Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-101-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-09
Bylos Nr.: 2S-101-883/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06635-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stasiūnienė
Skolininkas: G. V.
Kreditorius: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-101-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06635-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės V. Š. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui G. V. už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, suinteresuotas asmuo byloje: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė V. Š. kreipėsi į teismą 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-21-71-29299, prašydama teismo spręsti klausimą dėl periodinės baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną padidinimo.

2. Nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) 2017 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-170518-00019 (toliau ir – Privalomasis nurodymas), kuriuo G. V. įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas, sublokuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; demontuoti surenkamų g/b plokščių denginį virš garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę. Vykdymo procese 2021 m. lapkričio 15 d. išieškotoja Inspekcija pateikė informaciją – 2021 m. spalio 28 d. patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-211028-00100, kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė antstolės poziciją. Nurodė, kad antstolė, teikdama 2021 m. lapkričio 29 d. aktą teismui veikia nustatyto teisinio reglamentavimo ir suformuotos teisminės praktikos rėmuose. Nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1635-650/2021 priėmimo, t. y. per 9 mėnesius skolininkas jokių realių savavališkos statybos padarinius šalinančių darbų neatliko. Privalomasis nurodymas neįvykdytas nuo 2017 m., t. y. daugiau kaip 4 metus. Toks privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpis yra nepateisinamai ilgas, todėl antstolė pagrįstai ėmėsi teisės aktuose numatytų priemonių.

Šalies argumentai

4. Skolininkas G. V. su prašymu dėl baudos padidinimo nesutiko. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0071/18/00637 turėtų būti užbaigta, nes skolininkas visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, tenkino – paskyrė skolininkui G. V. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, ją išieškant į valstybės biudžetą, t. y. paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

6. Teismas konstatavo, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1635-650/2021 priėmimo, t. y. per 10 mėnesių skolininkas jokių realių savavališkos statybos padarinius šalinančių darbų neatliko. Privalomasis nurodymas neįvykdytas nuo 2017 metų, t. y. daugiau kaip 4 metus. Toks privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpis yra nepateisinamai ilgas.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose reiškia dalį reikalavimų, kurių antstolė neturi spręsti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju antstolė gali spręsti tik klausimą, kuris yra susijęs su jos atliekamomis funkcijomis, t. y. svarstyti, ar yra pagrindas spręsti, kad Privalomas nurodymas yra įvykdytas, kas būtų pagrindas vykdomajai bylai nutraukti.

8. Teismas nurodė, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjo nurodyti prašymai rašytiniuose paaiškinimuose dėl, jo manymu, Privalomojo nurodymo įvykdymo, jo įvertinimo jau buvo nagrinėti, išnagrinėti ir dėl jų yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, todėl teismas vadovaujasi jau nustatytomis ir teismų patvirtintomis aplinkybėmis ir jų nekartoja ir iš naujo neaiškina, kaip turi būti vykdomas privalomasis nurodymas.

9. Teismas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nenuginčytas, neįvykdytas, išieškotoja nėra atsisakiusi išieškojimo, nėra kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl antstolė neturi teisinio pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos nutraukimo ar užbaigimo pagal CPK 632 straipsnio nuostatas.

10. Teismas nurodė, kad skolininkas G. V. privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių nenurodė, todėl sutiktina su išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, kad teismo paskirtos baudos dydis nėra pakankamas, kad skatintų skolininką įvykdyti privalomąjį nurodymą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pateisinančių Privalomojo nurodymo nevykdymą.

11. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Privalomasis nurodymas yra iš dalies įvykdytas, skolininkui pašalinus gelžbetonio plokštes, tačiau visi privalomajame nurodyme nurodyti veiksmai nėra atlikti ir skolininko turimų garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinių laikančiųjų sienų linija nėra sužeminta iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio, t. y. vientisos viso pastato linijos, todėl negalima vertinti, kad skolininkas yra tinkamai įvykdęs privalomąjį nurodymą.

12. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti antstolės teiktą aktą pagrįstu ir tenkinti prašymą dėl baudos G. V. padidinimo už privalomojo nurodymo nevykdymą.

13. Teismas nurodė, kad nustatydamas baudos dydį atsižvelgia į tai, jog skolininkas G. V., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, privalomojo nurodymo nevykdo ketverius metus (t. y. nuo 2017 m.), nuo baudos skyrimo – per 10 mėnesių skolininkas neatliko jokių realių savavališkos statybos padarinius šalinančių darbų, į tai, kad dėl baudos G. V. už 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 nevykdymą sprendžiama antrą kartą, į tai, jog argumentų, kurie pagrįstų, kad privalomojo nurodymo skolininkas G. V. negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ar svarbių priežasčių, nagrinėjamu atveju nenustatyta, į tai, kad privalomąjį nurodymą skolininkas iš dalies yra įvykdęs.

14. Teismas pažymėjo, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-170518-00019 pašalinti pažeidimus.

15. Teismas išaiškino skolininkui, kad jam elgiantis nesąžiningai, piktybiškai nevykdant privalomojo nurodymo, toliau netęsiant aktyvių veiksmų įvykdyti įpareigojimus, pagal CPK 771 straipsnio 7 dalį, gali būti vėl pritaikytos priemonės, numatytos šio straipsnio 6 dalyje, t. y. paskirta iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu skolininkas G. V. prašo: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-170518-00019 pilnai įvykdytas ir vykdomąją bylą užbaigti; 2) nutartyje nurodytą baudą sumažinti teismo nuožiūra ir jos skaičiavimo terminą perkelti bent į 2022 m. sausio 29 d., suteikiant skolininkui laiko sulaukti atšilimo ir nedelsiant atlikti stogo konstrukcijos nukėlimo nuo sienos viršaus darbus, išvengiant papildomos baudos mokėjimo; 3) bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad aplinkybes dėl aukščių skirtumų geriau galėtų paaiškinti žodžiu teismo posėdyje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymas-neįvykdymas sprendžiamas teismo, o ne Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-211028-00100;

16.2. pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė, kodėl vertinant Privalomojo nurodymo (ne) įvykdymą buvo nesivadovauta Privalomojo nurodymo turiniu, kuriuo iš esmės reikalaujama sužeminti garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinę sieną iki H=apie 2,55 m aukščio, nes 2017 m. Inspekcijos akte Nr. SPA536 užfiksuotas būtent toks nerekonstruotų boksų šlaitinių stogų lygis (aukštis);

16.3. teismas nepasisakė dėl to, kodėl sprendžiant Privalomojo nurodymo (ne)įvykdymą nebuvo vadovaujamasi ir kitais rašytiniais įrodymais – Inspekcijos akto FAK1444 (teismui buvo pateiktas kartu su raštu Nr. 17) situacijos plane nurodyta pastato šlaitinio stogo konstrukciniu sprendiniu;

16.4. teismas suklydo, nes apžiūrinėdamas Inspekcijos patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-211028-00100 esančias fotofiksacijas ir matydamas ant garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienos sumontuotos stogo konstrukcijos elementus (mūrtašį, medines stogo konstrukcijas, šiferio lapus ir lietlovį), sužemintos garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienos aukštį privalėjo vertinti iki stogo konstrukcijos apačios (mūrtašio apačios), o ne iki ant sienos uždėto mūrtašio viršaus (žr. priedą Nr. 2);

16.5. teismo vertinimo klaidą, nustatant sužemintos sienos aukštį, įrodo aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, o būtent VĮ Registrų centras atlikti matavimai;

16.6. teismas nepagrįstai vertina, kad garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės sienos aukštį skolininkas lygina tik su vieno šalia jam priklausančio garažo bokso siena Nr. 3;

16.7. teismui nurodytas aukščių skirtumų pokytis nuo 0,70 m, surašant Privalomąjį nurodymą, iki 0,26 m dabar, yra akivaizdus, įrodantis tinkamai įvykdytą sienų sužeminimą (nes skirtumas liko dėl ant sienos uždėtos stogo konstrukcijos);

16.8. teismas nepagrįstai vadovaujasi daugiau kaip vienų metų senumo informacija, apie tai, kad skolininkas prašė antstolę vertinti, jog garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinės sienos aukštis gali skirtis iki 0,20 m nuo nerekonstruotos pastato dalies šlaitinio stogo aukščio;

16.9. teismas vadovaujasi prielaidomis, kad skolininkas baudos nesumokėjo ir privalomojo nurodymo neįvykdė;

16.10. teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neatitinkančia tikrovės informacija, jog fasadinės sienos ties garažų boksais Nr. 1 ir Nr. 2 aukščių palyginimas su statinio fasadinės sienos aukščiu ties garažo boksu Nr. 3 nėra korektiškas;

16.11. teismas klaidingai vertino jam pateiktus duomenis iš statybinio vadovėlio;

16.12. skolininkui teismo skirta dar viena bauda (5 Eur per dieną) yra neproporcingai didelė, nes skolininkas šiuo metu yra bedarbis, gauna tik socialinę pašalpą (179,20 Eur), valstybei kasdien moka baudą, sudarančią 2 Eur per dieną, per mėnesį – 60 Eur;

16.13. teismo skirtos baudos pradžios terminas neteisingas, nes nesant įsiteisėjusiai nutarčiai, negavus teismo nutarties originalo, pagal teismo nutartį skolininkas jau yra įsiskolinęs valstybei už visą mėnesį, nes naujai paskirtos baudos skaičiavimo terminas nustatytas nuo 2021 m. lapkričio 29 d.;

16.14. prašo atsižvelgti, kad situacija su Privalomojo nurodymo neįvykdymu susidarė ne dėl piktybiško skolininko elgesio.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. tik patikrinus Privalomojo nurodymo įvykdymą vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 28 d. buvo surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-211028-00100, kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas: nesužemintos savavališkai rekonstruotų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos iki šalia esančių garažo boksų šlaitinio stogo lygio bei pagal IS „Infostatyba“ duomenis statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 2 neišduotas;

17.2. skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad jis savavališkos statybos padarinius pašalino atlikdamas savavališkai pastatytų ar perstatytų statinio dalių ardymo darbus ar gaudamas nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos padarinių šalinimui juos įteisinant;

17.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1635-650/2021, kuria skolininkui skirta periodinė bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, yra konstatuota, kad skolininkui yra pateikti tinkami ir pakankami išaiškinimai apie tinkamą privalomojo nurodymo įvykdymą;

17.4. skolininko nurodomi matavimai bei aukščiai yra atliekami nuo jau sukelto grunto paviršiaus, neatitinkančio to lygio, kuris buvo pažeidimo nustatymo metu, t. y. 2017 m. gegužės 5 d.;

17.5. VĮ Registrų centras 2019 m. liepos 28 d. raštu „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad neturi informacijos kokiais teisės aktais vadovaujantis ir kokias matavimo metodikas taikant 1972 m. kovo 15 d. buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) ir nustatomi pastatų aukščiai. VĮ Registrų centras paaiškino, kad nors kadastrinių matavimų duomenys ir yra fiksuoti, tačiau kokia matavimo metodika buvo gauti šie duomenys – VĮ Registrų centras negali paaiškinti, nes tokie duomenys nėra išlikę ir nėra žinomi. Tai yra, kad nurodomų matų atskaitos taškai (matavimo pradinis taškas ir galutinis taškas) nėra žinomi;

17.6. Privalomajame nurodyme nėra reikalavimo susieto su kokia nors konkrečia aukščio skaitmenine išraiška. Dėl šių priežasčių privalomajame nurodyme išdėstytas reikalavimas išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio. 2021 m. spalio 28 d. Inspekcijos atlikto patikrinimo duomenys rodo, kad garažų statinio sienos nėra sužemintos iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir šlaitinio stogo lygio linija nėra išlaikyta;

17.7. Privalomasis nurodymas skolininkui surašytas remiantis tuo, kad buvo atlikti realūs savavališkos statybos darbai ir tų darbų pasekmės – kilę savavališkos statybos padariniai – turi būti realiai pašalinti, jei skolininkas nustatyta tvarka negavo statybą leidžiančio dokumento statybos padarinių šalinimui juos įteisinant;

17.8. teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vertino visą įrodymų visetą, nurodė, kodėl remiasi vienais įrodymais ir nesiremia kitais bylos duomenimis, sudėliojo visus įrodymus į logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę ir jų pagrindu, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisės aktais priėmė pagrįstą sprendimą;

17.9. šiuo atveju akivaizdu, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1635-650/2021 priėmimo, t. y. per 9 mėnesius skolininkas jokių realių savavališkos statybos padarinius šalinančių darbų neatliko;

17.10. skolininko veiksmai teismo pagrįstai įvertinti kaip tikslingi ir sąmoningi siekiant išvengti privalomojo nurodymo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija – tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

23. Apeliaciniu skundu apeliantas, argumentuodamas tuo, kad rašytinių įrodymų pateikti anksčiau nebuvo galimybės, prašo apeliacinės instancijos teismo priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022-01-11 ir 2022-02-04 atsakymus į apelianto prašymus pateikti išaiškinimus ir pateikti specialisto apskaičiuotą leistiną garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinį aukštį. Kadangi pateiktuose dokumentuose pateikiama bendro pobūdžio informacija ir nėra naujų faktinių duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą, teismo vertinimu pateiktų rašytinių prijungimas prie bylos nėra tikslingas.

Dėl faktinių aplinkybių

24. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/18/00637 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-170518-00019, kuriuo skolininkas G. V. įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas, sublokuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; demontuoti surenkamų g/b plokščių denginį virš garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2, sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. lapkričio 18 d., tačiau buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 19 d. Privalomasis nurodymas priimtas vykdyti 2018 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-18-71-10504. Antstolė 2021 m. sausio 18 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-71-1239, kuriuo konstatavo, kad Privalomasis nurodymas nėra tinkamai įvykdytas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 1 d. nutartimi antstolės 2021 m. sausio 18 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti baudą skolininkui tenkino – paskyrė G. V. 2 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-170518-00019 dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 18 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Inspekcija 2021 m. spalio 28 d., dalyvaujant G. V., antstolės V. Š. padėjėjai V. D. bei Inspekcijos Vidaus tyrimo skyriaus imuniteto pareigūnui S. P., atliko Privalomojo nurodymo įvykdymo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-211028-00100, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas: nesužemintos savavališkai rekonstruotų garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adr. (duomenys neskelbtini), boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos iki šalia esančių garažo boksų šlaitinio stogo lygio bei pagal IS „Infostatyba“ duomenis statybą leidžiantis dokumentas rekonstruoti garažo boksus Nr. 1 ir Nr. 2 neišduotas. Antstolė 2021 m. lapkričio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-71-29299, kuriuo konstatavo, kad skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

25. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Nors suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės, tačiau teismas turi tinkamai įgyvendinti pareigą pranešti suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimą.

27. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinę bylą dėl baudos skyrimo skolininkui G. V. už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors skolininkui G. V. bei išieškotojai ir buvo suteikta teisė pasisakyti dėl antstolio paduoto akto, 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priežasčių, dėl kurių keičiama CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta teismo posėdžio forma, teismas nenurodė, todėl nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas.

28. CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinio teismo posėdžio laiką, terminą raštu pateikti savo nuomonę buvo informuoti tinkamai, jie buvo aktyvūs ir išdėstė savo poziciją raštu, naikinti ginčijamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo vien dėl procesinio pažeidimo, kuris neturi esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nėra pagrindo.

29. Apeliantas G. V. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyręs byloje esančius įrodymus padarė neteisingą išvadą dėl bylos faktinių aplinkybių, t. y. jog apeliantas nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo. Teigia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, be to, apelianto teigimu jis tinkamai įvykdė sienų sužeminimą, tačiau teismas, nustatydamas sužemintos sienos aukštį, padarė įrodymų vertinimo klaidą, t. y. apžiūrėdamas Inspekcijos patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-211028-00100 esančias fotofiksacijas ir matydamas ant garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienos sumontuotos stogo konstrukcijos elementus (mūrtašį, medines stogo konstrukcijas, šiferio lapus ir lietlovį), sužemintos garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 sienos aukštį privalėjo vertinti iki stogo konstrukcijos apačios (mūrtašio apačios), o ne iki ant sienos uždėto mūrtašio viršaus.

30. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

31. Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad skolininkas nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimų, vadovavosi šiais įrodymais: Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-211028-00100, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, taip pat atsižvelgė į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1635-650/2021, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo už to paties Privalomojo nurodymo nevykdymą, nustatytas aplinkybes ir konstatuotus faktus.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas, norėdamas įrodyti, kad jis yra tinkamai įvykdęs Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, teismui turėjo pateikti naujus įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius dėl išorinių laikančiųjų sienų sužeminimo, nes byloje esantys įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi svarstymai dėl sienų aukščių ir deklaratyvūs teiginiai apie tinkamai įvykdytą sienų sužeminimą, nepaneigia Inspekcijos 2021 m. spalio 28 d. patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-211028-00100 užfiksuotų akivaizdžių faktų, jog garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adr. (duomenys neskelbtini), boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos nesužemintos iki šalia esančių garažo boksų šlaitinio stogo lygio. Byloje nėra duomenų, jog skolininkas savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai atliko veiksmus, kuriais siekė iki galo įvykdyti Privalomąjį nurodymą (CPK 185 straipsnis). Priešingai, skolininkas nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pasyvus ir nuo paskutinės baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą jam skyrimo nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą Privalomuoju nurodymu nustatyto įpareigojimo įvykdymą, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.

34. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, todėl skolininko skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

35. Taip pat apeliantas teigia, kad teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė, nes jo finansinė padėtis yra sunki (yra bedarbis), be to, jis valstybei moka baudą, sudarančią 2 Eur per dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianto teiginiai yra taip pat deklaratyvūs, nes didesnės baudos paskyrimą lėmė išimtinai paties apelianto veiksmai, sąmoningas vengimas vykdyti Privalomąjį nurodymą.

36. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2017 m. gegužės 18 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-170518-00019 nėra įvykdytas. Apelianto nurodoma Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybė – kad Privalomąjį nurodymą jis yra įvykdęs – paneigta byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nevykdo Inspekcijos priimto Privalomojo nurodymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas Privalomojo nurodymo neįvykdo jau daugiau kaip 4 metus, nuo baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo praėjo daugiau kaip 10 mėn., įrodymų, kurie pagrįstų, kad Privalomojo nurodymo apeliantas negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nagrinėjamu atveju nenustatyta, apeliantas ir toliau nevykdo Privalomojo nurodymo, todėl apeliantui paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-21-71-29299 surašymo dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki visiško įvykdymo, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; ir k.t.). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra priimtas dėl teismų sprendimų vykdymo, t. y., iki CPK 771 straipsnio redakcijos pakeitimo, tačiau jis taikytinas ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų (ne)vykdymo, nes po kasacinio teismo nutarčių priėmimo buvo pakeistas CPK 771 straipsnis bei papildomai straipsnyje įtvirtinta, jog bauda gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu yra neįvykdytas privalomasis nurodymas.

38. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skirtos baudos pradžios termino skaičiavimo atmetami kaip nepagrįsti. Tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi baudą skolininkui paskyrė nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 29 d., yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį nurodant, kad bauda skolininkui skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 30 d.

39. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (šios nutarties 36 punktas), yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad skolininkui skirta 5 Eur dydžio bauda valstybės naudai, už kiekvieną Privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, skaičiuotina nuo 2021 m. lapkričio 30 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Skolininko G. V. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo patikslinti ir šios nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:

Paskirti skolininkui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkių eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 dieną valstybės naudai, paskirtą baudą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, ją išieškant į valstybės biudžetą, t. y., paskirtą baudą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė