- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-36581-465/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30988-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., antstolis A. B., UAB „Ratų bazė“, LTL Kredito unija, UAB „Monterus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. G. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo skirti papildomą 0,4934 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir atšaukti 2021 m. lapkričio 16 d. planuojamas skelbti 0,4934 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, kol nebus atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė ir 5 punkte pateikta bei kita skunde išdėstyta ir prašoma informacija. Nurodė, kad nesutinka su 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. S-21-15-22132 patvarkymu dėl prieštaravimų, kuriuo antstolė netenkino prieštaravimų ir neskyrė antstolės sąskaita ekspertizės areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjos teigimu, antstolė klaidina laiduotoją. Patvarkyme yra paminėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613, 681 ir 682 straipsniai, kurie nėra įgyvendinti ir yra tik deklaratyvūs (nėra nurodytos straipsnio dalys, kuriomis remiasi, todėl neaišku, ką antstolis patvarko), todėl nesupranama, ką norėta pagrįsti minėtame patarkyme. Laiduotojas nežino/nesupranta savo galimų tolimesnių veiksmų išieškojimo byloje. Antstolė atsisako įkainoti turtą, todėl neaišku, ką nori priimti patvarkymu ir ką grindžia CPK 681 straipsniu. Antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, t.y. areštuotas turtas nėra įkainotas rinkos verte. Antstolė netinkamai informuoja skolininkę. Nenurodo, kaip ir kada buvo įvertintas turtas ir ar vertinimas atliktas remiantis CPK 681 str. ir 1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1202 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, todėl laiduotoja negali priimti tinkamo sprendimo kaip jai elgtis procese. Laiduotoja neturi antstolės pateiktų dokumentų/patvarkymo kokią piniginę sumą antstolis ruošiasi išieškoti ir laiduotojo turto ir kokiais dokumentais ši suma yra pagrįsta. Antstolė nėra pateikusi informacijos, iš ko kilusi skolos suma, kokia dalis buvo padengta iš skolininko turto, koks yra likutis, kodėl susidarė palūkanos ir už kokį periodą, kokia yra likusi kreditoriaus skola, iš ko skola susidariusi, kaip bus paskirstytos gautos lėšos. Antstolė formaliai nurodo, kad rėmėsi VĮ Registrų centras „vidutine“ rinkos verte, nustatyta masiniu vertės nustatymo metodu, galiojančia nuo 2021 m. sausio 1 d. (265 000 Eur) ir naujas nuo 2022 m. sausio 1 d. (266 000 Eur). Pažymėjo, kad šios vertės VĮ Registrų centras yra nustatytos 2016 m. (kas 5-i metai) ir kasmet indeksuojamos ir negali būti laikytinos rinkos verte. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. 2021 m. spalio 19 d. patvarkyme Nr. S-21-15-20997 dėl įkainavimo ir realizavimo nustatyta 293 000 Eur vertė. Neaišku, kodėl nurodytos šios dvi pakankamai skirtingos vertės. Varžytynėse parduodamas turtas netenkina rinkos vertės sąvokos ir antstolė neturi teisės spręsti apie turto vertę neturėdamas specialių žinių ir/ar tinkamo išsilavinimo. Antstolė įgnoruoja faktą, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje aktyvi ir rinkos vertė kinta, bet priima sprendimą dėl turto įvertinimo savo nuožiūra. Teismo eksperto nustatyta rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo antstolio pasirinktos turto „vidutinės“ rinkos vertės. Antstolė 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. S-21-15-22132 patvarkymu nepasiūlė laiduotojai sumokėti sumą reikalingą vertinimo darbų užsakymui ir neskyrė ekspertizės. Antstolė savo patvarkyme tiesiogiai daro spaudimą laiduotojai, priekaištaudama, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. nepasiūlomas pirkėjas. Pažymėtina ir tai, kad antstolė 2021 m. lapkričio 4 d. Nr. S-21-15-22132 patvarkymu nepasiūlė laiduotojui sumokėti sumą reikalingą vertinimo darbų užsakymui ir neskyrė ekspertizės, bet nurodė pasiūlyti savo pirkėją tiek už ankstesnio įkainavimo, tiek už didesnę sumą. Pažymėjo, kad tai nėra laiduotojo pareiga procese.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė V. M. 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-15-22995 atsisakė pareiškėjos skundą tenkinti, neskyrė papildomos ekspertizes areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, neatšaukė 2021 m. lapkričio 16 d. planuojamų skelbti varžytynių, nestabdė vykdomosios bylos, išaiškino skolininkams, kad jie vis dar turi galimybę imtis priemonių aktyviai ieškoti varžytynių dalyvių, skelbiant apie turto pardavima papildomuose interneto portaluose ir pan. Nurodė, kad subsidiariai skolininkei L. G. priklausantį ginčo turtą vykdymo procese bandoma parduoti iš varžytynių nuo 2021 m. vasario mėnesio. Vykdymo procese turto varžytynės buvo skelbtos net 4 kartus (varžytynės neįvyko nei už 311 200 Eur, nei už 233 400 Eur (pirmųjų ir antrųjų varžytyniu pradinės kainos), pagal nekilnojamojo turto teismo eksperto D. G. nustatytą 389 000 Eur vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakes, kad „Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali buti didesnė arba mažesnė.“ Subsidiarios skolininkės pateikta konsultacinė pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų istatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos, LR normatyviniais dokumentais nustatyto turto vertinimo ataskaitų formos ir turinio, todėl konsultacinė pažyma neturi jokios galios. Konsultacinėje pažymoje nepateikta jokios vertinamo turto charakteristikos, nepateikiamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagrindimas, neaptariami turto individualūs požymiai. Konsultacinėje pažymoje cituojami skelbimai atspindi tik pardavėjų lūkesčius bei nėra aiškus ir tokių skelbimų atrinkimų kriterijai. Skolininkai turėjo galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už jų interesus atitinkančią vertę (CPK 704 str.). Jie turi visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėju, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse siūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkus (CPK 706 str.). Kokių aktyvių veiksmu skolininkai ėmesi siekdami tai įgyvendinti, nėra aišku. Skolininkai, siekdami išlaikyti turtą, turi teisę sumokėti įskolinimą, su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, skolos padengimo sutartį ar kitus susitarimus. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai yra nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Jei skolininkai surastų ir įtikintų ką nors pirkti turtą už 424 00 Eur kainą ar kitą skolininkams tinkančią kainą, antstolė patenkintų skolininkų prašymą turtą parduoti skolininko nurodytam pirkėjui arba kuris dalyvautų varžytynėse ir pasiūlytų skolininkų interesus atitinkančią didžiausią kainą. Subsidiari skolininkė neneigia žinanti, jog gali pasiūlyti turto pirkėją ir turėdama suvokti vykdymo proceso pasekmes, dėl neaiškių priežasčių, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama surasti ir pasiūlyti savo pirkėją. Subsidiari skolininkė (įkaito davėja) nepagristai susieja galimybę pasiūlyti savo pirkėją su papildomos ekspertizės skyrimu. Įstatyme nėra nei vienos nuostatos įtvirtinančios, kad teisė pasiūlyti savo pirkėją atsiranda tik atlikus papildomą ekspertizę. Priešingai, tokia teisė egzistuoja turto realizavimo eigoje, išskyrus įvykus varžytynėms. 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme del ekspertizės Nr. S-20-15-14906 aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pagrindiniam skolininkui UAB Rato bazė priklausantis (hipoteka įkeistas) turtas parduotas iš varžytynių už 142 500 Eur ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. išieškotina suma 25.725,95 Eur. Subsidiari skolininkė savo iniciatyva gali prisijungti prie Antstolių Informacinės sistemos (AIS) ir susipažinti su visomis išieškotinomis sumomis. Vykdomosios bylos tvarkomos elektronine forma. Išieškotina suma yra kintama dėl skaičiuojamų palūkanų ir netesybų. L. G. 2020 m. lapkričio mėn. 23 d. buvo suteikta informacija į jos elektroniniu paštu gautą prašymą. Subsidiari skolininkė šiuo klausimu neteikė antstolei nei jokios naujos užklausos, nei jokio naujo prašymo pateikti vienokius ar kitokius aktualius skaičiavimus, taigi visiškai nesuprantama, kodėl tokie klausimai yra keliami ne per prašymą antstoliui, o teismui per skundą dėl antstolės veiksmų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos 240 Eur teisinės pagalbalbos išlaidų, patirtų atsiliepimo į skundą parengimui. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, leidžianti spręsti, kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė buvo per didelė. Neįvykus net keturioms varžytynėms, antstolė visiškai pagrįstai turėjo pakankamą pagrindą šį turtą perkainoti nustatant 293 000 Eur vertę. Antstolė įkainodama žemės sklypą visapusiškai atsižvelgė į visas esminę reikšmę turto kainos nustatymui turinčias aplinkybes bei tinkamai nustatė žemės sklypo vertę laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti vykdomojoje byloje nustatyto žemės sklypo verte. Iš Konsultacinės pažymos turinio yra matyti, jog nebuvo atliekami detalūs tyrimai, o buvo remiamasi tik pareiškėjos pateiktais duomenims. Atsižvelgiant į Konsultacinėje pažymoje nurodomą jos tikslą ir pobūdį, tai yra informacinio pobūdžio pažyma, skirta užsakovui (pareiškėjai) pateikti informaciją apie galimą turto kainą rinkoje. Atkreipė dėmesį, jog pačioje Konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad „ši atlikta „Nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimų konsultacija“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui). Šis dokumentas neatitinka turto vertinimo dokumento (Turto vertinimo ataskaitos, toliau ataskaita) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas) bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Ši konsultacija nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo dokumentu (Turto vertinimo ataskaita), kaip numato Įstatymo 21 – 23 str., kadangi šiuo aptarimu vertintojas pagal Įstatymo reikalavimus neatliko turto vertinimo, nesurašė Ataskaitos ir nenustatė turto vertės Laikė, kad žemės sklypas įkainotas tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėjo, jog realiausia rinkos turto vertė atsispindi varžytinių metu. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina Atsižvelgiant į tai, reali žemės sklypo rinkos vertė bus nustatyta varžytynių metu. Be to, atliktas žemės sklypo vertės įkainojimas jokia apimtimi nedraudė pareiškėjai remiantis CPK 704 str. įtvirtinta tvarka pasiūlyti savo pirkėją už didesnę nei 293 000 Eur sumą, kas be kito ko užtikrintų efektyvų, ir ekonomišką vykdymo procesą. Pareiškėjos argumentai dėl to, kad informacijos antstolė jai nesuteikė, yra nepagrįsti, nes pareiškėja turi teisę pasitikrinti ją per Antstolių informacinę sistemą, o be to, ši argumentai neturi reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo vertės nustatymo.
Suinteresuoti asmenys antstolis A. B., UAB „Ratų bazė“, UAB „Monterus“ atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 15 d. 16.00 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 123 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, jog, jos manymu, antstolė V. M. 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. S-21-15-20997 neteisingai įkainojo 0,4934 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertę, todėl prašo skirti žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir atšaukti planuojamas skelbti varžytynes, kol nebus atlikta ekspertizė ir pateikta skunde prašoma informacija.
Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad prievoles įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinę hipoteką (pirminę), identifikavimo kodas 20120180071133, įkeistas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Minėtas turtas paskesniu ikeitimu (svetimo daikto hipoteka), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas LTL Kredito unijai skolininko UAB Monterus prievolės įvykdymui. Įkeistas turtas areštuotas. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu Nr. S-20-15-1496 buvo paskirta areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė. 2020 m. lapkričio 9 d. šalys buvo informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2020 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-20-15-20405 gauti L. G. prieštaravimai del nustatytos turto vertės buvo išnagrinėti. 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-15-22184 šalys informuotos apie nekilnojamojo turto teismo eksperto D. G. nustatyta areštuoto turto 389 000 Eur vertę. Vykdymo procese 2021 m. vasario 4 d. – 2021 m. kovo 8 d. vykusios pirmosios varžytynės areštuoto turto neįvyko už 311 200 Eur kainą. 2021 m. balandžio 28 d. – 2021 m. gegužės 28 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko už 233 400 Eur kainą. Išieškotojas neišreiškė valios perimti turto nei po pirmųjų, nei po antrųjų neįvykusių varžytynių. 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-15-11738 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01807 turtas įkainotas, nustatant 389 000 Eur vertę. Patvarkyme šalims buvo išaiškinta, kad prieštaravimus dėl turto įkainavimo galima pareikšti antstolei ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Šalys prieštaravimų neteikė. 2021 m. liepos 14 d. – 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykusios pirmosios areštuoto turto varžytynės neįvyko už 311 200 Eur kainą. 2021 m. rugsėjo 10 d. – 2021 m. spalio 11 d. vykusios antrosios varžytynės neįvyko už 233 400 Eur kainą. Išieškotojas neišreiškė valios perimti turto nei po pirmųjų, nei po antrųjų neįvykusių varžytynių. 2021 m. spalio 19 d. patvarkymu dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. S-21-15-20997 areštuotas turtas įkainotas patvarkymu, nustatant 293 000 Eur vertę. 2021 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-21-15-22132 išnagrinėti ir netenkinti subsidiarios skolininkės prieštaravimai.
Pareiškėjos argumentai dėl netinkamo iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo nepagrįsti. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytinėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytinėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytinės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytinėse faktas patvirtina, kad varžytinėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytinių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytinių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).
Vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nėra pakankami ginčo turto vertei nustatyti, kadangi pareiškėjos šioje nagrinėjamoje byloje pateikta Nekilnojamojo turto rinkos kainų tyrimų konsultacija Nr. 21-11, neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, taigi ir neatspindi tikrosios žemės sklypo rinkos vertės, yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis jokios juridinės galios ir todėl negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Konsultacinėje pažymoje Turto vertė nurodoma tik kaip „galima“, akivaizdu, kad teikiant ją nebuvo atsižvelgta į realią turto būklę. Taigi, sutiktina su suinteresuoto asmens LTL Kredito unija pozicija, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas (Konsultacinė pažyma) negali būti laikomas pakankamu įrodinėjant antstolės veiksmų neteisėtumą ir žemės sklypo įvertinimo klaidingumą, todėl vien šio dokumento pateikimas nėra pagrindas skirti ekspertizę. Antstolė eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.), o kitas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nepateikė jokių reiškšmingų įrodymų, kurie leistų teismui ar antstolei abejoti nustatyta turto verte (CPK 176–179 straipsniai). Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai). Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėja siūlė pirkėją, kuris pageidautų įsigyti turtą už jos norimą kainą, taip pat nepateikė reikšmingų įroydmų, leidžiančių abejoti nustatyta turto verte. Teismas sprendžia, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę, o pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl kurių teismui būtų galima suabejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su neinformavimu apie vykdymo procesą ir jos, kaip skolininkės, teises. Priešingai, antstolė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė pasiūlyti savo pirkėją, kuris pasiūlytų didesnę žemės sklypo įsigijimo kainą nei antstolės nustatyta vertė, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėja teigia, kad antstolė neteikia pareiškėjai informacijos apie išieškotinos skolos dydį, jos pagrindimą, iš ko kilusi skola, kokia dalis buvo padengta iš skolininko turto, koks yra likutis ir kt., tačiau pareiškėja turi teisę prisijungti prie Antstolių Informacinės sistemos (AIS) ir susipažinti su elektronine forma tvarkomos vykdomosios bylos duomenimis, jos prašyta informacija pateikta elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 23 d., o skunde dėstomų naujų klausimų paduodama skundą antstolei pareiškėja neteikė.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į pareiškėjos, antstolės ir suinteresuoto asmens argumentus bei įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą nėra, dėl ko teismas pareiškėjos skundą atmeta.
Bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 6 p.). CPK 443 str. 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių ypatingosios teisenos byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos ir pareiškėjos pozicijos šioje civilinėje byloje priešingos, suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos patirtos ir prašomos priteisti 240 Eur bylinėjimosi išlaidos už suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundą parengimą, priteistinos iš pareiškėjos, kurios skundas šia nutartimi atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos L. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos (į.k.302791356) naudai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.