- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- TA-508-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02360-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir Šiaulių TI) (toliau – atsakovo atstovas), 14 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių TI kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose, kameros buvo perpildytos, jose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, netinkamas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, tualetas neatitiko standartų ir jam keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, veidrodžio, spintelių daiktams susidėti, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, priešgaisrinė signalizacija (dūmų detektoriai), dušuose kabinos atskirtos permatomomis sienelėmis, dušai įrengti netinkamai, buvo kitų pažeidimų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą, t. y. 14 500 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo atstovas grindė atsiliepimą į skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 13, 27, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 4 asmenų. Vienam asmeniui teko nuo 3,97 m² iki 15,90 m², t. y. kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, o baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas nevertinamas;
3.2. Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos);
3.3. kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus;
3.4. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo galimybe. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje (virš kiemų) įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas;
3.5. visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatomo storo spalvoto polietileno užuolaida, tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Visose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, sienelių aukščiai yra nuo 2,29 m iki 2,32 m. Taigi tiek vidutinio ūgio, tiek aukštesnio, besinaudojančio sanitariniu mazgu, asmens privatumas yra užtikrinamas. Sanitarinių mazgų patalpos atskirtos sienelėmis (mūrine sienele ar OSB plokšte), o įėjimas į sanitarinį mazgą kameroje Nr. 13 dengiamas varstomomis durimis, kameroje Nr. 27 yra tvarkinga nepermatoma užuolaida;
3.6. teisės aktai nenumato, kaip turi būti įrengtos dušo patalpos, ar turi būti įrengtos užuolaidos ar durys. Viešosios paskirties objektų (baseinų, vandens pramogų parkų, sporto klubų) dušų patalpos atrodo analogiškai, t. y. dušų kabinos atitvertos tik šonuose esančiomis pertvaromis, tai laikytina visuotinai priimtinu dušų įrengimo būdu;
3.7. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Šiaulių departamentas, tikrindamas Šiaulių TI patalpų atitikimą higienos reikalavimams, nėra nustatęs oro temperatūros neatitikimų nustatytai normai. Nors dušų, persirengimo kambarių oro temperatūros ginčo laikotarpiu netikrintos, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose bei kitose patalpose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms. Kadangi kameros ir kitos patalpos tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, skundų dėl jų nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normų reikalavimais, nebuvo;
Šalies argumentai
3.8. pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų;
3.9. kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normų reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini, Šiaulių TI negali būti pripažįstamas atsakingas dėl nustatomų higienos normų pažeidimų;
3.10. reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI nėra taikomas, nes Šiaulių TI pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų kategorijai, o specialiųjų pastatų kategorijai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir Statybos technikos reglamentas) 7.16 punkte. Tai reiškia, kad priešgaisriniai reikalavimai statinio patalpoms turi būti nustatyti minėtai pastatų paskirčiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintu Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir Saugos taisyklės) 1 punkte nurodyta, kad Saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Saugos taisyklių 88.5 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai gyvenamosiose patalpose privalo įrengti autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius), išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Iš šio reglamentavimo matyti, kad autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius) privaloma įrengti gyvenamosios paskirties patalpose, o Šiaulių TI patalpoms Saugos taisyklių 88.5 punkto nuostata netaikoma;
3.11. Šiaulių TI ne rečiau kaip kartą per metus atliekama gesintuvų, priešgaisrinių čiaupų ir rankovių techninė priežiūra, o, esant poreikiui, trūkstamas inventorius įsigyjamas, jis atnaujinamas. Įstaigoje parengti ir iškabinti evakavimo planai, darbuotojų gaisrinės saugos mokymai organizuojami kartą per trejus metus. Šiaulių TI yra tinkamai pasiruošęs užkardyti galimus ekstremalius įvykius ir atlikti tinkamus veiksmus, jiems įvykus.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 23 d. sprendime nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikinant, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir jos atitiktų teisės aktų ir higienos normų reikalavimus.
6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (6.246–6.249 str., 6.250 str., 6.271 str.).
7. Teismas, spręsdamas dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, vadovavosi Kalėjimų departamento (toliau – ir Departamentas (po reorganizacijos pavadinimas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017; 2018 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas skunde nurodė ginčo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau atsakovo atstovo pateikti duomenys (2022 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. 60-26959 „Dėl A. Z.“) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (kamerose Nr. 13, Nr. 27, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų).
9. Teismas, nustatęs, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko nuo 3,97 m² iki 15,93 m² kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto (Sanmazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145), padarė išvadą, kad teisės aktų reikalavimai dėl gyvenamojo ploto nebuvo pažeisti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose vienam asmeniui būtų tekę mažiau nei 3 kameros ploto m² (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tačiau sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia papildomus nepatogumus, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, spręsdamas dėl apgyvendinimo kamerose, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) normomis (14 p., 15 p., 16 p., 17 p.), Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) normomis (2 p., 13 p.), Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių normomis (2 p., 4 p.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, kuriose nurodyta, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016; 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).
11. Teismas, remdamasis Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažyma Nr. 62-35 „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn.“, kurioje nurodyta, kad 2020 m. buvo atlikti įvairūs statybos bei remonto darbai (pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas, elektros instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas), Centro 2022 m. birželio 30 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 15.4.8 Mr)PA-3520, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose Nr. 61 ir Nr. 105 bei I aukšto dušinėse ant lubų vizualiai matomas pelėsis (HN 134:2015 39 p. pažeidimas), Centro 2022 m. gegužės 10 d. patikrinimo aktu Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-2112, kuriame higienos normų pažeidimai nenustatyti, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiais aspektais.
12. Teismas, spręsdamas dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo, vadovavosi TI taisyklių normomis (2 p., 14.4 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2019 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-662/2019).
Atsiliepimas
13. Teismas, spręsdamas dėl priešgaisrinės signalizacijos (dūmų detektorių įrengimo), sutiko su atsakovo atstovo atsiliepime išsakyta nuomone, kad reikalavimas įrengti dūmų detektorius nėra taikomas Šiaulių TI, nes Šiaulių TI pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų kategorijai, o specialiųjų pastatų kategorijai, kaip nustatyta Statybos technikos reglamento 7.16 punkte. Tai reiškia, kad priešgaisriniai reikalavimai statinio patalpoms turi būti nustatyti minėtai pastatų paskirčiai. Saugos taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Saugos taisyklių 88.5 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai gyvenamosiose patalpose privalo įrengti autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius), išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Iš šio reglamentavimo matyti, kad autonominius dūmų signalizatorius (dūmų detektorius) privaloma įrengti gyvenamosios paskirties patalpose, o Saugos taisyklių 88.5 punkto nuostata netaikoma Šiaulių TI patalpoms.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi dušu, padarė išvadą, kad, remiantis bylos duomenimis, negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė HN 134:2015 28 punktą.
15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1R-176 redakcija) 17.5 punktu, sutiko su atsakovo atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teisės aktai nenumato, kaip įrengti dušo patalpas, užuolaidų ar durų įrengimo. Teismas, remdamasis Šiaulių TI pateiktomis Šiaulių TI dušo patalpos nuotraukomis, nustatė, kad Šiaulių TI dušo patalpose yra pertvaros, skiriančios suimtuosius (nuteistuosius), esančius dušo patalpose, jos yra pakankamai aukštos, todėl šalia esančioje dušo patalpoje nematyti kitų suimtųjų. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, kad viešosios paskirties objektų, tokių kaip baseinų, vandens pramogų parkų, sporto klubų, dušų patalpos atrodo analogiškai, t. y. dušų kabinos atitvertos tik šonuose esančiomis pertvaromis, tai laikytina visuotinai priimtinu dušų įrengimo būdu.
16. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 16 punktu, nustatė, kad Centro Šiaulių departamentas nėra nustatęs oro temperatūros neatitikimų.
17. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 1974 įrašais, padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.
18. Teismas vadovavosi teismų praktika, pagal kurią teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95); 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)), padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
20. Teismas, nustatęs, kad valstybė neužtikrino, kad pareiškėjas atliktų laisvės atėmimo bausmę sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų reikalavimus, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas bylos aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
21. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).
22. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas, pažeidžiant higienos normas, neilgą laikotarpį, periodiškai, jo buvimo metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei minimali gyvenamojo ploto norma, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), atsižvelgęs į praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, konstatavo, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už pareiškėjo teisių pažeidimus.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas nurodė skunde visas jo kalinimo sąlygas apibūdinančias reikšmingas aplinkybes, kurios įrodo pažeidimus dėl neįrengtos priešgaisrinės signalizacijos (dūmų detektoriaus), neįrengto pagalbos mygtuko, privatumo neužtikrinimo, naudojantis dušu, minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo. Teismas nepagrįstai nepripažino šių pažeidimų, vadovaudamasis atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Pozicija, kad Šiaulių TI patalpos nėra laikomos gyvenamosiomis patalpomis, todėl jose neturi būti įrengta priešgaisrinė signalizacija (dūmų detektoriai), yra nelogiška. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu, buvo neužtikrintas, nepagrįstai nelaikė šio pažeidimo pareiškėjo teisių pažeidimu. Pozicija, kad kameroje esantys pertekliniai baldai nesumažina gyvenamojo ploto ir netrukdo laisvai judėti, nepagrįsta.
Atsiliepimas
25. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą kartoja argumentus ir aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į skundą. Teigia, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl gyvenamojo ploto ir pareiškėjo laisvės laisvai judėti, nes teismas nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su gyvenamojo ploto norma. Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja atsakovo atstovo ir teismo poziciją dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų taikymo Šiaulių TI. Tai, kad Šiaulių TI pastatas priskirtas specialiųjų kategorijų pastatams, nereiškia, kad jis nėra tinkamas žmonių apgyvendinimui, jame negali būti įrengtos gyvenamosios patalpos. Pareiškėjo subjektyvus aplinkybių vertinimas nėra pagrindas naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, priimtą išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje ginčas kilo dėl 14 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių TI), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad padarytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas, taip pat nustatęs, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo sistema, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir todėl nepagrįstai nenustatė kitų pareiškėjo skunde nurodytų ir, pareiškėjo vertinimu, įrodytų pažeidimų dėl netinkamų laikymo kamerose sąlygų (dėl privatumo, naudojantis dušu, neužtikrinimo, neįrengtos priešgaisrinės signalizacijos (dūmų detektorių), neįrengto pagalbos iškvietimo mygtuko, minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo).
29. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, kuriais grindžiamas nesutikimas su teismo sprendimu, teisėjų kolegija tikrina teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 2 d.), t. y. aptardama tik tuos aspektus, dėl kurių keliamas ginčas apeliaciniame skunde.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pažymi, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nes teismas turi įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylose dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo asmuo, pateikęs skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šią pareigą asmeniui, padavusiam skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvykdžius, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-853-520/2020 ir joje nurodytą ankstesnę teismo praktiką).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kuriame išaiškinta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą, bei remdamasis į bylą pateiktais duomenis apie kamerų Nr. 13 ir Nr. 27 plotą ir jų įrengimą ginčo laikotarpiu, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamojo ploto normą nebuvo pažeista, nes pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto ir ne mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš gyvenamojo ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl šio aspekto.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI neturėjo pareigos įrengti dūmų detektorius šiose kamerose. Saugos taisyklių 88.5 punkte (2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1-388 redakcija) nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema; patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo įrengti tvarkingi ir veikiantys autonominiai dūmų signalizatoriai arba kad šiose kamerose buvo įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Taigi byloje liko nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija (dūmų detektoriai). Tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokių individualizuotų aplinkybių, iš kurių būtų aišku, kaip pasireiškė jam kilusi neturtinė žala dėl to, jog kamerose nebuvo įrengti dūmų detektoriai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl to pareiškėjas patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, t. y. neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-533-629/2021 53 p.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog dėl kamerose neįrengtų dūmų detektorių pareiškėjui kilo neturtinė žala.
33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Šiaulių TI neįrengė pagalbos iškvietimo mygtuko kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista. Taigi atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šiaulių TI pateiktomis dušo patalpų nuotraukomis ir nustatęs, kad Šiaulių TI dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, skiriančios suimtuosius (nuteistuosius), esančius dušo patalpose, jos yra pakankamai aukštos, pripažino, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis dušu, buvo užtikrintas. Teisėjų kolegija, remdamasi į bylą pateiktais įrodymais, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020), neturi pagrindo nesutikti su aptarta teismo išvada.
35. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl neįrengtos priešgaisrinės signalizacijos (dūmų detektorių) jam kilo neturtinė žala, kad pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su skundais ir prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų (Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. 61-2839 „Dėl A. Z.“), ir įvertinusi tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad jo teisių pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už nustatytus pažeidimus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.