- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1558-1017/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31241-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- R.
- Nukentėjusysis
- P. V.
- Advokatai
- Jonas Vilgelmas Pliugžma
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), iki bausmės atlikimo faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini) (pas draugą), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, pagrindinio išsilavinimo, iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą – dirbo statybose, teistas, paskutiniai teistumai:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. K. per 6 mėnesius nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (tęsti registravimąsi) Užimtumo tarnyboje bei per šešis mėnesius nuo laivės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą 600 Eur turtinę žalą;
Žemesnės instancijos teismas
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam (tęsti registravimąsi) Užimtumo tarnyboje arba mokytis (tęsti mokslus), būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ar vykimu į gydymo įstaigas, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, po šio nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyta R. K. nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (bausmė atlikta);
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2024 m. gegužės 19 d., 23.30 val. iki 2024 m. gegužės 20 d., 10.46 val. bei nuo 2024 m. lapkričio 5 d.; laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. balandžio 1 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 23 d.; šiuo metu atlieka bausmę);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis neteisėtai atliko finansines operacijas, pateikdamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.04.32 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo kioske „Narvesen“ ir taip identifikuodamas save kaip P. V., minėta mokėjimo kortele apmokėjo už pirkinius 2,9 Eur sumą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.04.54 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo kioske „Narvesen“ ir taip identifikuodamas save kaip P. V., norėjo atsiskaityti už prekes 7,20 Eur sumai, tačiau piniginės lėšos nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nebuvo nuskaitytos, kadangi paprašė suvesti PIN kodą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.27.13 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo „Osama“, ir taip identifikuodamas save kaip P. V., minėta mokėjimo kortele apmokėjo už pirkinius 1,5 Eur sumą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.27.37 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo „Osama“, ir taip identifikuodamas save kaip P. V., minėta mokėjimo kortele apmokėjo už pirkinius 1,5 Eur sumą,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 09.33.15 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo savitarnos kasoje „IKI Jasinskio“ ir taip identifikuodamas save kaip P. V., norėjo atsiskaityti už prekes 6,79 Eur sumai, tačiau piniginės lėšos nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nebuvo nuskaitytos, kadangi paprašė suvesti PIN kodą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 09.37.00 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo „Osama“, ir taip identifikuodamas save kaip P. V., minėta mokėjimo kortele apmokėjo už pirkinius 1,5 Eur sumą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 09.37.19 val. pridėjo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo „Osama“, ir taip identifikuodamas save kaip P. V., norėjo atsiskaityti už prekes 1,50 Eur sumai, tačiau piniginės lėšos nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nebuvo nuskaitytos, kadangi paprašė suvesti PIN kodą.
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 3.00 iki 5.00 val. iš nukentėjusiojo P. V. turimos kuprinės, pavogė nukentėjusiajam P. V. priklausančią piniginę, kurioje buvo jo vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė bei iš P. V. kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Galaxy A55“, 399 Eur vertės. Tokiu būdu R. K. pagrobė svetimą – nukentėjusiajam P. V. priklausantį, 399 Eur vertės turtą.
Taip pat, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 3.00 iki 5.00 val. iš nukentėjusiojo P. V. turimos kuprinės, pavogė nukentėjusiajam P. V. priklausančią piniginę, kurioje buvo P. V. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, tokiais savo veiksmais be naudotojo sutikimo, neteisėtai įgijo pavogdamas svetimą, P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874, kurią neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino kaltę dėl mokėjimo kortelės panaudojimo – ja atsiskaitinėjo, tačiau jos ir telefono nevogė. Tuo metu gyveno vienas, adresu (duomenys neskelbtini), tai jo draugo būstas. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7-8 d., t. y. nagrinėjamo įvykio naktį, buvo pas draugą D. K. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiuose pas D. K. įvykio naktį buvo trise – jis, D. K. ir jo mergina M.; daugiau atėjusiųjų asmenų nebuvo. Ten buvo nuo 18.00 val. iki ryto. Vėliau apklausiamas nurodė, kad naktį dar ėjo nusipirkti alkoholio į prie turgaus esantį barą Naujojoje Vilnioje; už tuos gėrimus mokėjo pats. Nukentėjusiojo tą naktį nematė; einant link namų jis nepraėjo pro „Eurokos“ parduotuvę. Nukentėjusiojo banko kortelę jam kitą dieną davė D. K. tam, kad atsiskaitytų už cigaretes. D. K. negalėjo nusipirkti cigarečių dėl to, kad jaunai atrodo ir neturėjo su savimi paso, dėl to paprašė jo nupirkti su nukentėjusiojo kortele cigarečių. Kortelę jam D. K. perdavė prie namų, netoli nuo (duomenys neskelbtini) esančios „Maxima“ parduotuvės. D. K. iš savo kišenės išėmė kortelę, neprisimena, kokios spalvos ji buvo. Jis su ta kortele tiesiog atsiskaitė ir tiek. Nurodė, kad su ta kortele jis atsiskaitė parduotuvėje „IKI“ (kuri yra netoli Lietuvos Respublikos Seimo), Narvesen kioske (neprisimena kuriame tiksliai) ir kolegijos pastate (kolegijos pavadinimo bei adreso nežino). Neatsimena, į kurią parduotuvę ėjo pirmiausiai, gali būti, kad pirmiausiai atsiskaitė Narvasen kioske. Neatsimena, kiek kartų jam pavyko ir (ar) nepavyko atsiskaityti kortele. Jam kortelės PIN kodo nedavė, normaliai galėjo atsiskaityti kortele, kadangi ji buvo bekontaktė. Nežinojo kiek kortelėje buvo pinigų. Tiksliai neprisimena, bet liudytojui D. K. turėjo nupirkti du pakelius cigarečių ir iš karto jas paduoti prie parduotuvės. Neprisimena, ką tuo metu pirko. Kortele atsiskaitymo metu buvo parduotuvėje vienas. Neatsimena, kodėl nenupirko cigarečių. Vėliau apklausiamas nurodė, kad neprisimena ką pirko, bet galėjo pirkti cigaretes (Marlboro ar Winston), jos kainuoja apie 5 Eur; pirmą kartą pirko energetinį gėrimą Monster. Kelis kartus atsiskaitęs kortele ją išmetė, neprisimena tikslios vietos, lauke netoli Lietuvos Respublikos Seimo. Kai išmetė kortelę, dirbo tame pačiame objekte. Niekur nebuvo išvykęs, buvo Vilniuje iki jį sulaikė. Jam D. K. nesakė nieko apie tai, kieno tai kortelė, jis ir nesidomėjo tuo. Nežiūrėjo, kokie duomenys yra užrašyti ant mokėjimo kortelės, bet suprato, kad atsiskaitinėja svetima banko kortele. Nepripažįsta kaltės dėl mokėjimo kortelės ir telefono pagrobimo, kadangi visą naktį buvo pas D. K. Neprisimena, kiek laiko iki įvykio pažinojo D. K., gal pusę metų, su juo bendraudavo kiekvieną dieną. Atsimena, kad buvo Šalčininkuose, tada atvažiavo į Vilnių pas D. K. Liudytojas D. K. jam tik padavė kortelę, vėliau su ja jis išvažiavo, jo liudytojas neprašė grąžinti kortelę; su liudytoju išsiskyrė tuomet, kai jis išvažiavo į darbą. Reiktų klausti D. K., kodėl jam padavė nukentėjusiojo kortelę, o ne jo. Nesutinka, kad nukentėjusysis buvo užmigęs prie parduotuvės ir iš jo pavogė telefoną ir piniginę, nes pagal nuotraukas, darytas prie „Eurokos“ parduotuvės, nukentėjusiojo ten nebuvo; liudytojas D. K. irgi nesąmones yra prirašęs. Nurodė, kad nukentėjusysis pasakė, jog jis ten miegojo, bet pagal nuotraukas ten viršuje yra prašyta data ir laikas, o žmogaus ten nebuvo. Nėra vietos Naujoje Vilnioje, kurioje dažnai būtų lankęsis. Neatsimena, kad būtų buvęs Parko g. 16. Jo telefonas kartais nebūna pas jį, o būna pas draugelį ar draugę; būdavo, kad be telefono su reikalais išvykdavo iš (duomenys neskelbtini) rajono. Sutinka su dalimi civilinio ieškinio, t. y. sutinka atlyginti žalą dėl atsiskaitymų kortele. Nukentėjusiojo iki pirmo teisiamojo posėdžio nebuvo matęs (2 t., b. l. 151-158).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K., peržiūrint vaizdo įrašą „Naujosios Vilnios turgus“ (paskutiniai vaizdo įrašo Nr. 759), nurodė, kad nukentėjusiojo nebuvo prie „Eurokos“ parduotuvės. Matė nukentėjusįjį tą naktį, jis buvo prie M. B. namų, ten jis sėdėjo pritūpęs. Jie ėjo visi trise iki M. B. namų ir ten sėdėjo pritūpęs nukentėjusysis. Jis su nukentėjusiuoju nebendravo. D. K. viską paėmė iš nukentėjusiojo kuprinės. Nukentėjusysis sėdėjo girtas, sakė yra sveikas. Nukentėjusysis nei vieno iš jų nepažinojo, jie visi su nukentėjusiuoju pasisveikino. M. B. namai yra už „Norfos“ parduotuvės, ten nukentėjusysis ir sėdėjo. Jis pats nieko nedarė su nukentėjusiojo daiktais. D. K. paėmė iš neblaivaus nukentėjusiojo kuprinės jo piniginę, telefoną, tada jie grįžo pas D. K. namo ir D. K. tam, kad policija nerastų telefono, jį išmetė pro balkono langą. Peržiūrint vaizdo įrašą „Naujosios Vilnios turgus“ (paskutiniai vaizdo įrašo Nr. 996), nurodė, kad žiūrėjo, kokius parodymus liudytojai duos, bet viską tik ant jo sako, o ten visur yra kameros. Peržiūrint vaizdo įrašą „Naujosios Vilnios turgus“ (paskutiniai vaizdo įrašo Nr. 913), nurodė, kad šiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotos vietos, kurioje jie matė nukentėjusįjį. Papildomai nurodė, kad dėl mokėjimo kortelės viską prisipažįsta. Nėra įsitikinęs, ar tai įvyko rugpjūčio 8 d. naktį, bet pagal bylą ir pareiškimą matyti, jog tada ir įvyko. Tą naktį ėjo jis, D. K. ir M. B., dar jos maža sesuo buvo. M. B. ją parvedė namo ir tada atėjo pas juos; sesė, kuriai (duomenys neskelbtini) metai, buvo visą laiką, t. y. jie trise parlydėjo M. B. sesę namo nuo D. K. namų iki M. B. namų. M. B. namai yra už „Norfa“ parduotuvės, šalia turgaus, bet tikslaus adreso nežino; ten yra parduotuvė, už parduotuvės darželis ir šone namai. „Norfa“ parduotuvė yra kitoje pusėje nuo „Eurokos“ parduotuvės. D. K. namai yra adresu (duomenys neskelbtini). „Eurokos“ parduotuvė yra pakeliui link D. K. namų. Už „Norfa“ parduotuvės sėdėjo nukentėjusysis, ten dar yra progimnazija, antras namas per vidurį (duomenys neskelbtini), yra M. B. namas. Kur yra iš Žvirblių g. įsukimas į Genių g., ten ant kelio sėdėjo nukentėjusysis, jis miegojo pritūpęs, bet pasisveikino; „Norfa“ parduotuvės ir darželio vaizdo įrašus paėmus tai matytųsi. D. K. iš galo atėjo ir iš nukentėjusiojo kuprinės paėmė daiktus (t. y. telefoną ir piniginę), nukentėjusysis tuo metu nieko nedarė, nes miegojo. Prieš tai nukentėjusysis nieko nesakė, tik pasisveikino, nuėjo truputį į šoną ir toliau miegojo pritūpęs. Kuprinė buvo mėlynos spalvos, ji buvo ant nukentėjusiojo nugaros, telefonas ir piniginė buvo kuprinėje. Šitą matė ir liudytoja M. B. Jis su D. K. laukė M. B. 10 minučių, ji buvo nuėjusi namo; kai ji grįžo, jie nuėjo. Kai jis su D. K. buvo prie nukentėjusiojo ir kai buvo iš jo paimtas telefonas ir piniginė, M. B. buvo namuose, paskui tik atėjo. Nurodė, kad jis girtas miega stovėdamas. Nukentėjusiojo piniginė buvo juodos spalvos, joje buvo kažkokie popieriai ir kortelės, t. y. asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, Maxima ir IKI parduotuvių kortelės. Pats piniginės rankose nelaikė, ją būnant šalia atidarė D. K. ir jis viską matė. Namuose būnant jam D. K. padavė banko kortelę iš piniginės. Nurodė, kad dabar duoda naujus parodymus, juos galima patikrinti viską pamačius per vaizdo kameras, šiais parodymais prašo vadovautis. Tai vyko maždaug apie 0.00 val. – 1.00 val. nakties (2 t., b. l. 174-178).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai kaltinamasis R. K. nurodė, kad kai antrą kartą atėjo prie to žmogaus, jo nepavyko pakelti ir D. K. išėmė telefoną ir piniginę. Du kartus buvo atėję prie to žmogaus ir du kartus kėlė tą žmogų. Antrąjį kartą kai atėjo prie to žmogaus, jie buvo dviese su D. K., M. B. buvo namuose, tada jie prie to žmogaus praleido 5-10 minučių. Jie pasiėmė piniginę ir telefoną, po ko grįžo namo ir M. B. tą matė. Jam atrodo, kad D. K. paėmė piniginę ir telefoną, nes jis dar su kauke buvo, tokia juoda, kur per pusę veido užsideda. Jie abudu sugalvojo, kad reikia grįžti prie to žmogaus. M. B. apie tai nieko nesakė. Į jokį barą jie nėjo, nežino iš kur liudytojai tą barą sugalvojo. Prie baro yra vaizdo kameros, vaizdo įraše buvo baras. Šiais jo parodymais galima tikėti. Piniginėje buvo asmens kortelė, banko kortelė ir nuolaidų kortelės. Pas D. K. liko ta piniginė, pas pastarąjį yra ir jo pasas, bute matė tuos dokumentus (3 t., b. l. 6-13).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. V. nurodė, kad naktį iš rugpjūčio 7 d. į rugpjūčio 8 d., kažkur apie 3 val. ėjo namo iš draugo, su kuriuo pasisėdėjo ir vartojo alkoholį. Buvo pas savo draugą bute, t. y. ne pas tą patį, pas kurį buvo kaltinamasis; buvo dviese su draugu. Draugo tikslaus adreso neprisimena, bet tai buvo Parko g., praėjus sankryžą kur yra „IKI“ parduotuvė ir „Alynas“, link praėjimo kur vaikų darželis, ėjo tiesiai, „Eurokos“ parduotuvė dar toliau buvo. Nurodė, kad tuo metu buvo gerokai neblaivus. Eidamas namo nutarė prisėsti ant salelės prie „Eurokos“ parduotuvės, neatsimena kodėl nusprendė taip padaryti. Tuo metu rankoje turėjo telefoną, per jį buvo pasileidęs muziką ir kažkuriuo momentu užmigo; yra įsitikinęs, kad prieš užmiegant su savimi turėjo telefoną; telefonas galėjo būti ir jo priekinėje džinsų kišenėje padėtas. Vėliau atsimena, kad atsikėlė toje vietoje jau pakilus saulei. Prie parduotuvės „Eurokos“ jis buvo laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 5.00 val. Nurodė, kad tuo metu nuo atsisėdimo prie „Eurokos“ parduotuvės iki atsikėlimo momento, neatsimena, kad būtų su kuo nors bendravęs, prisimena, jog kažkas pro jį buvo praėjęs, bet tiksliau nurodyti negalėjo; prieš užmiegant ten buvo vienas, t. y. atsimena tik atsisėdimo – užmigimo momentą ir atsikėlimą. Atsikėlė sėdimoje pozoje. Tada pamatė, kad jo kuprinę buvo kažkas (arba jis pats) atidaręs, pamatė, kad joje nebuvo piniginės ir telefono. Apsižiūrėjo aplink, galvojo gal kažkur daiktai aplink bus, bandė jų ieškoti, tačiau niekur jo daiktų nebuvo, dėl to grįžo namo toliau miegoti. Vėliau jį prikėlė tarp 10 val. ir 11 val., viską apžiūrėjęs namie ir neradęs daiktų, užblokavo savo banko kortelę, asmens tapatybės kortelę bei pasikeitė visus slaptažodžius. Visą dieną bandė skambinti į savo telefoną, tačiau telefonas buvo nepasiekiamas. Nurodė, kad į namus parsinešė tik kuprinę, bet joje jokių daiktų nebuvo. Buvo grįžęs pas draugą į butą patikrinti, ar ten nepaliko savo daiktų, tačiau jų ten nebuvo. Paskutinį kartą naudojo piniginę greičiausiai būdamas parduotuvėje prieš eidamas pas draugą, piniginę įsidėjo į kuprinės vidų, taip visuomet nešiojasi piniginę. Piniginėje buvo banko kortelė, asmens tapatybės kortelė, mėnesinis autobuso bilietas, grynųjų pinigų buvo (tačiau negalėjo nurodyti kiek tiksliai), čekiai. Negalėjo nurodyti kiek tuo metu buvo kortelėje pinigų, galėjo būti virš 1000 Eur, nes jam buvo pervestas darbo užmokestis; įprastai atlyginimą jam pervesdavo 5-ąją mėnesio dieną. Nei vieno daikto nėra atgavęs. Telefoną buvo gavęs gimtadienio progą, gavo kartu su įsigijimo dokumentais, juose nurodyta tokia telefono įsigijimo kaina, t. y. 399 Eur. Iki įvykio, kuomet prarado telefoną, telefonu naudojosi apie du mėnesius ir vieną savaitę. Tiksliai neprisimena, bet lyg tais telefono dešinysis ekrano kampas buvo įbrėžtas. Nežino, kokia telefono vertė galėjo būti įvykio metu, bet ji buvo sumažėjusi, už tokią sumą už kurią jis buvo pirktas jis jo neparduotų. Vėliau įsigijo naują telefoną, praktiškai tokį patį (2 t., b. l. 151-158).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas nukentėjusysis P. V. nurodė, kad išėjo iš Parko g. esančio namo ir ėjo į Gerovės g., užmigo adresu Genių g. 17A, kur yra „Eurokos“ parduotuvė. Yra įsitikinęs, kad užmigo ir atsibudo būtent toje vietoje. Tą naktį tai buvo vienintelė vieta, kur buvo prisėdęs ir užmigęs. „Norfa“ parduotuvė yra šiek tiek toliau, iki užmigdamas pro „Norfa“ parduotuvę nėjo, o ėjo tik tada, kai atsibudo. Nurodė, kad „Norfa XL“ parduotuvės jam nereikėjo praeiti, kol ėjo iš tos vietos kur buvo, iki tos vietos kur užmigo. Tik jau atsikėlęs toliau ėjo pro „Norfa“ parduotuvę. Pagarsinus praeito teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo R. K. nurodytas aplinkybes ir parodžius (2 t., b. l. 172) nurodė, kad yra įsitikinęs, jog atsisėdo ir užmigo ties „Eurokos“ parduotuve, supranta parodytą žemėlapį, bet taip tikrai negalėjo būti. Nieko tokio nurodyto neprisimena. Nebuvo rastas jo telefonas. Atsibudęs ties „Eurokos“ parduotuve, pasigedo daiktų. Grįždamas pro tą vietą, kurią nurodė kaltinamasis, jau daiktų nebeturėjo. Kai atsibudo daiktų jau nebebuvo, pastebėjo ten būdamas, o ne grįžęs namo. Neatsimena, kad būtų bendravęs su kažkokiais asmenimis. Grįžęs namo dar papildomai apsižiūrėjo, bet daiktų nebuvo. Nuo tos vietos kurioje buvo vakare iki „Eurokos“ parduotuvės apie 500 metrų. Buvo jo paskutinė darbo diena ir jis turėjo laisvą dieną. Kuprinė buvo standartinės tamsiai mėlynos spalvos, joje buvo darbo drabužiai, kas dar buvo tiksliai neprisimena, bet tikrai buvo juodos spalvos piniginė, telefono kuprinėje nebuvo. Asmens tapatybės kortelė buvo piniginėje, jos galiojimas nebuvo pasibaigęs. Apie įvykį policijai pranešė internetu, viską užpildė kitą ar tais dar kitą dieną, tikslios datos neprisimena. Vagystė įvyko iš 7 d. į 8 d. (3 t., b. l. 6-13).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. nurodė, kad R. K. yra jo pažįstamas, pas jį gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. vasaros pabaigoje iki rudens vidurio kažkur, t. y. apie mėnesį ir porą dienų gyveno. Rugpjūčio 8 d. R. K. gyveno pas jį namuose. Praeitų metų rugpjūtį mirė jo senelis, po to kitą dieną iš karto pas jį atsikraustė R. K. Prieš jam atsikraustant visiškai nepažinojo R. K.. Nurodė, kad R. K. nuomojosi kambarį pas jį, jam buvo pasakyta už komunalinius mokesčius mokėti iš karto, buvo pažadėjęs duoti pinigus, liudytojo tėvas buvo davęs terminą iki mėnesio galo sumokėti, tačiau R. K. nesumokė ir tėvas jį išvarė. R. K. būdavo labai grubus. Žino, kad R. K. yra nurodęs, jog jam jis (D. K.) davė kažkieno banko kortelę nupirkti energetinius gėrimus, tačiau tai yra netiesa. Jis R. K. nedavė kito žmogaus banko kortelės, kad pastarasis jam kažką nupirktų. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, jam viską pačiam parduodavo, nebuvo būtinybės kažko prašyti jog ką nors nupirktų. Taip R. K. nori išsisukti nuo atsakomybės. Neatsimena nakties iš rugpjūčio 7 d. į rugpjūčio 8 d., tuo metu pas jį ateidavo jo panelė M., bute būdavo ir R. K. Tuo laikotarpiu, kai pas jį gyveno R. K., pastarasis ne kiekvieną naktį nakvodavo jo namuose, jis nežino kur tada pastarasis būdavo. Kartais vartojo alkoholį, buvo porą kartų gėręs alų su kaltinamuoju (gerdavo kaltinamasis, bet ne jis), bet vakarėlių per naktį ar iki paryčių jo namuose nebūdavo. Kartais alkoholį įsigydavo iš jo pinigų, kartais iš R. K. lėšų. Kartais su jais dviem būdavo ir jo draugė, kuri šiuo metu gyvena kartu su juo. Tuo metu kartu su kaltinamuoju jie eidavo dirbti pas R., dėl to jie neturėjo laiko išgėrinėti. Šį darbą jam surado R. K. R. K. turėjo tuo metu pinigų, juos išleisdavo ant alkoholio ir maisto, dažniau ant alkoholio ir dažnai nebūdavo namuose. Nurodė, kad jis pats praeitų metų rugpjūčio mėnesį dirbo, turėjo pinigų, rūkė paprastas cigaretes. Nėra prašęs, kad kaltinamasis jam nupirktų cigarečių, jas jam parduodavo, nes cigaretes galima įsigyti nuo 18 metų amžiaus. Nepažįsta nukentėjusiojo, jo nėra matęs (2 t., b. l. 151-158).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad būdavo, kad eidavo vienas arba su R. K. pasitikti arba palydėti namo M. B., kai R. K. pas jį gyveno. Buvo toks įvykis, kad kai jie visi trise ėjo matė labai girtą vyriškį, kuris atrodė tvarkingas žmogus ir jį bandė pakelti. Neatsimena kada tiksliai šis įvykis buvo, gal vasaros gale; mano, kad po senelio mirties, o kada senelis mirė tiksliai neprisimena. Neatsimena koks tikslus laikas buvo, gal ankstyvas rytas buvo, buvo sutemę, bet nebuvo taip tamsu. Ėjo su R. K. pasitikti M. B. iš jos namų, kad galėtų eiti pas jį namo. Einant matė ant žolės gulintį žmogų, tai buvo Gerovės g., ten arti darželis, kiti pastatai, tokia pakalnė ir ant tos pakalnės jis gulėjo. Apie 10 – 20 m nuo M. B. namų tai buvo; nuo tos vietos matėsi M. B. namai. Jo mergina sakė jam, kad reikia pažadinti tą vyrą, kadangi jis buvo tvarkingai apsirengęs ir buvo paprasčiausiai be sąmonės. Vyras buvo ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neprisimena, kokia jo šukuosena buvo. Jiedu eidami pasitikti M. B. pamatė tą žmogų ir išėjusi M. B. pasakė, kad reikia žadinti žmogų. Bandė žadinti žmogų įvairiais būdais, bet nepažadino. Norėjo paskambinti kam nors iš jo artimųjų, nes matė, jog iš kišenės išsikišęs telefonas. Telefonas buvo kelnių arba šortų kišenėje. Nežino, koks tai tiksliai telefonas buvo. Neprisimena, kas iš jų paėmė telefoną, prisimena tik, kad jo mergina atkreipė dėmesį, kad yra telefonas ir reiktų pabandyt juo kam nors paskambinti. Paėmus telefoną, bandė spausti mygtuką ir jį įjungti, bet matė, jog telefonas yra užblokuotas, dėl to jį padėjo atgal. Visi jie bandė skambinti. Neprisimena, kieno rankose buvo telefonas. Telefonas buvo užrakintas, prašė įvesti slaptažodį, dėl to įdėjo telefoną atgal į kišenę. Prie to žmogaus jie visi trise buvo. Nežiūrėjo, ar tas žmogus turėjo dar daiktų. Tas vyras sėdėjo susikūprinęs per save, dėl to jie jį paguldė ant nugaros. Neprisimena, ar tas vyras turėjo kurpinę. Po to nuėjo pas jį namo, ten klausėsi muzikos, lyg tais su mergina dar žiūrėjo filmą, dar gal žaidė kompiuteriu. Dar kiek prisimena, rado 5 Eur ir dėl to norėjo nusipirkti alaus. Su R. K. nuėjo iki baro „Genių pica“, ten nuėję pažiūrėjo, kad jis uždarytas ir apsisukę grįžo namo. Nebuvo tuo metu grįžę iki to gulinčio asmens. M. B. nėjo į barą ir liko namuose, nes prastai jautėsi, jis tik su R. K. ėjo į barą. Daugiau tą vakarą niekur nebuvo išėję. Iki šio įvykio ir po šio įvykio to gulinčio žmogaus daugiau nebuvo matęs, t. y. tą vyriškį matė tik tada, kai jį bandė pakelti ir daugiau niekada nematė. Grįžę iš baro, kiek atsimena, jis buvo namuose, jie truputį dar pasėdėjo, gal pusantros valandos pabuvo visi trise, po ko R. K. nuėjo į savo kambarį, o jis buvo su M. B. Prie jo namų yra „Norfa“ ir „Iki cento“ parduotuvės, mano, kad prie jų turėtų būti vaizdo kameros. Vieta, kurioje gulėjo tas vyriškis, nepatenka į parduotuvės teritoriją (3 t., b. l. 6-13).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. B. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jos vaikinas D. K. anksčiau su juo bendravo. Kiek jai pasakojo vaikinas, R. K. pavogė iš kažko banko kortelę. R. K. gyveno pas jos vaikiną, tiksliai neprisimena kada tai buvo, lyg tais 2024 m. rudenį; gal tai galėjo būti ir 2024 m. rugpjūčio mėnesis. Ji į tai nesigilino, nes dar negyveno tame bute kartu su vaikinu; kiek jai žinoma, kiekvieną naktį ten nakvodavo R. K. Niekas nesekdavo R. K. gyvenimo, dėl to negali tiksliai pasakyti, ar nakties metu pastarasis kur nors išeidavo. Nėra mačiusi ar girdėjusi, kad D. K. prašytų kokios nors paslaugos ar prašytų padėti įsigyti kokių nors daiktų iš R. K. Vienintelį dalyką, kurį yra girdėjusi, tai, kad R. K. padėjo įsidarbinti D. K. ir jie kartu dirbo. D. K., kai pas jį gyveno R. K., rūkydavo cigaretes, jis tuo metu dirbo ir pats sau jas pirkosi. D. K. galėjo pats sau nusipirkti cigaretes, nebuvo girdėjusi, kad būtų prašęs R. K. nupirkti jam cigarečių. D. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), netoli jo namų yra „Eurokos“ parduotuvė, maždaug 2 minučių atstumu. Mano, kad gal vieną kartą yra likusi nakvoti pas D. K. tuo laikotarpiu, kai ten gyveno R. K. Vieną kartą sėdėjo ir gėrė iki 1.00 val. nakties ir tada nuėjo miegoti, datos nepamena. Nurodo, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai iki nakties sėdėjo ir gėrė, o dienos vakaro metu galėjo būti ir daugiau. Tą naktį, kai buvo likusi nakvoti, R. K. galėjo laisvai išeiti iš buto naktį. Jie visi kartu trise nebuvo išėję iš namų tą vakarą. Nematė pas D. K. svetimos piniginės ar banko kortelė, pastarasis turi tik vieną banko kortelę, tikrai pastebėtų jei atsirastų kita kortelė. Su D. K. yra jau metus laiko kartu ir pastarasis visuomet su savimi turi pasą, dėl to ką nors perkant jam jokių problemų nekyla (2 t., b. l. 174-178).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta liudytoja M. (M.) B. nurodė, kad turi tėvus, sesę, kuriai bus (duomenys neskelbtini) metų, ir brolį, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Jos sesė ar brolis nėra buvę pas D. K. namuose tuo metu, kai juose gyveno R. K.; galėjo lauke susitikti, tačiau į namus neužeidavo. Buvo atvejis, kai 23.00 val. ar 0.00 val. D. K. turėjo ją palydėti iš jo namų iki jos namų, kai tuo laikotarpiu pas D. K. gyveno R. K. Būdavo ir tokių atvejų, kad jie kartu – D. K. ir R. K. ją palydėdavo namo ar pasitikdavo. Ji tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Porą kartų yra taip palydėję ją iki laiptinės, dažniausiai palydėdavo iki darželio, tai ji eidavo namo, o jie apsisukdavo ir irgi grįždavo namo. Kai D. K. ir R. K. ją lydėdavo, jie abu eidavo ir tada kartu išeidavo. Kai D. K. ir R. K., yra matę išgėrusį vyriškį, kuris nebuvo girtuoklis, tiesiog voliojosi ant žemės, jie jį bandė pakelti. Tai vyko prie darželio, iki kur D. K. ir R. K. ją lydėdavo, ties darželio pabaiga, šalia jos namų, asmuo tiesiog voliojosi, gulėjo prie tvoros, gulėjo nuokalnėje. Kiek prisimena, gulėjo ant nugaros. Darželio pavadinimo nežino, tik žino, jog jis yra tarp „Norfa“ parduotuvės ir jos namų. Prisimena, kad tas asmuo buvo švarus, nebuvo purvinas, o toliau voliojosi jo kuprinė; ji buto tokia paprasta, daugiau neprisimena kaip ji atrodė. Vėliau apklausta nurodė, kad kuprinė buvo ant to žmogaus pečių. Jiems nepavyko to žmogaus prižadinti, jie su juo nebendravo. Jie visi bandė jį prižadinti, tą darė kokias 6-7 minutes, bet kai to padaryti nepavyko, jie nuėjo namo. Jei neklysta, D. K. ir R. K. tada ją pasitiko ir jie ėjo pas D. K. į svečius. Negalėjo nurodyti koks paros laikas tai buvo, neprisimena ar buvo vakaras, ar jau švito. Neprisimena ar kas nors iš jų žiūrėjo, ar to žmogaus kuprinėje kas nors yra; vienintelis dalykas ką jie norėjo padaryti, tai paskambinti jo žmonai ar artimiesiems, dėl to paėmė jo telefoną, tačiau jis buvo užblokuotas, dėl to jį įdėjo atgal į kišenę. Jos manymu telefonas buvo kišenėje, neprisimena kokioje kišenėje buvo ir neprisimena į kokio drabužio kišenę įdėjo atgal telefoną. Nurodė, kad arba D. K., arba R. K. išėmė telefoną, ji primygtinai sakė paskambinti giminaičiams, bet telefonas buvo užblokuotas ir dėl to jį padėjo atgal; neprisimena kieno rankose buvo telefonas. Neprisimena kaip tiksliai atrodė tas telefonas, buvo juodas, toks paprastas vyriškas, dėklas irgi buvo juodas, tiksliai neprisimena; daugiau niekada nematė to telefono. Kitokiais būdais nebandė pranešti apie rastą neblaivų žmogų, norėjo aplink pasiklausinėti, nes tas žmogus greičiausiai buvo iš to rajono, tačiau aplink kitų žmonių nebuvo. Nepagalvojo kreiptis Bendruoju pagalbos telefonu. Daugiau niekada to žmogaus nematė. Tuomet nuėjo į D. K. butą (duomenys neskelbtini) g., nuo tos vietos iki D. K. namų atstumas yra 2 minutės kelio pėsčiomis. Tame kelyje yra „Norfa“ parduotuvė, kurioje 100 procentų yra vaizdo kamera, ir šalia yra darželis, bet nemano, kad jis turi vaizdo kamerą. Jie visi trise buvo, kai žadino tą asmenį ir visi trise parėjo namo. Tuo metu ji blogai jautėsi, dėl to skubėjo grįžti namo. Šis įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, nes po to po savaitės ar dviejų (kažkur rugpjūčio 23-24 d.) ją paguldė į ligoninę. Ji nematė arba nebuvo, kai kas nors apžiūrinėjo to asmens kuprinę. Ji iš to žmogaus neėmė jokių daiktų ir nematė, kad vaikinai ką nors imtų, bet negali to teigti 100 procentų. Pas D. K. po įvykio naujų daiktų ji nematė, pas R. K. irgi nematė, bet negali to teigti 100 procentų. Nurodė, kad tai buvo rytas, namuose sėdėjo ir klausė muzikos, pabuvo 2-3 valandas ir nuėjo namo. Tiksliai negalėjo nurodyti, bet mano, jog visi buvo kartu, gal ir nebuvo niekur išėję vaikinai. Tiksliai neatsimena, bet lyg tais vaikinai buvo išėję į barą atsigerti; prisimena, kad D. K. ir R. K. buvo kartu išėję nusipirkti atsigerti, bet baras jau buvo uždarytas, jie grįžę nurodė, kad baras buvo uždarytas. Vėliau patikslino, kad gulėjo kažkokia vyriška piniginė namuose, bet du vyrai buvo namuose, t. y. D. K. ir R. K., galvojo gal kurio nors iš jų. Dėl telefono nieko neprisimena, gal tai galėjo įvykti, tačiau jos ten nebuvo; tuo laiku ji dėl mažakraujystės labai blogai jautėsi, tie mėnesiai jai praskriejo kaip rūke. Kiek prisimena, tai buvo paprasta vyriška piniginė, galvojo, kad kažkurio iš vaikinų; jie su ja nieko nedarė, tiesiog ją padėjo. D. K. turi piniginę, bet jos dažnai nesinešioja, dažniausiai pasiima tik kortelę ir ją įsideda į kišenę; dėl piniginės mano, kad jis ją galėjo atsinešti ir pasidėti ant lentynos ją pasilikti. Neprisimena, kuris iš vaikinų padėjo ant lentynos piniginę. Detaliai įvykio neprisimena. Nematė, kad kažkuris iš jų ką nors mėtytų pro balkoną. Butas yra 5 aukšte, jame yra du balkonai; tame kambaryje, kuriame jie sėdėjo buvo balkonas, jie sėdėjo ir rūkė kambaryje, dėl to balkonas buvo atidarytas. Kai buvo tame kambaryje, nematė, kad kuris nors iš vaikinų nueitų į balkoną. Patikslino, kad kai sutiko miegantį žmogų, senelis jau buvo miręs (3 t., b. l. 6-13).
Kiti bylos duomenys
Šalies argumentai
Pareiškėjo P. V. 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškime apie įvykį, be kita ko, nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 3 val. nakties jis grįžinėjo iš vakarėlio namo, kai Genių g. 17A prieš „Eurokos“ įėjimą prisėdo pasėdėti ant sienelės ir kažkuriuo momentu užmigo. Pateikti priedai (1 t., b. l. 10-22).
2024 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Genių g. 17A, Vilniuje. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių daiktų ar pėdsakų, turinčių tyrimui reikšmės, nerasta. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 23-29).
2024 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra AB Telia Lietuva abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d., 00.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., 23.59 val. Išklotinėje matyti, kad:
2024 m. rugpjūčio 8 d., 00.40 val. telefono numeris buvo prisijungęs prie telekomunikacijų bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), AB „Vilniaus šilumos tinklai“;
2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 04.55 val. iki 10.01 val. matyti, kaip į numerį (duomenys neskelbtini), 10 kartų skambina numeris (duomenys neskelbtini), visus kartus vyksta peradresavimas;
Nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., 10.26 val. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., 03.53 val. matyti, numeris (duomenys neskelbtini) yra išjungtas;
Nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d., 08.24 val. iki 2024 m. rugpjūčio 11 d., 05.22 val. matyti, numeris (duomenys neskelbtini) yra išjungtas, tačiau prisijungia prie telekomunikacijų bokšto, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), o po to iki 2024 m. rugpjūčio 19 d., 21.54 val. telefonas yra išjungtas ir daugiau išklotinėje nieko neužfiksuota (1 t., b. l. 70-72).
2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos dvi laikmenos per ,,Google Chrome'“ leistuvą. Apžiūrimas PDF failas pavadinimu „MK+ operacijos“. Šiame PDF faile yra pateiktas 1 dokumentas. Pirmame dokumente yra matomos operacijos, jų datos, laikas ir vieta:
1) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.04.32 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NARVESEN/LIETUVOS SPAUDA >Vilnius~LTU, suma 2,9 Eur, terminalas 54211818, Vilnius, Laisvės pr. 58. Aptarnavimo bankas – Swedbank.
2) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.04.54 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NARVESEN/LIETUVOS SPAUDA >Vilnius~LTU, suma 7,2 Eur, terminalas 54211818, Vilnius, Laisvės pr. 58. Aptarnavimo bankas – Swedbank, operacija neįvyko, buvo paprašyta įvesti PIN kodą.
3) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.27.13 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NYA*OSAMA>Kaunas~LTU, suma 1,5 Eur, terminalas 23153034.
4) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.27.27 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NYA*OSAMA>Kaunas~LTU, suma 1,5 Eur, terminalas 23153034.
5) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.33.15 val. užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, IKI JASINSKIO>VILNIUS~LTU., suma 6,79 Eur, terminalas 15003035. Aptarnavimo bankas – SEB, operacija neįvyko, buvo paprašyta įvesti PIN kodą.
6) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.37.00 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NYA*OSAMA>Kaunas~LTU, suma 1,5 Eur, terminalas 23153034.
7) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.37.19 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, NYA*OSAMA>Kaunas~LTU, suma 1,5 Eur, terminalas 23153034. Operacija atmesta.
8) 2024 m. rugpjūčio 9 d., 03.55.56 val. buvo užfiksuota operacija, pirkinys 516793xxxxxx9874, SQUARE ENIX>LONDON~GBR, suma 35,97 Eur, terminalas 62683744. Operacija atmesta, blokuota kortelė.
Apžiūrimas PDF failas pavadinimu „Sąskaitos+ išrašas“. Šiame PDF faile yra pateiktas 1 dokumentas. Dokumente matomas „Swedbank“ sąskaitos išrašas iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). P. V. Data nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Pradinis likutis 376,27. Toliau dokumente yra pateiktos operacijos, jų datos, laikas ir vieta.
1) 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo užfiksuota operacija, archyvo kodas – 2024080900593292, CTX/PIRKINYS 516793******9874 2024.08.08 2.90 EUR (527713) NARVESEN/LIETUVOS SPAUDA/LAISVĖS PR>58/VILNIUS/05120/LTULTU. Suma – 2,90 Eur.
2) 2024 m. rugpjūčio 10 d. buvo užfiksuota operacija, archyvo kodas – 2024081001152214, CTX/PIRKINYS 516793******9874 2024.08.08.1.30 EUR (544529) NYA*Osama 10312 Kaunas. Suma – 1,30 Eur.
3) 2024 m. rugpjūčio 10 d. buvo užfiksuota operacija, archyvo kodas – 2024081001152215, CTX/PIRKINYS 516793******9874 2024.08.08.1.50 EUR (544244) NYA*Osama 10312 Kaunas. Suma – 1,50 Eur.
4) 2024 m. rugpjūčio 10 d., buvo užfiksuota operacija, archyvo kodas – 2024081002254550, CTX/PIRKINYS 516793******9874 2024.08.08.1.00 EUR (607012) NYA*Osama 10312 Kaunas. Suma – 1,00 Eur. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (1 t., b. l. 60-62).
2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš turgavietės, adresu Genių g. 17, Vilniuje, esančių vaizdo stebėjimo kamerų. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „IP Camera5_Naujosios Vilnios turgus_Naujosios Vilnios turgus_20240808024000_20240808024642_17768759“ matome užrašą „Kam12“ data 2024-08-08 ir laikas 02.40.01 tamsus paros metas, automobilių stovėjimo aikštelė ir iki 02.46.40 nieko nevyksta. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „IP Camera5_Naujosios Vilnios turgus_Naujosios Vilnios turgus_20240808024642_20240808050000_17773996“ taip pat matome tą patį vaizdą tačiau iš šios kameros nesimato įvykio vietos adresu Genių g. 17A, Vilnius. Atidarius turgavietės vaizdo įrašą pavadinimu „IP Camera6_Naujosios Vilnios turgus_Naujosios Vilnios turgus_20240808024000_20240808030335_18136287“ čia matome kitą vaizdo stebėjimo kamera pavadinimu „Kam14“ kurioje matome turgavietės kioskelius ir iš šios kameros taip pat nėra vaizdo iš įvykio vietos adresu Genių g. 17A, Vilnius. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašai kurie gauti iš Eurokos parduotuvės kuri randasi adresu Genių g. 17A, Vilnius. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „NVR_ch7_main_20240808034459_20240808034640“ matome datą 2024-08-08, 03.44.56 ir vaizdą iš stebėjimo kameros, kuri filmuoja išorę. Kamera pradeda filmuoti, kai vykstą judesys. Staiga įrašas persijungia į 04.08.04, vėliau į 04.42.50 tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nesimato. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, kurie gauti iš Vilniaus kolegijos adresu Jasinskio g. 15, Vilnius. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Kolegija NVR_ch14_main_20240808081900_20240808084159“ matome Vilniaus kolegijos „Viko“ poilsio zoną, ir užkandžių aparatas. Data 2024-08-08, 08.18.59, vaizdo stebėjimo kamera pavadinimu „14_Aula“. 08:26:58 vaizdo įrašę pasirodo vyras maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, tamsios spalvos marškinėliai, tamsios spalvos šlepetės. Rankose laiko baltos spalvos maišelį, ir tamsios spalvos piniginę. Vyras priėjęs prie užkandžių aparato iš piniginės išsitraukė oranžinės spalvos kortelę ir kuria pridėjo prie aparato ir suspaudė mygtukus. 08.27.35 vėl pridėjo banko kortelę prie aparato ir įsidėjo į piniginę. Vėl suspaudė aparate esančius mygtukus. Pasiėmė prekes ir išėjo. Kituose vaizdo įrašuose minėtas vyras neužfiksuotas. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 87-88).
2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš parduotuvės „IKI“, adresu Vilniuje, Jasinskio g. 17. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „ch04_20240808092929“. Matome parduotuvės įėjimą ir išėjimą. 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.29.52 į parduotuvę užeina vyras, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos šortais, kairėje rankoje laiko piniginę, (duomenys neskelbtini) plaukų, su šlepetėmis, ant (duomenys neskelbtini) rankos (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras nueina į prekybos salę. Atidarius kitą vaizdo įrašą pavadinimu „ch04_20240808093244“ matome savitarnos kasas. 09.33.09 prieina minėtas vyras, bei savitarnos kasoje nuskenuoja prekę, tačiau nesimato, kokią prekę. 09.33.18 prie savitarnos kasos prieina darbuotojas ir taip pat nuskenuoja prekę. Minėtas vyras atsega savo piniginę, o kortelę išsitraukia iš šortų kišenės. Kortelę pridėjo prie bankinių kortelių skaitytuvo ir ją įsideda į piniginę. Pamatęs, kad nepavyko atsiskaityti kortelę, pakviečia IKI salės darbuotoją. Ir minėtas vyras už prekes atsiskaitė grynais pinigais (monetomis). Pasiėmė prekes ir išėjo iš parduotuvės. Pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 106-112).
2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – gautas AB „Swedbank“ P. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Matoma, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.04.32 buvo įvykdytas pirkinys Narvesen/Lietuvos spauda>Vilnius~LTU sumai 2,9 Eur, adresu Laisvės pr. 58, Vilnius. Iškart 08.04.54 vėl buvo bandoma atsiskaityti sumai 7,2 Eur, tačiau paprašė suvesti kortelės PIN kodą. 2024 m. rugpjūčio 8 d., 08.27.13 ir 08.27.37 pirkinys Nya*Osama>Kaunas~LTU po 1,5 Eur, 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.33.15 pirkinys IKI Jasinskio>Vilnius~LTU suma 6,79 Eur, tačiau paprašė suvesti kortelės PIN kodą. 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.37.00 pirkinys Nya*Osama>Kaunas~LTU 1,5 Eur, 2024 m. rugpjūčio 8 d., 09.37.19 pirkinys Nya*Osama>Kaunas~LTU 1,5 Eur, tačiau buvo atmesta. 2024 m. rugpjūčio 9 d., 03.55.56 pirkinys Square Enix>London~GBR suma 35,97 Eur, buvo atmesta ir kortelė blokuota (1 t., b. l. 54-56, 57-59).
2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos R. K. naudojamo UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, laikotarpyje nuo 2024.08.07 00:00:00 iki: 2024.08.09 23:59:59. Gavus informaciją iš telekomunikaciniais paslaugas teikiančių operatorių ir išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizės metu nustatyta, jog R. K. įvykio metu, t .y. 2024 m. rugpjūčio 8 d., buvo (duomenys neskelbtini) (kuri yra nutolusi nuo įvykio vietos Genių g. 17A, Vilniuje apie 550 m) (1 t., b. l. 126-128).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 4 d. dėl asmens nustatymo be kita ko nurodyta, kad pasidalinus nuotrauka socialiniuose tinkluose paskambino asmuo, prisistatęs R. K. ir pasiteiravo, kodėl yra dalinamasi jo nuotrauka socialiniuose tinkluose. Sulyginus asmens nuotrauką iš įvykio vietos su duomenų bazėse turimomis nuotraukomis, nustatyta, kad R. K. buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 117).
Dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir aktualių teisės aktų
Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat įvykio vietos bei kitų objektų (telefono numerio išklotinės, banko pateiktos operacijų išklotinės, nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašo, vaizdo įrašų, telekomunikacijos bendrovės pateiktų duomenų) apžiūros protokoluose ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais bei vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniai pranešimai, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas <...> neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, <...>, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, tas, kas <...> neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, <...>, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011,2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų teisme, taip pat išrašų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, banko pateiktos operacijų išklotinės ir jų apžiūrų protokolų, vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolų) byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K. neteisėtai panaudojo svetimą – nukentėjusiojo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874 laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie 08.04.32 val. iki 09.37.19 val., šia mokėjimo kortele keturis kartus apmokėjęs už pirkinius (iš viso 7,6 Eur sumos) bei tris kartus norėjo atsiskaityti už prekes, tačiau piniginės lėšos nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nebuvo nuskaitytos, kadangi sistema paprašė suvesti PIN kodą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. K. tyčia neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino naudojęsis nukentėjusiojo vardu išduota mokėjimo kortele ir suprato, kad ši mokėjimo kortelė nėra jo (yra svetima). Kaltinamasis teisme nurodė, kad jis nežinojo mokėjimo kortelės PIN kodo, ja galėjo atsiskaityti, kadangi kortelė buvo bekontaktė tiek, kiek sistema nereikalaudavo kodo; be to, kaltinamasis nežinojo, kiek su mokėjimo kortele susietoje banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų. Šios aplinkybės patvirtina, jog kortelė buvo kaltinamajam svetima. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis teigė, kad kortelę jam davė jo pažįstamas – liudytojas D. K., kad kaltinamasis jam nupirktų prekių (iš pradžių teigė, kad energetinių gėrimų, vėliau – cigarečių), minėtas aplinkybes paneigė tiek liudytojas D. K., tiek ir jo draugė – liudytoja M. B. apklausų teisiamuosiuose posėdžiuose metu. Be to, kaltinamojo paaiškinimai dėl šios aplinkybės taip pat nebuvo nuoseklūs (kaltinamasis keitė savo parodymus, ką liudytojas jo prašė nupirkti). Liudytoju apklaustas D. K. paaiškino, kad jis neprašė kaltinamojo nupirkti jam energetinių gėrimų arba cigarečių, kadangi jis pats yra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio parduodamos šios prekės, taip pat nėra davęs kaltinamajam kito asmens mokėjimo kortelės. Liudytoja M. B. taip pat paaiškino, kad D. K. turi vieną savo mokėjimo kortelę, pas jį nėra mačiusi kitos mokėjimo kortelės bei nėra girdėjusi ar mačiusi, kad D. K. prašytų kaltinamojo nupirkti jam energetinių gėrimų ar cigarečių, kadangi šias prekes jam pačiam parduoda. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kurie šioje dalyje yra logiški ir nuoseklūs, sutampa tarpusavyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu kaltinamojo versija yra paneigta byloje esančių ir teismo aptartų įrodymų visuma. Be to, ji yra nelogiška. Tiek kaltinamasis, tiek ir abu liudytojai teisme teigė, kad naktį prieš tai, kai kaltinamasis neteisėtai panaudojo nukentėjusiojo mokėjimo kortelę, jie visi trise buvo pas D. K. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo tarpu kaltinamasis su nukentėjusiojo kortele atsiskaitė ir bandė atsiskaityti Jasinskio gatvėje esančioje „IKI“ parduotuvėje ir Vilniaus kolegijoje „Viko“. Duomenų, jog mokėjimo kortelės panaudojimo metu kartu su kaltinamuoju buvo liudytojas D. K. byloje nėra. Taigi neįtikima ir nelogiška kaltinamojo versija, kad jis mokėjimo kortele pirko liudytojui prekes, kai jie šios kortelės panaudojimo metu buvo skirtingose vietose, nutolusiose viena nuo kitos dideliu atstumu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti – nukentėjusiojo P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo bekontaktę kortelę Debit MC Nr. 516793******9874. Kaltinamojo veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, požymiai; jo kaltė pagal šį kaltinimą įrodyta visiškai.
Be to, kaltinamasis šioje byloje yra kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė šią nukentėjusiojo mokėjimo kortelę. Pagal kaltinamajam pareikštą kaltinimą jis yra kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 3.00 iki 5.00 val. iš nukentėjusiojo P. V. turimos kuprinės, pavogė nukentėjusiajam priklausančią piniginę, kurioje buvo P. V. vardu išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, tokiais savo veiksmais be naudotojo sutikimo, neteisėtai įgijo pavogdamas svetimą, P. V. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurią neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko. Kaltinamasis teigia, kad šios mokėjimo kortelės bei nukentėjusiojo piniginės jis nepavogė. Taip pat, kaltinamasis yra kaltinamas to pačio įvykio metu iš nukentėjusiojo kišenės pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Galaxy A55“, 399 Eur vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos nėra galimybės kategoriškai spręsti, jog nukentėjusiojo mokėjimo kortelę bei mobiliojo ryšio telefoną kaltinamasis neteisėtai įgijo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pagrobdamas svetimą turtą. Vertinant byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. V. nuosekliais ir detaliais parodymais, kad jis tuo metu, kai 2024 m. rugpjūčio 8 d., nuo 3.00 iki 5.00 val. užmigo, su savimi drabužių kišenėje turėjo telefoną, o kuprinėje buvo piniginė, kurioje buvo minėta mokėjimo kortelė. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Iš esmės kaltinimas R. K. dėl minėtų daiktų pagrobimo yra siejamas su aplinkybe, kad iš karto po įvykio naktį, iš ryto kaltinamasis neteisėtai naudojosi minėta nukentėjusiojo mokėjimo kortele, tačiau, teismo vertinimu, įvykio aplinkybės nėra tiksliai nustatytos ir patvirtintos byloje esančiais įrodymais.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis neatsimena įvykio aplinkybių. Jis nurodė užmigęs prie „Eurokos“ parduotuvės, esančios Genių g. 17A, Vilniuje, o atsikėlęs suprato, kad nebeturi kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono bei kurpinėje laikytos piniginės su mokėjimo kortele. Nukentėjusysis neprisimena, kad prie jo būtų priėjęs kitas asmuo ar asmenys, kad kas nors jį kalbintų ar žadintų. Minėto įvykio aplinkybės nėra užfiksuotos nei „Eurokos“ parduotuvės, nei greta esančios turgavietės vaizdo kameromis, nors parduotuvės „Eurokos“ vaizdo kamera pradeda filmuoti tuomet, kai vyksta judesys. Tai, jog pagal kaltinamojo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) analizės duomenis R. K. įvykio metu, t .y. 2024 m. rugpjūčio 8 d., buvo (duomenys neskelbtini) (kuri yra nutolusi nuo įvykio vietos Genių g. 17A, Vilniuje apie 550 m) taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog jis pagrobė nukentėjusiojo daiktus, kadangi pagal bylos įrodymus, įvykio naktį kaltinamasis buvo pas liudytoją D. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), o ši vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi dar mažesnį atstumą – 450 – 500 m.
Antra, prokurorė kaltinimą dėl nukentėjusiojo mokėjimo kortelės bei telefono pagrobimo grindė ir liudytojų D. K. bei M. B. paaiškinimais teisme. Tačiau ir šie liudytojai nenurodė aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Nei D. K., nei M. B., apklausiami teisme nenurodė, kad būtų matę, jog kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo telefoną bei piniginę ar kad būtų turėjęs šiuos daiktus po šio įvykio. Minėti liudytojai pakartotinės apklausos teisme metu pripažino, jog yra buvęs įvykis, kuris pagal apibūdintą laikotarpį galėjo būti nagrinėjamo įvykio metu, kuomet jie su kaltinamuoju, eidami prie M. B. namų, pastebėjo gulintį (miegantį), tvarkingos išvaizdos vyrą, norėjo jį pažadinti, tačiau to padaryti nepavyko, tuomet pamatė, kad šis vyras turi mobiliojo ryšio telefoną, paėmė jį ir bandė skambinti (norėjo pranešti šio vyro artimiesiems), tačiau telefonas buvo užrakintas ir juo paskambinti nebuvo galimybės, dėl to padėjo telefoną atgal ir nuėjo pas D. K. atgal į namus. Liudytojai D. K. bei M. B. nurodė, kad matė, jog minėtas asmuo buvo su kuprine, tačiau jos neapžiūrinėjo, šio asmens piniginės ar kitų daiktų (be telefono) nematė ir neapžiūrinėjo. Kaltinamasis galiausiai teigė, kad šiuos daiktus paėmė liudytojas D. K. Aplinkybė, kad kaltinamasis po to galėjo vienas arba kartu su D. K. išeiti iš D. K. namų į barą ar iki gulinčio (miegančio) asmens, kurį buvo pamatę, eidami nuo M. B. namų, taip pat nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo telefoną ir mokėjimo kortelę, kadangi tai yra tik prielaida, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Be to, šie paaiškinimai nesutampa su nukentėjusiojo nurodyta nagrinėjamo įvykio vieta, kadangi pagal D. K. bei M. B., taip pat kaltinamojo paaiškinimus, minėtą vyrą jie pamatė ne prie „Eurokos“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Genių g., o prie M. B., esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Ši aplinkybė, vertinant ir tai, jog vaizdo įrašuose, esančiose šalia „Eurokos“ parduotuvės, nėra užfiksuota nei nukentėjusiojo, nei kitų asmenų nagrinėjamo įvykio laikotarpiu, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kur įvyko šis įvykis. Taip pat prokurorė kaltinamojo kaltę šioje dalyje grindė jo paaiškinimais 2025 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu apie tai, kokie daiktai buvo nukentėjusiojo piniginėje, teigdama, kad tik realiai matęs piniginės turinį asmuo gali nurodyti šias aplinkybes. Tačiau minėti kaltinamojo paaiškinimai apie nukentėjusiojo piniginės turinį buvo pateikti po nukentėjusiojo apklausos, kurios metu jis paaiškino, kokie daiktai buvo jo piniginėje. Įvertinus kaltinamojo pozicijos nenuoseklumą ir nuolatinį jos keitimą bei naujų aplinkybių nurodymą, pagrindo tikėti ir remtis jo paaiškinimais nėra.
Trečia, sutikina su prokurorės baigiamojoje kalboje išdėstytais argumentais, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nuolat keitė savo paaiškinimus ir jo parodymais tikėti nėra pagrindo, vis tik kaltinamasis turi teisę gintis baudžiamajame procese, o jo kaltė turi būti įrodyta byloje surinktais įrodymais. Vien tai, kad byloje yra paneigtos kaltinamojo versijas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje įrodyta R. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje pakankamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo daiktų vagystės, nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas nutaria išteisinti kaltinamąjį R. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotam kaltinimui šioje dalyje nepasitvirtinus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamoji byla perduotina prokurorei, kad būtų nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis) (BPK 303 straipsnio 6 dalis).
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas, baigtas, apysunkis nusikaltimas, kuriuo nukentėjusiajam P. V. padaryta turtinė žala, kuri dar nėra atlyginta; šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybės (nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų). Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog R. K. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo teigia dirbęs tik neoficialiai ((duomenys neskelbtini) srityje); neturėjo pastovios gyvenamosios vietos – laikinai gyveno pas draugą, yra nevedęs. Kaltinamasis R. K. yra daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam skiriamos bausmės griežtėjo, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto; baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nemoka). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų – teistumus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei iki šio teismo nuosprendžio skirtas bausmes), skirtina griežčiausia BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam P. V., taip pat tai, jog kaltinamasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą, kuris pasitvirtino bylą nagrinėjant teisme, pripažino visiškai, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjant šią bylą, nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu kaltinamajam netaikytinos, tačiau į aplinkybę, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, yra atsižvelgta, nustatant bausmės trukmę.
Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta iki priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, pridedant didesniąją dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; į paskirtą bausmę įskaitytina kaltinamojo atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalis bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.
Kaltinamasis R. K. laikinai sulaikytas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje nukentėjusysis P. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 405,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. V. nurodė, kad telefoną buvo nesenai gavęs gimtadienio progą, jis buvo įsigytas už 399 Eur (patikslino, kad nežino, kokia telefono vertė galėjo būti įvykio metu, bet ji buvo sumažėjusi, už tokią sumą už kurią jis buvo pirktas jis jo neparduotų), neteko piniginės, kurioje buvo banko kortelė, jam buvo padaryta žala dėl banko kortele padarytų bankinių atsiskaitymų.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Šioje baudžiamojoje byloje, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamojo R. K. nusikalstamais veiksmais (t. y. neteisėtai pasinaudojus elektroninio mokėjimo priemone ir atlikus bekontakčius atsiskaitymus, detaliau nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje) nukentėjusiajam P. V. buvo padaryta 7,40 Eur (t. y. 2,9 Eur + 3 x 1,5 Eur) turtinė žala. Teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo R. K. neteisėtų veiksmų, kuomet jis panaudodamas nukentėjusiajam priklausančią banko kortelę ir dalies nukentėjusiajam kilusių padarinių (t. y. nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dėl kaltinamojo atsiskaitymų nukentėjusiojo banko kortele) yra priežastinis ryšis. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo P. V. civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais ir yra tenkintinas iš dalies, t. y. pripažįstant, kad nukentėjusysis P. V. šioje baudžiamojoje byloje patyrė viso 7,40 Eur turtinę žalą dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo P. V. naudai priteistina iš kaltinamojo R. K. 7,40 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamų veikų buvo pagrobtas nukentėjusiojo P. V. telefonas ir piniginė su joje buvusiais daiktais (įvairiomis kortelėmis, nenustatytu kiekiu grynųjų pinigų ir kita), dėl to likusioje dalyje nukentėjusiojo P. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Dėl kitų klausimų
Bylos nagrinėjimo metu 2025 m. kovo 25 d. buvo gautas vienas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo R. K. valstybės naudai 302,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato Jono Vilgelmo Pliugžmos dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, ginant R. K.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, 2 dalimi, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam R. K. buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio pirmo bylos ir antrojo tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomi kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais bei banko sąskaitų išklotinių išrašais, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. (R.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant didžiąją dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; į paskirtą bausmę įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, t. y. laikinajame sulaikyme bei suėmime nuteistojo išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d., 23.30 val. iki 2024 m. gegužės 20 d., 10.46 val. ir nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. balandžio 1 d.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisinti R. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad R. K. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį priteisti iš R. K. nukentėjusiojo P. V. naudai 7,40 Eur (septynis eurus keturiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo P. V. ieškinį palikti nenagrinėtą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. K. Valstybės naudai 302,08 Eur advokato Jono Vilgelmo Pliugžmos paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.
Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio pirmo ir antro bylos tomo viršelio prisegtuose vokuose saugomus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais bei banko sąskaitų išklotinių išrašais, palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalimi, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.