia saugumo pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinimą ar kad vienas budintis pareigūnas objektyviai negali atlikti pagalbos iškvietimo funkcijos.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog konkrečiu atveju pasivaikščiojimo kiemelyje nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko, kilus poreikiui operatyvus (savalaikis) pareigūnų iškvietimas nebuvo užtikrintas ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl prie taksofono kilusių muštynių šios išvados nepaneigia. Nėra pagrindo teigti, kad įrengtas iškvietimo mygtukas sudaro prielaidas eliminuoti nuteistųjų keliamas konfliktines situacijas (jis tik gali užtikrinti operatyvų pagalbos iškvietimą, tačiau pareiškėjas nenurodo, kad atitinkama pagalba tuo konkrečiu atveju jam nebuvo užtikrinta).
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybos neteisėti veiksmai dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo pasivaikščiojimo kieme nenustatyti.
Dėl dūmų signalizatorių įrengimo
26. Pareiškėjas skundžiasi, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengti automatiniai dūmų signalizatoriai, dėl to nebuvo užtikrintas saugumas.
27. Tarnyba nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpoms netaikomas reikalavimas įrengti dūmų signalizatorius. Pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog patalpose nebuvo dūmų signalizatorių, tačiau nėra jokių duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog kalėjime buvo kilęs gaisras, dėl ko jam atsirado kokios nors neigiamos pasekmės.
28. Posėdyje pareiškėjas nurodė, kad gaisras buvo kilęs ir pareigūnai visus atitinkamoje kameroje buvusius nuteistuosius išvedė į lauką.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta centralizuota gaisrinė signalizacija.
30. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Gaisrinės saugos taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad Gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Gaisrinės saugos taisyklių 88.5 papunktyje nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.
31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šie reikalavimai taikomi ir laisvės atėmimo įstaigoms (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-508-789/2023).
32. Byloje ginčo nėra, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose nėra įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai. Kita vertus, Tarnybos pateiktais duomenimis, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosiose patalpose yra įrengta centralizuota gaisrinės signalizacija. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti tokios sistemos tinkamu veikimu. Priešingai, pareiškėjas posėdyje nurodė, kad kilus gaisrui nuteistieji buvo išvesti iš kameros į lauką.
33. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad autonominių dūmų signalizatorių neįrengimas lėmė jam konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimą ar sukėlė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos veiksmai nelaikytini neteisėtais, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šiuo aspektu yra nepagrįstas.
Dėl skambinimo būdelių įrengimo
34. Pareiškėjas nurodo, kad bausmės atlikimo vietose, siekiant sėkmingesnės integracijos po bausmės atlikimo, yra galimi telefoniniai pokalbiai, vaizdo skambučiai. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją dėl neįrengtų skambinimo būdelių, jų gaubtų, tačiau administracija jokių veiksmų nesiėmė.
35. Tarnyba nurodo, kad teisinis reguliavimas nenumato kalinimo įstaigoje uždarų kabinų skambinimui įrengimo, taip pat ir pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą. Pareiškėjo prašymai dėl vaizdo skambučio draugams buvo netenkinti, kadangi naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Nenustatyta, kad asmuo, kuriam pareiškėjas norėjo skambinti, yra jo artimasis, todėl pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
36. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 33 straipsnio 4 dalies 3 punkte, taip pat 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad paprastajai ir uždarajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę keturis kartus per savaitę paskambinti. Pagal 34 straipsnio 6 dalies 2 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę neribotai paskambinti.
37. BVK 43 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas.
38. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 77-82 straipsniuose nustatyta asmenų, esančių kalėjime, skambinimo telefonu tvarka.
39. Teismas daro išvadą, kad teisinis reguliavimas nenumato, jog kalinimo įstaigoje turi būti įrengiamos uždaros kabinos skambinimui, taip pat pareigos skambinimo metu visiškai užtikrinti nuteistojo pokalbio privatumą ir konfidencialumą. Kaip matyti iš nurodytų teisės normų, pareigūnai privalo kontroliuoti suimtųjų ir nuteistųjų pokalbius, o šių pareigų atlikimui turi būti sudaromos tinkamos sąlygos. Tarnybos pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y., neskambintų neleistinais numeriais, ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; kt.). Laisvės atėmimo vietos pareigūnai turi pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Tokia kontrolė gali sukelti asmeniui tam tikrus neigiamus patyrimus, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-46-789/2024; kt.).
41. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nenustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai dėl uždarų skambinimo būdelių neįrengimo.
Dėl nesudarytos galimybės paskambinti vaizdo skambučiu draugei
42. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti vaizdo skambučiu. Posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis ne kartą siekė paskambinti tuometei savo draugei (vėliau pareiškėjas ją vedė), tačiau kalėjimo administracija neleido, motyvuodama, kad draugė nėra šeimos narys; kitose kalinimo įstaigose pareiškėjas vaizdo skambučiais skambindavo ir ne šeimos nariams.
43.1. 2025 m. liepos 9 d. pareiškėjas pateikė skundą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktoriui, prašydamas atsakyti pagal kokius teisės aktus pareiškėjui yra draudžiama atlikti vaizdo skambutį su drauge;
43.2. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkės 2025 m. liepos 14 d. raštu Nr. SN-22-1855 pareiškėju nurodyta, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 78 punktu, „<...> Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą“. Pabrėžtina, kad artimi giminaičiai yra tėvai, broliai, seserys, žmona, vaikai, seneliai“;
43.3. 2025 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pateikė skundą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktoriui, prašydamas nurodyti kokiu pagrindu yra draudžiama skambinti vaizdo skambučiu draugams. Nurodė, kad neturi iš artimųjų kam skambinti, mamos, tėvo, močiutės nėra, bendrauja tik su globėja ir draugais;
43.4. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkės 2025 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. SN-22-2363 nurodyta, kad į analogiško turinio skundą buvo atsakyta 2025 m. liepos 14 d. atsakymu Nr. SN-22-1855, todėl pareiškėjo skundas nebus analizuojamas.
44. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte nustatyta, kad nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.
45. Nurodytas teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, nereiškia absoliutaus draudimo suimtajam ar nuteistajam naudojantis interneto telefonija paskambinti šeimos nariais nesantiems asmenims. Tokiu teisniu reguliavimu iš tiesų reglamentuojama, kad suimtajam ar nuteistajam leidžiama naudojantis interneto telefonija skambinti savo šeimos nariams, o dėl skambučių kitiems asmenims sprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendžiant dėl suimtojo ar nuteistojo prašymo naudojantis interneto telefonija paskambinti jo šeimos nariais nesantiems asmenims, turi būti įvertintos visos atitinkamam atvejui reikšmingos aplinkybės ir priimtas viešojo administravimo aktui taikytinus reikalavimus atitinkantis procesinis sprendimas. Tai, kad asmuo, kuriam naudojantis interneto telefonija nori paskambinti suimtasis ar nuteistasis, nėra jo šeimos narys, savaime nėra pagrindas drausti tokiam asmeniui paskambinti.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugsėjo 12 d. pateikė skundus dėl jam taikomo draudimo naudojantis interneto telefonija paskambinti draugei. Iš pareiškėjui pateiktų atsakymų matyti, kad vienintelis tokio draudimo pagrindas yra aplinkybė, kad asmuo, kuriam nori paskambinti pareiškėjas, nėra jo šeimos narys. Ta pačia aplinkybe grindžiamas ir Tarnybos atsiliepime į skundą šiuo klausimu išdėstyta pozicija. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė pasinaudoti skambučiu per interneto telefoniją.
47. Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, jog skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška, nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Bausmių vykdymo kodekse nėra įtvirtinta savarankiška nuteistųjų teisė skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1048-442/2018, 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2547-968/2018, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1599-438/2019).
48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo argumentai ir į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu (ne internetine telefonija) ne šeimos nariams (draugei) apskritai buvo apribota. Tokiomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
49. Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos pasivaikščiojimo kieme, dūmų signalizatorių kamerose neįrengimo, skambinimo būdelių neįrengimo ir nesudarytų galimybę vaizdo skambučiu paskambinti draugei.
50. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
51. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
52. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).
53. Šioje administracinėje byloje teismui nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aspektų, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
54. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų pareiškėjo skunde išdėstytais ir posėdžio metu išplėtotais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.