Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei E. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.).

Dėl šalių turtinės padėties.

14. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog šiuo metu jos lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Teismo vertinimu, tai leidžia ir abiejų šalių turtinė padėtis. Minėta, abi šalys yra darbingos ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jų galimybės dirbti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas iki atleidimo iš darbo momento 2019 metais gavo didesnes pajamas nei ieškovė, tačiau tuo pačiu laikotarpiu ieškovė mokėsi, niekur nedirbo. Šiuo metu abi šalys nedirba, ieškosi darbo, tačiau ieškovė turi daugiau nekilnojamojo turto nei atsakovas. Teismo vertinimu, esminių šalių turinės padėties pokyčių nuo teismo sprendimo, kuriuo jų nepilnametei dukrai buvo priteistas išlaikymas, bylos duomenimis nenustatyta, po 2015 metų teismo sprendimo nei ieškovė nei atsakovas nepraturtėjo. Nors šiuo metu dar nėra žinomos tikslios nei ieškovės nei atsakovo gausimos pajamos, tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, į ieškovės nurodytą ketinimą prisidėti prie dukters išlaikymo lygiomis dalimis kartu su atsakovu, taip pat įvertinus statybų sektoriuje darbuotojų gaunamus atlyginimus, ieškovės galimybę dirbti bei jos turimą nekilnojamąjį turtą, teismas sprendžia, kad šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis leidžia joms lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnametės dukters E. L. išlaikymo (CK 3.156 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio nustatymo.

15. Vertinant šalių nepilnametės dukters poreikius nustatyta, jog ieškovės teismui pateiktoje poreikių lentelėje nurodyta suma vaiko išlaikymui per mėnesį – 280,00 Eur (e. b. l. 23). Matyti, jog 280,00 Eur sumą sudaro išlaidos: maistas – 150,00 Eur; rūbai, avalynė – 30,00 Eur; mokymosi ir ugdymo priemonės, būreliai – 60,00 Eur; higienos, kūno priežiūros priemonės – 40,00 Eur, šias sumas ieškovė grindžia pateikdama mokėjimo kvitus (e. b. l. 23, 26-31, 103, 104). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog nepilnametė E. L. lanko muzikos mokyklą, kurios mėnesinis lankymo mokestis – 20,00 Eur (e. b. l. 24). Ieškovė nurodo, jog nepilnametei dukrai yra reikalingas muzikinis instrumentas, pateikė komercinius pasiūlymus iš kurių matyti, jog ieškovės norimo dukrai nupirkti klavišinio instrumento kaina – apie 800,00 Eur (e. b. l. 105, 106). Pateiktas Lietuvos draudimo asmens draudimo liudijimas įrodo, jog ieškovė yra apdraudusi dukrą nuo nelaimingų atsitikimų, draudimu ligos atveju ir laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2021 m. vasario 16 d. moka 65,00 Eur kasmėnesinę įmoką (e. b. l. 107-108). Pateiktas UAB „Aditė L&D” raštas, mokėjimo kvitas įrodo, jog nepilnametė E. L. lankosi pas gydytoją odontologę privačioje gydymo įstaigoje, 2020 m. vasario 12 d. patyrė 50,00 Eur sumos išlaidas odontologo paslaugoms, pateiktoje 2020 m. kovo 9 d. gydytojos pažymoje nurodyta, jog mergaitei reikalingas stebėjimas ir pakartotiniai patikrinimai kas 8-12 mėnesių (e. b. l. 103, 126).

16. Teismas konstatuoja, kad šiame ginče, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, išlaikymo dydis, kuris buvo priteistas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6851-901/2015 yra akivaizdžiai per mažas, tačiau, akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui šiuo metu ieškovė per mėnesį patiria 500,00 Eur išlaidas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą 280,00 Eur sumos poreikių lentelę (e. b. l. 23) taip pat nesutinka, jog kiekvieną mėnesį yra reikalinga skirti 150,00 Eur maistui, kadangi ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog mergaitė, lankydama priešmokyklinę grupę, mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Kritiškai vertintina ir ieškovės nurodyta 40,00 Eur suma kūno priežiūros priemonėms. Mergaitė yra šešerių metų amžiaus, todėl 480,00 Eur suma per metus higienos priemonėms vertintina kaip neadekvati. Taip pat sutiktina su atsakovu, jog 60,00 Eur išlaidos kiekvieną mėnesį mokymosi ir ugdymo priemonėms bei būreliams yra per didelės. Net įvertinus 20,00 Eur muzikos mokyklos lankymo mokestį, likusi 40,00 Eur suma per metus mokymosi priemonėms sudarytų iš viso 480,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog didžiausios išlaidos mokymo priemonėms paprastai atsiranda kartą metuose bei įvertinus aplinkybę, kad mokslo metai šalyje trunka devynis mėnesius, ieškovės poreikių lentelėje nurodyta 60,00 Eur suma laikytina per didele. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog mergaitė yra gabi, todėl ji ketina leisti nepilnametę dukrą į dailės mokyklą. Šiame kontekste teismas akcentuoja ieškovei, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. L. šiai dienai be muzikos mokyklos kitų būrelių nelanko, o įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, jei tik pasikeičia aplinkybės (7. teismo sprendimo punktas).

17. Teismas sutinka, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Užsiėmimų/ būrelių lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. tėvams turint finansines galimybes, jie gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų/ būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint, turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai/ būreliai. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės pateiktus komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodyta, jog pianinas kainuoja apie 800,00 Eur taip pat vertina kritiškai. Nagrinėjamu atveju yra vertinamos realios tėvų galimybės teikti tam tikro dydžio išlaikymą, įskaitant ir išlaidas, susijusias su muzikinio instrumento įsigijimu. Atsakovas nurodo, jog sutinka prisidėti prie muzikinio instrumento įsigijimo, teigia, jog instrumentą galima nupirkti ir už 400,00 Eur sumą, tačiau įrodymų nepateikia (CPK 178, 185 straipsniai). Nepaisant to, teismas, vadovaudamasis protingumo principu bei atsižvelgdamas į šalių finansines galimybes, sprendžia, jog 800,00 Eur suma muzikos instrumentui nėra protinga ir realaus dydžio. Be to, akcentuotina, jog aukščiau nurodyti argumentai dėl tėvų finansinių galimybių yra aktualūs ir vertinant privačias odontologo / ortodonto paslaugas. Sutiktina su atsakovu, jog pakankamą dantų priežiūrą šešerių metų mergaitei galima gauti ir poliklinikoje, kurioje skiriamos nemokamos gydymo paslaugos, o mokamos procedūros turėtų būti pasirenkamos, minėta, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Ieškovės teismo posėdyje nurodytas argumentas, jog ji savo dukrą veda į privačią gydymo įstaigą, kadangi pati joje lankosi, nesudaro teismui pagrindo konstatuoti, jog ieškovės patiriamos išlaidos privačiam odontologui / ortodontui yra būtinos ir protingos.

18. Nors ieškovės nurodomus vaiko poreikius teismas, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą bei realumą, vertina kritiškai, tačiau tuo pačiu teismas, pripažindamas kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, sprendžia, jog byloje nuo 2015 metų, kuomet šalių dukrai buvo dveji metai, yra nustatytas vaiko poreikių padidėjimas (CPK 178, 185 straipsniai). Nepilnametė šalių dukra paaugo, lanko priešmokyklinę klasę, muzikos mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų matyti, jog yra patiriamos ir kitos išlaidos, kurių ieškovė pateiktoje poreikių lentelėje nenurodė, t. y. būsto išlaidos, mokama draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasmėnesinė įmoka. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2015 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Teismas daro išvadą, kad 2015 metais nutraukiant šalių santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis Nr. 3K-3-575/2005). Pažymėtina, kad ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6851-901/2015 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. L. priteisimo ir nustatyti, jog tiek ieškovė G. P., tiek atsakovas E. L. įsipareigoja mokėti po 250,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų dukters E. L. išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei G. P. uzufrukto teise.

20. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės, nepilnamečio vaiko poreikiai, nebuvo nustatyta, jog išlaikymas nustatytas nukrypstant nuo lygių dalių. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog ir šiuo metu jos lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti nepilnametės dukters išlaikymą ir nustatyti, jog abi šalys įsipareigoja mokėti dukters išlaikymui po 250,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, teismo posėdžiu metu patvirtino, jog prie dukters išlaikymo ketina prisidėti tokia pat dalimi. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir nurodė, jog sutinka mokėti 180,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

21. Nustačius, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui ieškovė per mėnesį patiria 500,00 Eur išlaidų, tačiau konstatavus, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra padidėję, įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius (mergaitės amžių, mokyklos lankymą, papildomas ugdomąsias veiklas, kylančias prekių ir paslaugų kainas), atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į šalių finansines galimybes, teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 400,00 Eur per mėnesį (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).

22. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Tačiau būtina akcentuoti, jog išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas ir jos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio, todėl teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnametei E. L. padidinimo, nevertina valstybės teikiamos išmokos. Tokio išmokos vaikams vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-846-643/2020).

23. Remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę situaciją, šalių galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai, jog šiuo metu nepilnametei mokamas išlaikymas neatitinka jos poreikių ir gyvenimo realijų, tačiau ieškovės prašomas priteisti 250,00 Eur išlaikymo dydis nėra visiškai pagrįstas, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 200,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui E. L., mokamas kiekvieno iš tėvų, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeistina Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6851-901/2015, dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nustatant, kad ieškovė G. P. ir atsakovas E. L. moka nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

24. Nepilnamečio vaiko E. L. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai G. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

25. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

26. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas byloje pateikė tik vieną mokėjimo kvitą, pagrindžiantį atsakovo patirtas 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, pateikta tik PVM sąskaita faktūra, be apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl prašo teismo atsižvelgti į šią aplinkybę vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu į ieškovės advokato nurodytas aplinkybes dėl 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, atsikirtimų ar kitų paaiškinimų nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo atstovė pateikė prašymą teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodo, jog atsakovas patyrė 484,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 120). Byloje pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros – 363,00 Eur ir 121,00 Eur sumoms, tačiau tik 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumai pagrįsti pateiktas pinigų priėmimo kvitas (e. b. l. 121, 123, 124).

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančias dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

28. Remdamasis nurodyta teismų praktika bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis, teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. APB/20-02-047 iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos yra apmokėta (CPK 178, 185 straipsniai). Akcentuotina, jog atsakovo atstovė nepateikė nurodytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančio dokumento, iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros turinio taip pat negalima nustatyti, jog yra apmokėta (pvz. nėra įrašytas patvirtinimas, kad klientas su advokate yra visiškai atsiskaitęs), teismo posėdžio metu atsakovo atstovė dėl šių aplinkybių taip pat nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė 364,00 Eur rašytiniais įrodymais patvirtintų bylinėjimosi išlaidų, o prašymas dėl 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2019 m. liepos 3 d. sprendimas „dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1635-11009). Už byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 40,00 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (67 procentais), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 27,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Byloje valstybė taip pat patyrė 826,73 Eur VGTPT išlaidų dėl ieškovei suteiktų advokato paslaugų byloje (2019 m. gruodžio 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 182,00 Eur; 2020 m. vasario 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 294,00 Eur; 2020 m. kovo 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 350,73 Eur; e. b. l. 49, 76, 130). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies (67 procentais), iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 551,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

32. Be to, atsakovas turėjo 363,00 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 121, 122, 123). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (67 procentais), iš ieškovės atsakovui priteistina jo patirta 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis advokato pagalbai apmokėti ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nustačius, jog jos atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

33. 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

34. Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CK 3.201 straipsnis, CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 156 straipsniu, 3.185 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.201 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6851-901/2015, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo ir nustatyti, kad ieškovė G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistas išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų 00 centų) žyminį mokestį ir 551,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 00 centų) valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 00 centų) išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.