- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2955-845/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32408-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Pareiškėjas
- L. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Andrius Bublys, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ratų bazė“, LTL Kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Monterus“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. G. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės 2021 m. lapkričio 16 d. priimto Pranešimo dėl varžytinių skelbimo, kuriuo prašo įpareigoti antstolę tinkamai įkainoti turtą arba vadovautis atliktu turto vertinimu. Pareiškėja nurodė, kad laiduotoja prieštarauja tam, kad turtas būtų pardavinėjamas už antstolio nustatytą turto vertę. Teigia, kad antstolis nevykdo jam priskirtų funkcijų - CPK 681 str., t. y. atsisako įkainoti turtą. Antstolis nenurodė, kokią metodiką naudojant buvo nustatyta rinkos vertė. Pareiškėja pažymėjo, kad antstoliui buvo pateikti duomenys, kad toje pačioje vietovėje yra įvykę turto pardavimo sandoriai. Atsižvelgiant į konsultacinę išvadą ir turto vertinimo ataskaitą, kurios atliktos remiantis nurodytais sandoriais, matomas labai didelis skirtumas tarp verčių nustatytų teismo eksperto, antstolio ir turto vertintojo. Pažymėjo, kad antstolis, skelbdamas varžytines turi rūpestingai atlikti šį procesą. Pareiškėja prašė atšaukti suplanuotas turto varžytines, kol nebus atlikta turto vertinimo ekspertizė. Papildomai nurodė, kad antstolė pateiktame atsiliepime klaidina teismą ir mėgina sumenkinti pateiktus rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-36581-465/2021 pagal pareiškėjos skundą dėl „Dėl 2021-11-04 Nr. S-21-15-22132 priimto patvarkymo“, kuriuo pareiškėja prašė skirti Žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir atšaukti planuojamas skelbti varžytynes, kol nebus atlikta turto vertinimo ekspertizė. 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi (neįsiteisėjusi) pareiškėjos skundas minėtoje byloje atmestas, nurodant, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nėra pakankami ginčo turto vertei nustatyti. Pažymėjo, jog antstolė 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-20-15-1496 skyrė areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, Žemės sklypo vertinimą atliko teismo ekspertas Darijus Grigas, kuris įkainojo Žemės sklypą 389 000,00 Eur verte. Kaip matyti iš bylos medžiagos, net keturis kartus skelbtos varžytynės pagal teismo eksperto Darijaus Grigo nustatytą 389 000,00 Eur Žemės sklypo vertę neįvyko. Kaip nurodė antstolė 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkyme dėl skundo Nr. S-21-15-22995, 2021 m. vasario 4 d.– 2021 m. kovo 8 d. vykusios pirmosios varžytynės areštuoto turto neįvyko už 311 200,00 Eur kainą. 2021 m. balandžio 28 d. – 2021 m. gegužės 28 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko už 233 400,00 Eur kainą. Išieškotojas neišreiškė valios perimti turto nei po pirmųjų, nei po antrųjų neįvykusių varžytynių. 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-15-11738 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01807 Žemės sklypas įkainotas, nustatant 389 000,00 Eur kainą. Patvarkyme šalims buvo išaiškinta, kad prieštaravimus dėl turto įkainavimo galima pareikšti antstolei ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Šalys prieštaravimų neteikė. 2021 m. liepos 14 d. – 2021 m. rugpjūčio 13 d. d. vykusios pirmosios varžytynės areštuoto turto neįvyko už 311 200,00 Eur kainą. 2021 m. rugsėjo 10 d. – 2021 m. spalio 11 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko už 233 400,00 Eur kainą. Išieškotojas neišreiškė valios perimti turto nei po pirmųjų, nei po antrųjų neįvykusių varžytynių. 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. S-21-15-20997 areštuotas turtas įkainotas patvarkymu, nustatant 293 000,00 Eur vertę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju būtent susiklostė tokia situacija, leidžianti spręsti, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė buvo per didelė. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pažymėjo, kad Vertinimo ataskaita neatspindi tikrosios Žemės sklypo rinkos vertės, kadangi šis dokumentas neatitinka teismo ekspertizei taikomų turinio bei formos reikalavimų, todėl negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą. Iš Vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog nebuvo atliekami detalūs tyrimai, o buvo remiamasi tik pareiškėjos pateiktais duomenims bei vieninteliu naudotu metodu turto vertei nustatyti – lyginamuoju metodu. Vis dėlto, iš Vertinimo ataskaitoje pateiktų duomenų akivaizdu, kad teikiant tikėtiną konsultaciją dėl Žemės sklypo vertės, visiškai nebuvo atsižvelgta į konkretaus turto būklę, individualias šio turto savybes, jam taikomus disponavimo apribojimus ir kitas esminę reikšmę turto vertei nustatyti turinčias aplinkybes. Be to, pateiktoje Vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė prieštarauja kitiems nagrinėjamoje byloje esantiems įrodymams, kadangi Žemės sklypas iš varžytynių net keturis kartus nebuvo parduotas už mažesnę, nei šioje išvadoje nurodyta kaina. Taigi, pareiškėjos pateiktas dokumentas (Vertinimo ataskaita) negali būti laikomas pakankamu įrodinėjant antstolės veiksmų neteisėtumą ir Žemės sklypo įvertinimo klaidingumą. Be to, atliktas Žemės sklypo vertės įkainojimas jokia apimtimi nedraudė pareiškėjai remiantis CPK 704 str. įtvirtinta tvarka pasiūlyti savo pirkėją už didesnę nei 293 000,00 Eur sumą, kas be kito ko užtikrintų efektyvų, ir ekonomišką vykdymo procesą.
Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.
Minėta teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas. Tai lemia, jog, vertinant keliamus teisės klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į procesines bylos aplinkybes.
Europos teismas (EŽTT) savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, jog teisė į teisingą teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 str., turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja veiksmingo teisminio proceso, leidžiančio reikalauti civilinių teisių gynimo; kiekvienas ginčo dalyvis turi teisę, kad teismas nagrinėtų visus ginčus, susijusius su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis ((Nait-Liman c. Suisse, no. 51357/07, 15 Mars 2018, § 113). EŽTT šiame sprendime, § 114, taip pat pabrėžė, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai taikomi tam tikri apribojimai, nustatyti valstybės, kuriai yra suteikta diskrecijos teisė nustatant teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia antstolės pranešimą, kuris yra informacinio pobūdžio ir jo apskundimo nenumato civilinio proceso normos, reglamentuojančios antstolio veiksmus ir jų apskundimo tvarką. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėja, skųsdama antstolės pranešimą, prašo ją įpareigoti tinkamai įkainoti turtą arba vadovautis atliktu turto vertinimu; tuo tarpu Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi skundą dėl antstolės veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-38049-845/2021, kuriuo ji ginčijo 2021-11-04 Nr. S-21-15-22132 priimtą patvarkymą ir teismas nurodytoje byloje pasisakė dėl turto įkainojimo; nurodyta byla išsiųsta į apeliacinę instanciją. Taigi, skundas dėl antstolio veiksmų yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalyku šiuo metu nagrinėjamoje byloje, apeliacinėje instancijoje.
Remiantis CPK 93 str., 98 str., iš pareiškėjos priteistina suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unijai 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos L. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos (į.k.302791356) naudai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.