- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-541-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30988-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- L. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Andrius Bublys, uždaroji akcinė bendrovė „Ratų bazė“, LTL Kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Monterus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų prašė skirti papildomą 0,4934 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir atšaukti 2021 m. lapkričio 16 d. planuojamas skelbti Žemės sklypo varžytynes, kol nebus atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė ir pateikta prašoma informacija.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkymu netenkino pareiškėjos prieštaravimų ir neskyrė antstolės sąskaita ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, t. y. areštuotas turtas nėra įkainotas rinkos verte. Antstolė netinkamai informuoja pareiškėją (skolininkę) apie vykdomąją bylą, nenurodo, kaip ir kada buvo įvertintas turtas, ar vertinimas atliktas pagal CPK 681 straipsnį ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, todėl pareiškėja negali priimti tinkamo sprendimo, kaip jai elgtis procese. Pareiškėja neturi antstolės pateiktų dokumentų, kokią piniginę sumą antstolė ruošiasi išieškoti iš pareiškėjos (laiduotojos) turto ir kokiais dokumentais ši suma yra pagrįsta.
3. Antstolė formaliai nurodo, kad rėmėsi VĮ „Registrų centras“ vidutine rinkos verte, nustatyta masiniu vertės nustatymo metodu, galiojančia nuo 2021 m. sausio 1 d. (265 000 Eur) ir nauja nuo 2022 m. sausio 1 d. (266 000 Eur). Šios vertės yra nustatytos 2016 m. ir kasmet indeksuojamos. Dėl to negali būti laikytinos rinkos verte. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu nustatė 293 000 Eur Žemės sklypo vertę. Neaišku, kodėl nurodytos šios dvi pakankamai skirtingos vertės. Antstolė neturi teisės spręsti apie turto vertę, neturėdama specialių žinių bei tinkamo išsilavinimo. Teismo eksperto nustatyta rinkos vertė žymiai skiriasi nuo antstolės pasirinktos turto vidutinės rinkos vertės. Antstolė 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu nepasiūlė pareiškėjai sumokėti sumą, reikalingą vertinimo darbų užsakymui, ir neskyrė ekspertizės, bet nurodė pasiūlyti savo pirkėją, sutinkantį pirkti Žemės sklypą už nustatytą ar didesnę sumą. Tačiau tai nėra pareiškėjos, kaip laiduotojos, pareiga procese.
4. Antstolė Virginija Meškauskienė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti, neskyrė papildomos ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, neatšaukė 2021 m. lapkričio 16 d. planuojamų skelbti varžytynių, nestabdė vykdomosios bylos, išaiškino skolininkams, kad jie vis dar turi galimybę imtis priemonių aktyviai ieškoti varžytynių dalyvių, skelbiant apie turto pardavimą papildomuose interneto portaluose ir pan. Nurodė, kad pareiškėjai, kaip subsidiariai skolininkei, priklausantį Žemės sklypą bandoma parduoti iš varžytynių nuo 2021 m. vasario mėnesio. Turto varžytynės buvo skelbtos net 4 kartus. Nekilnojamojo turto teismo ekspertas D. G. nustatė 389 000 Eur Žemės sklypo vertę. Žemės sklypo nepavyko parduoti varžytynėse nei už 311 200 Eur, nei už 233 400 Eur (pirmųjų ir antrųjų varžytynių pradinės kainos). Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina.
5. Pareiškėjos pateikta Nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimų konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Konsultacija) neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų istatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos, Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais nustatyto turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio, todėl neturi jokios galios. Konsultacijoje nepateikta jokios vertinamo turto charakteristikos, nepateikiamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas, neaptariami turto individualūs požymiai. Konsultacijoje cituojami skelbimai atspindi tik pardavėjų lūkesčius, nėra aiškūs ir tokių skelbimų atrinkimų kriterijai. Skolininkai turėjo galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už jų interesus atitinkančią vertę. Jie turi visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėju, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir siūlyti didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkus.
6. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai yra nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Jei skolininkai surastų ir įtikintų ką nors pirkti turtą už 424 00 Eur kainą ar kitą skolininkams tinkančią kainą, antstolė patenkintų skolininkų prašymą turtą parduoti jų nurodytam pirkėjui. Pareiškėja nepagristai sieja galimybę pasiūlyti savo pirkėją su papildomos ekspertizės skyrimu. Įstatyme nėra nei vienos nuostatos įtvirtinančios, kad teisė pasiūlyti savo pirkėją atsiranda tik atlikus papildomą ekspertizę. Priešingai, tokia teisė egzistuoja turto realizavimo eigoje, išskyrus įvykus varžytynėms.
7. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme dėl ekspertizės Nr. S(duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, kad pagrindinei skolininkei UAB „Rato bazė“ priklausantis (hipoteka įkeistas) turtas parduotas iš varžytynių už 142 500 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. išieškotina suma yra 25 725,95 Eur. Pareiškėja savo iniciatyva gali prisijungti prie Antstolių Informacinės sistemos (AIS) ir susipažinti su visomis išieškotinomis sumomis. Vykdomosios bylos tvarkomos elektronine forma. Išieškotina suma yra kintama dėl skaičiuojamų palūkanų ir netesybų. Pareiškėjai 2020 m. lapkričio mėn. 23 d. buvo suteikta informacija, atsakant į jos elektroniniu paštu siųstą prašymą.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotas asmuo, LTL Kredito unija, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, jog ekspertizės aktu nustatyta Žemės sklypo vertė buvo per didelė. Neįvykus net keturioms varžytynėms, antstolė turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti 293 000 Eur. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta Žemės sklypo verte. Konsultacijos turinys patvirtina, kad nebuvo atliekami detalūs tyrimai, o buvo remiamasi tik pareiškėjos pateiktais duomenims. Atsižvelgiant į Konsultacijoje nurodomą jos tikslą ir pobūdį, tai yra informacinio pobūdžio pažyma, skirta užsakovui (pareiškėjai) pateikti informaciją apie galimą turto kainą rinkoje. Žemės sklypas įkainotas tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės. Realiausia turto rinkos vertė paaiškėja varžytynių metu. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina Pareiškėjos argumentai, kad informacijos antstolė jai nesuteikė, yra nepagrįsti, nes pareiškėja turi teisę pasitikrinti ją per Antstolių informacinę sistemą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos L. G. 240 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija.
10. Teismas nustatė, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinę hipoteką (pirminę) buvo įkeistas Žemės sklypas, kuris vėlesniu įkeitimu (svetimo daikto hipoteka) įkeistas LTL Kredito unijai skolininkės UAB „Monterus“ prievolės įvykdymui. Antstolės 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu buvo paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė. Pareiškėja pateikė antstolei prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės. Antstolė 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu informavo šalis apie nekilnojamojo turto teismo eksperto D. G. nustatytą 389 000 Eur turto vertę. Vykdymo procese 2021 m. vasario 4 d. – 2021 m. kovo 8 d. vykusios pirmosios varžytynės neįvyko, turtas neparduotas už 311 200 Eur kainą. 2021 m. balandžio 28 d. – 2021 m. gegužės 28 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko, turtas neparduotas už 233 400 Eur kainą. Išieškotojas neišreiškė valios perimti turto.
11. Antstolė 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu nustatė 389 000 Eur turto vertę. Šalys prieštaravimų neteikė. 2021 m. liepos 14 d. – 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykusios pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko, turtas neparduotas už 311 200 Eur kainą. 2021 m. rugsėjo 10 d. – 2021 m. spalio 11 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko, turtas neparduotas už 233 400 Eur kainą. Išieškotoja neišreiškė valios perimti turto nei po pirmųjų, nei po antrųjų neįvykusių varžytynių. Antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu nustatė 293 000 Eur turto vertę.
12. Teismas pripažino, kad pareiškėjos pateikta Konsultacija neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, taigi ir neatspindi tikrosios Žemės sklypo rinkos vertės. Konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios juridinės galios, todėl negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Konsultacijoje Turto vertė nurodoma tik kaip „galima“. Akivaizdu, kad teikiant ją nebuvo atsižvelgta į realią turto būklę. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens, LTL Kredito unija, pozicija, kad Konsultacija negali būti laikoma pakankama, įrodinėjant antstolės veiksmų neteisėtumą ir Žemės sklypo įvertinimo klaidingumą. Dėl to vien šio dokumento pateikimas nėra pagrindas skirti ekspertizę. Antstolė eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.
13. Pareiškėja nepateikė jokių reiškšmingų įrodymų, kurie leistų teismui ar antstolei abejoti nustatyta turto verte. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Teismas nenustatė, kad pareiškėja siūlė pirkėją, kuris pageidautų įsigyti turtą už jos norimą kainą, taip pat nepateikė reikšmingų įrodymų, leidžiančių abejoti nustatyta turto verte. Teismas pripažino, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, nustatydama areštuoto turto vertę, o pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl kurių būtų galima suabejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai.
14. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, susijusius su jos neinformavimu apie vykdymo procesą ir jos, kaip skolininkės, teises. Priešingai, antstolė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pasiūlyti savo pirkėją, kuris pasiūlytų didesnę Žemės sklypo įsigijimo kainą nei antstolės nustatyta vertė, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėja teigia, kad antstolė neteikia pareiškėjai informacijos apie išieškotinos skolos dydį, jos pagrindimą, iš ko kilusi skola, kokia dalis buvo padengta iš skolininko turto, koks yra likutis ir kt. Tačiau pareiškėja turi teisę prisijungti prie Antstolių Informacinės sistemos (AIS) ir susipažinti su elektronine forma tvarkomos vykdomosios bylos duomenimis, jos prašyta informacija pateikta elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 23 d., o skunde dėstomų naujų klausimų antstolei pareiškėja neteikė. Teismas konstatavo, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja L. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pareiškėja tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė teismui neginčijamus įrodymus: Konsultaciją, kurią parengė teismo ekspertas K. K., Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko kvalifikuota turto vertintoja R. K., ir iš VĮ „Registrų centras“ gautą informaciją apie gretimuose sklypuose įvykusius sandorius. Teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, išskyrus Konsultaciją, todėl priėmė neteisingą ir nemotyvuotą nutartį. Pareiškėjos pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir VĮ „Registrų centras“ informacija apie pirkimo-pardavimo sandorius atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo keliamus reikalavimus. Konsultacija nurodo galimą turto vertę, tačiau šis dokumentas yra parengtas kvalifikuoto specialisto (teismo eksperto) ir taip pat atspindi nekilnojamojo turto kainų lygį. Teismas turėjo įvertinti visų įrodymų visumą ir tik tada daryti argumentuotas išvadas.
15.2. Teismas išskirtinai ir tendencingai cituoja antstolio ir suinteresuoto asmens atsiliepimus į pareiškėjos skundą ir jiems pritaria. Teismas pažeidė objektyvųjį nešališkumą, nes detaliau neanalizavo nė vieno iš pareiškėjos pareiktų dokumentų. Teismas nepagrįstai teigia, kad atliktas Žemės sklypo vertės įkainojimas nedraudžia pareiškėjai pagal CPK 704 straipsnyje nustatytą tvarką pasiūlyti savo pirkėją, kuris įsigytų turtą už didesnę nei 293 000 Eur sumą. Kas galėtų pirkti Žemės sklypą brangiau, kai kaina yra nustatyta antstolio, kuris skelbia varžytynes? Pareiškėja nėra nekilnojamojo turto specialistė, todėl ji nežino, kaip tai galėtų atlikti. Pareiškėja neturi pareigos rūpintis, kaip įgyvendinti nerealius ir deklaratyvius pareiškimus, kurie nėra privalomi ir reikalauja papildomų žinių bei sąnaudų.
15.3. Vykdomojoje byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, tačiau ji atlikta beveik prieš metus. Be to, pagal ekspertizės aktą nustatyta 389 000 Eur vertė stipriai viršija antstolio nustatytą 234 400 Eur vertę. Konsultacijoje buvo nustatyta galima 424 000 Eur turto vertė. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 474 100 Eur vertė. Visi vertinimai atlikti, remiantis sandoriais, ir atitinka šios dienos aktualijas. Specialistų nustatytos vertės yra labiau panašios nei antstolio nustatyta vertė, kuri nuo ekspertų nustatytos kainos skiriasi dvigubai. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, kai turto rinkos vertės skiriasi daugiau kaip 30-50 procentų. Varžytynėse parduodamas objektas, kuris yra įvertintas eksperto, bus žymiai patrauklesnis galimam pirkėjui, nes jis galės visapusiškai susipažinti su objekto ypatybėmis, nurodytomis turto vertinimo ekspertizės akte. Priešingai, labai pigus objektas, neturintis skelbiamos vertės pagrindimo, atrodys įtartinai ir galimai turintis tam tikrų apsunkinimų. Galimai per maža turto vertė nėra patraukli pirkėjams, todėl jau pradinėje stadijoje daro turtą nepatraukliu.
15.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokiu savo sprendimu teismas pažeidė ir paneigė pareiškėjos teisę ginti savo teises teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nepateikė nei vieno naujo argumento, atsiliepimas yra deklaratyvus ir atkartoja antstolės atsiliepimą. Suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą, turi prisiimti atsakomybę, kad galimai nebus atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja, būdama rūpestinga, sąžiningai vykdė savo prievoles ir pagal nustatytus faktus turi teisę pateikti skundą.
Atsiliepimas
16. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirą jį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Turto vertės nustatymo procedūra vykdymo procese detaliai reglamentuojama CPK 681-682 straipsniuose. Įstatymas suteikia diskrecijos teisę antstoliui tiek skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tiek įkainoti turtą pačiam. Civilinio proceso kodekse yra nustatyti tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs kriterijai, kuriais remdamasis antstolis nustato turto rinkos vertę. Nuo 2020 m. užsitęsęs turto realizavimo procesas, skelbtų ir neįvykusių varžytynių skaičius ir kainos, už kurias parduodant turtą, varžytynės neįvyko, aplinkybė, jog skelbtose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, o išieškotoja neišreiškė valios perimti turtą natūra, įrodo, kad realizuojamas turtas nėra patrauklus nekilnojamojo turto rinkoje. Kainą diktuoja rinka, kuri atskleidžia tikrąją daikto vertę.
16.2. Pagal nekilnojamojo turto teismo eksperto D. G. nustatytą 389 000 Eur vertę varžytynės neįvyko net 4 kartus. Pareiškėjos pateiktoje Konsultacijoje nurodoma, kad atlikta Konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui). Šis dokumentas neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, nustatyto Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nes vertintojas neatliko turto vertinimo, nesurašė turto vertinimo ataskaitos ir nenustatė turto vertės. Žemės sklypo varžytynės neįvyko net penkis kartus. Varžytynėse nepavyko Žemės sklypo parduoti nei už 311 200 Eur ir 234 400 Eur (pirmųjų varžytynių pradinės kainos), nei už 233 400 Eur (antrųjų varžytynių pradinė kainos). Taigi turtas nėra paklausus.
16.3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Taigi neįvykusios varžytynės savaime parodo, kad reali turto priverstinio pardavimo vertė yra mažesnė, nes siekiant turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, nėra asmenų, norinčių turtą įsigyti. Objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Jei skolininkai suras ir įtikins ką nors pirkti turtą už 474 000 Eur kainą ar kitą skolininkams tinkančią kainą, antstolė patenkins skolininkų prašymą turtą parduoti skolininko nurodytam pirkėjui. Be to, skolininkai gali surasti pirkėjus, kurie dalyvautų varžytynėse ir pasiūlytų skolininkų interesus atitinkančią didžiausią kainą.
17. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nagrinėjamoje byloje antstolė 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu skyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, Žemės sklypo vertinimą atliko teismo ekspertas D. G., kuris įkainojo Žemės sklypą 389 000,00 Eur. Net keturis kartus skelbtos varžytynės neįvyko. Taigi susiklostė tokia situacija, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė buvo per didelė, nes neatsirado asmenų, norinčių įsigyti Žemės sklypą. Antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu dėl įkainavimo ir realizavimo turtą įkainojo 293 000,00 Eur.
17.2. Akivaizdu, kad neįvykus net keturioms varžytynėms, antstolė visiškai pagrįstai šį turtą perkainojo, nustatydama 293 000,00 Eur vertę. Teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Antstolė, įkainodama turtą, vadovavosi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nustatydama turto vertę, atsižvelgė į vykdymo procese jau turimas ekspertizių išvadas, į neįvykusių varžytynių kainas, VĮ „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes, galiojančias nuo 2021 m. sausio 1 d. (265 000,00 Eur) ir naujas nuo 2022 m. sausio 1 d. (266 000,00 Eur). Antstolė, įkainodama Žemės sklypą, visapusiškai atsižvelgė į visas esminę reikšmę turto kainos nustatymui turinčias aplinkybės bei tinkamai nustatė Žemės sklypo vertę.
17.3. Pagal teismų praktiką skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti vykdomojoje byloje nustatyta Žemės sklypo verte.
Šalies argumentai
17.4. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad 2021 m. lapkričio 19 d. įvykdė įrodinėjimo pareigą, pateikdama Konsultaciją, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir VĮ „Registrų centras“ informaciją apie gretimuose sklypuose įvykusius sandorius. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė tik Konsultaciją, kurią teismas tinkamai įvertino. Kiti pareiškėjos nurodyti dokumentai buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2955-845/2022 dėl antstolės paskelbtų Žemės sklypo varžytynių atšaukimo. Minėtos bylos nagrinėjimas šiuo metu nėra baigtas ir nepriimtas galutinis teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo remtis kitoje civilinėje byloje pareiškėjos pateiktais dokumentais.
17.5. Pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad antstolė neteisingai įkainojo Žemės sklypą. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita neatspindi tikrosios Žemės sklypo rinkos vertės, nes šis dokumentas neatitinka teismo ekspertizei taikomų turinio bei formos reikalavimų. Vertinimo ataskaitos turinys patvirtina, kad nebuvo atliekami detalūs tyrimai, o buvo remiamasi tik pareiškėjos pateiktais duomenims bei vieninteliu lyginamuoju metodu. Vertinimo ataskaita yra nenuosekli, dviprasmiška. Vertinimu nebuvo siekta nustatyti realios turto rinkos vertės turto pardavimo (turto realizavimo) tikslu. Vertinimo ataskaita yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios juridinės galios, todėl negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė prieštarauja kitiems nagrinėjamoje byloje esantiems įrodymams, nes Žemės sklypas iš varžytynių net keturis kartus nebuvo parduotas už mažesnę, nei šioje išvadoje nurodytą kainą.
17.6. Pareiškėjos pateikti pavieniai internetiniai skelbimai taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Žemės sklypas įkainotas ne rinkos kaina. Reali Žemės sklypo rinkos vertė bus nustatyta varžytynių metu. Be to, atliktas Žemės sklypo vertės įkainojimas jokia apimtimi nedraudė pareiškėjai pagal CPK 704 straipsnyje nustatytą tvarką pasiūlyti savo pirkėją už didesnę nei 293 000,00 Eur sumą, kas, be kito ko, užtikrintų efektyvų, ir ekonomišką vykdymo procesą. Pareiškėja kartu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2019 m. rugsėjo 30 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl 153 215,56 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 153 215,56 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Ratų bazė“ ir pareiškėjos, kaip subsidiarios skolininkės, išieškotojai LTL Kredito unijai. Išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjai priklausantį nuosavybės teise ir sutartine hipoteka įkeistą Žemės sklypą.
20. Antstolė 2020 m. vasario 10 d. patvarkymu įkainojo Žemės sklypą 521 750 Eur verte ir nutarė jį realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrė Žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui V. S. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. pareiškė prieštaravimą dėl šio patvarkymo, prašė atlikti ne mažiau 5 ekspertų apklausą dėl ekspertizės atlikimo. Antstolė 2020 m. rugsėjo 8 d. netenkino pareiškėjos prašymo. Ekspertas V. S. nustatė, kad Žemės sklypo rinkos vertė yra 293 000 Eur. Antstolė 2020 m. lapkričio 9 d. patvarkymu apie tai informavo bylos šalis, pareiškėja 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo.
21. Antstolė 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymu nutarė neskirti papildomos ekspertizės ir pasiūlė pareiškėjai iki 2020 m. gruodžio 11 d. pateikti jos iniciatyva atliktą vertinimo ataskaitą (ekspertizės aktą). Pareiškėja pateikė antstolei nekilnojamojo turto teismo eksperto D. G. ekspertizės aktą, kuriame nustatyta 389 000 Eur Žemės sklypo vertė, todėl antstolė 2021 m. vasario 5 d. paskelbė varžytynes, kuriose nustatė 311 200 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Išieškotojai atsisakius perimti turtą, antstolė 2021 m. balandžio 7 d. patvarkymu paskelbė antrąsias varžytynes, kuriose nustatė 233 400 Eur Žemės sklypo kainą. Varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis.
22. Išieškotojai atsisakius perimti turtą, antstolė 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu nustatė šalims 10 dienų terminą pareikšti raštu nuomonę dėl areštuoto turto vertės. Nei skolininkėms, nei išieškotojai nepareiškus nuomonės dėl areštuoto turto vertės, antstolė 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu įkainojo Žemės sklypą 389 000 Eur verte ir 2021 m. liepos 14 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes, kuriose nustatė 311 200 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojai atsisakius perimti turtą, antstolė 2021 m. rugsėjo 10 d. paskelbė antrąsias varžytynes, kuriose nustatė 233 400 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis.
23. Kadangi išieškotoja atsisakė perimti Žemės sklypą, antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypą 293 000 Eur verte, taip pat išaiškino skolininkėms, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį jos iki varžytynių paskelbimo gali surasti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėja 2021 m. spalio 22 d. pareiškė prieštaravimus dėl antstolės nustatytos Žemės sklypo vertės. Antstolė 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prieštaravimų ir neskyrė antstolės sąskaita ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2021 m. lapkričio 16 d. paskelbė pirmąsias Žemės sklypo varžytynes, kuriose nustatė 234 400 Eur pradinę pardavimo kainą. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė skirti papildomą Žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir atšaukti 2021 m. lapkričio 16 d. planuojamas skelbti varžytynes.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB „Informacijos ir investicijų centras“ turto vertintoja R. K., Žemės sklypo nuotraukas, tinklapyje aruodas.lt pateiktus skelbimus apie parduodamų gretimų žemės sklypų kainas ir iš VĮ „Registrų centras“ gautą informaciją apie gretimuose žemės sklypuose įvykius sandorius. Pareiškėja šiais dokumentais įrodinėja, kad parduodamo Žemės sklypo vertė didesnė, negu 2020 m. nustatyta eksperto D. G. ir antstolės 2021 m. lapkričio 16 d. paskelbtose varžytynėse nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą teigia, kad šie įrodymai neturėtų būti priimti, nes pareiškėja nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
26. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji pareiškėjos pateikti duomenys yra susiję su skundo dalyku – iš varžytynių parduodamo Žemės sklypo vertės nustatymu. Kadangi tinkamai nustatyta vykdymo procese realizuojamo turto vertė yra itin svarbi tiek skolininko, tiek išieškotojo teisių užtikrinimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl informacijos apie vykdymo proceso veiksmus pareiškėjai teikimo
28. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė tinkamai informuodavo pareiškėją apie vykdymo procesą, tačiau nenurodo jokių šio nesutikimo faktinių ar teisinių argumentų. Pažymėtina, kad pagal CPK 643 straipsnio 2 punktą skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, o pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga.
29. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdoma nuo 2019 m. gruodžio mėnesio. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo pat vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolė visus savo patvarkymus ir kitus į bylą pateiktus šalių dokumentus siųsdavo pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresais ir elektroniniu paštu. Taigi antstolė tinkamai vykdė CPK 604-605 straipsniuose nustatytą antstolio procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką, taip pat patvarkymuose tinkamai išaiškindavo šalims CPK nustatytas jų teises. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pati pareiškėja žinojo apie visus antstolės priimtus patvarkymus.
30. Antstolė taip pat teikė papildomą informaciją pareiškėjai pagal jos elektroniniuose laiškuose suformuluotus klausimus, tai yra 2020 m. lapkričio 23 d. informavo, kad iš parduoto ir įkeisto UAB „Ratų bazė“ turto išieškotojui pervesta 136 598,96 Eur suma. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad jai trūksta žinių ir yra sudėtinga surasti pačiai Žemės sklypo pirkėją, kuris nupirktų turtą už didesnę, negu varžytynėse nurodomą kainą, nėra susijusi su antstolė pareiga informuoti šalis apie vykdymo procesą. Žemės sklypo realizavimo procesas vyksta jau nuo 2020 m., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko bendradarbiauti su kita skolininke UAB „Ratų bazė“ ir susirasti kvalifikuotą teisininką ar nekilnojamojo turto specialistą, kurie padėtų jai surasti šio turto pirkėją.
Dėl Žemės sklypo vertės nustatymo
31. CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
32. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2014 m. spalio 7 d. redakcija aktuali ginčo metu) 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.
33. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).
35. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).
36. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
37. Nagrinėjamoje byloje pagal teismo eksperto D. G. 2020 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktą buvo nustatyta 389 000 Eur vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė. Šio sklypo realizavimas vyksta ilgiau nei vienerius metus, jo nepavyko parduoti keturiose varžytynėse. Paskutinės varžytynės vyko 2021 m. rugsėjo 10 d. Jose Žemės sklypo nepavyko parduoti už 233 400 Eur pradinę kainą. Todėl antstolė 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypą 293 000 Eur ir 2021 m. lapkričio 16 d. paskelbė pirmąsias Žemės sklypo varžytynes, kuriose nustatė 234 400 Eur pradinę pardavimo kainą. Pažymėtina, kad ši kaina yra šiek tiek didesnė, negu prieš du mėnesius vykusiose varžytynėse nustatyta 233 400 Eur kaina, už kurią turto nepanoro įsigyti nei vienas dalyvis.
38. Tuo tarpu pareiškėja teikia Konsultaciją, pagal kurią Žemės sklypo kaina nekilnojamojo turto rinkoje 2011 m. lapkričio 9 d. galėtų būti apie 424 000 Eur, taip pat 2021 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė yra 474 100 Eur. Taigi pagal pareiškėjos pateiktus duomenis Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė galimai galėtų būti apie 449 050 Eur, tai yra beveik dvigubai didesnė, negu antstolės nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina.
39. Sutiktina, kad pagal eksperto D. G. atliktą vertinimą Žemės sklypo vertė buvo nustatyta prieš metus, taip pat, kad per 2021 m. nekilnojamojo turto rinka darėsi aktyvesnė ir sudaromų sandorių kainos laipsniškai augo. Tačiau visus 2021 m. vykusios Žemės sklypo varžytynės atskleidė, kad ši 389 000 Eur kaina buvo per didelė ir todėl neatsirado nei vienas potencialus pirkėjas. Aplinkybė, kad praėjus tik dviem mėnesiams nuo neįvykusių paskutinių varžytynių (2021 m. rugsėjo 10 d.) pareiškėjos pateiktuose dokumentuose Žemės sklypas įkainojamas dvigubai didesne kaina, kelia pagrįstas abejones šių vertinimų objektyvumu. Nei pareiškėjos pateiktoje Konsultacijoje, nei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų galėjusios lemti tokį staigų Žemės sklypo vertės padidėjimą.
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, nustatydama areštuoto turto vertę, o pareiškėja nepateikė duomenų, galinčių paneigti antstolės atliktą turto įkainojimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotojo asmens ir pareiškėjos interesai yra priešingi. Pareiškėja atskirajame skunde nepaneigė šios aplinkybės.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pareiškėjos suinteresuotajam asmeniui priteista 240 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto 626,56 Eur maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą. Todėl pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos buvo priteistos pagrįstai.
43. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
44. Suinteresuotasis asmuo, išieškotoja LTL Kredito unija, pateikė prašymą dėl 320 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatui už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą priteisimo iš pareiškėjos. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotojo asmens ir pareiškėjos interesai yra priešingi, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą, pareiškėja kartu su atskiruoju skundu teikė naujus įrodymus, dėl kurių suinteresuotajam asmeniui reikėjo papildomai pasisakyti. Todėl suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjos priteisina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotajam asmeniui LTL Kredito unija iš pareiškėjos L. G. 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.