Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-472-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-18
Bylos Nr.: e2A-472-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00359-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: S. S., V. S., uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“
Ieškovas: R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“
Trečiasis asmuo: J. J., G. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-472-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00359-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.7; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“, S. S. ir V. S., tretiesiems asmenims J. J., G. K. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. P. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bajorų vėjas“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) Pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą turtą: 1.1. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,4514 ha; 1.2. žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,2397 ha; 2) Pripažinti negaliojančia 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą turtą: 2.1.žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,7880 ha; 2.2. žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,9500 ha; 3) Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S. lygiomis dalimis ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, kuomet atsakovė UAB „Šlovė darbui“, žinodama apie gresiančią restituciją ir išieškojimus iš turto, perleido nekilnojamąjį turtą atsakovams S. S. ir V. S.. Atsakovė UAB „Šlovė darbui“, sudarydama šiuos sandorius, tyčia siekė išvengti prievolių ieškovams, kaip kreditoriams, vykdymo, ir tuo pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus. Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 buvo patenkintas ieškovų ieškinys, kuriuo teismas priteisė iš J. J. 2 730 Eur skolą, 282,34 Eur palūkanas, 5 procentų procesines palūkanas ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. P., bei 7 882,35 skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Bajorų vėjas“. Ieškovams prašant antstolio privestinai vykdyti 2020 m. kovo 27 d. sprendimą, paaiškėjo, jog trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „Šlovė darbui“, kurios direktoriumi tuo metu buvo (ir šiuo metu yra) pats J. J. Vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuos teismas patenkino ieškovų ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, ginčo žemės sklypai, pritaikius restituciją turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

3. Pagal 2022 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėja, nuosavybės teise perleido atsakovams S. S. ir V. S., kaip pirkėjams, nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas 2022 m. kovo 21 d. 2022 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėja, nuosavybės teise perleido atsakovams S. S. ir V. S., kaip pirkėjams, nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha; ir žemės sklypą, 0,9500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas 2022 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-141-278/2021 buvo nagrinėjama nuo 2020 m. birželio mėn., todėl jau nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Šlovė darbui“. Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios realios veiklos. UAB „Šlovė darbui“ įsteigimas ir turto į šią įmonę įnešimas, buvo mėginimas trečiajam asmeniui J. J. išvengti prievolių vykdymo ieškovams. Ieškovų įsitikinimu, ginčijami atsakovų 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sandoriai neturėjo jokio realaus ūkinio ekonominio pagrindo ir tokių sandorių nebuvo privaloma sudaryti. UAB „Šlovė darbui“ perleido turtą tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes atsakovė UAB „Šlovė darbui“ iš turto perleidimo gautais pinigais nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Atsakovas UAB „Šlovė darbui“ tokiais savo veiksmais siekė prievolių įvykdymą ieškovams padaryti neįmanomu, o tai pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus. Atsakovai S. S. ir V. S. žinojo apie blogą UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. sunkią finansinę būklę. Atsakovai S. S. ir V. S. turėjo galimybę ir privalėjo sužinoti (išsiaiškinti) priežastines sandorio aplinkybes prieš sudarant ginčijamus sandorius, todėl visi atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi. Turto arešto aktų registro pateikiama informacija, apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ skolas buvo žinoma jau nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., o apie trečiojo asmens J. J. (kuris yra ir UAB „Šlovė darbui“ vadovas) skolas informacija registre buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovų įsitikinimu, atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi, ginčo sandoriu siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus. Ieškovai siekia pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovė UAB „Šlovė darbui“ sudarydama ginčijamus sandorius ir perleisdama nekilnojamąjį turtą atsakovams S. S. ir V. S. perleido turtą, kurio neturėjo teisės nei įgyti, nei perleisti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi (CK 4.48 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

4. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pripažinus atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ netapo šio turto savininke ir negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams S. S. ir V. S. (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Egzistuoja pagrindai pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), nes nesąžiningi asmenys, veikdami iš savanaudiškų ir piktavališkų paskatų, perleidžia turtą, siekdami išvengti prievolių vykdymo, o sąžiningi kreditoriai liko be savo teisėtų reikalavimų patenkinimo. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, turi būti taikoma restitucija: ginčijamais sandoriais perleistas turtas turi būti sugrąžintas atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ ir trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškovai yra nesąžiningi, nes ginčijami sandoriai buvo teisėti, pinigai už parduotus sklypus buvo pervesti kreditoriams.

6. Atsakovai S. S. ir V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė netenkinti ieškovų reikalavimų ir ieškinį atmesti pilna apimtimi; nubausti ieškovus už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jiems 2 000 Eur baudą, pusę šios baudos sumos skiriant atsakovams. Nurodė, kad įsigydami ginčo turtą, buvo sąžiningi, nieko nežinojo apie ieškovų ir trečiojo asmens J. J. nesutarimus ir tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovai įgijo turtą ir lėšas už įsigytą turtą mokėjo ne grynaisiais, bet į banko sąskaitą. Patys ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020, kuri prasidėjo dar iki tol, kol trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „Šlovė darbui“, nepakankamai rūpinosi savo reikalavimų įvykdymu, neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė teismo areštuoti atsakovo J. J. bei UAB „Šlovė darbui“ nekilnojamąjį turtą, uždėti draudimus minimą turtą perleisti. Ieškovai savo nerūpestingumu sukūrė situaciją, kai atsakovai sąžiningai įgiję nekilnojamąjį turtą, sumokėję pinigus turto savininko kreditoriui, gali likti ir be turto ir be už turtą sumokėtų pinigų. Atsakovai nežinojo apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ bei trečiojo asmens J. J. blogą arba gerą padėtį, pinigai už įsigytus žemės sklypus buvo pervesti asmeniui, kreditoriui, o ne turto pardavėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimu teismas ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ patikslintą ieškinį tenkino; pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „Šlovė darbui“ ir S. S. 2022 m. kovo 15 d. sudarytą notarinę žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,2397 ha, įgytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su atsakove V. S. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją, ir grąžino atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – žemės sklypus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,2397 ha bei priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ S. S. 4 500,00 Eur už sumokėtus žemės sklypus pagal 2022 m. kovo 15 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „Šlovė darbui“ ir S. S. 2022 m. gegužės 2 d. sudarytą notarinę žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha, ir esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha, įgytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su atsakove V. S. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją, ir grąžino atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn 2022 m. gegužės 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – žemės sklypus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha, ir esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha, bei priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ S. S. 4 000,00 Eur už sumokėtus žemės sklypus pagal 2022 m. gegužės 2 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ 233,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ atsakovui S. S. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“156,48 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

8. Teismas spręsdamas dėl ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu pažymėjo, kad trečiajam asmeniui J. J. neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovai yra pastarojo kreditoriai, o ne jo vadovaujamos įmonės – UAB „Šlovė darbui“ kreditoriai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles. Aplinkybė, jog J. J. yra ieškovų skolininkas ir UAB „Šlovė darbui” vadovas nesukuria prievolės tarp ieškovų ir atsakovės UAB „Šlovė darbui”. Teismas įvertinęs, kad ieškovų nurodytas Panevėžio apygardos 2021 m. balandžio 21 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, dar nebuvo įsiteisėjęs ginčijamų sandorių sudarymo metu (2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d.), sprendė, kad nėra pagrįsta būtina sąlyga, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S. CK 6.66 straipsnio pagrindu, atmetė.

9. Teismas spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalis pagrindu pažymėjo, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. e2-141-278/2021 įsiteisėjo jau po ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, tačiau šiam teismo sprendimui įsiteisėjus jis turi būti vykdomas. Trečiajam asmeniui J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria perleido savo turimą turtą UAB „Šlovė darbui“, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. antstolės pateiktą informaciją, bendra neišieškotų skolų suma iš trečiojo asmens J. J. buvo 56 823,80 Eur. Teismas vertino, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinomas Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuris įpareigojo UAB „Šlovė darbui“ grąžinti jam ginčo žemės sklypus, tačiau net nelaukdamas, kol Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinės jo paties skundą, kaip atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vadovas, žemės sklypus pardavė atsakovams S. ir V. S., pasiūlęs šiems asmenims įsigyti sklypus. Teismas atkreipė dėmesį, kad J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo J. J. žinodamas apie priimtą apygardos teismo sprendimą turėjo ir privalėjo suprasti, kad teismui pritaikius restituciją ir jam gražinus turtą, šis turtas bus panaudotas jo turimų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Taip pat jis turėjo suprasti, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kurios vadovu jis buvo, neįgijo ginčo žemės sklypų, netapo ginčo turto savininke ir negalėjo perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams S. ir V. S.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę ir sudarydamas ginčo sandorius veikė pažeisdamas sąžiningumo reikalavimus, kaip tą numato CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.4 straipsnio nuostatos. Jis žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą. Atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys buvo patenkintas ir ginčo sklypai turi būti grąžinti jo, kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpė tai nuo sklypo pirkėjų V. ir S. S. bei sutartis sudarančio notaro. J. J. sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą, elgėsi nesąžiningai. Šias aplinkybes teismas vertino kaip CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių imperatyviąsias nuostatas (normas) pažeidžiantį elgesį, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, ir padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos J. J., elgesys, sudarant ginčijamus sandorius, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, numatytoms CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, 6.4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytas CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandorio šalies elgesys, dėl kurio sudarytos ginčijamos sutartys laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis.

11. Teismas vertino, kad trečiojo asmens J. J., kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys, ginčo sandorių sudarymo metu, kai jis žinojo apie vykstantį teisminį ginčą dėl parduodamų žemės sklypų bei apie priimtą nepalankų pirmos instancijos sprendimą, suprato, kad žemės sklypų perleidimas užkirs ieškovams, jo kreditoriams, galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, tačiau apie tai neinformuodamas nei žemės sklypų pirkėjų, nei notarės, be to, kitoms sandorio šalims nurodant, kad jokių teisminių ginčų dėl šių žemės sklypų nėra, t. y. nurodė neteisingas aplinkybes ir tuo suklaidino pirkėjus, laikytinas netoleruotinu ir nesąžiningu, nesuderinamu su geros moralės normomis. Be to, sudarydamas ginčo sandorį, UAB „Šlovė darbui“ atstovas žinojo, suprato, kad perleidus žemės sklypus atsakovams V. ir S. S., nebus galimybės įvykdyti Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021 m. balandžio 21 d., priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021. Tokį UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesį teismas vertintino kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Teismas konstatavo, kad taip pat egzistuoja teisiniai pagrindai ginčijamus žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerajai moralei, ir ginčijamus sandorius pripažintino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

12. Teismas susipažinęs su civiline byla Nr. e2-235-620/2020 pažymėjo, kad ieškovai minėtoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui ir apylinkės teismas jas taikė, tačiau J. J. apskundus nutartį, apeliacinės instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, motyvuodamas, kad byloje nepateikta pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių J. J. nesąžiningumą. Tačiau priėmus sprendimą byloje paaiškėjo priešingai, nes esminė priežastis, dėl kurios susiklostė būtent tokia situacija, yra trečiojo asmens J. J. veiksmai – iš pradžių akcijų pasirašymo sutartimi perleido ginčo žemės sklypus atsakovei UAB „Šlovė darbui“, o vėliau, būdamas pastarosios vadovu, pardavė žemės sklypus atsakovams, nors žinojo apie jau priimtą sprendimą dėl turto perleidimo UAB „Šlovė darbui“ aktų nuginčijimo. Teismas akcentavo, kad ieškovai savo veiksmais nėra nulėmę susiklosčiusios situacijos, dėl ko vertinti, kad jie galbūt galėjo imtis ir papildomų procesinių priemonių, yra teisiškai nepagrįsta.

13. Teismas spręsdamas dėl restitucijos taikymo atsižvelgė, kad atsakovai V. ir S. S. nei prie atsiliepimo į ieškinį, ar bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, kad įgyti žemės sklypai reikalingi jų ūkininkų veiklos vykdymui, ar jie yra paėmę paskolas žemės ūkio veiklai vykdyti, kokie jų įsipareigojimai dėl ko papildomai turėjo įsigyti žemės sklypus, taip pat kokios ir kokio dydžio investicijos padarytos į jų įsigytus ginčo žemės sklypus, kuriuos prašo palikti jų nuosavybėje. Taip pat teismas vertino, kad nėra įrodymų, jog ginčijamais sandoriais perleisti žemės ūkio paskirties žemės sklypai po jų įsigijimo buvo iš esmės pagerinti, ar atsakovai į juos investavo dideles savas lėšas, dėl ko žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypų vertė iš esmės pasikeitė ir kad atsakovai, restitucijos natūra taikymo atveju patirtų didelius nuostolius ir didelius nepatogumus. Teismas įvertinęs, jog atsakovai V. ir S. S. teigė, kad sudarydami pirminį ginčo sandorį 2022 m. kovo 15 d. pas notarę sužinojo apie tai, kad žemės sklypai įkeisti, bet buvo pernelyg abejingi ir nepakankamai rūpestingi ar atidūs, nesigilino į sandorio sudarymo aplinkybes, nesidomėjo ir nesiaiškino, kodėl turi atlikti mokėjimus trečiajam asmeniui G. K., o ne atsakovei UAB „Šlovė darbui“. Taip pat teismas įvertino, kad kitą ginčo sandorį atsakovai sudarė 2022 m. gegužės 2 d., kai nuo pirmojo sandorio sudarymo buvo praėję beveik du mėnesiai, ir padarė išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko jiems prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl sandorio sąlygų ir objekto, galimų sandorio negaliojimo pagrindų.

14. Teismas įvertinęs tai, kad ginčo sandoriais atsakovė UAB „Šlovė darbui“ pardavė žemės sklypus atsakovui S. S., kuris juos pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. S., ir už perkamus žemės sklypus įsipareigojo sumokėti UAB „Šlovė darbui“, bei tai, kad žemės sklypus, kurie buvo įkeisti hipotekos lakštu, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ pardavė sutinkant kreditoriui G. K., ir atsakovas S. S. sudarydamas ginčo sandorius pinigus pervedė į G. K. banko sąskaitą, konstatavo, kad sandorio prasme tikroji pinigų už parduotus žemės sklypus gavėja yra atsakovė UAB „Šlovė darbui“. Teismas vertino, kad vienašalės restitucijos taikymas pažeistų atsakovų S. S. ir V. S. interesus, būtų neteisingas ir nesąžiningas jų atžvilgiu, taikė dvišalę restituciją, sugrąžinant atsakovei UAB „Šlovė darbui“ ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis perleistą turtą – žemės sklypus, o atsakovui S. S., kuris sumokėjo pinigus už perkamus žemės sklypus, priteisiant 8 500 Eur iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“.

15. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsižvelgė, kad ginčas kilo išimtinai dėl atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų, atsakovų S. S. ir V. S. elgesį šios bylos kontekste laikė sąžiningu, vertino, kad šie atsakovai taip pat patyrė išlaidas dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės UAB „Šlovė darbui“ veiksmų. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovų bei atsakovų S. ir V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisti išimtinai iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai S. S. ir V. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-620/2024 ir ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus įgijo 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau apeliantai iš UAB „Šlovė darbui“ pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu įsigydami šiuos žemės sklypus, pinigus pervedė ne atsakovei UAB „Šlovė darbui“, o tiesiogiai jos kreditoriui G. K. Ieškovai kildina ieškinio dalyką bei pagrindą iš teisinių santykių tarp vieno iš atsakovų šioje civilinėje byloje, trečiojo asmens bei ieškovų, kurie prasidėjo iki 2020 m. kovo 27 d., kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020.

16.2. Pažymi, jog teismo teiginys, kad pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. antstolės I. B. pateiktą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) bendra neišieškotų skolų suma iš trečiojo asmens J. J. 2023 m. rugsėjo mėnesį yra 56 823,80 Eur, šios bylos kontekste nieko nereiškia, nes turi būti nagrinėjama 2022 m. gegužės mėnesio situacija ir J. J. skolos, o ne skolos praėjusius 16 mėnesių nuo ginčo sandorių sudarymo. Apeliantams sandorių sudarymo metu nebuvo žinomos aplinkybės, jog UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. buvo žinomas Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuris įpareigojo UAB „Šlovė darbui“ grąžinti jam ginčo žemės sklypus ir jis nesulaukęs kol Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinės jo paties skundą, kaip atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vadovas, sudarė ginčijamus žemės sklypų pardavimo sandorius. Jei apeliantams būtų buvusi žinoma tikroji situacija, jie nebūtų pirkę šių žemės sklypų, investavę daugiau kaip 10 000 Eur į įgytą turtą. Tai, kad trečiajam asmeniui J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį, kuria perleido savo turimą turtą UAB „Šlovė darbui“, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, turėjo būti žinoma ieškovams, tačiau jie nepasinaudojo savo teise užkirsti kelią minimiems J. J. veiksmams.

Atsiliepimas

16.3. Sutinka su teismo vertinimu, kad UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei, tačiau apeliantai nesutinka, jog jie būdami sąžiningi įgijėjai, teismo buvo pripažinti nesąžiningais. Apeliantai tiek atsiliepimuose ieškinius, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovai yra nerūpestingi ir galimai nesąžiningi, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo pasirūpinti, kad perleidžiamas turtas būtų areštuotas ir jam taikomi apribojimai jį perleisti. Nors ieškovai vieną kartą ankstesnėje byloje buvo prašę taikyti sandoriais perleistam turtui laikinąsias apsaugos priemones ir jos J. J. apskundus atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintos, ieškovai turėjo teisę dar kartą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet kuriuo metu, bet kurioje proceso stadijoje, tačiau papildomo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones per beveik dvejus metus nepateikė.

16.4. Tai, kad ieškovams jau nuo 2021 m. buvo žinoma ir tą pripažino procesiniuose dokumentuose ieškovai, jog UAB „Šlovė darbui“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios realios veiklos, taip pat ieškovai pripažino, kad jie įsitikinę, kad įmonės UAB „Šlovė darbui“ įsteigimas ir turto į šią įmonę įnešimas, buvo ne kas kita, kaip mėginimas trečiajam asmeniui J. J., bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams, tai tik patvirtina didelį ieškovų nerūpestingumą. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant civilinę byla Nr. e2-141-278/2021, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 5 dalį ne vėliau kaip kita darbo dienų priėmus ieškinį dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, turėjo būti praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teismas padėdamas ieškovams, padarė išvadą, kad ieškovai savo veiksmais nenulėmę susiklosčiusios situacijos, ir, kad nėra teisiškai pagrįsta vertinti, jog ieškovai galėjo imtis ir papildomų procesinių priemonių. Mano, kad ieškovai nebuvo aktyvūs, nesiekė teismui padėti atskleisti tiesą, nesirūpino savo teisų apsauga, todėl laiku netaikius (jiems papildomai neprašant) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susidarė situacija, kai apeliantai, būdami sąžiningi asmenys, nukentėjo.

16.5. Jau ankstesnėje byloje Nr. e2-235-620/2020, kuri prasidėjo anksčiau nei trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „Šlovė darbui“, ieškovai nepakankamai rūpinosi savo reikalavimų įvykdymu, neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė teismo areštuoti atsakovo J. J. bei UAB „Šlovė darbui“ nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi, turėjo pripažinti labai svarbia. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 suformuota taisykle, kad įgijėjo nepasidomėjimas ankstesniais to turto savininkais nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įgijėjo nesąžiningumą ir sandorio prieštaravimą gerai moralei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1.81 straipsnio 1 dalį, kai nėra kitų įrodymų, patvirtinančių nesąžiningumą ir sandorio prieštaravimą gerai moralei. Atsižvelgiant į šią suformuotą taisyklę, aplinkybė, jog, sudarydamas sandorį, turto įgijėjas nesidomėjo asmenimis, turėjusiais įgyjamą turtą anksčiau, negu jį įgijo perleidėjas, ir jų padėtimi, nereiškia turto įgijėjo nesąžiningumo.

17. Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepime į ieškinį prašo apeliantų (atsakovų) S. S. ir V. S. apeliacinį skundą atmesti ir jo netenkinti bei Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą civilinė byloje Nr. e2-40-620/2024 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nesutinka su apeliantų apeliaciniu skundu pateiktu aiškinimu, kad sandoriai buvo sudaryti atsakovei UAB „Šlovė darbui“ būnant teisėtu daikto savininku. Apeliantai ignoruoja faktą, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 palikus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą, įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą. Sprendimu pripažinus atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kilo reikšmingos teisinės pasekmės – atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neįgijo nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teise ir dėl to negalėjo įgyvendinti savininko teisių. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ formaliai buvo registruota turto savininke ir dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo sprendimas, nepaneigia teisės tokius nuosavybės teisės perleidimo sandorius nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu.

17.2. Įsitikinę, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog žemės sklypų pirkimo– pardavimo sandoriai, kaip pažeidžiantys teisingumo įgyvendinimą, yra viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoriais (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Byloje įrodyta, jog atsakovė UAB „Šlovė darbui“ tikslas buvo nuslėpti (perleisti) turtą, jog kreditoriai negalėtų į turtą nukreipti išieškojimo, ir šį faktą konstatavo pirmos instancijos teismas.

17.3. Nesutinka su apeliantų apeliaciniame skunde pateiktais argumentais dėl jų sąžiningumo vertinimo. Teismui pripažinus, jog sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), teismas teisingai nusprendė neginti apeliantų, kaip sąžiningų įgijėjų, ir taikė dvišalę restituciją. Teismui pripažinus, jog žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kalbėti apie besąlyginį bei nepriekaištingą apeliantų sąžiningumą šioje byloje negalima. Tai kad, teismas nekonstatavo akivaizdaus apeliantų nesąžiningumo, negalima daryti priešingos išvados, kad apeliantai buvo akivaizdžiai sąžiningi. Apeliantai galėjo ir turėjo žinoti apie blogą UAB „Šlovė darbui“ ir/ar UAB „Šlovė darbui“ atstovo J. J. finansinę būklę. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, jog pinigus už perkamą žemės apeliantas S. S. mokėjo ne tiesiogiai pardavėjai – atsakovei UAB „Šlovė darbui“, tačiau trečiajam asmeniui G. K., kuris buvo atsakovo UAB „Šlovė darbui“ ir/ar trečiojo asmens J. J. kreditorius. Apeliantai, sudarydami ginčijamus sandorius, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs (nesiaiškino tikrųjų turto perleidimo priežasčių), tuo pačiu buvo nesąžiningi arba bent jau nebuvo sąžiningi CK 4.96 straipsnio 2 dalies teisės normos prasme. Ieškovų įsitikinimu, apeliantai turėjo galimybę (ir galėjo, ir privalėjo) sužinoti (išsiaiškinti) priežastines sandorio aplinkybes prieš sudarant ginčijamus sandorius.

17.4. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog teismas taikęs restituciją ir grąžindamas šalis į ankstesnę padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovų įsitikinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė taikyti restituciją, juo labiau, jog ieškiniu ieškovai, gindami pirmiausiai savo interesą, tuo pačiu gina ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesą. Šiuo atveju teisiškai net nėra svarbu (reikšminga) ar apeliantai yra ūkininkai, dirbantys įsigytą žemę bei gaunantys pajamas iš ūkininkavimo.

Šalies argumentai

17.5. Apeliantų teiginiai apie ieškovų neatidumą, neapdairumą ir nerūpestingumą yra nepagrįsti ir nereikšmingi. Priešingai, ieškovai buvo ir atidūs, ir apdairūs, ir rūpestingi. Ieškovų žiniomis, nei vienas kitas kreditorius, nesiėmė jokių veiksmų ginčyti J. J. ir/ar UAB „Šlovė darbui“ sudarytų sandorių, kuriais buvo siekiama išvengti (ar apsunkinti) kreditorinių reikalavimų vykdymo. Ieškovai ieškinį teismui pareiškė nedelsiant, po to, kai sužinojo apie neteisėtus ir nesąžiningus UAB „Šlovė darbui“ veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19. Atsakovai S. S. ir V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: žemės sklypų ir juose esančių objektų nuotraukas, asmens dokumentų kopijas, 2023 m. spalio 25 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitas faktūras išrašytas už S. S. įsigytus trapecinius profilius, stoginį sav. medž., pintą tvoros tinklą, bendrai 962,50 Eur sumai.

20. Nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie investicijas į įsigytus žemės sklypus. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad žemės sklypuose investavo apie 10 000 Eur – sklypai buvo aptverti, pastatyti statiniai galvijų laikymui, išskasti vandens telkiniai galvijų girdymui.

21. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko, kad būtų priimti pateikti kartu su apeliaciniu skundu nauji įrodymai. Nurodė, kad apeliantai naujus įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad apeliantai buvo pasisakę apie išlaidas patirtas tvarkant žemės sklypus. Be to, iš pateiktų nuotraukų negalima spręsti, ar nuotraukose yra užfiksuoti ginčo žemės sklypai, taip pat iš patektų išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra aišku, ar nurodytos išlaidos susijusios su ginčo žemės sklypuose, esančiais objektais.

22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta ir tokių aplinkybių nenurodė apeliantai, jog nebuvo objektyvios galimybės pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar teismas būtų atsisakęs juos priimti. Apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, argumentavo, jog patyrė išlaidų už ginčo sklypų pagerinimą, tačiau, nors juos atstovavo advokatas, įrodymų pagrindžiančių nurodomas aplinkybes nepateikė, nors įrodymus turėjo. Apeliantai taip pat nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik teikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantų kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo J. J. perleido atsakovei UAB „Šlovė darbui“ jam nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, plotas 1,4514 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, plotas 1,2397 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, plotas 1,7880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, plotas 0,9500, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas)

26. Pagal atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S. 2022 m. kovo 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šlovė darbui“ pardavė S. S. ir V. S. už 4 500 Eur žemės sklypą, plotas 1,4514 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, plotas 1,2397 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šiam parduodamam nekilnojamajam turtui nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. kovo 24 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka (duomenys iš 2023 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo). 2022 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.3. punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, kad 4 500 Eur pavedimu pirkėjas pervedė į G. K. sąskaitą.

27. Taip pat pagal atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų S. S. ir V. S. 2022 m. gegužės 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Šlovė darbui“ už 4 000 Eur pardavė S. S. ir V. S. žemės sklypą, plotas 1,7880 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, plotas 0,9500, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šiam parduodamam nekilnojamajam turtui nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. gegužės 5 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka (duomenys iš 2023 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo).

28. Iš 2022 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad atsakovas S. S. už pagal 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyjamus žemės sklypus sumokėjo 4 000 Eur atsakovės UAB „Šlovė darbui“ kreditoriui G. K. (mokėjimo paskirtyje nurodyta – pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.3. punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, kad 4 000 Eur pavedimu pirkėjas perbedė į G. K. sąskaitą.

29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėj byloje Nr. e2-235-620/2020 (byla iškelta 2019 m. rugpjūčio 30 d. pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) buvo priteista ieškovui R. P. iš atsakovo J. J. 2 730 Eur skola, 282,34 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat priteista ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ iš atsakovo J. J. 7 882,35 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 28 d. Vykdomieji dokumentai ieškovams išduoti 2020 m. gegužės 29 d.

30. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikė restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. J. apeliaciniu skundu apskundus minėta teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vykdomieji dokumentai Nr. e2-141-278/2021 ieškovams išduoti 2022 m. liepos 19 d.

31. Iš pagal išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-235-620/2020 skolos išieškojimą vykdančios antstolės I. B. 2023 m. rugsėjo 28 d. raštą Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iš skolininko J. J. lėšų išieškota nebuvo. Skolininkas J. J. skolų gera valia nemoka. 2023 m. rugsėjo 28 d. bendra neišieškota skolų suma buvo 56 823,80 Eur.

32. Taip pat iš vykdančios išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-141-278/2021, antstolės N. B. 2023 m. rugsėjo 14 d. rašto Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ieškovei UAB „Bajorų vėjas“, skola nebuvo išieškota. Antstolės N. B. kontoroje UAB „Šlovė darbui“ įsiskolinimas įvairiems išieškotojams yra 7 855,27 Eur.

33. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėj byloje Nr. e2-235-620/2020 teismas ieškovo R. P. prašymą patenkino ir atsakovo J. J. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs J. J. atskirąjį skundą, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir ieškovo R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apeliacinės instancijos nurodė, kad teismui nepateikta pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių apelianto nesąžiningumą, t. y. bandymą nuslėpti turtą ar atlikti kitokius veiksmus.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorių pripažinimo negaliojančiais

34. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas). Nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tam, kad tokia teisės norma būtų pripažinta imperatyvia, papildomai būtina nustatyti, ar šia norma ginama vertybė sudaro viešąjį interesą, gintiną sandorio pripažinimo negaliojančiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 18, 21 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys buvo patenkintas ir ginčo sklypai turi būti grąžinti jo, kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpdamas nuo sklypo pirkėjų S. S. ir V. S. bei sutartis sudarančio notaro informaciją, kad yra priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, ir sprendimą yra apskundęs apeliacine tvarka, sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, žinodamas, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą, elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ir apeliantai skunde neginčija, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos J. J., elgesys, sudarant ginčijamus sandorius, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, numatytoms CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, CK 6.4 straipsnyje.

38. Nustačius neteisėtą atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise nepriklausančių ginčo žemės sklypų perleidimo apeliantams faktą, aplinkybė, kad apeliantams ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo žinoma, jog atsakovė UAB „Šlovė darbui“ elgiasi nesąžiningai, parduodama jiems ginčo žemės sklypus (CK 4.48 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nepripažinti ginčo sandorių negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip pažeidžiančius CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bei CK 6.4 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdama į byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir duomenų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama vadovo J. J., žinodama, kad dėl sandorio, kuriuo jai buvo perleisti ginčo sklypai yra priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ įpareigota ginčo sklypus grąžinti J. J. nuosavybėn, pati apskundusi minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka, sudarydama ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, žinodama, kad sudaromas sandoris pažeis skolininko J. J. kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą, elgėsi nesąžiningai. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, pagrįstai pripažino sudarytas ginčijamas sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms nuo jų sudarymo.

Dėl viešajai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais

40. Taip pat pirmosios instancijos teismas UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesį vertintino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerajai moralei ir ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerajai moralei.

41. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų elgesį sandorių sudarymo metu, atsižvelgė, kad pas notarę sudarydami 2022 m. kovo 15 d. sandorį, sužinojo apie tai, kad žemės sklypai įkeisti, bet buvo pernelyg abejingi ir nepakankamai rūpestingi ar atidūs, nesigilino į sandorio sudarymo aplinkybes, nesidomėjo ir nesiaiškino, kodėl turi atlikti mokėjimus trečiajam asmeniui G. K., o ne atsakovei UAB „Šlovė darbui“, nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo J. J., anksčiau aktyviai supirkinėjęs iš įvairių fizinių asmenų žemės sklypus, kurie buvo įsiterpę tarp apeliantų turimų, nuomojamų žemės sklypų, juos išparduoda. Taip pat teismas vertino, kad kitą ginčo sandorį šalys sudarė nuo pirmojo sandorio sudarymo praėjus beveik dviem mėnesiams, todėl turėjo pakankamai laiko prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl sandorio sąlygų ir objekto, galimų sandorio negaliojimo pagrindų.

42. Apeliantai skunde teigia, kad jie yra sąžiningi įgijėjai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sandorių pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerajai moralei, nepagrįstai juos pripažino nesąžiningais.

43. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).

45. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 103 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų įrodinėtų ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, konstatavo, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama direktoriaus J. J., buvo nesąžininga, nuslėpė tiek nuo apeliantų, tiek nuo notaro tvirtinusio sandorius, jog dėl parduodamų žemės sklypų vyksta teisminiai ginčai, pateikdama klaidingą informaciją, jog teisminių ginčų dėl šių žemės sklypų nevyksta, t. y. nurodydama neteisingas aplinkybes, suklaidino pirkėjus, ir toks atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesys geros moralės principu yra netoleruotinas, nesąžiningas, nesuderinamu su geros moralės normomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sudarydamas ginčo sandorius, UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J. žinojo, suprato, kad perleidus žemės sklypus apeliantams, nebus galimybės įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021 ir toks UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Byloje nėra ginčo dėl tokio atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesio įvertinimo sudarant ginčo sandorius.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu, nenustatė, kad apeliantai sandorių metu buvo nesąžiningi, jog jų elgesys prieštaravo viešajai tvarkai ir gerajai moralei.

48. Byloje nėra jokių duomenų, to neįrodinėjo ir ieškovai, jog apeliantams būtų žinoma apie sandorių sudarymo vykusį teisminį ginčą dėl įgyjamų žemės sklypų. Tai, kad apeliantai sandorių sudarymo metu žinojo, jog ginčo žemės sklypai yra įkeisti atsakovės UAB „Šlovė darbui“ kreditoriui G. K., nesukūrė apeliantams pareigos papildomai domėtis ginčo sklypus pardavusios UAB „Šlovė darbui“ finansine padėtimi, rinkti duomenis apie jos kreditorius, domėtis, ar nevyksta, kokie nors teisminiais procesai, juo labiau domėsi apie trečiąjį asmenį J. J., kuris, šiuo atveju, veikė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju viešuosiuose registruose ginčo žemės sklypai ginčo sandorių sudarymo metu buvo registruoti kaip atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybė. Ginčo sutarčių 7.3 punkte pardavėja UAB „Šlovė darbui“ patvirtino, kad parduodami žemės sklypai niekam neperleisti, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į juos, nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į daiktą; teisminių ginčų dėl parduodamų žemės sklypų nėra.

49. Pažymėtina, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, tačiau viešuose registruose, esant duomenims, jog atsakovei UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise priklauso ginčo sklypai, ir sutartinės hipotekos kreditoriui G. K. sutikus išregistruoti hipoteką, nesant atskleistiems kitokiems duomenims, nėra jokio pagrindo vertinti, jog apeliantai turėjo rinkti ir kitokius duomenis, kurie nebuvo išviešinti viešuosiuose registruose apie perkamus žemės sklypus, juo labiau apie UAB „Šlovė darbui“ ir jos vadovo J. J. finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus.

50. Kaip jau minėta, tam, kad sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti įrodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad apeliantai 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. sudarydami ginčo sandorius, žinojo ar turėjo žinoti apie Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuos buvo pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu atsakovė UAB „Šlovė darbui“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, bei tai, kad minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, bei tai, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama direktoriaus J. J., sudarydama ginčo sandorius siekė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų – išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo įvykdymo.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant jokių duomenų, jog apeliantai sudarydami ginčo sandorius turėjo suderintą su atsakove UAB „Šlovė darbui“ ar jo vadovu J. J. tikslą, padėti UAB „Šlovė darbui“ išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo įvykdymo, ir apeliantams nebuvo žinomi atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos vadovo viešajai tvarkai ir gerai moraliai prieštaraujantys tikslai sudarant ginčo sandorius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir apeliantų sudarytus ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

53. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamu teismo sprendimu taikytos restitucijos pagrįstumo.

54. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nes žinodami, kad pinigus už perkamus žemės sklypus turi sumokėti ne tiesiogiai pardavėjai UAB „Šlovė darbui“, o trečiajam asmeniui G. K., turėjo galimybę, tačiau jiems prieinamomis priemonėmis nesidomėjo dėl sandorio sąlygų ir objekto, galimų sandorio negaliojimo pagrindų. Taip pat sprendė, kad reikia atsižvelgti ne tik į apeliantų interesus, tačiau ir į ieškovų interesą – susigrąžinti skolą iš trečiojo asmens J. J., ir dėl to inicijuotus sandorių pripažinimo negaliojančiais procesus, bei padarė išvadą, kad nėra jokių kliūčių taikyti restituciją natūra. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad vienašalė restitucija pažeistų apeliantų interesus, būtų neteisinga ir nesąžininga, jų atžvilgiu taikė dvišalę restituciją – sugrąžintino atsakovei UAB „Šlovė darbui“ ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovams S. S. ir V. S. perleistus žemės sklypus, o atsakovui S. S., kuris sumokėjo už perkamus žemės sklypus, įgydamas juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove V. S., priteisė 8 500 Eur iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ (CK 6.145 straipsnis).

55. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantus nesąžiningais, jog jie nebuvo pakankamai rūpestingi, nepasidomėjo, ar perkamiems daiktam nėra nustatyta, kokių nors apribojimų ir pan., ir neteisingai taikė restituciją.

56. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

57. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012).

58. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

59. Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie pirmiau įvardytu būdu ir susiję tarp savęs, yra savarankiški, inter alia (be kita ko), jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 39 punktas).

60. Sandorio šalies sąžiningumas sudarant sandorį nėra restitucijos taikymo galimybę per se (pati savaime) lemianti teisinė kategorija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016, 51 punktas). Be to, nors pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai, trečiuoju asmeniu laikomas ne pagal ginčijamą sandorį turtą įgijęs asmuo, o asmuo, kuris įgijo turtą iš pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 65 punktas; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 41 punktas).

61. Restitucijos taikymo galimybei įvertinti taikytinas trijų pakopų testas, t. y. spręstina dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 42 punktas).

62. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje (dabar – 4 dalis) įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems pagal vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 54 punktas).

63. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų elgesį sandorių sudarymo metu, atsižvelgė, kad pas notarę sudarydami 2022 m. kovo 15 d. sandorį, sužinojo apie tai, kad žemės sklypai įkeisti, bet buvo pernelyg abejingi ir nepakankamai rūpestingi ar atidūs, nesigilino į sandorio sudarymo aplinkybes, nesidomėjo ir nesiaiškino, kodėl turi atlikti mokėjimus trečiajam asmeniui G. K., o ne atsakovei UAB „Šlovė darbui“, nepasidomėjo, dėl kokių priežasčių trečiasis asmuo J. J., anksčiau aktyviai supirkinėjęs iš įvairių fizinių asmenų žemės sklypus, kurie buvo įsiterpę tarp apeliantų turimų, nuomojamų žemės sklypų, juos išparduoda. Taip pat teismas vertino, kad kitą ginčo sandorį šalys sudarė nuo pirmojo sandorio sudarymo praėjus beveik dviem mėnesiams, todėl turėjo pakankamai laiko sau prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl sandorio sąlygų ir objekto, galimų sandorio negaliojimo pagrindų.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

65. Kaip jau minėta šio nutarties 48–51 punktuose, tai, kad apeliantai sandorių sudarymo metu žinojo, jog ginčo žemės sklypai yra įkeisti atsakovės UAB „Šlovė darbui“ kreditoriui G. K., nesukūrė apeliantams pareigos papildomai domėtis ginčo sklypus pardavusios UAB „Šlovė darbui“ finansine padėtimi, rinkti duomenis apie jos kreditorius, domėtis, ar nevyksta kokie nors teisminiais procesai, juo labiau domėsi apie trečiąjį asmenį J. J., kuris šiuo atveju veikė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Viešuosiuose registruose ginčo žemės sklypai ginčo sandorių sudarymo metu buvo registruoti kaip UAB „Šlovė darbui“ nuosavybė, ginčo sutarčių 7.3 punkte pardavėja UAB „Šlovė darbui“ patvirtino, kad į parduodamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į daiktą, teisminių ginčų dėl parduodamų žemės sklypų nėra. Nagrinėjamu atveju viešuose registruose esant duomenims, jog atsakovei UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise priklauso ginčo sklypai, ir sutartinės hipotekos kreditoriui G. K. sutikus išregistruoti hipoteką, nesant atskleistiems kitokiems duomenims, nėra jokio pagrindo vertinti, jog apeliantai turėjo rinkti ir kitokius duomenis, kurie nebuvo išviešinti viešuosiuose registruose apie perkamus žemės sklypus, domėtis pardavėjos atsakovės UAB „Šlovė darbui“, anksčiau turėjusiu ginčo turtą J. J. padėtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai ginčo žemės sklypus norėjo įsigyti, nes šie sklypai, kuriuose ūkininkavo J. J., buvo įsiterpę tarp jų turimų žemės sklypų, ir jie pykosi su tuo metu ūkininkavusiu J. J..

66. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šios nutarties 65 punkte aptartas aplinkybes konstatuoja, jog byloje nėra duomenų apie apeliantų nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantų veiksmus iki ginčo sandorių sudarymo ir sandorių sudarymo metu nepagrįstai konstatavo apeliantų nesąžiningumą, nepakankamą rūpestingumą.

67. Tačiau, kaip minėta CK 1.80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išlyga, kuria apribota galimybė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, taikytina ne niekinio sandorio šalims, bet kitiems pagal vėlesnius sandorius ginčo daiktą įgijusiems sąžiningiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, apeliantai yra niekinių sandorių šalys, todėl jiems CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos ir jų įgyti ginčo žemės sklypai (niekinių sandorių dalykas) gali būti išreikalauti taikant restituciją natūra (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 54 punktas).

68. Pažymėtina, kad tai, jog Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje civilinėj byloje Nr. e2-141-278/2021 nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje netaikyti restitucijos ir vertinti, jog ieškovai minėtos bylos nagrinėjimo metu bei vėliau šioje byloje buvo nepakankamai aktyvūs ir nedėjo pastangų, kad atsakovei UAB „Šlovė darbui“ būtų laikinai apribotos teisės disponuoti ginčo žemės sklypais, juo labiau, kad pagal ieškovo R. P. prašymą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, bet Panevėžio apygardos teismas minėtą nutartį panaikino. Tai, kad ieškovai vėliau minėtoje byloje pakartotinai neteikė prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovai būtų buvę nesąžiningi ar netinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis.

69. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusią padėtį). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija paremta idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 363 421/2018 29 punktą).

70. Nagrinėjamu atveju apeliantams bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikus jokių duomenų apie ginčo žemės sklypų pagerinimą (CPK 178 straipsnis), nors rėmėsi argumentais, jog ginčo žemės sklypuose pastatė stoginę, tvoras, iškasė vandens telkinį gyvuliams girdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dvišalę restituciją – sugrąžintino atsakovei UAB „Šlovė darbui“ žemės sklypų ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis perleistus žemės sklypus, o atsakovui S. S., kuris sumokėjo už perkamus žemės sklypus, įgydamas juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove V. S., priteisė sumokėtą kainą – 8 500 Eur iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ (CK 6.145 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

71. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualią teisės normą, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir restitucijos taikymo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatas nesikeičia, jis paliktinas nepakeistas, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos. Ieškovai neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė