- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- eB2-631-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00845-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- M. U.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nartuva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. U..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Šalies argumentai
Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Nartuva“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti BUAB ,,Nartuva“ (toliau – ir atsakovė, įmonė) bankrotą tyčiniu. Prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatomis.
Bankroto administratorė nurodė, kad, patikrinus atsakovės dokumentus, nustatė, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, jog atsakovė atliko mokėjimus galimai susijusiai įmonei, taip pažeisdama kitų kreditorių teises. Tarp perduotų dokumentų atsakovės vadovo 2019 m. sausio 7 d. rašte nurodoma, kad įmonė debitorinių skolų neturi. Bankroto administratorė nustatė, kad buvo išrašyta sąskaita 2018 m. lapkričio 15 d. NAR11 UAB „Švykai“ už remonto darbus 8127 Eur sumai, tarp įmonės dokumentų nebuvo dokumento, patvirtinančio šios sąskaitos apmokėjimo. UAB „Švykai“ buvo išsiųsta pretenziją dėl debitorinės skolos padengimo už remonto darbus 8127 Eur sumai. 2021 m. kovo 17 d. UAB „Švykai“ informavo, kad sąskaita buvo apmokėta 2018 m. lapkričio 9 d. ir pridėjo mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Bankroto administratorė nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. išrašyta sąskaita NAR5 UAB „Adoris“ 2647 Eur sumai, kredituota suma – 2647 Eur, 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Adoris“ per kasą sumokėjo 1000 Eur, ūkinės operacijos turinys pilnas atsiskaitymas pagal sąskaitą NAR5. Kokiu būdu ir kaip buvo sumokėta likusi suma nėra duomenų. 2018 m. spalio 16 d. išrašyta sąskaita NAR10 D. M. 7300 Eur, kredituota suma – 6300 Eur, nes 1000 Eur buvo pravesta. Bankroto administratorė padarė išvadą, kad buhalterija vesta labai aplaidžiai: nėra jokių suvestinių (kasa, atskaitingas asmuo, pirkimai, pardavimai) arba buhalterės sudarytos suvestinės neatitinka realybės, taip pat perduota krūva palaidų dokumentų, nėra kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių kai kurioms apmokėtoms, gautoms pinigų sumoms pagrįsti. Nevesti kuro pirkimo ir nurašymo aktai, neaišku kas, kam ir kokiu tikslu pirko kurą, krūva kuro kvitukų, kurie yra nesusegti ir be jokių įmonės rekvizitų (rastų dokumentų suma sudaro 1347,87 Eur). Nuo kai kurių sąskaitų nuplėšti kvitukai, sąskaitos pateikiamos atskirai, o kvitukai taip pat atskirai. Nustatyta, kad įmonės kortele atlikti mokėjimai už pirkinius, tačiau dokumentų nėra. Taip pat daryti pavedimai už paslaugas, bet sąskaitų nėra (banko išrašai už laikotarpį 2018 m. spalio 1–31 d.). Tarp perduotų dokumentų rasti dokumentai išrašyti įmonės vardu tuo laiku, kai įmonė dar nebuvo įsteigta, t. y. atgalinėmis datomis: UAB „Nartuva“ išrašė pinigų priėmimo kvitą 2018 m. gegužės 16 d. 2018 m. birželio 16 d. Ramirent Baltic AS sąskaita išrašyta kitai įmonei, o ją apmokėjo atsakovė 2018 m. spalio 3 d. Taip pat tarp įmonės buhalterinių dokumentų randamos sąskaitos išrašytos kitų įmonių vardu. Per kasą atlikti mokėjimai: 2018 m. gruodžio 18 d. UAB Fabulor už atliktus statybinius darbus 2900 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. UAB Fabulor už atliktus statybinius darbus 2000 Eur. Iš turimų dokumentų nebuvo nustatyta, už kokius statybinius darbus buvo apmokamos sąskaitos, nes nėra jokių sutarčių, aktų ir/ar kitų dokumentų, už kokius darbus, kam jie buvo atlikti, nes įmonė patyrė išlaidas, o pajamų negavo, t. y. tuo laikotarpiu nebuvo niekam išrašyta jokių pardavimo sąskaitų. UAB „Fabulor“ registracijos adresas: Partizanų g. 61-806, Kaunas, t. y. kaip ir atsakovės. UAB „Fabulor“ išrašydama sąskaitas nurodo adresą: (duomenys neskelbtini), Plungė, tokį pat adresą ant savo sąskaitų nurodo ir atsakovė. UAB „Fabulor“ 2019 m. liepos 3 d. iškelta bankroto byla ir šiai dienai įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Bankroto administratorės nuomone, šios įmonės tarpusavyje susijusios ir sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos iš atsakovės kasos tikslu išsivalyti kasą. Atsakovė jau nuo 2018 m. spalio mėn. neatsiskaitė su įmonės darbuotojais - neišmokėtas darbo užmokestis A. N., N. J., S. J.. Atsakovė taip pat buvo skolinga VSDFV Kauno skyriui. Todėl darytina išvada, kad atsakovės vadovas atliko mokėjimus, pažeisdamas kreditorių teises, jis ne tik per kasą išmokėjo UAB „Fabulor“ 4900 Eur, bet ir sau, kaip atskaitingam asmeniui, 1550,76 Eur išmokėjo pagal 10 mėn. avansinę apyskaitą (pažymėtina, kad kasos išlaidų orderis išrašytas 2018 m. balandžio 30 d., nors atsakovė VĮ Registrų centre įregistruota tik 2018 m. liepos 19 d.). Atsakovė dengė III eilės kreditorių skolas, kai tuo metu buvo skolinga I-os ir II-os eilės kreditoriams. Atsakovės vadovas galėjo tikslingai išvalyti atsakovės kasą ir atlikti mokėjimus, pažeisdamas atsakovės kreditorių teises. Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorių susirinkimui pateikė informaciją, kad BUAB „Nartuva“ buvęs vadovas yra įkūręs dvi mažąsias bendrijas bei joms vadovauja. Vienos mažųjų bendrijų (MB „Masteba“) veikla analogiška BUAB „Nartuva“ veiklai, antstoliai vykdė ar tebevykdo išieškojimą darbuotojų naudai, nors bendrija įkurta tik 2019 metų pabaigoje.
Bankroto administratorės pareiškimas dėl BUAB „Nartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu įteiktas suinteresuotam asmeniui M. U. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. pranešimas M. U. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2021 m. gruodžio 22 d., todėl siųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo (2022 m. sausio 21 d.). 2022 m. vasario 4 d. pasibaigė nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą į bankroto administratorės prašymą dėl BUAB „Nartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsiliepimas į prašymą nepateiktas. 2022 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto administratorės pareiškimas dėl BUAB „Nartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 24 d. 13 val. 30 min.
Dėl ginčui taikytinos teisės
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, tyčinio bankroto bylose taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Nartuva“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 21 d. Bankroto administratorė prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. jog atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, jog atsakovė atliko mokėjimus galimai susijusiai įmonei, taip pažeisdama kitų kreditorių teises.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, jog tyčinio bankroto bylose taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką, jog bankroto byla UAB „Nartuva“ iškelta iki JANĮ įsigaliojimo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo atliekamas dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, t. y. galiojant ĮBĮ, nagrinėjamuoju atveju yra taikytinos ĮBĮ nuostatos.
Dėl bylos esmės
ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino kriterijus, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė įrodinėja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (kriterijų) – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
Kai buhalterinė apskaita tvarkoma aplaidžiai, tyčinio bankroto įrodinėjimo faktas turi savo specifiką, kadangi dalis įrodymų yra prarasti dėl asmenų, galimai atsakingų už tyčinį bankrotą, kaltės. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas, tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris neįvykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos, kad šis turtas egzistuoja arba jo nėra dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl valdymo organų aplaidumo ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-1120/2022).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. liepos 19 d. Nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo M. U.. Finansinės atskaitomybės duomenys Registrų centrui buvo pateikti už 2018 m. 2018 m. balanso duomenimis atsakovė turėjo turto už 4 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 505 Eur, visi mokėtini įsipareigojimai per vienerius metus. Atsakovė registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo ir keliant bankroto bylą. BUAB „Nartuva“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 8895,67 Eur finansinis reikalavimas, atsakovės darbuotojų finansiniai reikalavimai 7347,89 Eur sumai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3855,83 Eur finansinis reikalavimas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 681,20 Eur finansinis reikalavimas. Viso bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 20 780,59 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė jokio turto neturėjo nei 2018 metais, nei 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo metu. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018 metais sudarė 20 505 Eur, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 20 780,59 Eur. Taigi, iš šių duomenų darytina išvada, jog bendrovė neturėjo turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dokumentų trūksta dėl vadovo ar kito suinteresuoto asmens kaltės ir dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didžioji dalis kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamuoju atveju, darytina išvada, kad įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia, nes įmonė jau pirmaisiais savo veiklos metais neturėjo turto, jos skolos sudarė 20 505 Eur, o po metų esmingai nepadidėjo (20 780,59 Eur). Bankroto administratorei suinteresuotas asmuo buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė. Nors bankroto administratorė nurodė, kad buhalterinė apskaita buvo vedama labai aplaidžiai, tačiau nepateikus kitų įrodymų, pagrindžiančių tyčinius ir sąmoningus buvusio įmonės vadovo veiksmus, kuriais buvo siekiama paslėpti ar sunaikinti įmonės buhalterinius dokumentus, tam, kad nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos įmonės mokumui, nėra pagrindo tenkinti bankroto administratorės prašymą pripažinti BUAB „Nartuva“ bankrotą tyčiniu.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Bankroto administratorė nurodo, kad atsakovė atliko mokėjimus galimai susijusiai įmonei UAB „Fabulor“, taip pažeisdama kitų kreditorių teises. Teismo vertinimu, administratorė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog įmonės buvo susijusios. Administratorės nurodyti argumentai dėl atsakovės ir UAB „Fabulor“, kuri yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro baigus bankroto procedūras, vienodų įmonės registracijos adresų ir adresų, nurodytų sąskaitose, nėra pakankami išvadai, jog šios įmonės tarpusavyje susijusios ir sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos iš atsakovės kasos tikslu išsivalyti kasą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Atmesti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nartuva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nartuva“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.